Kelionė baidarėmis po Lietuvos vandens telkinius - tai puiki proga atrasti gamtos grožį, patirti nuotykių ir pailsėti nuo kasdienės rutinos. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelis vandens turizmo maršrutus, kurie leis pažinti įvairius Lietuvos ežerus ir upes, pradedant nuo ramių, gamtos apsuptų vietovių ir baigiant dinamiškomis, iššūkių kupinomis atkarpos.
Išsamus maršrutų aprašymas
Šis maršrutas siūlo įvairiapusišką patirtį, apimantį tiek ežerų platybes, tiek upių vingius. Kelionė suskirstyta į kelias dienas, leidžiančias išsamiai pažinti kiekvieną atkarpą.
Pirmoji diena: Aiseto ežeras - Kiauno ežeras (~16 km, ~5 val.)
Kelionę pradedame nuo Aiseto ežero, antro pagal dydį tarp ilgiausių Lietuvos ežerų. Įlipkite į baidares ir plaukite laikydamiesi kairiosios Aisetos krantinės. Plauksite 145 metrus iki pat Aiseto upės ištakų. Kuomet nuplauksite nepilną puskilometrį nuo Aisetos upės ištakų, praplauksite pro mediniu tilteliu, priklausiančiu Paaisetės kaimui. Vėliau pro akis „praplauks“ viena, kita sodyba, įveiksite kelis Aisetos vingius, o už maždaug 0,6 km upės vaga trumpam taps tiesesnė ir tokia bus apie 1,3 km. Šią atkarpą atpažinsite iš nendrynų, užaugusių Aisetos krantuose. Už šios egzotiškos atkarpos upės vaga bus vingiuotesnė iki pat Utenos - Švenčionėlių geležinkelio tilto. Praplaukus po šiuo tiltu pamatysite už jo esančias senojo geležinkelio bėgių liekanas. Jau netoliese ir Kiauno ežeras, tačiau iki jo dar įveiksite 260 metrų Aisetos gamtinių kliūčių ruožą, „nusėtą“ medžio užtvarų barikadomis. Įveikus visą tai, įplauksite į Kiauno ežerą.
Kiauno ežere baidares nukreipkite palei dešinįjį krantą. Jį atpažinsite iš krantuose užaugusio vešlaus pušyno, kurio plotuose puikiai skamba poilsiautojų aidas. Nuplaukus nepilnus 2 km Kiauno ežeru, ir visuomet laikantis dešinės kranto linijos, atrasite Kiaunos upės ištakas. Ištakomis nuplaukus apie 100 m, prieš akis išvysite nedidelę nendrynais apaugusią salelę. Kiauna - vingiuota ir smagi upė vandens turiztams, kurioje linkime patirti malonių nuotykių! Kiaunos upe nuplaukus apie 0,4 km, praplauksite kairėje esantį Pakiaunio kaimą. Jame yra senovinė medinė dvaro sodyba, statyta 1900 - 1903 m. Sodyba nuo upės nutolusi apie 150 m. Tęsiant žygį Pakiaunio kaimo gale praplauksite po tiltu ir iškart už jo įplauksite į Kiaunos kraštovaizdžio draustinį.
Su draustinio gamta susitiksite plaukdami vis tolyn Kiaunos upe: pakrantės Jus džiugins turtinga augmenija, upę maitinančiais miškais, praplauksite pelkes, be kurių neapsieina mūsų gamta. Plaukiant pavasarį, pamatysite užtvankas, kurias bebrai surenčia iš šakų, kitos sausumos augmenijos, dumblo, vandens žolių bei kitų medžiagų, kurias šie „statybininkai“ randa gamtoje. Pasigrožėję bebrų „architektūra“, praplauksite daugybę kaimų: Stirnines, Briedines, Jakutiškį, Vasiuliškės kaimą, o tolėliau - Žvirbliškę, Kūrinių kaimą, atpažįstamą iš važiuojamojo tilto.
