Virusai sukelia virusines infekcijas, bakterijos - bakterines. Ir bakterinės, ir virusinės infekcijos gali pasireikšti tais pačiais ar panašiais simptomais, tačiau jų gydymas labai skiriasi. Norint teisingai parinkti gydymą, svarbu žinoti bakterinės ir virusinės infekcijos skirtumus. Taigi, kaip atskirti, bakterinė ar virusinė infekcija? Bakterinės infekcijos gydomos antibiotikais, o virusinės - ne. Norint išvengti gydymui atsparių bakterijų atsiradimo ir antibiotikų veiksmingumo sumažėjimo ateityje, svarbu laikytis racionalaus antibiotikų vartojimo principų, ir juos naudoti tik tada, kai reikia.

Virusinės infekcijos vaikams

Peršalimas - dažniausiai pasitaikanti virusinė infekcija. Peršalimui būdinga keletas simptomų - bėganti nosis, kosulys, gerklės skausmas, bendras silpnumas, neaukšta temperatūra, miego sutrikimai. Simptomai paprastai pasireiškia palaipsniui, temperatūra dažniausiai nedidelė arba nekyla visai. Peršalimas gydomas simptomiškai, specifinio gydymo nėra. Antibiotikai peršalimo negydo, antivirusiniai vaistai taip pat paprastai nereikalingi. Peršalimo atveju pasveikstama per 3-7 dienas (vaikams iki 14 dienų) be jokio specifinio gydymo arba tik palengvinant simptomus vaistais nuo slogos, kosulio, temperatūros. Rekomenduojamas poilsis, vartoti daug skysčių.

Gripas - virusinė infekcija, sukelianti panašius simptomus į peršalimo (kosulys, sloga, gerklės skausmas), tačiau taip pat būdingi viso kūno skausmai, dažnai apibūdinami kaip kaulų laužymas, nuovargis, taip pat, skirtingai nu peršalimo, būdinga staigiai pakylanti aukšta temperatūra - 38 laipsniai ir daugiau. Pradėjus vartoti antivirusinius vaistus per pirmas 48 valandas nuo susirgimo pradžios galima sutrumpinti ligos trukmę ir sumažinti komplikacijų tikimybę, todėl svarbu žinoti gripo ir peršalimo skirtumus. Gripo išvengti padeda gripo vakcina, kurią reikia kartoti kasmet.

Dažniausiai pasitaikanti tėvų klaida yra ta, kad ligos pradžioje pakilus temperatūrai, jie iš karto stengiasi ją mažinti medikamentais. Tačiau tiesa ta, kad aukšta temperatūra padeda greičiau įveikti virusus, todėl jei vaikas yra žvalus, jo savijauta neblogėja, nereikia skubėti. Sergančiam vaikui pravartu duoti gerti daug šiltos arbatos, vandens, o jei jis gausiai prakaitavo, vėmė ar viduriavo - ir elektrolitų tirpalo. Kartu svarbu stebėti, ar vaikas šlapinasi. Pakankamas skysčių gėrimas padeda efektyviau sumažinti temperatūrą ir pašalinti virusus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vaikas sirgdamas ilsėtųsi, t. y. kuo mažiau laiko praleistų prie ekranų, nebandyti jo šiltai aprengti ar apkloti. Ne mažiau svarbus ir higienos laikymasis namuose - natūralus patalpų vėdinimas.

Žiemos sezono virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas, dažniausiai pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kimimu, kartais - kosuliu. Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusai, gripo, paragripo virusai. Tokių virusų rūšių yra apie 200, tad ir sergama šaltojo sezono metu panašiais simptomais pakankamai dažnai, ypač vaikų tarpe, kai imunitetas dar tik formuojasi. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos trunka apie savaitę, kartais iki 2 sav. Labiausiai vaikas užkrečiamas yra pirmomis infekcijos dienomis, pirmą ligos savaitę. Persirgus infekcija dažnai kosuliukas vargina ilgesnį laiką, nes tam, kad pilnai išsivalytų vaiko kvėpavimo takai, reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kartais kosuliukas gali varginti iki 3 savaičių, bet toks vaikas jau nėra užkrečiamas.

