Daržo planavimas ir tinkamas augalų derinimas yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių gausų derlių, augalų sveikatą ir natūralią apsaugą nuo kenkėjų bei ligų. Tinkama kaimynystė padeda daržovėms geriau augti, o netinkama - gali lemti mažesnį derlių ir daugiau darbo priežiūrai.

1. Tinkama vieta daržui

Pirmiausia reikia pasidaryti sklypo planą, kuriame norite įsirengti daržą. Daržo zona turi būti saugoma nuo vyraujančių šiaurės vėjų, taip pat neturėtų būti užstota kitų sklypų ar medžių. Sklypas turi būti lygus ar turėti nedidelį nuolydį į pietus ar pietvakarius. Pietinę pusę skirkite tokiems augalams, kurie labiau mėgsta šilumą: pupelėms, pomidorams, agurkams, o štai šiaurinė puikiai tiks ridikams, ropėms, griežčiams.

2. Lysvių formavimas ir tipai

Pagal pasirinktą daržo tipą - apskaičiuokite, kiek reikės lysvių. Lysves patariama formuoti į ilgį nuo šiaurės pietinės pusės link arba nuo šiaurės rytų pietvakarių link. Taip išdėstytos lysvės gaus daugiausia saulės šviesos ir šilumos. Jei planuojate įsirengti šiltnamį - nepamirškite, jog šiltnamiuose auginami augalai turi gauti daug saulės, tad ir statiniui geriausia parinkti pačią saulėčiausią vietą. Lysvių formos gali būti stačiakampės, apvalios ar kitos formos, bet jos turėtų būti tokio dydžio, kad pasiektumėte augalus. Vidutinis rekomenduojamas lysvės plotis turėtų būti apie 0,8-1 m, o tarplysviams užtenka 0,4 m pločio.

Daržui prireiks ne tik lygios vietos ir natūralaus apšvietimo iš visų pusių, bet ir tinkamai pasirinkto lysvių tipo, nes nuo to priklausys augalų priežiūros ypatumai ir augalų derlius.

Lysvių tipai:

• Plokščiosios. Pačios populiariausios ir plačiausiai naudojamos lysvės. Dirvą sukasus lysvės formuojamos laikantis bendrųjų rekomendacijų, o tarplysviai dažnai tiesiog suminami ar suvoluojami. Jos rekomenduojamos lengvose dirvose, nes dirva ne taip greitai išdžiūsta. Tokios lysvės tinka lanksčiam daržininkavimui, kai lysvių planas kasmet keičiamas.
• Pakeltos. Jos itin populiarios tarp daržininkų, nes sukuria stiprų ir malonų tvarkos įspūdį, estetiškos, lengvai įsilieja į bendrą aplinką, be to, jų lengvesnė priežiūra. Tokias lysves galima tiesiog supilti, arba įrėminti įvairiomis medžiagomis. Jos naudingos vietovėse, kur dažnos liūtys ar sunki molinga dirva, nes jos greičiau išdžiūsta, bet esant sausrai būtina dažnai laistyti. Tokios lysvės mėgstamos ir dėl greitesnio dirvos įšilimo pavasarį.
• Pagilintos. Tokios lysvės retai sutinkamos, bet itin tinka sausesnių sklypų šeimininkams, vietovėse, kur iškrenta mažiau kritulių, ieškantiems sprendimo dėl laistymo ir vandens taupymo. Tokių lysvių forma ir gylis pasirenkamas pagal daržininkų poreikius.
• Šiltlysvė. Šis lysvių tipas - tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke. Tokių lysvių įrengimas aktualiausias pavasaryje, siekiant užsiauginti ankstyvesnį daržovių daržą. Priklausomai nuo jų aukščio, atrodo labai estetiškai ir prie jų gali dirbti riboto darbingumo daržininkai.

Kai kurie daržininkai taip pat pataria: kol nėra apvadų, negalėsite suvokti lysvės kaip išbaigtos ir ji nuolat kentės dėl neapibrėžto ir epizodiško jūsų kišimosi. Atskirti galite įvairiomis medžiagomis: akmenimis, plytomis, čerpėmis, mediena ar plastiku.

3. Daržo tipai

Prieš pasirenkant daržo tipą, reikia įsivertinti, kam jis bus skirtas ir ką norite auginti. Galbūt norite auginti tik agurkus, prieskonines daržoves, o gal siekiate, kad daržas teiktų estetinį pasitenkinimą? Tai priklauso nuo poreikių.

