Nevaisingumas - tai iššūkis, su kuriuo susiduria net penktadalis Lietuvos šeimų. Tačiau šiuolaikinės medicinos pagalbinio apvaisinimo srityje pasiekimai leidžia padėti daugumai šių šeimų. Viena iš dažniausiai taikomų ir paprasčiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų yra intrauterininė inseminacija (IUI).

Intrauterininė inseminacija (angl. intrauterine insemination, IUI) yra procedūra, naudojama nevaisingumo gydymui poroms. Tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas.

Kaip atliekama intrauterininė inseminacija?

Intrauterininė inseminacija yra panaši į tradicinę ginekologinę apžiūrą. Numatytą ovuliacijos dieną pora atvyksta į kliniką. Masturbacijos būdu surenkama vyro sperma.

Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Jį galima atlikti tik klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių.

Laboratorijoje sperma specialiai apdorojama: atrenkami judrūs spermatozoidai ir atliekami kiti spermos kokybę gerinantys veiksmai. Spermos paruošimo procedūros metu pašalinami negyvybingi, pažeisti ir morfologiškai pakitę spermijai, leukocitai, nesubrendusios germinacinės ląstelės, pašalinės ląstelės, bakterijos ir kt. Tai papildomi spermos paruošimo privalumai. Paruošta vyro sperma per minkštą, ploną kateterį sušvirkščiama tiesiai į gimdos ertmę.

Kartais prieš taikant IUI gydytojas paskiria kiaušides stimuliuojančių vaistų gonadotropinų.

Kiaušidžių stimuliacijai vaistų skiriama tik tiek, kad užaugtų ne daugiau kaip 3 folikulai. Privalumas IUI atveju toks, kad vaistų skiriama gerokai mažiau nei tada, kai taikomas pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) metodas. Folikulų augimo stebėjimas atliekamas ultragarsu. Kai folikulai pasiekia tinkamą dydį, planuojama ovuliacija ir nustatomas optimalus procedūros laikas. Tuomet, kai folikulai subrendę, yra suleidžiama HCG injekcija. Procedūros dieną vyras pateikia savo spermą (arba yra ruošiama donoro sperma), kuri specialiai paruošiama.

Pojūčiai procedūros metu moteriai primena PAP testą, atliekamą vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, t.y. procedūra neskausminga. Po procedūros moteris neturėtų jausti skausmo ar kitų nemalonių pojūčių. Kai procedūra bus baigta, jūsų bus paprašyta bent penkias minutes likti atsipalaidavusioje padėtyje. Tą pačią dieną, kai atliekama procedūra, pacientai gali atnaujinti įprastą fizinę veiklą, įskaitant lytinius santykius. Po procedūros paprastai skiriamas natūralus progesteronas arba progestinų grupės preparatas 14 dienų luteininei fazei palaikyti. Praėjus 12-14 dienų po procedūros atliekamas nėštumo testas.

Kada rekomenduojama IUI procedūra?

Intrauterininė inseminacija gali padėti, kai nevaisingumo priežastys neaiškios arba yra nedidelio laipsnio endometriozė, nežymių spermos pakitimų. Tokiais atvejais dažniausiai skiriama intrauterininė inseminacija esant stimuliuotam moters ciklui.

IUI procedūra netiks moteriai, kurios kiaušintakiai nepratekami, ji nebus veiksminga, jei yra didelių spermos pakitimų (jautrumo, kiekio, morfologijos) ar diagnozuota infekcija.

IUI naudojamas, kai sperma yra iš donoro. Taip pat taikoma esant lengvam vyriško faktoriaus nevaisingumui (pvz., žemesnei nei vidutinę spermatozoidų koncentracijai, prastam spermatozoidų judrumui arba spermos dydžio ar formos anomalijoms). Gimdos kaklelio faktoriaus nevaisingumas, kai gimdos kaklelio gleivės yra per storos, gali trukdyti spermai keliauti. Alergija spermai - gali sukelti nevaisingumą. Prezervatyvas gali apsaugoti, bet užkerta kelią nėštumui.

IUI efektyvumas ir rizika

Kiek IUI procedūrų gali prireikti ir kokia jų rizika? Dažniausiai rekomenduojame atlikti 3 IUI ciklus. Jei per tą laiką moteris nepastoja, papildomos inseminacijos vargu ar padidins pastojimo tikimybę. Tačiau, be abejo, kiekviena situacija individuali. Jeigu nepavyksta pastoti po 4-6 IUI procedūrų, įprastai kitas žingsnis yra apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF).

IUI - santykinai mažos rizikos procedūra. Kadangi ji minimaliai invazinė, yra nedidelės infekcijos rizika. Pastojimo galimybė - 9-21 procentas skirtingose klinikose. Tai - pasaulinė statistika. „Northway“ medicinos centre Klaipėdoje po IUI pernai pastojo 19 procentų moterų - tokiu rezultatu labai džiaugiamės ir didžiuojamės.

IUI efektyvumas skiriasi dėl įvairių dalykų: poros, ypač moters, amžiaus, nevaisingumo priežasties ir trukmės, taip pat būklės, galinčios daryti įtaką vaisingumui. Reikšmės turi ir tai, per kokį ciklą - natūralų ar stimuliuotą - inseminacija atliekama. Didžiausia pastojimo tikimybė - kai naudojamas ovuliacijos indukcijos metodas. Remiantis naujausiais tarptautiniais duomenimis, pagalbinio apvaisinimo ciklų skaičius naudojant IUI yra dvigubai didesnis nei apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) ciklų skaičius.

IUI - daug privalumų turinti pagalbinio apvaisinimo procedūra, patraukli savo paprastumu ir paliekanti erdvės natūraliam pastojimui moters kūne. Tai paprasta, greita, minimaliai invazinė, neskausminga, palyginti nebrangi procedūra, sukurianti apvaisinimo natūralioje aplinkoje galimybę.

Poras, kurios nesulaukia nėštumo metus laiko, kviečiu kreiptis į vaisingumo specialistus pirminiam ištyrimui.

tags: #iui #kas #tai

• Kaip įveikti vaikų nerimą
• Mėnesių Pavadinimai Lietuvių Kalba
• Kaip dezinfekuoti kūdikio daiktus
• Kaip pasirinkti tinkamiausius kūdikio žaislus?
• Vaiko gimimo nesantuokoje tvarka