Šiuo metu taip pat vyrauja Covid 19 virusinė infekcija, jos omicron atmaina, kuri pasireiškia dažniausiai neaukštu karščiavimu iki 38, gali žmogus ir visai nekarščiuoti, stipriu gerklės skausmu, raumenų, galvos skausmais, dideliu bendru silpnumu, kosuliu, kartais - akių konjunktyvitu. Uoslės ir skonio sutrikimai omicron atmainai būdingi rečiau.

Taip pat šiuo metu labai vyrauja žarnyno virusinės infekcijos, kurių dažniausi sukėlėjai Nora, Rota virusas, entero virusas. Šioms infekcijoms dažniausi būdingi simptomai yra karščiavimas, viduriavimas ir vėmimas. Prie entero virusinių infekcijų gali būti bėrimas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai (sloga, gerklės skausmas, kosulys). Sergant žarnyno virusinėmis infekcijomis labai svarbu laikytis dietos - užtikrinti pakankama skysčių suvartojimą, vengti žalių vaisių, daržovių, pieno, mielinių produktų, kepto maisto. Esant gausiam vandeningam viduriavimui rekomenduojama diosmektito preparatai, elektrolitų tirpalai, gerosios žarnyno bakterijos ir probiotikai.

Gausiai vemiant, viduriuojant, vaikai greitai dehidratuoja, sutrinka jų elektrolitų pusiausvyra. Tokiais atvejais, jeigu vaikas atsisako gerti, tampa labai vangus, nesišlapina, stebimos sausos gleivinės, lūpos, reiktų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Po persirgtos rota/nora virusinės infekcijos, pasibaigus ligos požymiams vaikas dar gali užkrėsti dar 3-4 dienas.

Vėjaraupiai - taip pat priskiriama sunkesnių infekcijų grupei. Ji ypatinga tuo,kad yra labai užkrečiama oro lašiniu būdu (būnant bendroje patalpoje su sergančiuoju ar sirgsiančiuoju) ir tuo, kad turi ilgą inkubacinį laikotarpį net iki 21 dienos, per kurį pasireiškia pirmieji ligos požymiai po kontakto su sergančiuoju. Vėjaraupiams būdingas febrilus karščiavimas ir viso kūno bei gleivinių bėrimas, pradžioje - dėmelėmis, vėliau jos vietoje iškyla pūslelė, o jai subliuškus susiformuoja šašelis, kadangi naujai beria iki 5 dienų, bėrimų elementų pas sergantį galima stebėt įvairių - nuo dėmelių, pūslelių iki šašelių. Bėrimai pakankamai skausmingi, niežti, tad labai svarbu nepamiršti priešalerginių preparatų vaikams, kad nesikasytų ir neliktų randelių.

Kiaulytė anksčiau buvo itin paplitusi tarp vaikų, tačiau šiais laikais dėl vakcinacijos pasitaiko gerokai rečiau. Nepaisant to, šios ligos atvejai vis dar registruojami, ypač tarp nepasiskiepijusių ar imunitetą praradusių asmenų. Ji gali paveikti ne tik paausines seilių liaukas, bet ir kitas organizmo sistemas, sukeldama nemalonius simptomus bei rimtas komplikacijas.

Infekcinė mononukleozė (liaukų uždegimas) - ūminė virusinė infekcija, sukeliama Epštein-Bar viruso. Epštein-Bar virusas yra perduodamas oro-lašeliniu ir kontaktiniu keliu. Dažniausiai šia liga susergama ankstyvoje vaikystėje ir vėlyvoje paauglystėje, dažniau rudenį ir pavasarį. Infekcinė mononukleozė greitai plinta dideliuose kolektyvuose, pvz. darželiuose, kariuomenėje.

Hepatitas - tai kepenų struktūros bei funkcijos pokyčių sąlygotas, įvairios kilmės, sunkumo ir aktyvumo kepenų uždegimas. Hepatitas A -ūminis kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso.

