Daugeliui teko ne kartą girdėti apie nelaimes, nutinkančias mažiems vaikams, paliktiems automobilyje be vyresniųjų priežiūros. Uždarytą transporto priemonę, palikus saulės atokaitoje, kai lauko temperatūra siekia +24 laipsnius Celsijaus, per pusvalandį automobilis įkaista iki +40 laipsnių, o po valandos temperatūra viduje pasiekia +50 ir daugiau. Dar karštesnėmis dienomis automobilio temperatūra 10 ar 15 laipsnių pakyla per ketvirtį valandos. Mažylių perkaitimo automobilyje didžiausias nelaimių skaičius prieš septynerius metus buvo stebimas JAV, bet yra pasitaikę tokio pobūdžio nelaimės atvejų ir Europoje.
Verta paminėti, kad automobilyje vieniems paliktiems vaikams pavojus gresia ne tik karštomis vasaros ar šaltomis žiemos dienomis. Vieni ilgesnį laiką palikti vaikai gali susigalvoti pavojingų žaidimų: ar pajudinti pavarų svirtį, dėl ko automobilis gali pajudėti iš vietos.
Teisinė atsakomybė ir tėvų pareigos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigia, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau - VTAPĮ) numatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, jog vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
"Širvio" redakcija savo ruožtu tėvelius kviečia atsakingai ir su meile auginti savo atžalas, o iškilus sunkumams nesikuklinti prašyti pagalbos iš bendruomeniškų kaimynų ar draugų ir nerizikuoti savo vaikų saugumu.
Pavojai ir kaip jų išvengti
Niekada nepalikite kūdikių ar vaikų automobilyje, net jei langai yra atidaryti. Automobilis gali labai greitai įkaisti iki aukštos temperatūros. Be priežiūros paliktiems vaikams automobilyje kyla didžiausias šilumos smūgio, perkaitimo ir netgi mirties pavojus.
Temperatūra, viršijanti 40º C, gali būti pražūtinga kiekvienam, o ypač vaikui. Vaiko organizmas sunkiau prisitaiko prie karščio, net ir nedidelis temperatūros šuolis gali lemti vaiko perkaitimą (hipertermiją)! Dažniausiai hipertermijos aukomis automobiliuose tampa 0-4 m. amžiaus vaikai. Vaikų organizmai, skirtingai nuo suaugusiųjų, negali taip gerai reguliuoti savo kūno temperatūros ir prisitaikyti prie oro sąlygų, nes jiems nėra pakankamai išsivysčiusi kūno termoreguliacija. Aukšta temperatūra ne skatina vaiko prakaitavimą, o net atvirkščiai - sukelia kūno perkaitimą. Tai pasireiškia daugybe simptomų - dažnesnis širdies plakimas, galvos skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, raumenų spazmai ir bendras silpnumas. Visiems išlipus iš automobilio, užrakinkite jį. Laikykite raktelius vaikams nepasiekiamoje vietoje. Karščiavimas ir perkaitimas yra skirtingi dalykai. Perkaitusio vaiko kūno temperatūra gali išlikti įprasta - apie 37ºC. Perkaitimas gali ištikti staiga ir labai sunkia forma arba pasireikšti palaipsniui. Dėl perkaitimo gali sutrikti centrinės nervų sistemos veikla, atsirasti galvos smegenų pažeidimų. Sumažėjęs šlapimo kiekis (net, jei vaikas valgo ir geria).
Kaip padėti vaikui ištverti karštį automobilyje?
Esant karščiams, geriausiai automobilio vėdinimui naudoti oro kondicionavimo sistemą, kuri palaiko pastovią temperatūrą automobilyje. Labai svarbu pasirinkti tinkamą temperatūrą, kuri bus palaikoma automobilyje, todėl būkite atsargūs naudodami oro kondicionavimo sistemas. Dažnai norėdami greitai atsivėsinti, pasirenkame per žemą temperatūrą, dėl to dideli temperatūros skirtumai tarp automobilio ir lauko temperatūros sukelia didelį stresą vaiko ir suaugusiojo organizmui. Pasirinkdami temperatūrą automobilio viduje, taip pat atsižvelkite ir į lauko temperatūrą, kad temperatūrų skirtumai nebūtų labai ženklūs. Temperatūra turėtų būti pasirenkama komfortabili - nei per šalta, nei per karšta, atsižvelgiant į lauko temperatūrą, optimaliausia - 22-26 °C. Svarbu, kad temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 °C.