Nuo ką tik minėto Vasiuliškės kaimo ir prasidės ekstremalesni pojūčiai: praplauksite apvirtusius medžius, sraunius vingius, akmenų „kliūtis“. Gal Jums pasiseks ir išsimaudysite sraunioje Kiaunos srovėje! Nuotykių kupinesnė žygio atkarpa tęsis iki Kūrinių kaimo tilto. Kuomet praplauksite po Kūrinių kaimo važiuojamuoju tiltu, jungiančiu Molėtų - Ignalinos kelią, plauksite vingiuota Kiauna apie 2 km, pakrantėse svirs jau seniai ten užaugę medžiai. Upės vaga po truputį taps tiesesnė, pasipuoš malonia akiai medžių alėja, palydinčia Jus į Gilūto ežerą. Srovei padedant nusiirus į Gilūtą, baidares nukreipkite į kairę - rytų kryptį ir plaukite apie 0,6 km iki ežero protakos. Ežero protakos ilgis apie 800 m. Ja plaukiant toliau patektumėte į Sekluočio ežerą.
Protakos dešinėje pusėje pamatysite jaukią smėlėtą pakrantę. Čia galite pasinaudoti puikia proga pabraidyti, paplaukioti. Šioje poilsiavietėje galite įsikurti nakčiai, kad sukauptumėte jėgų įveikti likusią dalį maršruto. Kitą dieną prieš iškeliaujant pasitikrinkite ar nepalikote stovyklavietėje šiukšlių!
Antroji diena: Kiaunos upė - Žeimenos upė (~? km, ~? val.)
Praplaukus protaką ir įplaukus į Sekluotį, tikriausiai Jus pasveikins elegantiškosios gulbės. Sekluotyje plaukite išilgai - rytų kryptimi. Šis ežeras nėra itin vandeningas, todėl baidarių dugną glostys aukštos vandens žolės. Dabar turbūt suprantate, kodėl gi ežeras gavo tokį pavadinimą. Nuplaukus apie 0,75 km, artėjant prie kranto baidares nukreipkite į dešinę - pietų kryptimi. Tuomet plaukite iki pat upės, ištekančios iš Sekluočio ežero.
Šis upeliūkštis yra Kiaunos upės dalis, tačiau kartais vadinamas Kernauja. Tuojau pat pamatysite Kuklių kaimą, apkabinusį upės krantus. Kukliuose, nepriplaukus betoninio tilto, atrasite išsilaipinimui patogų krantą, esantį dešinėje pusėje, pievelėje, kurioje galite atsipūsti. Toliau plaukiant link Žeimenos upės, Kiaunos krantus nuties pušynai. Nuo Kuklių kaimo nuplaukus apie 2 km, srovė sulėtės, po truputį plukdydama iki Kiaunos upės žiočių. Kiauna - pirmasis dešinysis Žeimenos upės intakas.
Į Žeimenos upę įplauksite ties Kiaunos ir Žeimenos santakoje esančiu Šakališkės kaimu. Santakoje turite sukti į kairę, kad už 400 m. galėtumėte išsilaipinti atokvėpiui Šakališkės kaimo krante arba, kiek tolėliau (už 3 km. nuo santakos) - Kaltanėnų miestelyje. Čia galite aplankyti iš raudonojo molio plytų pastatytą Kaltanėnų bažnyčią, išsiskiriančią XX a. pradžios neogotikiniu stiliumi. Bažnyčia pastatyta 1903 - 1909 m. Praplaukus Kaltanėnų miestelį, pastebėsite, kaip Žeimenos upė pradeda platėti - tai upės ištakos iš Žeimenų ežero.
Žeimenys - ilgiausią krantinę turintis ežeras Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ežero ilgis - daugiau nei 10 km., plotis ~0,5 km., o gylis ~24 m. Žeimenys kitus ežerus lenkia savo ilgiu, bet ne pločiu, todėl plaukiojant po Žeimenų įlankas juntamas vandens srovenimas į upę. Ežero krantai labiau panašūs į skardžius (iki 20 m. aukščio virš jūros lygio). Šie apaugę pušimis, smėlingi. Didelę dalį krantų užėmę nendrynai, meldai, savo ruožtu apkabinę ir čia stūksančias salas.
Be Šakarvos upelio į Žeimenio ežerą vakarinėje jo atšakoje įteka Jaurupės upelis, rytinėje dalyje įteka Laukupės ir Kretuonos upeliai. Ties Kaltanėnais iš ežero išteka Žeimena. Žeimenio ežere yra 14 nedidelių salų. Aplink ežerą yra išsidėstę Bajorų, Ožkinių, Antanavo kaimai ir Kaltanėnų miestelis.