Citomegalo viruso infekcija (CMV) - dažna virusinė infekcija, kurią sukelia citomegalo virusas. Dėl jo poveikio, seilių liaukose, o kartais ir vidaus organuose, smegenyse atsiranda didelių ląstelių su būdingais intarpais branduoliuose. Infekcijos šaltinis - juo apsikrėtęs žmogus.

Žmogaus papilomos viruso infekcija - viena iš labiausiai paplitusių ir potencialiai pavojingų virusinių infekcijų, nuo kurios kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Žmogaus papilomos virusas pasireiškia skirtingais tipais, kurių kiekvienas turi savitą poveikį žmogaus sveikatai - nuo gerybinių susirgimų, tokių kaip genitalijų karpos, iki gyvybei pavojingo vėžio.

Pūslelinė (dar kitaip herpesas, herpis) - užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Pūslelinė pasireiškia odos, gleivinių, o kartais ir centrinės nervų sistemos bei vidaus organų pažeidimais. Tai ilgalaikė būklė, tačiau daugelis sergančiųjų nejaučia jokių simptomų.

Juosiančioji, arba kitaip juostinė, pūslelinė - skausminga, bet dažnai laiku nepastebima virusinė infekcija.

Bakterinės infekcijos vaikams

Bakterinės infekcijos atveju temperatūra dažnai pakyla virš 38 °C, o liga trunka 10-14 d. Bakterinės infekcijos atveju temperatūra paprastai būna 38 laipsniai ir daugiau, o pati liga suaugusiems trunka ilgiau nei peršalimas - 10 - 14 dienų. Jei gerklės skausmas jaučiamas kartu su kitais simptomais - sloga ir (ar) kosuliu, greičiausiai tai peršalimas. Žiemos sezono bakterinės infekcijos, skirtingai nuo peršalimo, dažniausiai pasireiškia vienu simptomu, pvz. tik gerklės ar ausies skausmu.

Bakterinė infekcija dažnai pasitaiko kaip virusinės infekcijos komplikacija, todėl jeigu laikantis poilsio rėžimo, vartojant daug skysčių peršalimas nepraeina 7 ir daugiau dienų, nekrenta temperatūra, reikėtų įtarti bakterinę infekciją. Patvirtinti bakterinė ar virusinė infekcija galima atlikus kraujo tyrimą bei tepinėlį.

Tik apie 10 proc. visų susirgimų, lydimų didelio karščiavimo, pasitvirtina bakterinė infekcija. Dažniausi sukėlėjai - streptokokai, pneumokokai, stafilokokai, haemophilus ir kt. Kada įtarti bakterinę infekciją? Jeigu nėra slogos, kosulio, bet yra labai aktyvus karščiavimas, kuris sunkiai pasiduoda vaistams (paracetamoliui ar ibuprofenui), karščiuojama tokiais atvejais virš 38 laipsnių, karščiavimas trunka virš 3 parų ir tarpai tarp temperatūros kilimo nemažėja.

Kai kuriuos virusus galime atpažinti pagal sukeliamus specifinius vietinius simptomus, tokius kaip sloga, akių ašarojimas, traiškanojimas. Gali pasireikšti ir odos gleivinių bėrimai: viso kūno bėrimai pūslelėmis, padų, delnų, burnos pūsleliniai bėrimai, veido bėrimas ar skruostų paraudimas. Bakterinėms infekcijoms arba sunkioms virusinėms infekcijoms dažniau būdingas ilgalaikis karščiavimas, kurio nepavyksta sumažinti paracetamoliu ir ibuprofenu, bloga bendra vaiko būklė - net ir nukritus temperatūrai, jis išlieka mieguistas, nevalgo, negeria skysčių, nesišlapina.