Parinkite tinkamą aprangą kūdikiams ir vaikams. Drabužiai turėtų būti laisvi, lengvi, šviesios spalvos, natūralaus audinio, neveržiantys, pralaidūs orui. Įsitikinkite, kad jie geria daug skysčių - vandens, mineralizuoto vandens. Nevartokite saldžių gazuotų gėrimų.
Nesant galimybei naudoti oro kondicionavimo sistemos, užtikrinkite šviežio oro patekimą į automobilio vidų kelionės metu per pravertus langus. Karščių metu atidėkite tolimas keliones automobiliu, kuriame nėra oro kondicionavimo sistemos. Esant būtinybei keliauti, tokią kelionę planuokite kuo anksčiau ryte arba vėlai vakare, kol oro temperatūra nėra aukšta, pasirūpinkite vėsiais kompresais (sudrėkintais rankšluosčiais) arba vėsiu vandeniu, kuriuo galėtumėte sudrėkinti vaiko odą, garuodamas vanduo atvėsina kūną. Prieš pradėdami kelionę patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
Automobilio aušinimo sistemos kūrimas, siekiant išvengti transporto priemonių šilumos smūgio
Reali patirtis ir prevencinės priemonės
Feisbuke sukrėsta moteris dalijosi patirtimi: „Esu pakraupusi dėl situacijos, kuri įvyko šiandien. Su kolege susiruošėm pietauti. Lauke karšta, tvanku, todėl nusprendėm važiuoti. Atvažiavom iki Edukologijos universiteto ir pasistatėm aikštelėje automobilį. Išlipus dėmesį patraukė kitame automobilyje besėdintys du mažamečiai vaikai už vairo - jie išdykavo, išsišiepę žaidė. Na galvoj sušmėžavo mintis - o kur tėvai? Bet, žinoma, tuo pačiu pagalvojau, kad matyt šalia, o gal už durelių. Ir nukeliavom valgyti. Po gerų 40 minučių einam atgal - pastebiu tą patį automobilį, tačiau vaikų nematyti. Kažkokia nuojauta pakuždėjo žvilgtelti į vidų - automobilio gale sėdėjo susėdę į savo kėdutes ir nugeibę vaikai. Staigiai sustojau, pasakiau kolegei, kad žiūrėk, vaikai jau virš 40 minučių mašinoj (nuo to momento, kai tik pastebėjom), o klausimas - kiek dar sėdėjo iki mums pamatant. Automobilyje buvo palikti šiek tiek praverti langai, tačiau pamatėm, kad vaikai suglebę. Pradėjau kalbinti juos per langą - „Kaip jūs? Kas jus čia paliko? Kaip jaučiatės? Kiek laiko sėdint? Kolegė atidarė automobilio duris (gerai, kad motina paliko bent neužrakintą mašiną (o gal tos durys sugedusios, nes visos kitos buvo užrakintos)). Staigiai liepėm vaikams gerti vandenį, nuolat kalbinom ir stebėjom kokia būsena. Iš karto susigriebėm paskambinti pagalbos telefonu, nes motinos niekur nesimatė. Paaiškinus visą situaciją pareigūnas, jie pažadėjo atsiųsti ekipažą. Laukėm apie dar 12 minučių. Berniukas paaiškino, kad mama nuėjo į koncertą universitete. Į pagalbą pasikvietėm dar dvi šalia stovėjusias moteris su vaikais, šiaip ne taip įkalbėjom vaikus išlipti iš mašinos ir nueiti į pavėsį, nes viduje buvo tiesiogine to žodžio prasme - pekla. Jeigu lauke tuo metu saulėje kepino virš 30 laipsnių, tai įsivaizduokite, kas darėsi mašinos viduje. Tie mažai praverti langai nieko negelbėjo, plius abu sėdėjo ant tiesioginių saulės spindulių. Berniukui buvo silpna, mergaitė laikėsi šiek tiek geriau. Mergytė verkšleno - „mama, mama“, berniukas su mumis bandė ją raminti. Abu vaikai buvo išsigandę. Prieš pat atvažiuojant policijai sugrįžo „supermamytė“. Per tą laiką bandėm jai aiškinti, kad ką jūs darot - tokiam karštyje palikti vaikus ir pan. O jos atsakymas