Patekus į ežerą laikykitės kairiojo kranto linijos. Praplaukus pirmąją salelę, ją aplenkus, nukreipkite baidares palei dešinįjį Žeimenų ežero krantą. Nuo Žeimenos upės ištakų įveikus apie 4 km, turite pamatyti poilsiaviete krantine. Čia galite atsipūsti ir įsikurti nakvynei.
Už poilsiavietės, toje pačioje kranto pusėje, už apie 0,5 km, yra Pakretuonos upelis. Jeigu paėjėsite nuo jo intako apie 300 - 350 m, atrasite senąjį Pakretuonės vandens malūną, pastatytą šalia Kretuonos upelio. Malūnas puikuojasi įspūdingomis kaskadomis, po kuriomis visuomet smagu pasipliuškenti karštą vasaros dieną! Tiesa, šiuo metu čia įrengta poilsio ir sveikatingumo stovyklą, priklausanti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Atvykę turistai už simbolinį mokestį į teritoriją įleidžiami, todėl gali pasimėgauti malūno teikiama vandens pramoga.
Trečioji diena: Žeimenų ežeras - Meiros (Asalnų stovykl.) (~? km, ~? val.)
Nuo Pakretuonos stovyklavietės turite plaukti Žeimenų ežeru šiaurine kryptimi link Šakarvų ežero. Neplaukite į įlankas, kad nenukryptumėte nuo maršruto. Priplaukę Žeimenų ir Šakarvų ežerų protaką - Šakarvos upeliuką, plaukite juo link Šakarvų ežero. Praplauksite po važiuojamuoju tiltu, po kuriuo išteka Šakarvos upelis ir tokiu būdų pateksite į Šakarvų ežerą.
Šakarvai - vienas gilesnių Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų, didžiausias gylis - 40 m. Vidutinis ežero plotis - 0,35 km, ilgis - 2,5 km. Šakarvų ežeru plaukite išilgai link Protakos į Lūšių ežerą.
Patekus į Lūšių ežerą dešinėje krantinės pusėje pamatysite Palūšės bažnyčią su varpine, kuri didžiausia kaimo istorinė įžymybė - medinė bažnyčia su varpine, pastatyta 1750 m! Užlipus akmenimis grįstais laiptais pamatysite, kad bažnyčia gerai restauruota ir yra jauki. Bažnyčia stūkso ant kalvos, nuo kurios atsiveria maloni akiai Lūšių ežero panorama. Tai seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje, kažkada puošusi 1 Lito banknotus.
Jeigu neužsuksite į Palūšės kaimą, tik įplaukę į Lūšių ežerą taikykite į priešingą krantą, sukdami šiek tiek kairiau. Per Lūšius reikės plaukti apie 0,8 km. Pasiekę priešingą Lūšių ežero krantą, kurio gale pamatysite protaką, krypstančią į kairę. Laikydamiesi dešinės kranto linijos plaukite per protaką, kol pateksite Asalnų ežerą. Dešinėje pamatysite Meironių kaimo stogus, kurie Jus lydės iki tol, kol praplauksite dešinėje pusėje esantį Dringykščios upelio intaką.
Yra įdomi Meironių kaimo tradicija: per Sekmines ūkininkai savo karvutes papuošia gėlių vainikais ir plukdo jas į priešais esančio rago krantinę, kurį vietiniai praminė Pabiržiu. Ten karvutės yra paleidžiamos ganytis laisvėje iki pat rudens ir parplukdomos per Mykolines. Melžėjos kas rytą, vakarą plaukia valtimi pamelžti karvučių ir plukdina šiltą pieną namo.
Už Dringykščios upelio rasite Meiros (Asalnų) stovyklavietę. Ten įsikurti nakčiai.
Ketvirtoji diena: Upė Būka - Ginučiai (~15 km, ~5 val.)
Pradėjus plaukimą baidarėmis Utenykščio ežere, plaukite kelis šimtus metrų laikantis dešinės kranto linijos pusės, aplenkiant Utenykščio ežero ragą. Ir toliau laikantis dešiniojo kranto plaukite pro Lašmens sąsiaurį, pasižymintį turtinga pelkių flora. Įveikus pelkines švendres kartu perplauksite ir sąsiaurį ir tęsite kelionę Būkos upe. Kelionės metu galėsite ilsėtis etnografinėse vietovėse bei šalia upės įrengtose stovyklavietėse. Būkos pakrantės remiasi į miškingas girias, praturtinančias jos vandenis. Kairėje Jūsų plaukimo krypties pusėje puikuojasi Ažvinčių giria, dešiniajame - Vyžių miškas. Taigi, plaukiant šia upe ne tik susipažinsite su turtinga upių flora ir fauna, tačiau ir įsitikinsite, kad upė Būka - viena švariausių upių Lietuvoje!