Meningokokinė infekcija

Lietuva yra karštasis meningokoko B sukeltos infekcijos taškas Europoje - rizika susirgti Lietuvoje yra didžiausia. Šia infekcija užsikrėsti galima oro lašeliniu būdu per kvėpavimo takus. Užsikrėsti galima tiek nuo sergančiojo, tiek nuo sveiko bakterijų nešiotojo, kuris nejaučia jokių simptomų: jiems kosint ar čiaudint bakterijos patenka į aplinką, jomis gali užsikrėsti aplinkiniai. Dažniausiai šia liga serga vaikai iki 5 metų, kiti, tačiau žymiai mažesni, ligos sergamumo pikai yra tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų, ypač gyvenančių uždaruose kolektyvuose: studentų bendrabučiuose, kareivinėse ir pan., ir vyresnių nei 75 metai senolių. Meningokokinė infekcija labiausiai mėgsta rudens - pavasario sezonus.

Lokali meningokokinė infekcija. Šios infekcijos atveju meningokokas būna nosyje ir ryklėje, tačiau toliau į organizmą neišplinta. Ši forma gali neturėti jokių simptomų, tuomet žmogus savo nosyje ir ryklėje nešiojasi meningokoką, tačiau nejaučia jokio sveikatos pablogėjimo arba serga paprasčiausia sloga nuo kurios pasveiksta ir dažniausiai net nesužino, kad buvo užsikrėtę meningokokine infekcija.

Meningokemija (meningokokinis sepsis) - tai kraujo užkrėtimas. Ši forma dar skirstoma į tipinę ir į žaibinę.

Meningitas - smegenų dangalų uždegimas.

Meningokokinėi infekcijai būdinga labai aukšta temperatūra 39 -40°C ir didesnė. Jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos būna labai šaltos, jos gali pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra, davus reikiamą vaistų nuo temperatūros dozę, krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla ir būna labai aukšta. Pats pagrindinis bruožas yra tas, kad vaikas net nukritus temperatūrai iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, yra vangus, gulinėja, verkšlena ar atvirkščiai yra neįprastai labai sudirgęs, miegodamas dejuoja, stena.

Pagrindinis kraujo užkrėtimo požymis yra hemoraginis bėrimas, tačiau jis būna tik dviem trečdaliams žmonių sergančių generalizuota forma. Pirmieji bėrimo elementai paprastai atsiranda ant sėdmenų ir šlaunų, nors jie gali būti ir kitoje kūno vietoje. Nuo kitų bėrimų hemoraginį galima atskirti pagal tai, kad jį paspaudus jis neišnyksta ir būna teigiamas stiklinės mėginys (stiklinės testas): nestipriai paspaudus bėrimą stikline, ar kitu stikliniu indu bėrimas neišblykšta ir persišviečia per stiklą. Bėrimas yra netaisyklingos formos, įvairaus dydžio, kartais primena žvaigždėtą dangų, todėl vadinami žvaigždiniu bėrimu. Bėrimo intensyvumas būna įvairus: nuo pavienių, vos įžiūrimų bėrimo elementų iki gausių hemoragijų.

Jei meningokokas nukeliauja į galvos smegenis ir sukelia jos dangalų uždegimą - meningitą, vaiką šalia karščiavimo, blogos savijautos ir bėrimo (jei meningitas yra kartu su meningokokemija) kamuos stiprūs galvos skausmai, mažesniems vaikams būdingi neramumo priepuoliai. Sutrinka apetitas, vaikas gali visiškai atsisakyti valgyti. Taip pat prasideda vėmimo priepuoliai. Išsivėmus vaiko būklė nepalengvėja, vėmimas kartojasi. Kūdikiams būdingas pasikartojantys neramumo, dirglumo priepuoliai arba atvirkščiai kūdikis būna labai apatiškas, daug miega, yra sunkiai prižadinamas.

