Menu Close

Naujienos

Auklės darbas ir vaikų priežiūra: nuo paieškos iki kasdienybės

Auklės paieška - tai svarbus ir atsakingas žingsnis kiekvienai šeimai, ypač jei su tokia paslauga susiduriama pirmą kartą. Tai procesas, kupinas nerimo ir klausimų, tačiau tinkamai pasiruošus, galima išvengti papildomo streso tiek tėvams, tiek vaikams. Šiame straipsnyje aptarsime, kam reikalinga auklė, kaip ją išsirinkti, kokios yra skirtingos auklių rūšys ir su kokiomis situacijomis galima susidurti.

Kam reikalinga auklė?

Gera auklė vaikui - tai galimybė augti sveikam, laimingam, išleisti tėvelius į darbus ar mokslus. Svarbiausios auklės samdymo priežastys:

  • Vaiko imunitetas. Stiprus imunitetas reikalingas būsimiems iššūkiams - kad kiekviena bacila neguldytų į lovą. Imunitetas panašus į raumenį: treniruojamas jis stiprėja, bet jei krūvis per didelis, raumenį „pertempsime“, ir jis išvis atsisakys kurį laiką dirbti.
  • Saugus prieraišumas. Tai pagrindinė sąlyga būsimam pasitikėjimui savimi. Saugiam prieraišumui susiformuoti reikia laiko, dažniausiai jis susiformuoja po trečiųjų metų krizės.
  • Pereinamasis laikotarpis prieš darželį. Pokyčiai tegu būna po truputį: pripratinkime prie vieno žmogaus, išmokykime sugyventi su juo, o po kiek laiko, kai bus drąsos, galėsime mesti daug didesnį iššūkį, išeiti į naują vietą, pas naujus draugus ir auklėtojas.
  • Tėvų patogumas. Jei dirbate kintamu grafiku ar daug keliaujate, auklė galės dirbti tada ir ten, kur darželis ar mokykla negali.
  • Specifinė vaiko priežiūra. Yra „nedarželinių vaikų“: jautresnių, judresnių nei kiti ar turinčių tam tikrų ligų, alergijų ir t.t.
  • Sergančių darželinukų slaugymas. Ypač pirmais metais darželinukai dažnai serga, ilgam įsiserga, ir auklė tampa nepamainoma.
  • Reikia pagalbos su dvynukais, trynukais.

Namų sąlygomis auginamas vaikas per metus vidutiniškai serga 1-2 kartus, o pirmuosius metus darželyje vaikas vidutiniškai serga 8-12 kartų per sezoną. Tai rodo, kad auklės pagalba gali padėti sumažinti vaiko sergamumą.

Vaikas ir auklė žaidžia namuose

Pirmą kartą renkatės auklę?

Jei auklės ieškote pirmą kartą, galite būti ypač drąsūs arba atvirkščiai - ypač bailūs. Jei esate prie antrųjų, nenusiminkite - jūs esate tiesiog labiau informuoti apie grėsmes, dabar lieka tik sužinoti, kaip jų išvengti. Tikrai yra šeimų ir auklių, kurios taip susidraugauja, kad dar ilgai švenčia drauge gimtadienius, dalijasi sodo gėrybėmis ir kitaip bendrauja.

Būna tėvų, kurie mano, kad auklę pasirinkti gali lengvai ir greitai, įsivaizduoja, kad niekuo nerizikuoja, nes neva socialiniuose tinkluose gali viską patikrinti. Panaršyti, ar rekomenduojantis žmogus iš tiesų egzistuoja, išties labai paprasta. Tačiau čia ir slypi visa bėda: rekomenduotoju gali tapti bet kas: giminės ar pažįstami, kaimynės ar klasės draugai. Susitaria dvi draugės viena kitą parekomenduoti - ir jos gali patvirtinti susikurtą istoriją kaip tik norite: raštu ar telefonu. Tokia rekomendacija tik rodo kruopštesnį pasiruošimą darbo pokalbiui, bet ne auklės darbo kokybę. Socialiniai tinklai, tiesa, išryškina ypač neatsakingas darbuotojas - auklių paieškos grupėse galite rasti atsiliepimų, kad kuri nors susitarė ir neatėjo, bet jei auklę rekomenduoja jums nepažįstamas žmogus, nebūkite patiklūs.