Seniau Būkos upė buvo naudojama kaip sielių (rąstų) plukdymo priemonė. Jūs žinote, kad upės vandens lygis tam tikroje vietovėje kinta, todėl dirbtiniu būdu būdavo keliamas vandens lygis, kad užtikrinti optimalų sielių gabenimą. Medinių užtvankų liekanų rasite kelionės metu! Nuplaukę apie kilometrą nuo kelionės pradžios (Būkos ištakų (iš Utenykščio)), pasieksite Ineigos poilsiavietę. Čia galite atsipūsti po starto. Tačiau neužtrukite, juk kelionė ką tik prasidėjo!
Gali būti, kad plaukiant sutiksite Vandens Lelijų šeimynų. Vandens Lelijos įtrauktos į Raudonąją knygą, todėl elkitės atsakingai - neskinkite ir nežalokite jų! Jeigu mėgstate atminimui pasiskinti augmenijos - pasidairykite ir pasiskinkite upės krantuose tarp švendrių pasislėpusių Vandens Mėtų, kurių žiedai ne tik gražūs - kelionės pabaigoje galėsite užsiplikyti skanios mėtinės arbatos sau ir visai kelionės draugijai!
Netrukus pastebėsite Vaišnoriškių kaimą, atpažįstamą iš XIX - XX a. stiliaus gyventojų pastatų, nuo kurių kiemų į upę ištiesti mediniai lieptai ir liepteliai. Aplenkiant lieptus praplauksite tiltelį, reikalingą pratęsti Tauragnų mstl. ir Braslavo mstl. vieškelį. Šalia to tiltelio kairėje Jūsų plaukimo pusėje pastebėkite etnografinę vietovę: kadaise čia stovėjo smuklė, minima nuo 1765 m. Pirmoji sodyba šioje vietovėje įsikūrė 1830 m. Vėliau buvo pastatytos dar keturios.
Praplaukus ką tik minėtas Vaišnoriškes ir vieškelio tiltelį, Būka kiek susiaurėja ir tampa vingiuota. Ši Būkos upės vaga pasižymi kai kur duobėta, intensyvesne srove. Ir, žinoma, kaip gi be nukritusių medžių skersai upės? Jų aptiksite ne vieną, todėl kelias baidares gali reikėti perkelti per rąstigalius arba sausuma upės krantuose. Nepamirškite, kad šlapias medis yra slidus, upės dugnas ne visad lygus, o srovė gali trikdyti pusiausvyrą. Būkite darnūs, nebent norite išsimaudyti srauniuose Būkos vandenyse!
Atkreipkite dėmesį, kad upė kartais turi įlankų, kurios atrodo panašios į upės išsišakojimą. Tikrąją upės vagą atpažinsite atkreipdami dėmesį į srovę - laisvą vandens tekėjimą ir augalų judėjimą.
Na štai ir baigėte kelionę Būkos upe. Jos baigtuves papuoš 7-iomis salomis turtingas Baluošo ežeras, į kurį kaip tik dabar ir įplaukiate. Baluošo ežero tylą palaiko pušynai, kurių sakuotus kvapus užuodžiate turbūt jau dabar. Įplaukus į Baluošą laikykitės dešinės pusės ir atrasite Adomragio poilsiavietę. Čia pasistiprinkite, kadangi iki Almajo stovyklavietės Jūsų laukia gausi Aukštaitijos vandenų įvairovė!
Adomragio poilsiavietėje, o ypač kranto iškišulio smaigalyje yra skaidrus ir patogus krantas, kviečiantis nusimaudyti. Tai puiki vieta maudynėms, tačiau ne pramogų likučiams: būkite malonūs gamtai ir nepalikite šiukšlių, kadangi čia nerasite šiukšliadėžių. Jas išmesite į konteinerį Almajo stovyklavietėje, o iki tol šiukšles kaupkite baidarėje esančiame savo maišelyje.
Taigi, užkandus ir pailsėjus, laikas nuspręsti, kuria kryptimi plaukti. Tai priklauso nuo Jūsų jėgų ir atsargų likučių.