galutinai šokiravo - „aš neturėjau kur jų palikti“ ir šypsosi. Buvo visiškai abejinga, akivaizdžiai matėsi, kad ji net nesuprato problemos rimtumo ir savo veiksmų neatsakingumo. Pasakėm jai, kad iškvietėm policiją, tai ji staigiai pasiėmė vaikus ir nuėjo palikus mašiną. Prašėm palaukti, bet ji pasakė: „Pačios išsikvietėt, pačios ir kalbėkit. Aš neturiu ką jiems pasakyti“ ir iškėlus nosį nuėjo. Atvykus pareigūnams papasakojom situaciją, jie apžiūrėjo automobilį, pakraipė galvas sakydami „Žmonės niekaip nepasimoko“.. Tačiau įdomiausia tai, kad policijos pozicija - „Ai, tai mama grįžo, nieko čia gal nebereik daryti“. Bet mes jų taip nepaleidom, paprašėm fiksuoti įvykį. Mano giliu įsitikinimu, tokių situacijų palikti paprastai negalima - juk jei nebausime, nedrausminsime, tai ir žmonės bus aplaidesni, o to pasekoje turėsime vis pasikartojančias tragedijas. Visa laimė, kad šį kartą pavyko išvengti tokios nelaimės.. Iki šiol negera... Tų vaikų nusilpę kūneliai ir liūdnos akys stovi atminty. Taip norisi imti ir rėkti - tėvai, ar jums maža praėjusių metų nelaimių? Kiek dar vaikų turės mirti ar patirti kančias, kol galų gale įsikalsit sau į galvą??? Juk ne tik kaitra, saulė ir pan. bet gi mažyliai ir saugos diržais sugeba užsismaugti. Negi pasiekėme tokį lygį, kada koncertai, pramogos ar reikalai yra svarbiau užmūsų pačių vaikus? Rašydama šį tekstą turėjau vienintelį tikslą - priminti visuomenei apie tokias situacijas ir nelaimes. Būkime atsakingesni ir neleiskime absurdiškoms situacijoms pasiglemžti nekaltų būtybių sveikatos ar gyvybės. O numatoma ypatingai karšta vasara“.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pataria, kaip karštomis dienomis turėtumėte saugoti savo sveikatą. Darbus atidėkite vėlesniam vakarui. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros kenčia visi, bet ypač sunku vaikams, vyresnio amžiaus, viršsvorį ar nutukimą turintiems, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Esant itin aukštai temperatūrai, nedirbkite fizinių darbų lauke, geriau susiplanuokite juos atlikti anksti ryte arba atidėkite vėlesniam vakarui.
Perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti. Pirmieji perkaitimo požymiai yra ant odos pasirodę prakaito lašeliai. Jei iš karto neatsivėsinsite pavėsyje ir neišgersite skysčių, gali įvykti šiluminis smūgis: tada ima kilti kūno temperatūra (gali pakilti daugiau nei 40°C), padažnėja ir sustiprėja pulsas, atsiranda labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas. Todėl įvykus šiluminiam smūgiui, patariama nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį: paguldyti į pavėsį ar vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį.
Svarbiausia - prevencija. Esant karštam orui gerkite daugiau skysčių. Jei labai karšta, stenkitės kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose. Jei namuose labai karšta, stenkitės nuvykti į viešąsias vietas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos. Per karščius ribokite fizinį aktyvumą. Nepalikite vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose. Eidami į lauką užsidėkite galvos apdangalą. Renkitės laisvais, natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas, lūpas tepkite apsauginiais kremais nuo saulės, nešiokite akinius nuo saulės.
