Vaikas nevalgo daržovių? Jis tikrai ne vienintelis toks. Vaikui augant, gauti saldumynų vaikui tampa vis paprasčiau: kuo didesnis vaikas, tuo atlaidžiau tėvai žiūri į „nedideles nuodėmes“: leidžia pasilepinti ledais, saldainiais, gazuotais gėrimais ir pan. Turintiems tiek galimybių pasmaližiauti vaikams, net vaisiai nebeatrodo tokie viliojantis. Svarbu suprasti, kad nenoras ragauti daržovių yra natūralus daugumos vaikų raidos etapas. Kaip ilgai jis tęsis ir kiek įtakos vaiko mitybai jis turės, priklauso tiek nuo genetikos, tiek nuo tėvų pastangų, išminties ir kantrybės - pasirinkus tinkamą daržovių įtraukimo į meniu taktiką net ir patys atsargiausi naujų produktų ragautojai jas išbandys anksčiau.
Mokslininkai reiškinį, kai vaikai atsisako ragauti naujų maisto produktų, vadina maisto neofobija (baime ragauti naują maistą). Manoma, kad maisto neofobija - evoliucijos nulemtas savisaugos instinktas, leidžiantis vaikui išvengti apsinuodijimo maistu. Skirtingai nuo kitų maisto produktų, apie kurių sveikatai keliamą pavojų gali išduoti išvaizda ir/arba kvapas, dauguma nuodingų augalų yra apgaulingai traukiantys akį. Maisto neofobija išryškėja sulaukus 18 mėn. neatsitiktinai: pradėjusį vaikščioti vaiką sunkiau apsaugoti pavojų, tarp jų ir ragavimo eksperimentų, tad įsijungia vaiko savisaugos instinktas. Vaisiai ir uogos, šia prasme, yra patrauklesni vaiko skonio receptoriams, nes juose daug natūralaus cukraus.
Žinomas vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys tvirtina, kad tinkamai sveikos gyvensenos vertybes savo vaikams diegiantys tėvai padės jiems išsiugdyti puikų imunitetą gyvenimo negandoms, krizėms ir ligoms. Vienas svarbiausių sveikos gyvensenos elementų - sveika mityba. Tačiau ką daryti, kai vaikas nemėgsta daržovių, vaisių, kitų sveikų ir augančiam organizmui naudingų maisto produktų ir atsisako juos valgyti? „Tai neturėtų stebinti. Tai visiškai normalu, nes vaikai iš turimų pagundų sąrašo visuomet pasirinks tai, kas jiems skaniausia ir mieliausia. O pagundų aplinkui yra tikrai nemažai“, - sako psichiatras.
Kaip vaikus paskatinti valgyti daržoves ir vaisius?
1. Leiskite vaikui „prisijaukinti“ daržoves
Nenuleiskite rankų, jei vaikas atsisako valgyti vieną ar kitą daržovę: jis taip daro, nes instinktai liepia nesidėti į burną neaiškių dalykų. Dėkite daržoves ant stalo ir leiskite vaikui jas tyrinėti tol, kol jis ryšis jų paragauti.
2. Rodykite pavyzdį patys
Valgykite patys tuos produktus, kuriuos siūlote vaikui, grimasomis ir garsais parodykite, kad Jums skanu. Tai bus vaikui patvirtinimas, kad produktas saugus ir skanus!
Mažyliui svarbu matyti ir jus, besimaitinančius sveikai. Tyrimais įrodyta, jog vos vienas (!) kartas, kuomet vaikas mato tėvus valgančius kokį nors produktą, po metų sustiprina jo norą to paties paragauti. Daugelis mūsų krūpteltų nuo minties įpilti mažyliui į buteliuką kolos. Tačiau patys gurkšnodami ją jo akivaizdoje darote labai panašų poveikį.
3. Įtraukite vaiką į procesą
Pirkite ir gaminkite daržoves kartu su vaiku: eikite kartu apsipirkti, sudarykite jų sąrašą, paskatinkite vaiką jas rasti parduotuvėje: tai dar vienas būdas „prisijaukinti“ daržoves ir vaisius. Vėliau kartu jas ruoškite. Tai, ką „nupirko“ ir gamino pats, vaikas daug noriau išbando.
4. Paskatinkite už tai, kad ragauja
Leiskite vaikui nuspręsti pačiam, kiek ir ko jis suvalgys. Jei vaikas suvalgys visas jam įdėtas daržoves - puiku, pagirkite, koks jis šaunuolis! Jei ne - nesureikšminkite to. Jei vaikas pajaus, kad sulaukia daugiau dėmesio tuomet, kai nevalgo, taip elgsis ir kitą kartą! Be to, tyrimais įrodyta, kad net paprastas raginimas kaip „Baik valgyti savo sriubą“ daugumai vaikų kelia neigiamas emocijas.