Kas yra negera auklė?

Kai ieškoma auklės skelbimų svetainėse, dažniausiai susiduriama su šiomis rimtomis problemomis:

  • Psichinė kandidatės sveikata;
  • Nervingumas, dirglumas, paranoja;
  • Sociopatija - žmogus, kuris nejautrus kitiems, neturi empatijos;
  • Manipuliacijos (šiuo punktu turiu omeny, kai išnaudoja tėvus, jų prisirišimą prie vaiko, bet ne tiesiogiai patį vaiką);
  • Polinkis į asocialų elgesį - girtuokliavimas, vagystės ir t.t.;
  • Savotiškas sąžiningumo, dorovės supratimas (prisiminkite sovietinių laikų „nešimą iš darbo“ ir kitas panašias „normas“);
  • Menkas intelektas, lemiantis keistus ir kartais pavojingus sprendimus.

Kai renkatės patys, pavojingiausios - gražiosios kandidatės. Juk kvailą, prasigėrusį ar nevalyvą žmogų lengva pastebėti, tačiau jei būsima darbuotoja serga kai kuriomis psichikos ligomis, slepia polinkį į alkoholį ar yra sociopatė, ji gali atrodyti ir elgtis net labai patraukliai. Deja, diplomai ar buvimas mama nuo šito irgi neapsaugo.

Be abejo, blogai, jei auklė neturi supratimo apie vaikų auklėjimą, - linkusi auginti gąsdinimais, melavimu ar pykčiu, nesuvokia vaiko raidos ir psichologijos. Dėl to pokalbyje labai svarbu užduoti klausimų, kurie neleistų išsisukti, priverstų papasakoti, kaip darbuotoja elgtųsi vienoje ar kitoje su vaiku iškilusioje situacijoje.

Svarbiausia, kad pavyktų atmesti aukščiau nurodytų savybių turinčias kandidates. Tačiau būna auklių, kurios galėtų sėkmingai prižiūrėti vaikus, bet dažnai atmetamos dėl kitų priežasčių:

  • Negebėjimas prisistatyti, teigiamai save pateikti;
  • Negebėjimas derėtis;
  • Pernelyg aštri reakcija į stresą, kurį sukelia darbo pokalbis;
  • Kito socialinio sluoksnio apranga, žodynas, grožio supratimas;
  • Tėvų išankstinės nuomonės apie vyresnes darbuotojas, akcentą, tautybę, stambius žmones ir t.t.

„Gera auklė“ nėra universali sąvoka. Ar ji taps „gera darbuotoja“, priklauso nuo to, kiek jos savybės atitinka šeimos poreikius, o ypač - vaiko poreikius. Vienokia auklė bus reikalinga šeimai su penkiais vaikais, kitokia - vienturčiui, labai skirsis tėvų įsitikinimai (kiekviena dulkė - problema, o gal purvas netrukdo?). Tačiau pats svarbiausias kriterijus - vaiko amžius ir jo sveikata.

Auklė turi būti pakankamai jautri - nes vaikas dar negali tiksliai pasakyti, ko nori. Taip pat svarbu, kad ji būtų susigaudanti: tokio amžiaus mažiukai labai greiti ir guvūs, situacija nuolat kinta. Šios dvi savybės visiškai nesusijusios su auklės amžiumi: būna energingų vyresnių ir visiškai apsimiegojusių jaunų žmonių.

Schema: Kaip išsirinkti auklę

Auklė ar darželis?

