Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau jis gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis. Svarbu žinoti apie galimus pavojus ir mokėti tinkamai reaguoti, kad užtikrintumėte savo ir vaiko gerovę.

1. Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV)

Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas yra dažna problema, kuri gali pasireikšti įvairaus sunkumo formomis:

• Lengvas: pykina ne nuolat, vemiama 3-4 kartus per dieną.
• Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 kartų per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio).
• Sunkus: vemiama ne mažiau kaip 10 kartų per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenkama daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (gali netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė. Tokiu atveju gali pasireikšti elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrikusi medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Būklę gali komplikuoti pakilusi temperatūra iki 38 °C, dažnas pulsas (iki 110 k./min.), ryški hipotonija, oligurija, šlapime randamas baltymas, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška.

Jei sunkus nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (SNV) užsitęsia, gali išsivystyti išsekimas, lėtėti vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais gali pasireikšti ir kitos komplikacijos: gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys).

2. Nėščiųjų hipertenzija ir preeklampsija

Jeigu minėti pykinimo ir vėmimo požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija, kyla didesnė rizika susirgti nėščiųjų hipertenzija arba preeklampsija.

• Nėščiųjų hipertenzija diagnozuojama po 20 nėštumo savaitės, kai du kartus išmatuojamas arterinis kraujo spaudimas (AKS) ≥ 140/40 mm Hg.
• Lėtinė hipertenzija diagnozuojama prieš nėštumą, iki 20 nėštumo savaitės, ir trunka ilgiau nei 6 savaites.
• Lengva preeklampsija.
• Sunki preeklampsija (užtenka vieno kriterijaus).
• Eklampsija.

3. Negimdinis nėštumas

Negimdinis nėštumas fiksuojamas 1-2 nėštumo mėnesį, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų, pavyzdžiui, kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje ar gimdos kaklelyje.

4. Virškinimo sistemos sutrikimai

Nėštumo metu gali pasireikšti ir virškinimo sistemos sutrikimai, tokie kaip meteorizmas ar dirgliosios žarnos sindromas. Šiems sutrikimams būdingas pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėje pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį skausmas, kuris užeina pavalgius ir praeina pasituštinus ar išėjus dujoms. Skausmas dažniausiai pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje. Taip pat gali sutrikti tuštinimasis: vidurių užkietėjimas (pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo jausmas), viduriavimas (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba šie sutrikimai gali pasireikšti pakaitomis. Būdingas didelis dujų ir gleivių kiekis. Papildomi simptomai gali būti migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas.

Taip pat gali pasireikšti gastritas, kuriam būdingas apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršutinėje dalyje, nemalonus skausmas burnoje. Šie simptomai gali būti susiję su dehidratacija ir elektrolitų disbalansu, sausa oda ir gleivinėmis, blauzdų raumenų skausmu, traukuliais, bendru silpnumu.

5. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) yra kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos. Ši liga pasitaiko retai, jos dažnis siekia apie 0,5 proc. Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas. Jei intensyviai niežti odą (ypač delnus, padus, galūnes, mažiau veidą ir kaklą), ypač naktį, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Liga dažniausiai išryškėja 20-35 nėštumo savaitę. Nėštumo metu fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą.

INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo gali kraujuoti. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc.).

6. Priešlaikinis gimdymas

Priešlaikinis gimdymas gali įvykti iki 22 nėštumo savaitės arba tarp 22-37 nėštumo savaičių. Priežastys gali būti įvairios: motinos ligos, patologiniai pokyčiai, pažeidimai, placentos kraujavimas, neurohormoniniai moters sutrikimai, amžius (iki 16 metų).

7. Vaisiaus judesių stebėjimas

Nuo 18-20 nėštumo savaitės svarbu stebėti vaisiaus judesius. Nuo 30 savaitės rekomenduojama atlikti vaisiaus judesių skaičiavimo procedūrą bent 3 kartus per dieną. Norint skaičiuoti judesius, reikia patogiai atsigulti (rekomenduojama ant kairiojo šono), aplinką turi būti rami, judesius sekti apie 30 minučių (turi būti ne mažiau kaip 5 judesiai). Jei per 30 minučių vaisius nesujuda, tai sekite dar 30 minučių. Nuo 32-33 savaitės vaisiaus žagsėjimas - tai ritmiškas, toje pačioje pilvo vietoje ir vienodais laiko tarpais pasikartojantis vaisiaus gunktelėjimas, tai nėra judesys.

8. Gimdos susitraukimai

Nėštumo metu, jau nuo vidurio, gali pasireikšti gimdos susitraukimai, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių). Nėščioji jų metu jaučia maudimą pilvo apačioje, kartais strėnose. Gimdos kaklelis dėl to nekinta (netrumpėja ir nesiveria).