Baluošo ežero įveikimo variantai:
-
Pirmas variantas (~1,5 km, ~20 min.) - nuo Adomragio poilsiavietės plaukti tiesiai iki upelio, jungiančio Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km kelio arba 15-20 min. plaukimo. Pasirinkus šią kryptį, reikia plaukti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje - iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite tiltą, po kuriuo prateka ežerus jungiantis upelis.
-
Antras variantas (~4.5 km; iki ~1,5 val.) - susipažinti su Baluošo ežero gamtos įmantrybėmis, aplankant Ilgasalės salą. Tai unikalus hidrografinis Lietuvos gamtos darinys, nes Ilgasalė - vienintelė Lietuvos ežerų sala, kurioje teliūskuoja ežerėlis.
Jeigu pasirinkote antrąjį variantą:
Taigi, kad aplankyti gražiausias Baluošo ežero vietas (jeigu pasirinkote antrąjį variantą), plaukdami nuo Adomragio poilsiavietės laikykitės kairiojo Baluošo kranto. Netrukus pamatysite etnografinį Šuminų kaimą, kuris pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1784 m. Pabaluošės vardu. Šiame kaime auga apie 300 metų senumo pušis. Tačiau pušis tiek negarsina Šuminų kaimo, kaip istorinis faktas, jog čia, 1972-aisiais, buvo filmuojamas garsus lietuviškas filmas „Tadas Blinda“, o čia stūksančią „Tado Blindos „vilą“ parodys kiekvienas Šuminų kaimo gyventojas.
Palikę Šuminų kaimą plaukite pro Degėsio salą link paskutinės ir ilgiausios Baluošo ežero salos - Ilgasalės. Pasiekę pietrytinį Ilgasalės galą plaukite įlankon, kurios gilumoje suradę upelį pro augmenijos plyšius galite įplaukti baidarėmis.
Išplaukus atgal iš Ilgasalės ežerėlio, grįžkite į tą pačią vietą ir tą pačią kryptį, kuria plaukėte nuo Šuminų kaimo, tuomet sukdami baidares į kairę keliaukite pietryčių kryptimi, laikydamiesi Baluošo kranto linijos. Plaukiant tolumoje pamatysite iškišulį. Nuo to laiko lankytojai gali apžvelgti ne tik istorinio medžio kamieną, bet ir jo viršūnę! Išplaukiant iš Trainiškio įlankos, kairėje pusėje matysite dar vieną nedidelį iškišulį. Nuo jo plaukite tiesiai link dar vieno, tik didesnio, tolyje matomo iškišulio. Jį apiplaukus ir visuomet laikantis kairiosios kranto linijos, įplauksite į didžiulę Baluošo įlanką, kurios gale matysite apie 150 m. ilgio upelį, jungiantį Baluošo ežerą su Baluošykščio ežerėliu. Šis sraunus upelis Jus nuneš į dar vieną nuotykių kupiną ežeriją.
Plaukite išilgai Baluošykščiu iki pat ežerėlio ištakų, kairėje pusėje paliekant Simoniškio, o dešinėje - Vaidžiuškių kaimus. Perplaukus ežerėlį, kiek kairiau, tarp švendrių, pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas. Skriogžlės ilgis - apie 0,9 km. Skriogžlė gali atrodyti siaura ir gili upė, turinti kelis staigius vingius. Šios upės krantai apaugę medžiais, todėl upės šlaitai gana statūs.
Patikima įrangos būklės fiksacija
Nuo malūno toliau plaukite Srovės upe, kol išsišakos upeliai - jums reiks sukti į kairę. Toliau laukia viena įdomiausių kelionės dalių - Ginučių kaimas. Pamatysite gražiai sutvarkytas sodybas, lieptus, praplauksite po dviem tiltais. Už Ginučių kaimo plaukiant upeliu pasieksite Asėko ežerą. Laikykitės dešinės ežero pusės, kol išplauksite į Asėkos upelį. Čia pasijausite kaip džiunglėse, o jei sustosite akimirkai, nors srovė čia ir taip bus labai rami, išgirsite daugybę nuostabių paukščių garsų. Praplaukus Asėkos upelį įplauksite į Linkmeno ežerą, kurio vakariniame krante išvysite įžymųjį Ladakalnį - 176 m virš jūros lygio iškilusią kalvą. Nuo jos viršūnės atsiveria nuostabūs vaizdai: neaprėpiami girių plotai ir miškuose skendintys ežerai. Besigėrėdami nuostabiais gamtos sukurtais vaizdais, baidares sukite į kairę ir laikydamiesi kairės kranto pusės už maždaug pusės kilometro pasieksite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.