Meningokokinės infekcijos labai bijo mažų vaikų tėvai, nes ji pavojinga gyvybei ir labai greitai progresuoja. Visi aukščiau minėti simptomai (karščiavimas bėrimas, sujaudinimas, dirglumas, mieguistumas, apatija, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sustingę sprando raumenys, meninginiai simptomai) būdingi ir suaugusiems asmenims. Suaugę žmonės gali tiksliau apibūdinti savo būklę. Įtarus meningokokinę infekciją reikia nedelsti ir kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą. Diagnozė patvirtinama atlikus kraujo, smegenų skysčio (jei yra meningito simptomai) bendruosius ir bakteriologinius tyrimus. Ši liga yra klastinga, nes tipiniai simptomai gali pasireikšti ne atradimo, o gydymo įstaigoje atlikti kraujo tyrimai pirmosiomis valandomis gali nieko nerodyti. Grįžus namo reikia stebėti savo ar vaiko savijautą: ar ji neblogėja, kas valandą apžiūrėti save ar vaiką nuo galvos iki kojų ar neatsirado tipiškas hemoraginis bėrimas.

Europoje dažniausiai ligas sukelia B ir C tipo meningokokai. Lietuvoje gyvenantiems žmonėms aktualiausias yra B tipo meningokokas, nes būtent šis tipas yra dažniausias. 2016 metais pagal klinikinius simptomus buvo nustatytas 21 (28 proc.) meningokokinės infekcijos atvejis, laboratoriškai - 54 (72 proc.). Iš visų laboratoriškai patvirtintų meningokokinės infekcijos atvejų B tipo meningokokas sudarė 59,3 proc., C tipo- 6,7 proc., W-135 tipo - 3,7 proc. , 27,8 proc. tipas buvo nenustatytas.

Kadangi, B grupės meningokokas Lietuvoje yra sutinkamas dažniausiai, tad skiepas nuo šio tipo meningokoko yra pats svarbiausias. Smagu, kad 20 metų kurta „Bexsero®“ (B grupės meningokokinė) vakcina jau keletą metų yra prieinama ir Lietuvoje. Šia vakcina galima skiepyti kūdikius nuo 2 mėnesių amžiaus kartu su kitomis įprastomis vakcinomis arba atskirai, pagal lankstų skiepijimo kalendorių. Ši vakcina yra saugi ir panašiai toleruojama kaip ir kitos vakcinos. Nuo 2018 metų pagal patvirtintą vaikų profilaktinių skiepų kalendorių šia vakcina nemokamai skiepijami vaikai nuo 2 mėnesių amžiaus. Vyresni vaikai valstybės lėšomis nebus skiepijami, tačiau juos rekomenduojama skiepyti tėvų ir globėjų lėšomis, siekiant apsaugoti vaikus nuo šios klastingos ligos.

Kitomis vakcinomis, siekiant apsisaugoti nuo A, C, Y ir W-135 meningokokinės infekcijos tipų sukeliamų ligų, skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis.

Skarlatina

Skarlatina - tai ūminė bakterinė infekcija, dažniausiai pasireiškianti vaikams, tačiau ja gali susirgti ir suaugusieji. Liga prasideda staigiai - pakyla temperatūra, atsiranda gerklės skausmas, o netrukus kūną nusėja smulkus, šiurkštus bėrimas. Kadangi skarlatina plinta oro lašeliniu būdu ir pasižymi aiškiais simptomais, ji gali greitai išplisti vaikų kolektyvuose.

Stabligė

Stabligė - sunki infekcinė nervų sistemos liga, pasireiškianti įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Ją sukelia Clostridium tetani bakterija, kuri yra plačiai paplitusi gamtoje, taip pat randama gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Stabligės sukėlėjas į žmogaus organizmą patekęs per burną ligos nesukelia.

Tuberkuliozė

Tuberkuliozė - pavojinga lėtinė infekcinė liga, dažnai apsunkinanti diagnostiką gydytojams. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ji yra trylikta pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Deja, Lietuvoje sergamumas tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Todėl mokėti atpažinti šią ligą ir žinoti, kaip nuo jos apsisaugoti, ypač svarbu.

Jersiniozė

Jersiniozė - tai žarnyno užkrečiamoji liga, kurią sukelia Yersinia enterocolitica rūšies bakterijos, atsparios šalčiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos ir gali daugintis esant 2-6 laipsnių temperatūrai, taigi net ant daržovių bei vaisių, laikomų vėsiuose rūsiuose, saugyklose ir šaldytuvuose.

