Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje vaikystėje. Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą.
Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas). Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuris daro įtaką žmogaus smegenų struktūrai ir funkcijai. Šis sutrikimas apima platų elgesio ir pažinimo pasireiškimų spektrą, todėl kiekvienas autizmo atvejis yra unikalus.
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Gydytojų teigimu, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, mokymosi, mąstymo ir problemų sprendimo būdai gali būti labai įvairūs.
Autizmo Paplitimas ir Priežastys
Autizmo autorių (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ).
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys.
Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.
Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms. Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas.
Autizmo Atpažinimas ir Diagnozavimas
Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti.
Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas.
Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas. Nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardintais elgesio bruožais.
Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.
Vaiko Raidos Vertinimo Skalės
Ankstyvas ir tikslus vaiko raidos įvertinimas yra itin svarbus, nes leidžia laiku pastebėti galimus nukrypimus ir suteikti reikiamą pagalbą. Vaiko raidos vertinimo skalės yra standartizuoti įrankiai, skirti įvertinti vaiko raidą tam tikru amžiaus tarpsniu. Šios skalės padeda nustatyti, ar vaikas vystosi pagal amžiaus normas, ir identifikuoti galimus raidos nukrypimus.
Raidos vertinimo metodikos yra sukurtos atlikus sudėtingas ir ilgas studijas, parenkamos pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes, raidos tyrimo tikslus.
Diagnostinis Vaiko Raidos Vertinimo Testas (DISC)
Diagnostinis vaiko raidos vertinimo testas (DISC) yra standartizuotas tyrimas, skirtas vaikų raidos nuo gimimo (nuo 2 sav.) iki 5 metų įvertinimui. DISC metodika leidžia specialistams įvertinti vaiko vystymąsi pagal svarbias sritis. DISC testas užtikrina tikslią diagnostiką pagal vaikų raidos normas ir leidžia anksti pastebėti individualius vaiko gebėjimus. Ankstyvas vertinimas yra ypač svarbus, todėl jei pastebite tam tikrų sunkumų, rekomenduojama užsiregistruoti vizitui.
DISC metodika - diagnostinis vaikų raidos vertinimas, kurio metu įvertinami šie vaiko raidos ypatumai: smulkiosios ir stambiosios motorikos raida, kalbos raida, dėmesio koncentracija, atminties apimtis, socialinės adaptacijos, savarankiškumo įgūdžiai. Testo pagalba yra nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ daugiau kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali, jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti. Tikėtina, jog daugelio šių vaikų motorinė raida normalizuosis savaime ar suteikus nedidelę pagalbą.
DISC testas apima įvairias užduotis ir klausimus, leidžiančius specialistui įvertinti vaiko gebėjimą bendrauti, mokytis, reaguoti į aplinką, atlikti fizinius judesius ir kitas žaismingas užduotis. Po DISC testo atlikimo specialistai analizuoja rezultatus ir pateikia išsamų vertinimą. Tai apima vaiko stipriąsias ir silpnąsias raidos sritis, kurios gali parodyti, ar vaiko vystymasis atitinka amžiaus normas.
DISC testą rekomenduojama atlikti vaikams iki 5 metų amžiaus - tai laikotarpis, kai dauguma raidos etapų jau pradeda ryškėti, tačiau vystymasis vis dar intensyvus ir gali būti lengviau pastebėti galimus nukrypimus.
Vaiko Raidos Skalė (VRS)
Vaiko raidos skalė (VRS) skirta vaiko nuo 3 mėn. iki 3 metų amžiaus vertinimui. Ši skalė įvertina šiuos aspektus: aktyvumas, reagavimas į naujumą, prisitaikymo lengvumas, reakcijos stiprumas, nuotaikos kokybė, atsparumas trukdžiams, ištvermė, ritmiškumas, jautrumas, tipiškumas.
Raveno Spalvotų Matricų Testas
Raveno spalvotų matricų teste plačiai taikoma psichodiagnostika, skirta 5-11 metų vaikų dialektiniam sugebėjimui įvertinti. Testas matuoja sugebėjimą daryti išvadas, mokėjimą lyginti formas, samprotauti pagal analogiją t.y. konstrukcinį intelektą. Testą sudaro 36 užduotys, suskirstytos į tris serijas: A, B ir AB pagal skirtingus matricos komponavimo principus. Tiriamojo prašoma parinkti tinkamą detalę į tuščią piešinio vietą.