Patekus į Unksties sąsiaurį, juo plauksite šiek tiek daugiau nei 1 kilometrą, nuplaukus pusę sąsiaurio trajektorijos, praplauksite pro mediniu polių tiltu. Šis tiltas jungia iš dešinės Jums matomą Salų pusiasalį su kairėje amžių skaičiuojančiu Linkmenų mišku.
Salų pusiasalis ypatingas tuo, kad jame įsikūrę du kaimai: Salos I ir Salos II. Abu jie yra savotiškame pusiasalyje, kurį skalauja Asalnykščio, Linkmeno, Alksno ir Alksnaičio ežerai. Vienintelis kelias pusiasalio kaimų gyventojams keliauti sausuma veda iš Antalksnės kaimo. Salų kaimeliai išsiskiria unikalia architektūra ir išdėstymu, todėl čia įsteigtas salų kultūrinis rezervatas. Deja, nuo XIX a. išliko tik pirkia ir svirnas. Kiti pastatai statyti XX a. pradžioje.
Pusiasalis, apie kurį pasakojame, yra Jūsų plaukimo krypties dešinėje pusėje. Kairėje pusėje taip pat yra itin įdomi istorinė vietovė - pušynais ir beržais apaugęs Puziniškio piliakalnis, į kurį remiasi jau minėtas medinis tiltas. Statūs, iki 20 metrų aukščio, piliakalnio šlaitai iš vakarų pusės juosia gynybinio pylimo liekanos. Galbūt ir čia norėtumėte apsilankyti?
Kol spręsite plaukti toliau ar pakopinėti piliakalniu, pažvelkite į vandenį, teliuskuojantį sąsiaurio krantus: pamatysite prisitvirtinusius prie įvairių vietų žalsvos spalvos organizmus, panašius į koralus. Tai - gėlavandenės pintys - Ežerinės Durlės (lot. Spongilla Lacustris). Ežerinės durlės ir koralai yra gimininga gyvūnija, kurie priskiriami paprastųjų bestuburių grupei.
Sąsiaurio ilgis tik vienas kilometras, tačiau aplink jį pilna gamtos stebuklų ir etnografinių objektų. Įveikus Unksties sąsiaurį, nuirkluosite į Asalnykščio ežerą.
Kuomet įplauksite į Asalnykštį, nepasimeskite - laikykitės kairės kranto linijos ir Jums plaukiant teisinga kryptimi Gimžiškės sala link Jūsų dešinėje pusėje. Plaukiant tolumoje pamatysite susiaurėjimą, kurį perplaukus pateksite į Asalnų ežerą. Susiaurėjimo kairėje pusėje pamatysite Puziniškio kaimą. Puziniškio kaimas įsikūręs ant kalvos, nuo kurios atsiveria įstabus Asalnų kraštovaizdžio draustinis.
Asalnų ežere plaukite tiesiai, prisilaikydami dešinės kranto linijos. Plaukdami šia kryptimi pastebėsite, kad ši ežero dalis pradeda siaurėti. Kuomet pateksite į ežero siaurąją dalį (tarsi rankovę), kairėje pusėje pamatysite Dringykščios upę (dar vadinamą Meira). Upė atiteka iš Dringykščio ežero, o iš karto už upės saulė kaitina žemdirbių gyvenvietės - Meironių kaimo stogus, kurie Jus lydės iki tol, kol įplauksite į Lūšių ežerą.
Yra įdomi Meironių kaimo tradicija: per Sekmines ūkininkai savo karvutes papuošia gėlių vainikais ir plukdo jas į priešais esančio rago krantinę, kurį vietiniai praminė Pabiržiu. Ten karvutės yra paleidžiamos ganytis laisvėje iki pat rudens ir parplukdomos per Mykolines. Jeigu norite aplankyti Palūšės kaimą, nuo šios vietos, laikantis kairės kranto linijos, plaukite apie 1,5 km į rytinį Lūšių ežero krantą link Palūšės kaimo.
Dar plaukiant matysite Palūšės bažnyčią su varpine, kuri didžiausia kaimo istorinė įžymybė - medinė bažnyčia su varpine, pastatyta 1750 m! Užlipus akmenimis grįstais laiptais pamatysite, kad bažnyčia gerai restauruota ir yra jauki. Bažnyčia stūkso ant kalvos, nuo kurios atsiveria maloni akiai Lūšių ežero panorama. Tai seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje, kažkada puošusi 1 Lito banknotus.