Katės įdrėskimo liga

Katės įdrėskimo liga - tai liga, kurią sukelia tam tikros rūšies bakterijos (Bartonella henselae) esančios kačių organizme - seilėse. Įdrėskus ar katei palaižius pažeistą odą į kraują patenka šių bakterijų, kurios dauginasi ir sukelia „Katės įdrėskimo ligą“.

Kada metas skubėti pas gydytoją?

Jei sumažėjus temperatūrai vaikas vis tiek nenori gerti, žaisti, yra vangus, mieguistas. Tokiu atveju gydytoją kviesti reikia nedelsiant, jis įvertins daugiau požymių, jei reikės, atliks tyrimus, kurie suteiks daugiau informacijos. Nereikia bijoti ir vaiko vežti į polikliniką patiems, kai vaikui sugirdyti vaistai nuo temperatūros - taip tikrai nepakenksite.

Įtarus meningokokinę infekciją reikia nedelsti ir kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą.

Gausiai vemiant, viduriuojant, vaikai greitai dehidratuoja, sutrinka jų elektrolitų pusiausvyra. Tokiais atvejais, jeigu vaikas atsisako gerti, tampa labai vangus, nesišlapina, stebimos sausos gleivinės, lūpos, reiktų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.

Antibiotikų vartojimas

Medikai atsako - antibiotikai yra būtini, kai vaikas suserga sunkia bakterine infekcija. Uždegimas pasireiškia įvairiais požymiais. Net jei bakterinis uždegimas nėra sunkus ir vaiko organizmas pats gali kovoti su bakterija, vis vien vaiką būtina parodyti gydytojui. Juk būna ir taip, kad sunkios bakterinės infekcijos pradžioje antibiotikus būtina pradėti vartoti nedelsiant.

Tiesa, patys tėvai antibiotikų skirti negali, juos turi paskirti ligą nustatęs gydytojas. Antibiotikai yra vaistai, kuriuos reikia vartoti tam tikrą laiką, nes jis užmuša tą bakteriją, kuri sukėlė ligą. Tam, kad ji būtų sunaikinta, reikia paskirti konkrečią antibiotiko dozę ir ją gerti nustatytą laiką.

Jei antibiotikų vartojimas, vaikui pasijutus geriau, bus nutrauktas, bakterija bus nuslopinta, bet nesunaikinta ir prisitaikiusi prie šių antibiotikų, o tai pavojinga. Ateityje ši bakterija gali sukelti pakartotiną ligą, kuri bus atspari tiems antibiotikams. Todėl jei buvo pradėtas antibiotikų vartojimas, juos reikėtų vartoti tiek laiko, kiek paskyrė gydytojas.

Svarbi prevencija

Pirminės profilaktinės priemonės, norint išvengti mažųjų ligų, yra subalansuota mityba ir atitinkama asmens higiena. Kalbant apie virusines infekcijas - tinkamas patalpų vėdinimas ir temperatūros palaikymas. Šiuo metu laike nėra šilta, įjungtas šildymas ir tai sausina aplinką. Geriausias variantas - kad ir trumpas, bet skersvėjinis vėdinimas, kai vaikus galima išvesti į kitą kambarį. Tai veiks efektyviau, nei visą dieną atidaryta orlaidė. Taip pat labai naudingas yra kasdieninis grindų praplovimas.

O svarbiausia, žinoma, nepamiršti vandens naudos organizmui. Sveikam žmogui gal ir nebūtina išgerti dviejų trijų litrų per parą, tačiau bent litras yra reikalingas. Vandens trūkumą akivaizdžiai parodo sausa burnos gleivinė, lūpos. Sergančiam organizmui skysčių, aišku, reikia daugiau.

Sveikam imunitetui taip pat svarbus fizinis aktyvumas, pakankamas, bent 8-9 val., miegas bei poilsis be ekranų. Nuo pat mažų dienų vaikus pravartu mokyti tinkamos rankų higienos, pasirūpinti vitaminų D ir C atsargomis jų organizme. Žinoma, svarbus ir adekvatus peršalimo ligų gydymas: ikimokyklinio amžiaus vaikams normalu sirgti nesunkiomis virusinėmis infekcijomis iki keliolikos kartų per metus.