Skiriami šie tipai:

• Daržas „maitintojas“. Planuojamas renkantis įprastesnes, derlingas daržoves, kurių pritaikymas kulinarijoje platus, o auginimas - nereikalauja daug pastangų.
• Kvadratinio metro daržas. Planuojamas turint mažesnį daržo sklypą, bet norint ir siekiant įvairovės, dažnai pasirenkamos pakeltos lysvės. Žmogus, gebantis teisingai tvarkyti 1 kvadratinio metro daržą, nesunkiai supras ir išmoks, kaip reikia planuoti visą savo sodą.
• Miesto daržas. Populiarėjantis daržo tipas tarp gyvenančių didmiestyje, kurie dažniausiai auginti daržoves ar kitus augalus pasirenka balkonuose, terasose. Tam pasirenkami vazonai, specializuoti maišai ar kitos talpos. Tokiu būdu siekiama estetikos ir ekologiškumo.
• Fengšui daržas. Šio tipo daržas papildo kitų daržų tipus ir glaudžiai su jais siejasi. Tokio tipo daržas dar nėra itin praktikuojamas Lietuvoje, bet ieškantys harmonijos žmonės atranda feng shui paremtą daržininkystę, kuri remiasi ne tinkamų veislių parinkimu ar derlingumu, bet feng shui filosofijos principais - daržas turi būti ne tik „draugiškas“, be ir teikti gausą gyvenimui.
• Miško daržas. Lietuvoje įprasta lankytis miškuose ir rinkti uogų ar grybų derlių, bet patiems domėtis natūraliais gamtos procesais, siekiant gauti gėrybių derlių, vis dar nėra praktikuojama. Renkantis tokį daržą svarbiausia ne daržovių rūšys ar derlius, bet natūralūs procesai, kurių nevalia pažeisti. Toks daržo tipas reikalauja be galo daug specifinių žinių apie mišką, jo ekosistemą, itin svarbiu aspektu tampa augalų parinkimas. Be to, daug laiko reikalauja planavimas, o svarbiausia - reikia miško. Tokiam daržui tinka tik daugiamečiai augalai, kurie pakenčia šešėlį.
• Virtuvės daržas. Mažas darželis virtuvėje, kuris džiugina ištisus metus, labiausiai tam tinka greitos vegetacijos daržovės ir prieskoniniai augalai. Taip pat tai gali būti daržas lysvėje, kuriame auginamos daržovės ar prieskoniai reikalingi gaminant maistą.
• Daržas šiltnamyje. Toks daržo tipas ir jo potencialas tiesiogiai susijęs su šiltnamio tipu, turima įranga. Auginti pasirenkami augalai, kuriems reikalingas šiltnamis ar norima užsiauginti ankstyvių daržovių (ridikėlių, salotų), kai atviras gruntas dar yra įšalęs.
• Augintiniams draugiškas daržas. Kelių daržo tipų derinimas siekiant gerovės augintiniams. Į sėjomainą įtraukiami jiems naudingi augalai ir stengiamasi apseiti be tokių, kurie galėtų jiems pakenkti. Be to, populiaru pasirinkti augalus, kurie pritraukia vabzdžius ar paukščius į kiemą, taip sukuriant sveiką, harmoningą aplinką.
• Estetinis daržas. Tai ne tik daržas, tai kartu ir gėlynas, nors jame gali neaugti nei vienos gėlės. Formų, spalvų ir sodinimo būdų dėka sukuriamas estetinį pasigėrėjimą sukeliantis daržas, kurio priežiūra dažnai tampa malonumu.
• Daržininkystė visus metus. Tai kelių daržo tipų derinimas, pasirenkamas itin aistringų daržininkų, kurie šia malonia ir naudinga veikla užsiima ištisus metus.

4. Svarbiausia - patogumas

Planuojant daržą, labai svarbus veiksnys yra patogumas. Todėl reikėtų nepamiršti sodinių zonų. Kuo daugiau dėmesio reikalauja augalas, tuo arčiau jūsų jis turi būti. Pavasarį arčiausiai bus ridikėliai ir salotos, šiltlysvės su sodinukais, agurkų, pomidorų lysvės, žalumynai. Toliau šakniavaisiniai augalai, paprikos ir baklažanai, kopūstai ir pupelės. Dar toliau - daugiametės daržovės, moliūgai ir bulvės.

