Žiemos periodas ypatingas tuo, kad padaugėja ne tik virusinių ligų, kurios sukelia tiek viršutinių, tiek apatinių kvėpavimo takų pažeidimus, bet ir virusines žarnyno infekcijas. Pastarosioms infekcijoms būdingas ir sezoniškumas.
Vienos dažniausių infekcijų tarp vaikų šaltuoju metų sezonu yra virusinės žarnyno infekcijos. Vaikų darželinio amžiaus vaikų imunitetas nėra pilnai susiformavęs, todėl sirgti 8-10 kartų per metus laikoma visiška norma. Imunitetas pats silpniausias vaikams nuo 6 mėn iki 3 metų. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai. Kaip ir kasmet didžiausias sergamumas infekcinėmis ligomis būna spalio - kovo mėnesiais. Tam turi įtakos vėsesni, drėgnesni orai, kurie yra palanki terpė virusams plisti bei padidėjęs patiriamas stresas (nauji mokslo metai, trumpos, tamsios dienos, pandemija), taip pat organizme išsenka vitamino D ir kt.
Dažniausi žarnyno infekcijų sukėlėjai
Tarp dažniausių žarnyno infekcijas vaikams sukeliančių virusų minimi:
- Rotavirusas: Dažniausiai žarnyno infekciją sukeliantis virusas vaikams. Kūdikiams pirmaisiais gyvenimo metais rotavirusine infekcija gali užsikrėsti keletą kartų ir dauguma vaikų iki 3-5 metų amžiaus ja jau būna persirgę. Kiekviena nauja rotavirusinė infekcija yra vis lengvesnė dėl anksčiau įgyto dalinio imuniteto. Abiem infekcijomis užsikrėsti galima ištisus metus, tačiau sergamumo pikas būdingas šaltajam metų sezonui. Didžiausias pavojus sirgti sunkia rotavirusinės infekcijos forma kyla 6-24 mėn. amžiaus kūdikiams ir vaikams, kurie nėra paskiepyti nuo šio sukėlėjo.
- Norovirusas: Greitai perduodamas virusas, dažnai sukeliantis epidemijas, ypač viešosiose vietose, tokiose kaip ligoninės, kruizai ir mokyklos. Žiemos laikotarpiu dažniau būdingas norovirusas, kuris pasireiškia staigiu pykinimu ir vėmimu, taip pat viduriavimu. Kai kuriais atvejais šiuos simptomus lydi ir karščiavimas ir / ar kūno skausmai, panašūs į tuos, kurie būdingi gripui, todėl ši infekcija dar vadinama „skrandžio gripu“.
- Adenovirusai: Kai kurie adenovirusų štamai gali sukelti žarnyno infekciją, dažniausiai pasireiškiančią vaikams.
Taip pat svarbu paminėti ir bakterines žarnyno infekcijas. Tik apie 10 proc. visų susirgimų, lydimų didelio karščiavimo, pasitvirtina bakterinė infekcija. Dažniausi sukėlėjai - streptokokai, pneumokokai, stafilokokai, haemophilus ir kt. Kitų bakterinių žarnyno infekcijų dažniausi sukėlėjai - Escherichia coli bakterijos bei salmonelės, esančios užterštame maiste ir vandenyje.
Viena iš vasaros sezono ligų - ūmios žarnyno infekcijos. Taip yra todėl, kad vasarą valgome daugiau šviežių vaisių ir daržovių, kuriuos ne visada kruopščiai nuplauname. Šilčiausiuoju metų laikotarpiu greičiau genda mėsos, žuvies ir pieno produktai, o pirminių netinkamo produkto požymių galime nepastebėti. Galime užsikrėsti numalšinę troškulį šaltinio vandeniu, infekciją atneša musės.
Simptomai
Dažniausi žarnyno infekcijos simptomai yra viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas. Esant virusiniam viduriavimui apsinuodijimo požymiai silpni. Ligonis karščiuoja, skauda raumenis ir galvą, pusei sergančiųjų prisideda ir peršalimo požymiai. Užsikrėtus bakterine infekcija, išryškėja stiprūs apsinuodijimo požymiai: krečia šaltis, dažni pilvo skausmo priepuoliai ir besikartojantis vėmimas.
Kai kuriais atvejais, ypač sergant entero virusinėmis infekcijomis, gali pasireikšti bėrimas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai (sloga, gerklės skausmas, kosulys).
Kada įtarti bakterinę infekciją?