5. Paaiškinkite, kodėl reikia valgyti daržoves
Jums sveika vaiko mityba turbūt yra svarbiausias motyvas, tačiau vaikui „sveika-nesveika“ yra kiek per sudėtingos savokos, ypač jei jis iš esmės jaučiasi gerai. Paaiškinkite, kad energijos reikia jo smegenims, kurios viską kontroliuoja. Jos nurodo ką mes turime daryti, jos liepia plaučiams kvėpuoti, o širdį verčia plakti. Energijos reikia ir tam, kad smegenys galėtų galvoti, o kojos padėtų bėgti, kai nori aplenkti savo draugą varžybose. Dar vienas pavyzdys, kurį galite pateikti savo atžaloms - energijos reikia plaučiams, kad šie būtų galingi. Jie yra mūsų organizmo gryno oro „gamykla“. Plaučiai įkvepia orą, iš jo paima deguonį ir išleidžia panaudotą orą. Deguonies dėka puikiai gali dirbti smegenys. Be deguonies mes tiesiog negalėtume gyventi.
Pabrėžkite savo vaikams, kad norėdami būti sveiki, protingi ir laimingi, jei turi laikytis trijų pagrindinių taisyklių: valgyti sveiką maistą ir ilsėtis. Paaiškinkite vaikui, kad dienos režimas yra svarbus jų savijautai, širdelei, plaučiams ir smegenims. Dažniau drauge su vaiku išeikite pasivaikščioti ar pabėgioti. Leiskite vaikui pačiam suprasti, kad jis gali būti sveikas, jeigu tuo rūpinsis pats ir laikysis šių svarbių trijų taisyklių. Paprašykite vaiko nupiešti save darant tai, kas jam padeda būti sveikam. Pasikalbėkite apie tai.
6. „Paslėpkite“ daržoves
Šviežias daržoves pateikite su pagardais. Vėliau kartu jas ruoškite. Tai, ką „nupirko“ ir gamino pats, vaikas daug noriau išbando.
7. Pasaldinkite
Tai neatrodo pati sveikiausia rekomendacija, tačiau sauja daržovių (vaisių) su šiek tiek cukraus yra mažesnė blogybė nei jokių daržovių (vaisių) vaiko racione.
8. Žaiskite ir mokykitės
Žaidimai puikiai motyvuoja vaikus ir daro valgymą gerokai įdomesniu procesu. Išnaudokite daržovių spalvas (tegu vaikas jas išvardina), formas (pavyzdžiui, brokolis yra panašus į medį, žirnio ankštis, į laivelį, kurio keleivius galima suskaičiuoti).
Prisiminkite save vaikystėje. Žaidimai buvo vienas svarbiausių ir įdomiausių dalykų. Jūsų mažyliai taip pat dievina žaidimus. Kartu žaisdami su savo vaiku jūs galite jį mokyti, suteikti jam žinių ir net įtikinti, kad paprastas salotos lapas yra jam ypač reikalingas, jeigu jis nori tapti tokiu stipriu kaip Betmenas ar tokia gražia ir geraširde kaip Snieguolė. Kuo dažniau gretinkite skirtingų daržovių valgymą su jūsų mažylio mėgstamais filmukų, pasakų ar knygų personažais. Tai gali būti ir gyvūnai, ir žmonės. Pavyzdžiui, jei jūsų vaikas žavisi taikliais šauliais, galite jam sakyti, kad norint taip taikliai šaudyti reikia valgyti daug ir įvairių daržovių, nes jos padeda akims. Jeigu jūsų duktė nori turėti tokius nuostabius plaukus, kokius turi ir jos mylima princesė, galite savo atžalą patikinti, kad tai neįmanoma nesuvalgius raudono pomidoro. Būtina atminti, kad vaikui svarbiausia vaiko gyvenime yra bendravimas su tėvais, seneliais, auklėtojais. Žaisdami ir nuolatos aiškindami sveikos mitybos elementus namuose, darželyje ir artimųjų aplinkoje, ilgainiui vaikui galite suformuoti tokį požiūrį, kurį sunkiai paveiks net ir gausi išorinė reklama.
9. Eksperimentuokite su tekstūromis
Maži vaikai gali turėti pačių keisčiausių nuostatų dėl maisto spalvos, formų ar konsistencijos. Vieniems vaikams labiau patinka šviežios traškios morkytės, kitiems - virtų morkų ir žirnelių garnyras. Dar kitiems jų niekaip neįsiūlysite, tik paslapčia įmaišę į trintą daržovių sriubą. Šios keistos užgaidos anksčiau ar vėliau praeis - stebėjimai rodo, kad dauguma vaikų tokias užgaidas išauga iki 6-7 metų amžiaus.