5. Sėjomainos planas

Atminkite, kad į tą pačią vietą geriau kas kartą nesodinti tų pačių. Sėjomaina - veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Skirtingos piktžolių rūšys skirtingai prisitaikiusios prie atskirų kultūrų. Kaitaliodami auginamas kultūras, tinkamai parinkdami priešsėlį, galima efektyviai sumažinti ir sunaikinti piktžolėtumą ir sutaupyti pinigų herbicidams. Ligos ir kenkėjai - prisitaikę prie kultūrų, tačiau taikant sėjomainą sumažinamas jų poveikis kultūriniams augalams. Skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Reikia tinkamai parinkti augalus atsižvelgiant, kurie augalai didina, atkuria ir palaiko derlingumą, o kurie mažina. Sėjomainos dėka augalai patys apsirūpina azotu, naudojant ankštinius augalus.

Patartini šie priešsėliai:

• Agurkams, moliūgams - kopūstai, svogūnai, javai, runkeliai.
• Ankštinėms daržovėms - bulvės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės, pomidorai.
• Bulvėms - ankstyvosios kopūstinės ir ankštinės daržovės.
• Kopūstinėms daržovėms - morkos, burokėliai, vasariniai ir žieminiai javai, daugiametės žolės, bulvės, varpinių-ankštinių javų mišinys.
• Pomidorams, baklažanams, paprikoms - ankštinės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės.
• Svogūninėms daržovėms - moliūgai, burokėliai, agurkai, žieminiai javai, bulvės.
• Morkoms - agurkai, javai, bulvės.
• Burokėliams - svogūnai, agurkai, bulvės, javai.
• Salotos - svogūnai, morkos, burokėliai, agurkai, javai, bulvės.
• Šakniavaisinėms daržovėms - ankstyvosios kopūstinės daržovės, bulvės, pomidorai.
• Žalumyninėms daržovėms (salotoms, špinatams, pipirnėms, ridikėliams) - moliūgai, bulvės, ankštinės ir kopūstinės daržovės.
• Cukinija - kopūstai, svogūnai, javai, runkeliai.
• Salierai - svogūnai, agurkai, javai, daugiametės žolės, bulvės.

6. Augalų derinimo principai ir geri kaimynai

Mokslininkai ir augalų augintojai yra pastebėję, kad daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginame. Mat jos turi skirtingas savybes, skirtingai absorbuoja ir skleidžia įvairius spindulius, tuo pačiu skirtingai veikia ir kaimyninius augalus. Taip pat nustatyta, kad tinkamai parinkti kaimynai daržoves padeda apsaugoti nuo kenkėjų.

Keli patarimai, kurie padės sode susidoroti su kenkėjais:

• Jei šalia morkų pasodinsite svogūnines daržoves, jos savo kvapu atbaidys morkines museles.
• Kad petražolės būtų vešlesnės, jas sodinkite šalia svogūnų ir morkų.
• Jei liko pomidorų daigelių, juos galite pasodinti tarp žolinių kultūrų, pomidorai puikiai atbaido nuo kenkėjų. O šiltnamyje šalia pomidorų galite pasodinti saliero. Pomidorų vaisiai bus daug skanesni ir geriau derės.
• Morkos labai mėgsta medetkų draugiją, tampa daug skanesnės ir jas mažiau puola ligos.
• Salierus visada sodinkite su kuo nors. Jie puikiai sutaria su burokėliais, salotomis, ridikais. Augdami šių augalų draugijoje, šaknų gumbai bus daug didesni.
• Bulvės bus nepakartojamo skonio, jei prie jų pasodinsite kmynų.
• Morkų dygimą paspartins krapai, todėl nebijokite tarp jų pasėti krapų.
• Jei darže trūksta vietos, kukurūzus sodinkite tarp agurkų. Jie puikiai sutaria ir vienas kitam netrukdo augti.

Naudojant žemę 2-3 kartus: Jei turite nedidelį daržą, žemę galite naudoti 2-3 kartus. Pavyzdžiui, 60 cm pločio lysvės centre pasodinkite kopūstų, pomidorų, griežčių ar burokėlių, kurie augs 100-120 dienų. Iš šonų galima pasėti eilę ridikėlių (auga 40 dienų), lapinių arba gūžinių salotų (auga iki 80 dienų). Kai nurinksite ridikėlius, jų galima dar kartą pasėti. Kai nurenkate mažus augalus, dideliems lieka daugiau vietos tolimesniam augimui.

Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų:

• Prie pomidorų ir paprikų geriausia pasėti bazilikų, melisos, prie kopūstų - serenčių, prie kukurūzų - ankštinių.
• Prie pomidorų negalima sėti krapų, pankolių, bulvių. Nedera bazilikai ir žirniai, agurkai ir bulvės, ir ridikėliai.
• Agurkai puikiai dera su kopūstais ir krapais.

Daržą galite paversti dekoratyviniu - visiškai pasikeis lysvių vaizdas. Galite sėti į lysves ne tik daržoves, žalumynus, kurie greitai užauga ir užima nedaug vietos, bet ir gėles.

Kokias gėles ir daržoves galima auginti šalia:

• Bulves - su baklažanais, kopūstais, ridikais, ropėmis. Medetkos atbaidys kolorado vabalus.
• Morkos - su svogūnais, žirniais, špinatais, petražolėmis, burokėliais ir ridikėliais.
• Baklažanai - su svogūnais, paprikomis ir pupelėmis.
• Aguročiai (taip pat ir moliūgai, arbūzai, melionai) - su burokėliais, svogūnais, kukurūzais.
• Kopūstus (baltagūžius, žiedinius, brokolius) - su agurkais, ankštiniais augalais, česnakais, agurkais ir ridikėliais.
• Porus - su salierais, morkomis ir svogūnais, tik toliau nuo pomidorų ir nuo baklažanų.
• Salotas ir petražoles - su bazilikais, pasternokais, apskritai - su viskuo, tik ne vieną su kitu.
• Svogūnais - su ridikėliais, pupelėmis.

Ko negalima sėti šalia:

• Prie pomidorų negalima sėti krapų, pankolių, bulvių.
• Nedilera bazilikai ir žirniai, agurkai ir bulvės, ir ridikėliai.

7. Dirvožemio rūgštingumo svarba

Dirvožemis laikomas pagrindine žemės ūkio gamybos priemone, tačiau jo dosnumas, derlingumas ir kokybė yra labai nevienoda. Vienas iš svarbiausių dirvožemio kokybės kriterijų yra dirvožemio rūgštingumas. Dirvožemio rūgštingumas, arba dirvožemio reakcija, - tai viena iš dirvožemio savybių, nuo kurios priklauso daugelis dirvožemyje vykstančių cheminių procesų. Rūgštingumą dirvai suteikia dirvožemyje esantys tirpalai ir koloidai. Dirvožemio rūgštingumas išreiškiamas vandenilio jonų koncentracija tirpale ir žymimas simboliu pH. Dirvožemiai gali būti rūgštūs, šarminiai arba neutralūs.

Labai aktuali problema šiuo metu yra dirvožemio rūgštėjimas ir jo poveikis augalams. Nors dirvožemio rūgštėjimas yra natūralus dirvožemio formavimosi procesas, dirvožemiai gana intensyviai rūgštėja dėl cheminių priemonių naudojimo, tręšimo rūgštinančiomis trąšomis (pvz., azoto trąšomis) ar dėl rūgščiųjų lietų (juose yra sieros, druskos ir azoto rūgščių) poveikio.

Norint, kad augalai tinkamai augtų, būtina sąlyga - tinkamas dirvožemio pH. Mikroorganizmai, skaidantys organines medžiagas į paprastesnes, kurios yra pasisavinamos augalų, geriausiai jaučiasi ties pH 6,3-6,8. Grybai ir anaerobinės bakterijos, kurios fiksuoja azotą iš oro, klesti labiau šarminiame dirvožemyje. Jei pH tampa stipriai rūgštinis, bakterijos nebegali aprūpinti augalo paprastesnėmis medžiagomis (azoto junginiais).

Apie dirvos rūgštingumą galima spręsti ir iš natūraliai joje augančių augalų: rūgščioje gerai auga samanos, viržiai, gailiai, spanguolės, smulkiosios rūgštynės, našlaitės, svėrės. Šarminę dirvą mėgsta apyninė liucerna, dirvinė čiužutė.