Wekselerio Testas
Wechsler vaikų intelekto vertinimo skalė WISC-III yra vienas populiariausių intelekto testų. WISC-III sudarytas iš įvairių subtestų (žodyno, aritmetikos), kuriuos taip pat sudaro sunkėjančia tvarka pateikiamos užduotys. Subtestai yra suskirstyti į verbalinius ir neverbalinius. Verbaliniais subtestais galima tirti kalbinius įgūdžius, bendrą žinių lygį, socialinę nuovoką. Neverbaliniuose subtestuose pabrėžiami percepciniai - motoriniai įgūdžiai, informacijos apdorojimo greitis, neverbalinis abstraktus mąstymas.
Kitos Intelekto Testavimo Metodikos:
- WILDE intelekto testas: naudojamas vertinant gabių vaikų ir jaunuolių nuo 13 metų intelektinius gebėjimus arba konsultuojant profesijos pasirinkimo klausimais.
- Intelekto struktūros testas I-S-T 2000R: naudojamas vertinant jaunuolių nuo 16 metų intelektinius gebėjimus arba konsultuojant profesijos pasirinkimo klausimais.
- WASI (Wechslerio trumpoji intelekto skalė): 6 - 89 m. asmenų intelektinių gebėjimų įvertinimas (greitas pažintinio funkcionavimo patikrinimas).
- Intelekto tyrimas WAIS - III (suaugusiems): Šia diagnostika analizuojama žmogaus gebėjimų visuma (atmintis, dėmesys, mąstymas, gebėjimas orientuotis aplinkoje, gebėjimas įgyti ir pritaikyti žinias, spręsti iškilusius sunkumus).
- Intelekto tyrimas WISC - III LT (6 - 16 m. vaikams): Tai pasaulyje pripažintas, Lietuvoje adaptuotas ir plačiai taikomas klinikinis testas, leidžiantis patikimai įvertinti 6 - 16 metų amžiaus vaiko intelektinius gebėjimus, nustatant bendrą, verbalinį ir neverbalinį IQ.
Vystymosi lygis 4 – kūdikis
Kada Kreiptis Dėl Vaiko Raidos Įvertinimo?
Visos šios sritys negali būti tiriamos atskirai viena nuo kitos, ypač ankstyvojo amžiaus vaikams. Vaiko raidai stebėti svarbiausi pirmieji 3 jo gyvenimo metai. Tai laikotarpis, kada mažylio smegenys vystosi intensyviausiai. Todėl tai pats geriausias laikas reabilitacijai, nes gaunamas maksimalus efektas. Tad šiuo periodu labai svarbu tiek tėvams, tiek šeimos ar vaikų ligų gydytojams laiku nustatyti vaiko raidos sutrikimus. Atliekant vaiko raidos vertinimą, labai svarbu, kad kartu dalyvautų ir mažylio tėvai.
Į šį klausimą patys tėvai atsakymo greičiausiai neras. Tam reikia kreiptis į gydytojus, kurie įvertins, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka atitinkamas užduotis. Vadovaudamiesi tuo, gydytojai užpildys vaiko raidos vertinimo lapą ir pateiks tėvams atsakymus bei tolimesnes rekomendacijas.
Jei vaikas atlieka jo amžiaus tarpsnį atitinkančias užduotis, gydytojai tėvams pateikia kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijas ir informuoja kada atvykti kitam raidos vertinimui. Tačiau jei vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas. Raidos vertinimą atliekantis gydytojas su vaiko tėvais aptaria kiekvieno raidos tikrinimo rezultatus. Todėl labai svarbus šeimos bendradarbiavimas, nes iš tėvų specialistas sužino apie vaiko savybes, kurios gali būti reikšmingos vertinant raidą.
Kūdikių iki 1 metų raida vertinama 3, 6, 9 mėnesių amžiaus. Neišnešiotų naujagimių raida vertinama koreguojant amžių.
Įprastai pirmuosius vaiko raidos sutrikimus pastebi tėvai, vaiko šeimos gydytojas ar vaiką prižiūrintis gydytojas pediatras. Pavyzdžiui, vertinant vaiko motoriką pirmoji vertinama užduotis yra vertikaliai laikomo kūdikio gebėjimas bandyti kelti galvą (tą turėtų gebėti 1-2 mėn. amžiaus kūdikis), o paskutinioji - vaiko gebėjimas mesti į grindis kamuoliuką ir jį sugauti (tą turėtų gebėti 58-60 mėn. amžiaus vaikas).
Autizmo Spektro Sutrikimai ir Ankstyva Diagnostika
Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka.
Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau.