Pasak tyrimų, apie ketvirtadalis tėvų pasiduoda po pirmo ar antro paragavimo. Mažyliai, kurie iš pradžių atsisako kokios nors daržovės, dar tikrai gali ją pamėgti. Viename tyrime dalyvavo mamos, kurių mažyliai griežtai atsisakė burokėlio. Jų buvo paprašyta vis tiek kas antrą dieną jo pasiūlyti. Po 7-8 paragavimų, daugiau nei 70 proc. jų jau mielai kirto burokus abiem žandais. Beje, kaip yra „langeliai“, kuomet vystosi vienokie ar kitokie skonio pomėgiai, yra ir kitokie „langeliai“, kuomet kūdikiai natūraliai pamėgsta įvairios konsistencijos maistą. Todėl nereikia kūdikiui visad duoti idealiai sutrintos tyrės.
10. Vaisiai kaip desertai
Vaisiai gali būti puikus desertų papildymas ar net pakaitalas! Pavyzdžiui, šaldytų trintų bananų skonis yra beveik kaip grietinėlės ledų. Braškės, slyvos ar kiviai puikiai dera su šokoladu (be to, vaikai noriai įsijungs į jų ruošimo procesą). Galima pasiruošti ir kiek sudėtingesnį sluoksniuotą desertą iš uogų, jogurto ir sausainių trupinių. Rūgščių uogų ir vaisių nerekomenduojama valgyti ant tuščio skrandžio.
Daržovių ir vaisių svarba vaikų mityboje
„Tam, kad būtų užtikrintas pakankamas maistinių, energinių medžiagų kiekis, augantis ir dar tik besivystantis organizmas turi maitintis kuo įvairiau. Todėl tėvai turi pasirūpinti, kad ant šeimos stalo kasdien būtų ir pieno produktų, ir liesos mėsos ar žuvies, taip pat daržovių bei vaisių ir duonos ar kitų grūdinių produktų. Kartais būtų naudinga savo atžalai paaiškinti, kodėl verta valgyti vieną ar kitą produktų, o kokio maisto reiktų vengti“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.
Dietologė pabrėžia, kad vaiko mitybą turėtų sudaryti penkios kertinės maisto produktų grupės:
- Pieno produktai. Tai idealus kalcio šaltinis, padedantis vystytis vaiko kaulams ir dantims. Raugintuose pieno produktuose netrūksta ir probiotikų - gerųjų bakterijų, darančių teigiamą poveikį žarnyno mikroflorai. Piene taip pat gausu mineralinių medžiagų: chromo, fosforo, kalcio, magnio. „Pieno produktai yra nepakeičiamas gyvūninės kilmės baltymų šaltinis. Augančiam organizmui ypač naudingi rauginti gaminiai: varškė, natūralus jogurtas, kefyras“, - dėsto Ž. Antonova.
- Vaisiai ir uogos. Vasara yra ideali proga iki soties jų atsivalgyti. Vaisiuose gausu fitonutrientų, pasižyminčių sveikatą stiprinančiomis antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, todėl tai ideali priemonė ligų prevencijai. „Vaisiai ir uogos yra puikus vitaminų, mineralų ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Jos padeda vaiko organizmui išlikti sveikam. Kiekvienam vaikui derėtų per dieną suvalgyti apie 2-4 porcijas vaisių ar uogų. Patarčiau rinktis vietoje užaugintą produkciją, nes ji bus išsaugojusi daugiausia naudingųjų medžiagų. O dar geriau, jei vaisius ir uogas galite užsiauginti patys“, - sako Ž. Antonova.
- Grūdiniai produktai. Šiai grupei priklauso duona ir įvairios kruopos: ryžiai, grikiai, grūdų kruopų košės, t.t. Maistiniu požiūriu naudingiausi produktai, pagaminti iš nešlifuotų, pilnų grūdų, nes juose išlieka daugiau skaidulų. Tirpios skaidulos suteikia sotumo jausmą, gerina žarnyno veiklą ir gliukozės tolerancijos savybes, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Visi grūdiniai produktai yra ir puikus angliavandenių, kurie turėtų sudaryti 45-60 proc. vaiko raciono, šaltinis.