Auklė - tai pereinamasis etapas: ne mama ar tėtis, bet visa kita kaip namuose. Maistas, režimas, mažesnis nepažįstamų žmonių skaičius (su kitais žmonėmis bendraujame lauke arba kai tėveliai pasikviečia svečių), ta pati aplinka - namai, sava lovytė, savas puodelis suteikia ramybės ir saugumo jausmą. Pats svarbiausias šio laikotarpio bruožas - vaikas būna su viena aukle, nėra kaitaliojimosi ir daug daugiau ramybės, jei vaikas to nori.

Su aukle namuose būnantis vaikas per metus serga iki dviejų kartų, net kai lanko būrelius, o išėjęs į darželį - iki dešimties kartų per sezoną. Kodėl taip nutinka?

  • Į būrelius vedami tik sveiki vaikai. Jei mažyliui prasidėjo kad ir menka sloga, geriau nusprendžiama pabūti namie.
  • Į darželį vaikas vedamas kasdien, dažnai apsimiegojęs - tėvai gali ir nepastebėti, kad jis vangokas. Be to, tėvai skuba į darbą ir jei nuspręstų, kad vaikas „įtartinas“, turėtų daug problemų - vėlavimas, pagalbos ieškojimas ir t.t. Dėl to kartais pasirenkama „nematyti“ peršalimo ar viruso.
  • Darželis - nemažas stresas vaikui, nes keičiasi viskas: dienos režimas, maistas, draugai, priežiūra. Stresas irgi sargdina. Vidutiniškai vaikas iš tiesų prie darželio pripranta per pusantrų metų. Tada sumažėja streso sukeltų ligų.

Auklių įvairovė

Naujagimių auklės - tarp brangiausių. Su naujagimiais dirbantys žmonės turi turėti patirties su tokiais mažiukais, bet tai - tik ledkalnio viršūnė. Svarbiausia, kad tokia auklė būtų labai jautri vaiko poreikiams (juk kiekvienas „pypt“ gali reikšti skirtingus dalykus - nori valgyti, sušlapo, diegia, maudžia, nepatogu, trina…), - gebėtų juos išgirsti ir pajusti, greitai, be panikos reaguoti į kiekvieną problemėlę. Auklė turi būti atspari nuovargiui ir nedirgli - kas bus, jei mažiukas ilgai verks, nes prasidėjo diegliukai?

Darželinuko auklė. Tai žmogus, kuris gali prižiūrėti vaiką, kai jis jau lanko darželį ir suserga. Tokią auklę rasti nėra paprasta, ji arba turi papildomų užsiėmimų, kuriuos prireikus gali atšaukti, arba yra pensininkė, nenorinti dirbti visą mėnesį. Svarbiausi reikalavimai tokiam žmogui: patikimumas (tiek atvykimo, tiek vaistų davimo, slaugymo klausimais) ir gebėjimas elgtis su labiau suirzusiu vaiku (juk jam skauda ar šiaip negera). Geriausiai sutaria šeimos ir auklės, kurios susitaria dėl bazinio - atitinkančio vidutinį poreikį - atlyginimo arba ten, kur garantuojamas kitoks užimtumas, pvz., parvedimas iš darželio.

Būrelių ir mokyklų auklė. Tokios auklės, kurios vežioja į būrelius, yra brangios, nes vairuojančių rinkoje labai mažai. Patikimumas irgi vaidina nemenką vaidmenį, taip pat supratimas apie tokio amžiaus vaikus. Kartais, jei būrelių nėra daug, labiau apsimoka turėti nevairuojančią auklę ir iškviesti taksi.

Kitokių vaikų auklė. Be abejo, tuomet reikia žiūrėti į vaiko specifinius poreikius. Hiperaktyviam vaikučiui reikės gana energingos auklės, o ypač jautriam vaikui turbūt ieškosite ramaus temperamento žmogaus. Specialių poreikių vaiko auklei reikėtų suteikti žinių, tikrai verta su ja kartu lankytis pas Vaiko raidos centro ar kitus specialistus.