Jeigu neužsuksite į Palūšės kaimą, tik įplaukę į Lūšių ežerą taikykite į priešingą krantą, sukdami šiek tiek kairiau. Per Lūšius reikės plaukti apie 0,8 km. Pasiekę priešingą Lūšių ežero krantą, kurio gale pamatysite protaką, krypstančią į dešinę. Laikydamiesi kranto linijos plaukite per protaką, kol pateksite Šakarvų ežerą.
Šakarvai - vienas gilesnių Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų, didžiausias gylis - 40 m. Vidutinis ežero plotis - 0,35 km, ilgis - 2,5 km. Šakarvų ežeru plaukite iki pat galo. Pastebėsite važiuojamąjį tiltą, po kuriuo išteka Šakarvos upelis, jungiantis Šakarvų ir Žeimenio ežerus.
Žeimenys - ilgiausią krantinę turintis ežeras Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ežero ilgis - daugiau nei 10 km., plotis ~0,5 km., o gylis ~24 m. Žeimenys kitus ežerus lenkia savo ilgiu, bet ne pločiu, todėl plaukiojant po Žeimenų įlankas juntamas vandens srovenimas į upę. Ežero krantai labiau panašūs į skardžius (iki 20 m. aukščio virš jūros lygio). Šie apaugę pušimis, smėlingi. Didelę dalį krantų užėmę nendrynai, meldai, savo ruožtu apkabinę ir čia stūksančias salas.
Į Žeimenis įteka daugybė upių ir upelių: Šakarva, Jaurupė, Laukupė, Kretuona. Žeimenų ežeras, prikaupęs vandens, jį nuolatos atiduoda Žeimenos upei, nešančiai savo vandenis į Nerį, o ši į Nemuną.
Žeimenų ežere yra net 14 salų ir salelių, kurios yra negyvenamos. Tačiau aplink ežerą išsidėsčiusios keturios gyvenvietės: Bajorai, Ožkiniai, Antanavo kaimai ir Kaltanėnų miestelis, link kurio plaukiate.
Plaukiant pagrindine ežero vaga už maždaug 4 km, kairėje pusėje pamatysite „T“ formos lieptą. Už liepto pastebėsite Kretuonos upelį, ištekantį iš Kretuonos ežero. Kretuonos ežeras yra didžiausias Aukštaitijos nacionaliniame parke ir dėl didžiulės saugomų paukščių įvairovės paskelbtas ornitologiniu draustiniu. Mokslininkai Kretuono ežere yra aptikę IX tūkstantmečio pr. Kr. gyvenviečių liekanų.
Jeigu paėjėsite 350 m nuo Žeimenų kranto, atrasite senąjį Pakretuonės vandens malūną, pastatytą šalia Kretuonos upelio. Malūnas puikuojasi įspūdingomis kaskadomis, po kuriomis visuomet smagu pasipliuškenti karštą vasaros dieną! Tiesa, šiuo metu čia įrengta poilsio ir sveikatingumo stovyklą, priklausanti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Atvykę turistai už simbolinį mokestį į teritoriją įleidžiami, todėl gali pasimėgauti malūno teikiama vandens pramoga.
Nuo Pakretuonos upelio nuplaukus apie 4,5 km, daugiausia dešinėje Žeimenų ežero pusėje matysite Kaltanėnų miestelį. Plaukiant vingiuotu ir siauru Žeimenų ežeru ir laikantis dešinės kranto linijos, plaukiant link Kaltanėnų, Jūs pateksite į Žeimenos upę!
Nuo Kaltanėnų miestelio praplauksite po tiltu, esančiu virš Žeimenos upės. Žeimena srovena pro pievas, kuriose stūkso Kaltanėnų dvaro parko liepos. Jeigu turite laiko iki starto pradžios, apsidairykite aplink: Kaltanėnų panoramoje išvysite neogotikinio stiliaus vieno bokšto Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčią, pastatytą iš raudono molio plytų 1909-aisiais metais. Bažnyčia buvo statyta net šešis metus! Jeigu turite kelias minutes, nužingsniuokite iki Kaltanėnų dvaro svirnų. Tai dviejų aukštų, liaudiškojo klasicizmo statinys, mediniais rąstais ręstas dar 1838-aisiais.