Autizmo spektro sutrikimas nepagydomas, tai diagnozė visam laikui. Tačiau specialistai vengia iš anksto diagnozuoti ir neskuba paskirti diagnozės, ypač jei vaikas mažas ir nėra akivaizdžių požymių. Vis dėlto, tinkamai ugdant, teikiant pagalbą, žmogus geba adaptuotis ir gyvena sėkmingai.
Labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikomos pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė.
Autizmo Diagnostika ir Gydymo Metodai
Autizmo diagnostika paprastai prasideda nuo išsamaus vaiko istorijos ir elgesio vertinimo. Specialistai, tokie kaip pediatrai, psichologai ar neurologai, gali naudoti įvairius testus ir stebėjimus, kad nustatytų, ar vaikas atitinka autizmo spektro sutrikimo kriterijus. Autizmas Lietuvoje dažniausiai diagnozuojamas naudojant CARS skalę. Augant vaikui ir jį ugdant, ši skalė gali „nebeapimti“ sutrikimo, tuomet diagnozė neberašoma. Nuo 2024 m. sausio 1 d. suaugusiems autistams diagnozės bus nustatomos pagal Klinikinę autizmo vertinimo skalę (CARS). Naujoji diagnozavimo tvarka padeda kuo objektyviau nustatyti ne tik autizmo ligos sunkumo laipsnį, bet ir darbingumo lygį suaugusiems, sergantiems įvairiapusiais raidos sutrikimais.
CARS skalės tikslas - vaikystės autizmo įvertinimo skalė (CARS) leidžia diferencijuoti autizmo ir intelekto sutrikimo atvejus.
Medikamentinis Gydymas
Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.
Psichologinės ir Pedagoginės Priemonės
Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.
Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos.
Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Ankstyvoji Pagalba ir Ugdymas
Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai. Valstybinėse gydymo įstaigose teikiamos paslaugos dažniausiai apima ergoterapijos, logopedo, specialiojo pedagogo, kineziterapijos, įvairių meno ar relaksacijos terapijų paslaugas.
Dažniausiai vaikas ugdomas funkcionuoti struktūruotoje aplinkoje, t. y. Vykdant Taikomosios elgesio analizės programą (paslaugos teikiamos privačiai), pirmiausiai atliekamas vaiko gebėjimų vertinimas, po to sudaroma individuali programa: ugdomi esminiai komunikaciniai, socialinio bendravimo, savarankiškumo ir pažintiniai gebėjimai. ASS vaikai lyginant su tipinės raidos bendraamžiais patys nesimoko, todėl lavinamas jų jungtinis dėmesys, jie mokomi mėgdžioti, funkcinio žaidimo, išreikšti savo poreikius tinkamu būdu (skatinama komunikacija), didelis dėmesys skiriamas kalbos ir komunikacijos atsiradimui, reguliuojamas probleminis elgesys. Vaikas mokomas savarankiškumo, lavinami pažintiniai gebėjimai. Rekomenduojama apie 10-20 val. Asociacija „Kitoks vaikas“, remdamasi tarptautinių tyrimų rezultatais mano, kad vienas iš efektyviausių ankstyvame amžiuje taikomų metodų yra Elgesio analizės metodas. Taikomosios elgesio analizės metodas pagerina ASS vaikų elgesį, komunikaciją, sprendžia kitas problemas. Taip pat svarbi specialistų komanda, pvz., dažnai reikia logopedo, kineziterapeuto, ergoterapeuto paslaugų, nes ABA visų vaiko problemų neišspręs. Tėvams svarbu tinkamus vaiko ugdymo ir gyvenimo kartu metodus taikyti kasdieninėje aplinkoje namuose, mokykloje visą gyvenimą. Tėvai taip pat gali išmokti tam tikrų Taikomosios elgesio analizės principų ir taikyti juos ugdant vaiką namuose (kai kurie ABA paslaugų teikėjai teikia paslaugų modelį, kai terapiją atlieka vienas iš tėvų, o jų veiklą prižiūri ir konsultuoja ABA specialistas). Vienas svarbiausių lietuvių kalba prieinamų ABA principais pagrįstas leidinys tėvams: „Vaiko autizmas: ankstyvoji pagalba, kurią gali suteikti tėvai“.
Laikantis įtraukiojo ugdymo politikos rekomendacijų, vaikas turėtų būti ugdomas bendruomenėje, kurioje gyvena. Socialinių elgesio modelių vaikas geriausiai gali išmokti iš tipinės raidos bendraamžių, todėl esant tinkamoms aplinkybėms ir sąlygoms vaiką ugdyti rekomenduojama bendrojo ugdymo įstaigose.
Vaikas su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.
tags: #autistisku #bruozu #vaiku #vertinimo #skales