- Jeigu nėra slogos, kosulio, bet yra labai aktyvus karščiavimas, kuris sunkiai pasiduoda vaistams (paracetamoliui ar ibuprofenui).
- Karščiuojama tokiais atvejais virš 38 laipsnių.
- Karščiavimas trunka virš 3 parų ir tarpai tarp temperatūros kilimo nemažėja.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į kūdikius. Jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių: lipšnus liežuvis, kiek sumažėjęs šlapimasis (sauskelnės išlieka tuščios 4-6 val. arba vaikas nesišlapina 6-8 val.), troškulys, neramumas ar šiek tiek sumažėjęs ašarų kiekis verkiant - tai gali signalizuoti lengvą dehidratacijos formą.
Enterobiozei (kirmėlių sukeltai infekcijai) būdingas pagrindinis ligos simptomas - išeinamosios angos, tarpvietės niežulys, dažniausiai varginantis naktį, todėl suprastėja ir miegas, vaikas tampa irzlesnis, jaučiasi nepailsėjęs ir dienos metu.
Perdavimo būdai
Žarnyno infekcijos gali būti perduodamos per užkrėstą maistą ar vandenį, taip pat tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Virusai gali išlikti gyvybingi aplinkoje ilgą laiką ir plisti per įvairius daiktus, kuriuos maži vaikai dedasi į burną. Šiais sukėlėjais galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas neplautomis rankomis.
Kampilobakterioze galima užsikrėsti vartojant žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, ypač paukštieną ir jos produktus, nepasterizuotą pieną, kampilobakterijomis užterštą vandenį.
Spalinukėmis (enterobioze) užsikrečiama, kai spalinių kiaušinėliai nuo rankų, užterštos aplinkos per burną patenka į žarnyną. Dažniausiai užsikrečia ir serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, kurie neturi reikiamų higienos įgūdžių ir yra imlesni infekcijai. Glaudus buitinis kontaktas, bendri žaislai, stalai, suolai bei spalinių kiaušinėlių atsparumas (aplinkoje išlieka gyvybingi apie mėnesį) - tai palankūs veiksniai enterobiozės greitam plitimui vaikų kolektyvuose bei šeimose.
Dehidratacija ir jos pavojus
Viduriavimas ir vėmimas gali greitai sukelti dehidrataciją. Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie netenka daug skysčių ir mikroelementų, tai ypač pavojinga. Jei vaikas atsisako gerti, tampa labai vangus, nesišlapina, stebimos sausos gleivinės, lūpos, būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Norint atstatyti skysčius ir elektrolitus netinka sultinys, ryžių nuoviras, paprastas vanduo, saldinti gaivieji gėrimai ar arbatos, nes juose nėra užtikrinamas reikiamas gliukozės ir elektrolitų kiekis. Tinka pasaldintas ar perpus su obuolių sultimis skiestas negazuotas sūresnis mineralinis vanduo.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicinininius sprendimus. Svarbiausias ir efektyviausias būdas sumažinti infekcijų plitimą - rankų plovimas. Tai reikėtų daryti po sauskelnių ar suterštų rūbų keitimo bei pasinaudojus tualetu. Rankas reikėtų plauti 15-30 sek. po tekančiu vandeniu, intensyviau muilu trinant riešus, tarpupirščius, nagus, o jas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu. Kartais alternatyva galėtų būti alkoholiniai rankų dezinfekantai, tačiau jie neapsaugo nuo noroviruso plitimo, todėl esant galimybei patariama rankas plauti muilu ir vandeniu.
Pirmoji pagalba sunegalavus pilvui:
- Užtikrinti pakankamai skysčių, kad organizmas nepatirtų dehidratacijos.
- Net varginant vėmimui, stenkitės nuolat gurkšnoti skysčių - tai gali būti paprastas ar mineralinis vanduo, elektrolitais praturtintas tirpalas.
- Svarbu negirdyti vaiko iš karto išvėmus, palaukti 15-20 min., leisti skrandžio sudirgimui kiek nurimti ir tada girdyti po vieną gurkšnelį kas 3-5 minutes.
- Vengti saldžių gėrimų - limonadų ar sulčių, nes pastarieji gali sustiprinti viduriavimą.
- Rinktis lengvą, tausojantį maistą, vengti pieno produktų, šviežių vaisių ir dažovių.
Dieta sergant žarnyno virusinėmis infekcijomis:
- Užtikrinti pakankama skysčių suvartojimą.
- Vengti žalių vaisių, daržovių, pieno, mielinių produktų, kepto maisto.