- Liesa mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, riešutai, sėklos. Šie produktai - tai pagrindinis baltymų šaltinis. Baltymai organizmui ne tik suteikia energijos, bet ir veikia kaip statybinė medžiaga, yra būtini hormonų bei fermentų susidarymui. Mėsoje gausu geležies, o žuvis suteikia retų polinesočiųjų riebiųjų rūgščių Omega-3, kurios yra būtinos vaiko smegenų vystymuisi, akių regai pagerinti. Per dieną dietologė rekomenduoja suvalgyti 2 kartus 30-60 gramų šios grupės produktų. „Baltymai besivystančiam organizmui yra tiesiog būtini. Reikėtų pasistengti, kad bent vieną kartą per dieną vaikas suvalgytų mėsos, paukštienos arba žuvies. Tai neatsiejama subalansuotos, sveikos mitybos dalis“, - aiškina Ž. Antonova.
- Daržovės, ankštiniai produktai. Daržovės pasižymi mažu kaloringumu, bet yra itin maistingos. Mažesniems vaikams rekomenduojama jų suvalgyti apie 200 gramų per dieną, vyresniems - ne mažiau 300 gramų. „Daržovės, kaip ir vaisiai, turi daug įvairių vitaminų, mineralų. Šios medžiagos stiprina organizmą, saugo jį nuo ligų. Jos turėtų būti kuo įvairesnių spalvų. Taip vaikui ne tik pateiksite įvairesnį naudingų medžiagų derinį, bet ir patrauklesnės išvaizdos patiekalą, kurį ji dar mieliau valgys“, - dėsto gydytoja dietologė.
Statistika liūdina. Higienos instituto duomenimis (2022 m.), Lietuvoje tik 28 proc. vaikų kasdien valgo šviežių daržovių ir net 22 proc. visiškai nevalgo ankštinių. „Jau daugiau nei penktadalis vaikų iki 17-os metų yra per didelio kūno svorio, ir tai irgi siejama su netinkamais mitybos įpročiais. Beveik du trečdaliai vaikų nepusryčiauja, ir net 75 proc. kasdien valgo mėsą! Ši statistika ne tik liūdina, bet ir gąsdina“, - sako dietistė R.Bogušienė. Anot jos, vaikai tik kopijuoja tėvus, kurių pagrindinės mitybos klaidos visiems kaip ir žinomos, tačiau retas padaro išvadas: „Per daug suvartojama sočiųjų ir transriebalų riebalų, ir per mažai nesočiųjų; apskritai valgoma per daug gyvūninės kilmės maisto, o augalinis maistas nurašomas - dominuoja raudona mėsa, o daržovių, ankštinių, kruopų, sėklų ar riešutų suvalgoma itin mažai. Be to, lietuviai tikrai nevengia cukraus ir druskos, mėgsta pasisotinti greitu maistu, kuriame gausu greitųjų angliavandenių.“
Augalinio maisto nauda
„Moksliškai įrodyta, jog augalinis maistas naudingas sveikatai - mažina širdies ir kraujagyslių ligų, tam tikrų onkologinių susirgimų ir antrojo tipo cukrinio diabeto riziką“, - teigia specialistė. Be to, pasak jos, augalinė mityba padeda išlaikyti normalų kūno svorį bei gerą savijautą. „Augalinės kilmės maistas paprastai turi mažiau riebalų, ypač sočiųjų, kurie ir sukelia širdies bei kraujagyslių ligas. Taip pat augaliniame maiste gausu skaidulų bei sveikųjų (nesočiųjų) riebalų, kurie prisideda prie cholesterolio lygio mažinimo“, - aiškina R. Bogušienė. Jos teigimu, skaidulos reguliuoja maisto judėjimą žarnynu, padeda palaikyti virškinamojo trakto sveikatą bei normalų kūno svorį. „Daugelis tyrimų rodo, kad didesnis vaisių, daržovių ir kitų augalinio maisto vartojimas gali sumažinti tam tikrų vėžio rūšių riziką, ypač virškinimo trakto“, - atkreipia dėmesį dietistė. Įrodyta, jog augalinis maistas mažina organizme uždegiminius procesus, kurie sukelia daugybę lėtinių ir autoimuninių ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, artritą ar diabetą: „Reguliarus augalinio maisto vartojimas, ypač viso grūdo produktų, ankštinių augalų ir mažai perdirbtų augalinės kilmės produktų, gali padėti reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir sumažinti 2 tipo diabeto riziką.“ R. Bogušienė pažymi, jog augalinio maisto nauda didžiulė, todėl kartais net sunkiai pamatuojama: „Įrodyta, jog augalinė mityba gerina nuotaiką, mažina depresijos ir nerimo simptomus.“ Dar vienas naudingas aspektas, pasak specialistės, jog augalinė mityba prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo: mažesnis gyvūninės kilmės produktų vartojimas sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, vandens suvartojimą ir miškų naikinimą.