9. Kraujavimas ir vaisiaus vandenų pokyčiai

Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.

10. Kelionės lėktuvu nėštumo metu

Kelionės nėštumo metu yra gana dažnos, tačiau svarbu žinoti oro linijų taisykles ir pasitarti su gydytoju. Jei nėštumas yra priskiriamas rizikos grupei arba turite problemų su širdimi ar kraujagyslėmis, būtinai pasitarkite su gydytoju.

Dauguma oro linijų leidžia skristi iki 28 nėštumo savaitės su gydytojo pažyma, kad galite skristi. Tarp 28 ir 33 nėštumo savaitės gali reikėti užpildyti specialią kelionės patarimų formą. Kai kurios oro linijos leidžia skristi iki 36 nėštumo savaitės (nekomplikuotiems nėštumams), o daugiavaisio nėštumo atveju - iki 32 nėštumo savaitės. Visada rekomenduojama prieš skrydį pasitarti su gydytoju.

Dauguma oro linijų reikalauja medicininės pažymos iš gydytojo, kuri turi būti išduota ne vėliau kaip 2 savaitės iki numatomos skrydžio datos ir turima viso skrydžio metu. Kai kuriais atvejais gali būti apribojimas skrydžio trukmei (pvz., ne daugiau kaip 4 valandos 36-38 nėštumo savaičių nėštukėms).

11. Aplinkos pavojai ir kenksmingos medžiagos

Įvairios toksiškos medžiagos ir pavojingi aplinkos veiksniai nėščiąsias gali paveikti skirtingai, priklausomai nuo poveikio trukmės ir kiekio.

• Organiniai tirpikliai: lengvai garuojantys ir degūs skysčiai. Nėščiosioms reikėtų rinktis ekologiškus arba netoksiškus natūralius valiklius, pavyzdžiui, valgomąją sodą ar actą.
• Nitratai: gali sukelti vidinį deguonies trūkumą. Rekomenduojama įsitikinti, kad geriamasis vanduo yra saugus vartoti.
• Pesticidai: cheminės medžiagos, naudojamos naikinti kenkėjus. Šias priemones nėštumo metu reikėtų vengti naudoti tiek namuose, tiek ir lauke.
• Švinas: gali būti dažų sudėtyje. Jeigu nėščiajai prireikė dažyti, tai daryti būtina gerai vėdinamoje patalpoje, dėvint apsauginę kaukę.
• Gyvsidabris: toksiška medžiaga, kaupiasi žuvyse. Rekomenduojama vengti vartoti dideles plėšriųjų žuvų.
• Asbestas: pluoštinis mineralas, naudojamas statybinėse medžiagose. Nėščiosioms nerekomenduojama atlikti remonto darbų, šalinti senų apdailos medžiagų.
• Repelentai: priemonės apsaugai nuo vabzdžių, dažnai sudėtyje turinčios DEET. Reikėtų naudoti atsargiai ir rinktis saugesnius alternatyvus.
• Ftalatai ir bisfenolis A (BPA): medžiagos, darančios įtaką hormonų balansui. Jų aptinkama įvairiuose namų apyvokos reikmenyse, induose, plastikinėse pakuotėse.
• Alkoholis, rūkymas (taip pat ir pasyvus), tam tikri vaistai bei narkotikai: yra pavojingi nėštumui.
• Rentgeno tyrimas: nėra laikomas saugiu nėštumo metu, ypač pirmosiomis savaitėmis.

12. Saugi aplinka ir procedūros

Nėštumo metu reikėtų atidžiai pasverti spinduliuotės naudą ir galimą žalą. Rentgeno spindulių reikėtų primygtinai vengti pirmosiomis nėštumo savaitėmis, tačiau ir vėlesniu nėštumo laikotarpiu jis gali būti pavojingas.

Įvairūs tyrimai ir procedūros, kurioms naudojamos elektromagnetinės, mechaninės ir kt. bangos, pvz., echoskopija, magnetinio rezonanso tomografija (MRT), yra laikomi saugiais. Tačiau MRT tyrimas gali būti atliekamas su kontrastinėmis medžiagomis, stokojama duomenų apie jų poveikį vaisiui, tad ši tyrimo forma nėštumo metu nerekomenduojama.

tags: #aviu #nusilpimas #nestumo #metu

• Išmokos vaikams Lietuvoje
• Angliškos prekės mažyliams
• Mąstymo lavinimas per mįsles
• Robotizuoti žaislai ikimokykliniame amžiuje
• Institucinės globos pokyčiai