"Gjensidige" iniciatyva jau daug metų atliekami visuomenės saugumo tyrimai rodo, jog mažiausiai saugūs žmonės jaučiasi dėl vaikų. Tai patvirtino tik kiek daugiau negu pusė - 54 proc. "Gjensidige" Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė atkreipė dėmesį, kad nerimaudami dėl vaikų ateities ir gerovės, tėvai kartais pamiršta elementarius dalykus, pavyzdžiui, jų fizinį saugumą. Pamačius, kad vaiko sveikatai ir gyvybei kyla pavojus, reikėtų skambinti 112. Atsiliepę specialistai įvertins situaciją ir nurodys, kaip reikėtų toliau elgtis. Svarbiausia - nebijoti kreiptis į pagalbos tarnybas, o ne savarankiškai imtis veiksmų, nes tokiose situacijose numatyta ir teisinė atsakomybė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai primena, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
Vaikiškos kėdutės ir saugus vežimas
V. Gorytė-Jönsson pažymi, kad kalbant apie vaikų saugumą automobilyje būtent Švedija yra lyderiaujanti šalis visame pasaulyje. Daug švedų tyrėjų ir skirtingų institucijų aktyviai dirba šioje srityje. Taigi džiaugiuosi, kad ir pati galėjau mokytis iš stipriausių šioje srityje.
Informacija apie automobilines kėdutes ir teisingą jų naudojimą V. Gorytė-Jönsson pradėjo dalintis laukdamasi savo pirmagimio. Pastebėjau, kad jos lietuvių kalba arba išvis nebuvo, arba ji dažnai net būdavo ne visai teisinga, - paaiškina pašnekovė. - Susilaukus savo vaiko, ši tema man įgavo visai kitą prasmę, todėl labai noriu, kad kuo daugiau tėvų būtų edukuojami šia tema ir suprastų, jog kėdutė reikalinga toli gražu ne tik tam, kad būtų galima išvengti baudos.
Apie vaikų saugumą kelyje tėvams pasakojanti V. Gorytė-Jönsson apgailestauja, kad daugelis pro pirštus praleidžia esminę informaciją, galinčią kainuoti jų vaiko gyvybę, ir pasidžiaugia nuo gegužės įsigaliojusiais Kelių eismo taisyklių patobulinimais. Pagal naują rekomendaciją dėl vaiko vežimo automobiliu vaikas turi būti vežamas specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje. Rekomenduojama, kad vaikas specialioje sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas). Svarbu tai, kad šitaip vežti vaiką naujesnio tipo sėdynėse galima gerokai ilgiau (bent iki 15 mėn. amžiaus), o dėl saugumo būtina atsižvelgti į sėdynių gamintojų nurodomus reikalavimus ir rekomendacijas.
Gamintojai, kurie aktyviai dirba su autokėdutėmis, išleidžia vis geresnius, patobulintus modelius. Tačiau nebūtinai visi pakeitimai padaro kėdutę saugesnę. Tam tikri patobulinai daromi, nes rinka - tėvai - to nori. Čia turiu galvoje tokias funkcijas, kaip, pavyzdžiui, 360 laipsnių pasukimas. Patogiau - taip, saugiau - nebūtinai. Geriausiai būtų pirkti naują kėdutę, kadangi tam tikrų dalykų, kurie yra be proto svarbūs, mes negalėsime patikrinti plika akimi. Vienas iš svarbiausių dalykų - kėdutė neturėtų būti dalyvavusi eismo įvykyje. Nesvarbu, buvo joje vaikas tuo metu ar ne. Taip pat nereikėtų naudoti per senų autokėdučių, kadangi jose esančios dalys dėvisi ir sensta. Na, o jeigu vis tik ruošiatės pirkti nebe naują kėdutę, perpirkite ją iš žmonių, kuriuos pažįstate ir kuriais pasitikite.
Pagrindinė nuoširdi mano rekomendacija renkantis kėdutę - žiūrėti, kad ją galėtumėte naudoti kaip įmanoma ilgiau veidu į automobilio galą nusuktoje pozicijoje, nes tai yra stipriai saugesnis keliavimo būdas vaikams. Tiesa sakant, net ir mes, suaugusieji, išvengtume nemažai traumų, jei tik patys galėtume taip keliauti. Vaikų galvytės yra neproporcingai didelės viso kūno atžvilgiu, o kaklo raumenys dar nesutvirtėję. Priekinio susidūrimo metu, kuris yra dažniausiai pasitaikantis susidūrimas, veidu į priekį sėdinčio vaiko kaklui, galvytei ir pečių sričiai būtent ir tektų atlaikyti visą apkrovą, o tuo metu atbulomis sėdinčiame vaike šios apkrovos pasiskirstytų per didesnį plotą, be to, autokėdutės nugarėlė sugertų nemažą dalį tos jėgos. Taip pat galite atkreipti dėmesį ir į ADAC atliekamo kėdučių testo rezultatus - tai yra papildomas autokėdučių testas. Ypač - saugumo dalies. O galbūt rasite švediško Plius testo įvertinimą turinčią kėdutę. Beje, saugiausia laikoma vieta automobilyje - galinės sėdynės viduriukas, nes tuomet vaikas atsiduria toliausiai nuo visų galimų susidūrimo taškų: priekinio, galinio ir šoninio susidūrimo. Tačiau, ne visuose automobiliuose ten išeis pritvirtinti kėdutę.