„Vaikų kasdieninėje mityboje turėtų dominuoti daržovės, vaisiai, kruopos, ankštiniai, riešutai ir sėklos - jie turėtų sudaryti 50-75 proc. viso raciono”, - teigia įstaigos „Sveikatai palankus“ įkūrėja. Ji primena, jog daržovės - nepakeičiamas vitaminų, mineralų, antioksidantų ir skaidulų šaltinis, kuris stiprina vaikų imunitetą, gerina žarnyno veiklą ir suteikia naudą daugeliui metų į priekį kaip lėtinių ligų prevencijos garantas. „Turime nepamiršti ir uogų bei vaisių, nes jų antioksidantai kovoja su laisvaisiais radikalais, mažina uždegimą, stiprina imunitetą, turi daug reikalingų vitaminų, naudingų odai, plaukams ir bendram organizmo augimui bei vystymuisi“, - pasakoja specialistė. Pasak jos, svarbu valgyti pakankamai kruopų, nes jose gausu kompleksinių angliavandenių, B grupės vitaminų, geležies, magnio, fosforo. „Kruopos leidžia ilgiau išlikti sotiems, palaiko virškinimo sistemos sveikatą ir padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje“, - pastebi dietistė. „Tikriausiai daugelis žino, jog ankštiniai - baltymų šaltinis. Pupelės, lęšiai, žirniai vaikų organizmą praturtins ir geležimi, cinku. Baltymai - statybinės medžiagos, svarbios augimui, o geležis - gyvybiškai svarbi kraujotakos sistemai“, - pasakoja R. Bogušienė, tuo pačiu papildydama, jog vaikams būtini ir riešutai, ir sėklos, kuriuose gausu ne tik baltymų, bet ir sveikųjų riebalų. „Riešutai turėtų būti visų moksleivių maistas, nes jie svarbūs smegenų veiklai. Smegenims naudingi ir avokadai, alyvuogės ir jų aliejai - omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių šaltinis“, - šypsosi specialistė. „Augalinis patiekalas turėtų apimti įvairias augalinės kilmės maisto grupes, kad būtų užtikrintas visapusiškas maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų spektras“, - teigia R.Bogušienė, - Jame turėtų būti ir pilnaverčių angliavandenių iš kruopų ir daržovių, baltymų iš ankštinių, riešutų ar sėklų ir gerųjų nesočiųjų augalinių riebalų.“
DARŽOVĖS VAIKAMS LIETUVIŠKAI
„Gal ir nuskambės kategoriškai, bet nepritariu vaikų vien tik augalinei mitybai. Augalinio maisto dalis turi būti didelė, bet ji negali išstumti gyvūninės kilmės produktų visiškai, nes tai gali pakenkti augančiam organizmui“, - įspėja dietistė. Anot jos, griežtai laikantis tik augalinės mitybos, gali kilti tam tikrų būtinų maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminas B12, omega-3 riebalų rūgštys, geležis, kalcis, cinkas ir vitaminas D. „Taip pat veikiausiai pritruks vieno ar kelių esminių aminorūgščių, kurios yra būtinos žmogaus organizmo funkcijoms. Gyvūniniai baltymai, priešingai, paprastai yra visavertis baltymų šaltinis“, - teigia R. Bogušienė, kuriai žinomas ne vienas atvejis, kai tik augalinį maistą valgantiems vaikams ima stigti vitamino B12, kurio trūkumas sukelia mažakraujystę, nervinės sistemos sutrikimus, mat su augaliniu maistu šio vitamino negauname. Vis gi valgant tik augalinį maistą reikia dažniau tikrintis sveikatą, pasitarus su sveikatos specialistais gali tekti vartoti papildus, kad nepritrūktų maisto medžiagų. Vaikų racione augalinio maisto dalį specialistė pataria didinti pamažu. „Svarbiausia su vaikais kalbėtis ir jiems aiškinti, kuo daržovės, vaisiai, košės naudingi jų organizmui, įtraukti vaikus į maisto ruošimą, sudominti, kad jie turėtų motyvacijos. Vaikai augalinių patiekalų turi gauti ne tik mokyklose ir darželiuose, bet ir namuose“, - dalijasi patarimais R. Bogušienė.