Auklė-kregždutė ir kitos keliautojų auklės. Yra šeimų, kurios aukles samdo dideliems vaikams, nes dažnai keliauja - taip būna tikros, kad jais bus pasirūpinta. Taip pat yra šeimų, kurios auklę keliaudamos vežasi kartu. „Kregždutėmis“ vadiname aukles, kurios žiemos sezono metu su šeima būna šiltuosiuose kraštuose, o vasarai grįžta į Lietuvą. Tokiomis auklėmis negalės dirbti moterys, kurios namuose slaugo savo garbaus amžiaus mamą ar turi mažų vaikų. Labiausiai pageidautinos savybės - lankstumas, gebėjimas greitai prisitaikyti, draugiškumas.

Kaip išsirinkti gerą auklę?

Atrasti tinkamą auklę nėra lengva, nes visi stengiasi sudaryti geresnį įspūdį. Reikia būti labai atidiems ir turėti omenyje, kad gerai pasirodęs per pokalbį žmogus gali būti visai kitoks, kai pradės dirbti. Todėl verta iškart pasakyti: „Duodame jums bandomąjį laikotarpį - pora savaičių, ir žiūrėsim, kaip jums seksis“. Tada bus galima ramia širdimi atsisveikinti, jei auklė su vaiku neras ryšio.

Vaikų psichiatras Linas Slušnys dalijasi savo patirtimis: pirmoji dukters auklė, jauna mergina, išbuvo labai trumpai, nes vaikas pradėdavo rėkti vos jai bandant prieiti. Kita auklė su vaikais greitai atrado ryšį, tačiau kartais dingdavo dėl alkoholio vartojimo. Trečioji auklė buvo atleista dėl neįprastos priežasties - ji labai daug valgė medaus ir melavo, kad tai vaiko noras, nors iš tiesų su vaiku net nežaidė.

Kaip išsiaiškinti, kad vaikui su aukle nėra gerai? Vaikas pats tai parodo, jei tik su juo bendraujama. Paklausus, ką veikė su aukle, ar žaidė, vaikas gali pasakyti, kad nežaidė. Paklausus, ar ėjo į lauką, vaikas gali atsakyti, kad nėjo, nes oras buvo blogas, nors oras buvo geras. Taip ir paaiškėja, kad auklė nededa daug pastangų.

L. Slušnys pataria: jei netinka, auklę reikia atleisti iškart. „Dar palaukime“ yra labai rizikingas žaidimas, nes vaikas juk nėra eksperimentas. Jeigu dvimetis, vos pradėjęs kalbėti, labai aiškiai ištransliuoja, kad jam blogai, o auklė ginasi, neverta ja tikėti.

Ką reiškia „gera auklė“? „Man gera auklė - ta, kuri supranta lavinimosi svarbą. Tokia, kuri supranta, kad žaidimo tikslas - ne šiaip žaisti dėl žaidimo, bet ir ugdyti vaiką. Būna, jog auklė ir žaidžia, ir stengiasi bendrauti, bet ryšys jai nesimezga su vaikais, nors tu ką. Veikiausiai trūksta empatiškumo, atidos vaikui. O vaikai labai greitai jaučia žmones. Gali auklė būti reiklesnė, kelti aukštesnius reikalavimus, bet vaikui patiks, nes su ja užsimegs empatinis ryšys.“

L. Slušnys pabrėžia, kad auklė neturėtų būti tiesiog „tupėtoja“, kuri prižiūri, kad vaikas nenumestų puoduko. Auklės ugdo vaiką, o „tupėtojai“ tik stebi. Tėvai turėtų padėti auklei lavinti vaiką ir įsiklausyti į jos pastabas. Jei auklė prašo priemonių, reikalingų vaikui lavinti (pvz., popieriaus, žirklių), jas pirkti būtina. Tai rodo auklės profesionalumą.

Kalbant apie vertybes, L. Slušnio nuomone, nebūtinai auklės vertybės turi sutapti su tėvų. Svarbu, kad auklė gerbtų šeimos tradicijas. Jei auklė, būdama tikinti, klausia, ar gali su vaiku nueiti į bažnyčią, nors šeima ten nevaikšto, tėvai neturėtų drausti, o atvirkščiai - skatinti tokį akiratį plečiantį elgesį, jei jis daromas pagarbiai.

