Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vis dažniau įvairiais metais. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus. Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka.
Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau.
Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Tai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Gydytojų teigimu, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, mokymosi, mąstymo ir problemų sprendimo būdai gali būti labai įvairūs.
Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms. Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas.
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai.
Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas.
Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardintais elgesio bruožais. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.
Nors Lietuvoje nėra atlikta išsamių tyrimų, kurie detaliai nagrinėtų vaikų autistų patiriamus sunkumus ugdymo įstaigose, bendravimo problemas su bendraamžiais ir pedagogais, tačiau svarbu, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, būtų sprendžiamos šios veiklos problemos. Tai palengvintų tokių vaikų integraciją į švietimo sistemą, apibrėžiant socialinio pedagogo kompetenciją ir parenkant darbo metodus.
Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.
Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti. Vaikų gydytojai neurologai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikomos pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė.
Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.
Autizmo samprata ir apibrėžtis
Autizmas - tai retokai pasitaikantis vaiko raidos sutrikimas, kuriam būdingos raidos anomalijos ir pažeidimai, išryškėjantys iki 3 metų amžiaus, ir pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio. Medicinos moksle autizmas suprantamas kaip sutrikimas, kuriam būdingi visą gyvenimą trunkantys kokybiniai, socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio nukrypimai nuo normos. Naujausiuose užsienio mokslininkų darbuose autizmas apibrėžiamas kaip kompleksinis vaiko raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinio elgesio ir bendravimo (komunikavimo srityse), pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus ir išliekantis visą gyvenimą.
Vaikystės autizmo priežastys
Pastaruoju metu manoma, kad autizmo priežastis yra smegenų - tam tikros galvos smegenų dalies, glaudžiai susijusios su frontaline (kaktos) skiltimi, - pažeidimas. Smegenų dalies funkcija gali sutrikti dėl organinių, neurologinių, genetinių, biocheminių ar kitokių centrinės nervų sistemos pažeidimų. Vaikai, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, turi būti ugdomi ir rengiami gyventi kartu su kitais bendraamžiais. Tokių vaikų ugdymas ir integravimas į visuomenę yra švietimo, socialinės integracijos sistemos užduotis.
Autizmo požymiai ir jų įvertinimas
Amerikos psichiatrų asociacijos diagnozavimo ir statistikos centras pateikia svarbiausius autizmo požymius, kurie skirstomi į tris pagrindines grupes: socialinės sąveikos trūkumai, komunikacijos ir vaizduotės sutrikimai, riboti interesai ir aktyvumas. Nors kai kuriose užsienio šalyse riboti vaiko interesai bei aktyvumas nėra išskiriami kaip specifinis autizmo požymis, daugeliu atveju būtent šių požymių pagalba galima atskleisti pagrindinius vaiko autisto psichologinius bei socialinius ypatumus. Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi jau kūdikystėje, pavyzdžiui, vaiko bendravimo stoka, miego sutrikimai, nenormalus miego ritmas.
Pagalbos vaikams autistams organizavimas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymai numato, kad pagalbą specialiųjų poreikių vaiko ugdymo, jo sutrikusių funkcijų lavinimo, integravimo į visuomenę srityje privalo teikti įvairūs specialistai (specialieji pedagogai, auklėtojai, logopedai ir pan.). Vis plačiau plėtojant šios pagalbos teikimo sritis įtraukiami socialiniai pedagogai. Tačiau, pasak kai kurių šaltinių, iki šiol nebuvo atlikta išsamių tyrimų, kuriuose būtų detaliai nagrinėjami vaikų autistų patiriami sunkumai ugdymo įstaigose, bendravimo problemos su bendraamžiais ir pedagogais. Nors socialinio pedagogo veiklos su vaikais autistais metodikos Lietuvoje dar nėra parengtos, svarbu apibrėžti socialinio pedagogo kompetenciją ir parinkti jo darbo metodus, siekiant palengvinti tokių vaikų integraciją į švietimo sistemą.
Neįgalumo nustatymo ir pagalbos vaikams autistams procedūros
Tėvai, įtariantys autizmo spektro sutrikimą savo vaikui, turėtų kreiptis į vaiko šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą į tarnybą vaiko neįgalumo lygio nustatymui. Tarnyba per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl vaiko neįgalumo lygio, remdamasi pateiktais medicininiais dokumentais ir klausimyno pildymu, kuriuo vertinamas vaiko gebėjimas dalyvauti kasdieniame gyvenime. Taip pat tarnyba išduoda automobilių statymo korteles neįgaliems asmenims.
| Amžiaus grupė | Apytikslis vaikų skaičius |
|---|---|
| Iki 17 metų | 5 000 - 8 000 |