Reikiamas vaisių ir daržovių kiekis priklauso nuo vaiko amžiaus - negalima sulyginti mažiems vaikams ir paaugliams rekomenduojamos vaisių ir daržovių paros normos, bet manau, jog svarbiausia orientuotis ne į kiekį, o kad vaikai išvis pradėtų valgyti vaisius ir daržoves. Tėvams taip pat reikia pagalvoti apie maisto pateikimą: kadangi maži vaikai dažniau mėgsta valgyti be įrankių, tai jiems geriau daržoves pateikti supjaustytas šiaudeliais ar smulkiai tarkuotas. Taip pat visai maži vaikai dažnai pavargsta daug kramtydami, tad jiems labiau tinka smulkintos ar vandeningos daržovės. Taip pat pastebėjau, kad dažniausiai vaikai mėgsta orkaitėje ant grotelių kepintas daržoves. Visi tėvai žino, kad vaikams valgyti vaisius ir daržoves yra sveika, tačiau juos įsiūlyti vaikui - dažnai sudėtinga. Siūlyčiau pradėti vaikus pratinti prie saldesnių daržovių, tokių kaip saldi raudonoji paprika (pastarosios netinka vaikams iki 3 metų) ar morkų, o vėliau pasiūlyti išmėginti ir kitų daržovių. Taip pat, kaip jau minėjau, labai svarbu mitybos režimas ir siūlymas ragauti. Dažnai mamos daro klaidą ir bijodamos, jog vaikas liks nevalgęs, leidžia jam užkandžiauti netinkamu metu. Pavyzdžiui, kai vaikas nevalgo pietų ir pakyla nuo stalo mama už kelių minučių iš šaldytuvo ar spintelės ištraukia sūrelį, riestainį ar panašų saldų užkandį ir duoda jį vaikui. Tuomet ilgainiui vaikas nenori valgyti pietų, nes žino, kad greit gaus saldumyną. Tokia pati klaida daroma tuomet, kai likus mažiau nei valandai iki pietų, vaikams duodama ko nors užkąsti ar atsigerti sulčių. Dar viena dažnai pasitaikanti klaida - tėvai liepia vaikams valgyti naujus, jiems neįprasto skonio patiekalus, nors pirmiausia reiktų vaikui tik parodyti kaip jį valgo tėveliai, leisti jo paragauti ir tik tuomet prie naujo skonio pratintis po truputį. Geras pavyzdys galėtų būti mano dukra: ji mėgsta įvairiausią maistą, bet iki trijų metų griežtai atsisakydavo lęšių - matyt, kaip ir kitiems vaikams, nepatiko išvirtų lęšių spalva. Kartą parodžiau jai nevirtus skaldytus lęšius, o jie yra nuostabios oranžinės (mergaitiškos) spalvos ir dukra nuo to laiko juos pamėgo. Vaikams trijų valgymų neužtenka, reikia užkandžių, o jiems labiausiai tinka vaisiai daržovės ar bemielės viso grūdo miltų duonos riekelė, varškė su vaisiais ar žalumynais, tik ne saldumynai. Sveiki užkandžiai padeda išvengti vaikų nutukimo ir begalės kitų ligų. Pastebėjau, kad šiuo metu pusryčiams vaikams dažnai siūlomos saldžios košės, kurios ir sukelia saldumo poreikį. Taigi, noriu pabrėžti, kad pusryčiams vaikams, kaip ir suaugusiems, naudingiausia yra nesaldi košė, nes ji žymiai geriau pasisavinama. Žinoma, jas galima paskaninti gabalėliu sviesto, lengvai patroškintomis daržovėmis ar smulkintu avokadu. Pietums siūlyčiau rinktis mėsą arba žuvį ir šiek tiek daržovių arba pilno grūdo makaronus, natūralius ryžius, pieno produktus, bulves, virtas su lupenomis ar keptas orkaitėje ant grotelių. Toks pat patarimas ir vakarienei. Jos metu tinka ir varškė ar kiaušinis su daržovėmis. Svarbiausia, kad nebūtų primaišyta daug skirtingų produktų vieno valgymo metu ir kad vaikas du kartus per dieną nevalgytų mėsos arba žuvies patiekalų - geriau įvairesnis maisto racionas. Jei vakarienė ganėtinai anksti - mažesniam vaikui prireiks ir nedidelių naktipiečių. Tėveliai dažnai susikoncentravę į tai, kad vaikas būtinai gautų mėsytės ir varškytės, bet jiems reikia ir daržovių, ir grūdinių produktų, ir vaisių.