Plaukiant Žeimena pasroviui ties Šakališkės kaimu priplauksite pirmąjį Žeimenos dešinįjį intaką - Kiaunos upę. Praplaukus intaką ir nusiyrus apie 1,7 km, praplauksite dar vieną nedidelį kaimą - Naująją brastą. Dar už apie 3 km atrasite ir Luknos kaimą, ties kuriuo srovena antrasis Žeimenos dešinysis intakas - Luknelė. Ši upė nors ir trumpa (~15 km.), tačiau labai ekstremali: gausu medžių užtvarų, sunku prasilenkti, todėl maršrutų šia upe nesudarome. Nuo Luknelės intako nuplaukus apie 5 km, dešinėje Jūsų plaukimo pusėje pamatysite Jusių kaimą. Šalia šio kaimo yra trečiasis Žeimenos dešinysis intakas - žiotyse meldais apaugusi Sirgėlos upė. Ši upė yra neilga, pasižyminti silpna srove, tekanti iš Sirgelio ežerėlio.
Ties Sirgėlos upės žiotimis vieta baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis - saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.
Nuo Sirgėlos upės žiočių nuplaukus dar apie 1 km ir įveikę du staigius Žeimenos vingius, atsidursite ties protaka, jungiančia Žeimenos upę su Telio ežeru, tai trumputė Šventelės upelė. Nukeliavę dar apie 5 km pasieksite Švenčionėlių miestelį. Jame yra parduotuvių, kavinių, vaistinių. Atplaukę iki Švenčionėlių išsilaipinkite prieš pirmąjį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu - čia Jūsų finišas. Priešais jį yra patogi smėlėta maudyklė.
Babytės ežeras: gamtos ir paukščių stebėjimų rojus
Babytės ežeras (latv. Babītes ezers) yra lagūnos tipo ežeras Marupės savivaldybėje, į vakarus nuo Rygos, Pajūrio žemumoje. Susiformavęs prieš maždaug 3000-4000 metų, atsiskyrus nuo Litorinos jūros sekliai įlankai, ežeras pasižymi dumblingu dugnu, kurio sluoksnis gali siekti net penkis metrus. Nors ežeras sekli, apaugęs meldais ir nendrėmis, jo aplinka yra itin svarbi paukščių koncentracijos vieta. Čia pastebėtos 184 paukščių rūšys, iš kurių 36 peri ežero apylinkėse. 15 iš šių paukščių rūšių yra Europoje laikomos nykstančios, tarp jų - didysis baublys, mažasis baublys, raguotasis kragas, nendrinė lingė, griežlė ir kitos. Dėl šios priežasties 1957 m. buvo įkurtas Babytės ežero ornitologinis draustinis.
Ežere yra viena 27 hektarų ploto sala. Kranto linijos ilgis - 33 km, o šiaurinis krantas užtvertas pylimu. Babytės ežere gyvena 17 žuvų rūšių, todėl tai gali būti patraukli vieta ir žvejybos mėgėjams.
Siesarties upė: adrenalino ir istorijos dermė
Siesartis - 64 km ilgio upė Aukštaitijoje, kairysis Šventosios intakas. Upės pradžia yra Siesarties ežere, kiek į rytus nuo Molėtų. Upė visą kelią teka į vakarus ir nežymiai šiaurėn - pro Molėtus, į šiaurę nuo Videniškių, Želvos, Lyduokių, galiausiai kiek piečiau nuo Vidiškių įteka į Šventąją. Savo kelyje prateka Pastovio, Pastovėlio ežerus.
Upė ypač mėgiama adrenalino ieškančių keliautojų. Posūkiai, istorinių tiltų liekanos, nuvirtę medžiai tikrai įsimins kiekvienam plaukiančiam.
Rekomenduojami Siesarties maršrutai:
-
1 dienos maršrutas: Siesarties kaimas (Siesarties malūnas) - Kazliškių kaimas (Kazliškių malūnas), 12 km, plaukimo trukmė apie 5-7 val. (mėgstamas)
-
2 dienos maršrutas: Kazliškių kaimas (Kazliškių malūnas) - Kelias Valai-Virkščiai, 12 km, plaukimo trukmė apie 4-6 val. (mėgstamas)
-
3 dienos maršrutas: Kelias Valai-Virkščiai - Siesarties tiltas, 13 km, plaukimo trukmė apie 4-5 val.