Rekomenduojamas naudojimo laikas gali šiek tiek skirtis atsižvelgiant į skirtingus gamintojus ir į tai, kiek daug pati kėdutė buvo naudojama bei prižiūrima. Tačiau galima sakyti, kad kėdutės turi maždaug 10 metų tarnavimo amžių nuo tos dienos, kai ji buvo pradėta naudoti. Visada galite pasitikrinti, ką jūsų kėdutės gamintojas rekomenduoja būtent jūsų turimam modeliui.
Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų Europos šalių, vaikai privalo naudoti papildomą vaikų saugos įrangą iki 135 cm. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje kėdutes (ar bent paaukštinimus) privaloma naudoti net iki 150 cm. Taip yra dėl to, kad automobilio saugos diržas yra pritaikytas naudoti suaugusiesiems, o ne vaikams. Todėl jiems reikalinga papildoma pagalba tam, kad saugos diržas atsidurtų teisingoje pozicijoje ant vaiko kūno ir nelaimės atveju galėtų jį išsaugoti.
Priekinę sėdynę naudoti galima, o kartais net gali būti ir sunku jos išvengti, ypač kai šeimoje yra daugiau vaikų. Tačiau tokiu atveju būtina išjungti arba išmontuoti oro pagalvę bei palikti atstumą nuo kūdikio kėdutės iki prietaisų skydelio. Taip pat siūlyčiau pasitikrinkite, ką sako jūsų automobilio gamintojas dėl vyresnių vaikų keliavimo ant priekinės sėdynės, kai oro pagalvė yra aktyvuota. Ją gali reikėti atjungti, net jei priekyje sėdi veidu į automobilio priekį atsuktas vaikas.
"Isofix" palengvina autokėdutės įtvirtinimą automobilyje ir sumažina riziką, kad bus padaromos klaidos ją tvirtinant, tačiau "Isofix" stebuklingai nepadidina pačios kėdutės saugumo lygio. Yra nemažai diržais tvirtinamų kėdučių, kurios, pavyzdžiui, jeigu atkreiptume dėmesį į ADAC testo saugumo dalies balą, yra gavusios geresnį balą nei kai kurios "Isofix" kėdutės. Todėl tiek "Isofix", tiek ir diržais tvirtinamos kėdutės gali būti vienodai saugios, kuomet jos naudojamos teisingai. Pagrindinė taisyklė saugiam vaikų keliavimui automobilyje - tai mano jau minėtas keliavimas atbulomis. Šitai yra įrodyta tiek įvairiais tyrimais, tiek ir realiais gyvenimo įvykiais. Be to, jei atkreiptumėte dėmesį, didžioji dalis autokėdučių gamintojų taip pat savo komunikacijoje akcentuoja šią rekomendaciją, bet vis tiek labai daug vaikų atsukami veidu į automobilio priekį gerokai per anksti. Šioje vietoje tikrai nereikėtų skubėti gyventi.
Tikrai taip - stori, pūsti žieminiai lauko drabužiai ir saugumas automobilyje nedraugauja. Žieminės striukės ir kombinezonai mus apgauna. Atrodo, užsegėme diržus, juos priveržėme, kiek tik galėjome, o realybėje diržai yra gerokai per laisvi ir net staigaus stabdymo metu vaikas turės gerokai didesnį judėjimo atstumą, kol kūnas bus sugautas diržų, jei bus sugautas. Šaltuoju metų laiku reikėtų vaiką kėdutėje sodinti be žieminių lauko drabužių. Geriau apklokite vaiką šiltu vilnoniu pleduku po to, kai jį prisegsite ir priveršite. Vaikas gali vilkėti šilumą geriau išlaikančios medžiagos drabužius. Merino vilna čia yra nepakartojamai efektyvi. Na, yra ir daugiau kitų variantų, bet būtent šiuos aš pati naudoju ir savo vaikui atvėsus orams. Be to, pradėjus važiuoti automobiliu jis gan greitai ir pats įšyla, todėl su striuke ar kombinezonu sėdinčiam vaikui po kurio laiko gali pasidaryti ir per karšta, o tai gali sukelti vaiko nepasitenkinimą kėdutėje.
Vokietijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad beveik kas antras vaikas kėdutėje sėdi su per laisvais diržus. Diržus būtina suveržti kuo tvirčiau. Vaikų autokėdutėse naudojami diržai gerokai skiriasi nuo automobilio saugos diržo. Autokėdutės diržas nepradės trauktis, kai atsiras staigus judesys, todėl mes, tėvai, turime jiems padėti ir juos suveržti. Kaip žinoti, ar diržai per laisvi? Yra būdas labai lengvai tai patikrinti: jei tarp vaiko krūtinės ir kėdutės diržų jums telpa daugiau nei vienas, du pirštai, vadinasi, diržus dar reikia veržti. Kita gana dažnai pasikartojanti klaida - neteisingai nureguliuota galvos atrama ir diržų aukštis. Vaikui augant, reikia vis pareguliuoti ir autokėdutę. Diržai turėtų prasidėti ties vaiko petukais. Ne ties ausytėmis, pakaušiu ar gerokai už nugaros, bet ties pečiais. Na, ir trečia naudojimo klaida, kurią darkart noriu paminėti - gerokai per anksti veidu į automobilio priekį atsukti vaikai. Mūsų europinis I-Size reglamentas, nurodo, kad vaikai atbulomis privalo keliauti bent iki 15 mėn, tačiau labai dažnai galime pamatyti dar metukų neturinčius vaikus, jau sėdinčius veidu „į pasaulį“. Dažnai tėvai mano, kad vaikas jau per didelis, nes jo kojytės jau remiasi į automobilio sėdynę, kas yra visiškai normalu - vaikas auga. Tačiau tos įsirėmusios kojos tikrai vaikams nekelia diskomforto. Vaikai gali sėdėti ir sukryžiavę kojas, ir jas atrėmę į sėdynę. Dažniausiai jie ir patys atranda pozą, kaip jiems patogiau, kuri mums, tėvams, gali atrodyti baisiai nepatogi. Bet jei atkreiptume dėmesį į tai, kokiomis pozomis vaikai sėdi žaisdami namuose, manau, tikrai dažnas iš mūsų paklaustume savęs: „Vaike, kaip tu taip sugebi?!“ Vaikai yra gerokai lankstesni nei mes. Yra dalis tėvų, kurie baiminasi, kad per ilgos kojytės avarijos metu patirs lūžių, tačiau nepagalvoja, kad atsukus vaiką veidu į priekį, lūžį galį patirti vaiko kaklas.
Esu tos nuomonės, kad kur savo vaiko nesodinčiau, to ir kitų vaikams rekomenduoti negaliu. Pati nesirinkčiau mano taip vadinamų „viskas viename“ kėdučių, kurios naudojamos ir su kėdutėje esančia 5 taškų saugos diržų sistema, ir vėliau tik su automobilio saugos diržu. Tokio tipo kėdutės ir ADAC teste nėra parodžiusios gerų rezultatų. Taip, pati idėja skamba nuostabiai: viena kėdutė - visam autokėdučių naudojimo laikotarpiui, tad nebereikės sukti galvos. Bet pagalvokime logiškai - naujagimis ir dešimtmetis skiriasi gan stipriai. Vaikai auga ir vystosi skirtingai ir labai individualiai: vieno - ilgesnės kojos, kito - viršus, vienas - smulkesnis, kitas - platesnis. Nepagailėkite laiko ir energijos pasidomėti šia tema prieš įsigydami kėdutę, nes, mano nuomone, tai svarbiausias pirkinys, kurį tėvai įsigyja savo vaikui. Taip, tikrai ne visi pakliūsime į avarijas, bet tą akimirką, jei visgi tai nutiktų, žinosite, kad tikrai padarėte viską, jog apsaugotumėte savo brangiausią turtą.
tags: #automobilyje #palikti #vaikai