Kai tik vaikas pradedamas maitinti, kitaip tariant kuo anksčiau tuo geriau. Visos mamos nori, kad jų vaikai augtų sveiki, o kad taip būtų jie turi gauti visų reikalingų vitaminų, mineralų bei skaidulinių medžiagų. Kitaip tariant sveika mityba - stipraus imuniteto pagrindas. Kur slepiasi daugelis vaikui (ir ne tik) būtinų vitaminų? Daugelis tėvų šiais laikais jau supranta, kaip svarbu vaiką maitinti sveikai ir pilnavertiškai. Bet tik nedaug tėvų žino, kad pirmųjų primaitinimo mėnesių įpročiai gali turėti ilgalaikės įtakos tolesnei mažylio mitybai. Kuo šiandien tipiškai maitiname kūdikius? Tyrėmis iš stiklainiuko. Norime jums pristatyti JAV pediatro Alano Gryno (Alan Greene) sukurtą naują primaitinimo programą - pagrįstą žmonijos istorija ir mokslo progresu - kuria vadovaujantis mažieji gali pamėgti įvairų ir sveiką maistą.
Sveika mityba vaikams: nuo fiziologijos iki psichologijos [2 val. Apie 4-6 mėn., kai mažylis jau pasirengęs ragauti kieto maisto, vyksta įvairiausi vystymosi pokyčiai, kurių dėka vaikas apskritai labiau domisi valgymu. Be kita ko, mažylis mokosi bendrauti ir kalbėti - na, žinoma, dar tik savo kalba. Bet jis jau gali atsiliepti į garsus savo garsais, mokosi interpretuoti jūsų intonacijas, skaityti veido išraiškas ir priversti jus nusišypsoti. Pamažiuku kūdikiui paklūsta dideji kūno raumenys ir jis išmoksta apsiversti, atsisėsti ir perropoti visą kambarį! Tokio amžiaus mažyliai išgyvena ir unikalią mitybos vystymosi fazę - išnyksta stūmimo liežuviu refleksas ir į burnytę paragavimui keliauja praktiškai viskas. Jei pakartotinai duosite vaikui tam tikro maisto, 4 - 6 mėnesių mažylis lengviau pripras prie jo skonio nei bet kuriuo kitu metu savo gyvenime. Deja, ši pažintinio valgymo fazė yra sąlyginai trumpa. Sulaukęs metukų mažylis tikriausiai norės valgyti tik tą maistą, kurį jau pažįsta ir pasitiki. Tiesą sakant, tokio amžiaus mažieji netgi ima bijoti naujo maisto (ypač mėsos ir daržovių). Šis reiškinys netgi turi mokslinį pavadinimą - neofobija. Deja, didžioji dauguma tėvų supažindina kūdikį su labai nedaug skonių - ir dažniausiai gamykloje apdoroto maisto. Pavyzdžiui, kūdikiams skirtos persikų tyrelės skonis panašesnis į konservuotų, o ne tikrų persikų skonį. Kai mažylis, kuris kūdikystėje mėgo persikų tyrelę, vėliau paragauja tikro persiko, jis jį spjauna, nes nepažįsta skonio. “Kūdikių maistelio“ sąvoka - tėra mitas. Įvedant į valgiaraštį naują maistą, stebuklingasis žodis yra kantrybė. Mažyliams visiškai normalu raukytis pirmąsyk ko nors ragaujant. Reikia to paties pasiūlyti šešis - dešimt kartų, kol galiausiai mažasis gurmanas nusprendžia, jog dalykas valgomas ir galbūt net… visai nieko. Pasak tyrimų, apie ketvirtadalis tėvų pasiduoda po pirmo ar antro paragavimo. Mažyliai, kurie iš pradžių atsisako kokios nors daržovės, dar tikrai gali ją pamėgti. Viename tyrime dalyvavo mamos, kurių mažyliai griežtai atsisakė burokėlio. Jų buvo paprašyta vis tiek kas antrą dieną jo pasiūlyti. Po 7-8 paragavimų, daugiau nei 70 proc. jų jau mielai kirto burokus abiem žandais. Beje, kaip yra „langeliai“, kuomet vystosi vienokie ar kitokie skonio pomėgiai, yra ir kitokie „langeliai“, kuomet kūdikiai natūraliai pamėgsta įvairios konsistencijos maistą. Todėl nereikia kūdikiui visad duoti idealiai sutrintos tyrės. Tėvai iki šiol įspėjami tarp naujų produktų įvedimo daryti trijų - penkių dienų pertraukas. Taip siekiama užbėgti alergijoms už akių arba jas nustatyti. Daktaras Alanas Grynas girežtai su tuo nesutinka - pasak jo, neįrodyta, jog tokia atsarga nors kažkiek sumažina alergijos tikimybę. Įdomus tyrimas atliktas Vokietijoje ir Prancūzijoje. Kūdikiai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė gavo tą pačią daržovę devynias dienas