- Viduriuojant metų neturintį kūdikį reikia maitinti nedideliais kiekiais 7 - 10 kartų per dieną.
- Pirmąją gydymo dieną įprasta maisto porcija sumažinama per pusę, nuo antrosios dienos- porcijos didinamos ir ilginami periodai tarp maitinimų.
- Vyresniems vaikams bei suaugusiesiems nerekomenduojama valgyti žarnyno peristaltiką bei rūgimo reakcijas skatinančių produktų, vengti rupios ląstelienos produktų: pvz., juodos duonos; nenugriebto pieno ir košių su juo, vaisių, daržovių, mėsos ir žuvies patiekalų.
- Tinka švelnesnis maistas - ryžiai, kviečiai, bulvės, duona, liesa mėsa, jogurtas, vaisiai ar daržovės.
Esant gausiam vandeningam viduriavimui rekomenduojama diosmektito preparatai, elektrolitų tirpalai, gerosios žarnyno bakterijos ir probiotikai. Gerųjų bakterijų vartojimas gali sutrumpinti ligos trukmę 12-24 valandomis. Derėtų rinktis preparatus, kurių sudėtyje yra moksliškai ištirtos bakterijos (Lactobacillus rhamnosus GG ir Lactobacillus reuteri DSM) bei mieliagrybis (Saccharomyces boulardii).
Disbakteriozė (žarnyno mikrobiotos disbalansas) nėra liga, bet signalizuoja apie mikrobiotos sutrikimą. Gydymui taikomi probiotikai ir prebiotikai. Taip pat svarbus tinkama mityba ir kuo retesnis antibiotikų vartojimas.
Enterobiozė yra gydoma antihelmintiniais preparatais (Vermox, Piranteliu ir kt).
ŽARNYNO GYDYTOJA: Ką sako IŠMATOS, Pilvo PŪTIMAS, Hemorojus, Virškinimas, Burnos kvapas | TG086
Prevencija
Pagrindinės priežastys, dėl kurių kyla bakterinės žarnyno infekcijos, apima netinkamą maisto ruošimą, higienos trūkumą ir kontaktą su sergančiais asmenimis. Svarbu laikytis higienos, kad kiek įmanoma labiau sumažintumėte tikimybę virusą perduoti kitiems šeimos nariams.
Pagrindiniai prevencijos patarimai:
- Rankų higiena: Kruopščiai plaukite rankas prieš valgį, po tualeto, po kontakto su sergančiuoju, po sauskelnių ar suterštų rūbų keitimo.
- Maisto sauga:
- Maistą gerai termiškai paruošti: gerai išvirti ar iškepti mėsą, paukštieną, kiaušinius ir jų produktus.
- Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus būtina užvirinti ar kitaip apdoroti karščiu.
- Vengti „kryžminio“ užteršimo: maistą gaminti taip, kad blogosios bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau vartojimui paruoštą maistą. Šaldytuve laikomi gatavi produktai neturi liestis su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėti ant kitų produktų.
- Atvėsinti: nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reikia laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi.
- Kruopščiai plauti daržoves, vaisius ir žalumynus.
- Mėsos ir pieno produktus vasarą geriausia rinktis gamintojo pakuotėse.
- Buitinė higiena:
- Suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais.
- Ligonį izoliuoti. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama.
- Periodiškai valyti paviršius, nesinaudoti tais pačiais indais ar stalo įrankiais.
- Vakcinacija: Nuo 2018 m. Lietuvoje 2 mėnesių sulaukę kūdikiai gali būti skiepijami vakcina, apsaugančia nuo rotavirusinės infekcijos. Šia vakcina kūdikiai skiepijami nemokamai.
- Sveikas gyvenimo būdas: Palaikyti sveiką gyvenimo būdą nuo mažens, laikytis režimo, užtikrinti kokybišką miegą, pasirūpinti visaverte vaiko mityba - į racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Vengti pridėtinių cukrų, cukraus, miltinių patiekalų, pusfabrikačių maisto gaminių. Taip pat svarbu vaiką grūdinti. Kasdien būti bent 1-2 val lauke.
- Tinkama mityba: Prebiotikai ir tinkama mityba padeda palaikyti žarnyno sveikatą.
- Vaikų priežiūra: Sergančio vaiko nevesti į darželį.
Kada būtina kreiptis pas gydytoją:
- Jei simptomai yra intensyvūs arba trunka ilgiau nei kelias dienas.
- Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai (vangumas, retas šlapinimasis, sausos gleivinės).
- Jei karščiavimas aukštas ir nepraeina ilgiau nei 3 paras.