Dirvožemio kalkinimas

Labai rūgščioje dirvoje susikaupia per daug mangano, geležies, aliuminio, kurie stabdo augalų augimą. Be to, rūgščioje dirvoje sunkiai pasisavinami magnis ir kalcis, o dėl pastarojo trūkumo prastai vystosi augalų šaknys. Rūgščioje žemėje susilpnėja dirvos bakterijų veikla, negyvena sliekai.

Norint išauginti vertingiausių augalų rentabilų derlių, rūgščius dirvožemius būtina kalkinti klintmilčiais, dolomitinėmis kalkėmis, kreida, gesintomis kalkėmis. Kalkinimo metu susmulkintos kalkinės medžiagos tolygiai išbarstomos dirvos paviršiuje bei perkasamos tokiu gyliu, kokiame auga augalų šaknys. Patariama 2/3 kalkinių medžiagų suberti perkasant dirvožemį, o 1/3 į dirvą įterpti grėbliu. Kalkinti rūgštų dirvožemį būtina, jei jame auginsite agurkus, svogūnus ir burokėlius.

Ne visiems augalams patinka šviežiai pakalkinta dirva, todėl šį darbą reikėtų atlikti iš rudens arba iki sodinimo likus bent kelioms savaitėms. Kalkės barstomos tolygiai, įterpiamos į maždaug 10 cm gylį. Skirtingi augalai mėgsta skirtingo rūgštingumo dirvą, todėl jų optimalus derlius gali būti pasiekiamas tik esant pagal augalo poreikius subalansuotam dirvos pH.

8. Komposto dėžės vieta

Planuojant sklypo apsodinimo darbus, nepamirškite palikti vietos ir komposto dėžei. Tam tinkamiausias pasirinkimas - sklypo galas, kur mažai saulės, pavėsis ir kur neverta tikėtis didelio derliaus.

Kiekvienas ūkininkas turėtų žinoti, kad 50 proc. derliaus priklauso nuo jo paties, o 50 proc. - nuo gamtos sąlygų ir tinkamo dirvožemio paruošimo. Nuėmus daržoves, reikia pradėti ruoštis kitų metų derliui. Vienas pagrindinių darbų - sutvarkyti dirvožemį: sunaikinti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus ir derliaus likučius, atnaujinti dirvą. Atlikus šiuos svarbius darbus, padidės derlingumas, sumažės žaladarių, ligų ir piktžolių plitimas bei atsiradimas.

Svarstant ar reikia pasitelkti augalų kaimynystės principą, daržininkai, praktikuojantys tokį auginimo būdą, Jums pasakys, kad kiekvienas augalas turi geriausią partnerį. Augalai kartu sodinami dėl kelių priežasčių, pavyzdžiui, pritraukia naudingus vabzdžius arba išskiria kvapus, atbaidančius ar sutrikdančius kenkėjus. Itin naudingas ir informatyvus įrankis planuojant daržą - sėklų pakelis, padedantis nuspręsti, kokius augalus ir jų rūšis auginti darže. Ant pakelio kartu su kiekvieno augalo trumpu veislės aprašymu rasite ir daugybę informacijos pateiktos simboliais ar sudėtos į lenteles.

Rudenį, nuėmus derlių, rekomenduojama šiltnamį paruošti kitam sezonui: atlikti būtinus remonto, dirvos paruošimo, dezinfekavimo darbus. Šių darbų reikia neatidėlioti vėlesniam laikui ar ateinančiam pavasariui. Vėliau rudenį, labai atvėsus orams, toks darbas taps nemalonus, o pavasarį ir taip dažnai trūksta laiko. Šiltnamiai - puikus pasirinkimas visiems, norintiems mėgautis savo išaugintomis daržovėmis jau nuo ankstyvo pavasario. Jų pasirinkimas itin didelis: gali būti dengti stiklu, polikarbonatu ar plėvele, o dydis priklauso nuo poreikio ir skirtos vietos. Šiltnamio paruošimas pavasario darbams nesudėtingas, bet būtinas darbas, norint sulaukti kuo didesnio, bei kokybiškesnio derliaus.

tags: #augalu #derinimas #darze

• Apie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos erdves vaikams
• Kontaktai Šiaulių miesto savivaldybės globos namai
• Romo Kalantos auka ir Lietuva
• Raidos etapai: pirmieji metai
• Kada atliekamas gliukozės toleravimo testas nėštumo metu?