paeiliui. Antroji grupė gaudavo tris daržoves - po vieną tris dienas iš eilės. Trečioji grupė taip pat valgė tris daržoves, tačiau jas kasdien kaitaliojo. Kaip jau tikriausiai atspėjote, antrajai grupei priklausę kūdikiai noriau ragavo naujas daržoves, palyginus su pirmąja grupe. Jei mažylis sveikas ir puikiai auga, nereikia jo įkalbinėti paragauti ko nors daugiau, nei kąsnelį. Gal ir smagu skraidinti šaukštą po šaukšto trinto banano į mažą burnytę, tačiau jei vaikas nealkanas, galite sulaukti priešingo rezultato. Neverta ir patiems apsimesti valgančiais, čepsėti lūpomis ir šūkčioti: „Niam niam, kaip skanu!“ Tiesiog atsipalaiduokite. Versdami jį valgyti, greičiausiai nepadėsite jam pamėgti naujo skonio. Nepraleiskite progos pasinaudoti visomis spalvomis sužydėjusiu mažylio regėjimo pojūčiu, per kiekvieną maitinimą pasiūlydami jam ryškios spalvos vaisiaus ar daržovės - be pietų, per kuriuos mažasis lai gauna žalios spalvos porciją. Augalų spalvos yra skirtos mums privilioti. Dažniausiai ryškiose daržovėse yra ypač naudingų medžiagų. Be to, spalvas valgyti smagu! Mažyliui svarbu matyti ir jus, besimaitinančius sveikai. Tyrimais įrodyta, jog vos vienas (!) kartas, kuomet vaikas mato tėvus valgančius kokį nors produktą, po metų sustiprina jo norą to paties paragauti. Daugelis mūsų krūpteltų nuo minties įpilti mažyliui į buteliuką kolos. Tačiau patys gurkšnodami ją jo akivaizdoje darote labai panašų poveikį. Jei mažyliui kas nors nepatinka šiandien, nereikia jo versti valgyti. Grįžkite prie mėgstamo maisto, bet rytoj vėl mėginkite. Įveskite vis naujus skonius - netgi po keletą vienu metu. Verčiau pradėkite nuo žalių daržovių - tarkime, žirnių ar špinatų, nes sakoma, jog būtent jų vaikai labiausiai nemėgsta. Kita vertus, mažylis gali iškart pripažinti šius skonius, jei valgėte žirnius ar špinatus besilaukdama ar žindydama. Jei kūdikis buvo maitintas mišinukais, pirmiausiai galite jam duoti paragauti saldesnių oranžinių daržovių - morkų ar moliūgo. Po žaliųjų daržovių galite pradėti ragauti ir vaisių. Mėsą daktaras Grynas rekomenduoja įvesti jau po vaisių, nes jos mėgimą ar nemėgimą ankstyvi mitybos įgūdžiai įtakoja mažiausiai. Kuo daugiau savaičių „sugaiškite“ pratindami jį prie žalių daržovių, kol mažajam dar neužgimė neofobija. Nuostabu, jei auginate atžalą, kuri noriai kerta morkas, agurkus, pomidorus ir kitas daržoves. Bet nemažai tėvelių augina „ožiukus“, kurie vietoj daržovių porcijos tiesiog primygtinai reikalauja saldainio, sausainio ar šokolado gabalėlio. Su vaiku pyktis neverta, geriau apsukriai pagudrauti. Oregono universiteto (JAV) mokslininkų grupės tyrimu yra įrodyta, kad jei vaiką valgio metu pripratinsite gerti vandenį, taip paskatinsite jį valgyti žalumynus. Teigiama, kad vaikai, kurie valgio metu reguliariai geria vandenį, turi didesnį apetitą daržovėms. Tyrime dalyvavo 75 vaikai, kurių amžius nuo 3 iki 5 metų. Studijų bendraautorė Bettina Cornwell sakė, kad vaikai nuo mažens instinktyviai mokosi susieti saldžius ir kaloringus gėrimus, pavyzdžiui „CocaCola“, su sūriu ir riebiu maistu, pavyzdžiui, traškučiais. Taip vyksta, nes mūsų skonis yra smarkiai įtakotas pakartotinio maisto produktų ir gėrimų poveikio. Reikia nedaug pastangų - valgio metu prie vaiko pastatyti stiklinę vandens. Pirmą, antrą, trečią kartą vaikas gal jos net nepalies, tačiau tikrai sulauksite dienos, kai jūsų atžala paprašys antros stiklinės vandens. Tokią kultūrą turėtume skleisti ir viešojo maitinimo įstaigose, nes meniu dažniausiai nėra įtrauktas vanduo, o jeigu jis neįtrauktas - galbūt jį jums patieks nemokamai. Taip pat skaitykite: „Tačiau kraštutiniam vaikų vegetarizmui - griežtas ne!“- nukerta dietistė, sveikataipalankus.lt įkūrėja Raminta Bogušienė.