Blogiausias variantas - kai auklė kritikuoja tėvus. Tokiam žmogui iškart reikėtų sakyti „Viso gero“. Auklė ateina į namus kaip svečias ir turi gerbti šeimininkų tradicijas bei pažiūras.

L. Slušnio dukra iki šiol bendrauja su savo buvusia aukle, o sūnūs ją vadina „Mére Popins“. Tai rodo, kokį didelį emocinį ryšį gali užmegzti auklė su vaiku, ypač jei tėvai dirba ilgai.

Kaip palengvinti vaiko adaptaciją su aukle?

Jei su auklės poreikiu susiduriate pirmą kartą, natūralu, jog visas šis procesas - nuo auklės paieškų iki integravimo į jūsų kasdienybę - kupinas nerimo ir klaustukų. Todėl nepaisant to, ar jūsų vaikas jaukiai jaučiasi tik šeimos apsuptyje, ar priešingai - greit pripranta prie naujų žmonių, pravartu iš anksto pasiruošti auklės atėjimui, taip išvengiant papildomo streso. Dalinamės keletu vertingų patarimų, galinčių palengvinti adaptaciją:

  1. Visų pirma, prieš supažindinant vaiką su aukle, ramiai informuokite jį apie būsimus pokyčius.
  2. Antra, esant galimybei, sukurkite sąlygas vaiko ir auklės ryšiui megztis po truputį. Atvykus auklei ir vaikui labiau apsipratus, pamėginkite trumpam nuo jų atsitraukti ir pastebėkite vaiko reakcijas. Jei vaikas - ramus, kelioms minutėms išeikite iš kambario ir vėl sugrįžkite.
  3. Trečia, stenkitės kontroliuoti savo reakcijas. Jeigu išeidami iš namų parodysite savo nervingumą ir liūdesį, vaikas reaguos atitinkamai.
  4. Ketvirta, suteikite auklei visą reikiamą informaciją. Supažindinkite ją su vaiko dienos režimu, įpročiais, veiklomis bei mėgstamais žaislais. Papasakokite, kokios tvarkos ir rutinos įprastai laikotės, galite sudaryti taisyklių sąrašą.
  5. Penkta, prieš palikdami vaiką su aukle, būtinai su juo atsisveikinkite. Nepasišalinkite vogčiomis, nes tinkamas atsisveikinimas - svarbus vaiko emocinei raidai. Jis neturėtų būti ilgas ir emocionalus. Taip pat užvėrus duris, jokiu būdu nebegrįžkite pažiūrėti, kaip jis laikosi.
  6. Šešta, nepamirškite pasiteirauti vaiko, kaip jam sekasi prisitaikyti prie naujos situacijos, su kokiais sunkumais susiduria. Bet kokiu atveju, neneikite vaiko žodžių ar minčių - ieškokite sprendimo būdų kartu su vaiku.

Taip pat svarbu prisiminti, jog vaiko adaptacijos procesas yra neatsiejamas nuo jūsų pačių bei auklės prisitaikymo prie pokyčių. Visiškai normalu, jei vieną akimirką jausite palengvėjimą, turint daugiau laisvės, kitą - kaltę ir baimę, paliekant vaiką mažai pažįstamo žmogaus globai. Ne mažiau reikšminga yra ir auklės savijauta. Priprasti prie naujos aplinkos, tvarkos, žmonių jai - nemenkas iššūkis. Jaustis kur kas saugiau ir ramiau paskatins jūsų maloni, pagarbi komunikacija. Tikimės, jog šie išvardinti patarimai suteiks lengvumo, įsileidžiant pokyčius į kasdienį gyvenimą, o jūsų grįžimas į darbus kels kuo mažiau streso tiek jums, tiek jūsų mažiesiems.

Mama ramina vaiką, ruošiantis išvykti

tags: #aukle #serganciam #vaikui