Viena efektyviausių gripo prevencijos priemonių išlieka skiepai. Vaikų imunitetas dar nėra pakankamai susiformavęs ir prieš virusą gali kovoti mažiau efektyviai nei suaugusio žmogaus, o darželiai ar mokyklos yra ideali terpė plisti ligų sukėlėjams. Dėl šios priežasties mažuosius kasmet prieš gripo sezoną verta paskiepyti. Primenama, kad nuo 2024 m. 2-7 metų vaikai kasmet gali būti skiepijami nemokama sezoninio gripo vakcina.

Darželinio amžiaus vaikų imunitetas nėra pilnai susiformavęs, todėl sirgti 8-10 kartų per metus laikoma visiška norma. Imunitetas pats silpniausias vaikams nuo 6 mėn iki 3 metų. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai.

Kaip ir kasmet didžiausias sergamumas infekcinėmis ligomis būna spalio - kovo mėnesiais. Tam turi įtakos vėsesni, drėgnesni orai, kurie yra palanki terpė virusams plisti bei padidėjęs patiriamas stresas(nauji mokslo metai, trumpos, tamsios dienos, pandemija), taip pat organizme išsenka vitamino D ir kt. Kaip ir kasmet šaltojo sezono metu vieni pagrindinių virusinių susirgimų yra “peršalimo virusai”, kurie pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kimimu, kartais - kosuliu.

Kaip ir kasmet didžiausias sergamumas infekcinėmis ligomis būna spalio - kovo mėnesiais. Tam turi įtakos vėsesni, drėgnesni orai, kurie yra palanki terpė virusams plisti bei padidėjęs patiriamas stresas(nauji mokslo metai, trumpos, tamsios dienos, pandemija), taip pat organizme išsenka vitamino D ir kt. Kaip ir kasmet šaltojo sezono metu vieni pagrindinių virusinių susirgimų yra “peršalimo virusai”, kurie pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kimimu, kartais - kosuliu.

Kad stiprinti vaikų imunitetą, labai svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą nuo mažens, laikytis rėžimo, užtikrinti kokybišką miegą, toks miegas yra nuo 21 iki 1-2val nakties. Pasirūpinti visaverte vaiko mityba - į racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, geriau lietuviškų, ne vežtinų, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Vengti pridėtinių cukrų, cukraus, miltinių patiekalų, pusfabrikačių maisto gaminių. Taip pat svarbu vaiką grūdinti. Kasdien būti bent 1-2 val lauke.

Nepamirškite probiotikų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gerųjų bakterijų visuma kartu su žarnyno gleivine mus apsaugo nuo išorinių mikroorganizmų, dalyvauja skaidant maisto medžiagas, atnaujinant žarnyno gleivinę. Todėl probiotikai, kupini gerųjų bakterijų, dažnai skiriami ir vaikams, turintiems virškinimo ar žarnyno veiklos sutrikimų. Jie taip pat ypač reikalingi, kai vartojami antibiotikai. Pasaulinė sveikatos organizacija probiotikus apibrėžia, kaip gyvus mikroorganizmus, kurie, naudojami tinkamais kiekiais, yra naudingi žmogaus sveikatai. Naudingas kiekis iš tiesų nėra daug ir kiekvienam jis yra skirtingas.

Tiesa, jei vaikas valgo mišinius, reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Juose dažniausiai jau būna ir probiotikų, ir prebiotikų, tad papildomai šių medžiagų mažylio organizmui, ko gero, nereikės. Idealiomis sąlygomis augančiam sveikam vaikui jų taip pat nereikia.

tags: #bakterine #infekcija #vaikui

• Nėštumo testo naudojimo instrukcijos
• Kelionės patarimai
• Biocheminiai procesai meilėje
• Vaikų ekologinis sąmoningumas
• Moony PL Boy sauskelnės-kelnaitės