Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, viena ryškiausių figūrų Lietuvos Katalikų Bažnyčioje, yra asmenybė, kurios gyvenimo kelias persipina su diplomatija, dvasiniu vadovavimu ir nuoširdžia rūpyba apie žmones.
Asmeniniai duomenys ir ankstyvieji metai
Audrys Juozas Bačkis gimė 1937 m. vasario 1 d. Kaune, Lietuvos diplomato dr. Stasio Antano Bačkio ir mokytojos Onos Galvydaitės-Bačkienės šeimoje. 1938 m. rugsėjo mėnesį šeima išvyko į Paryžių, kur dr. Stasys Bačkis ėjo Lietuvos diplomato pareigas. Tuomet niekas nesitikėjo, kad sugrįžimo į tėvynę teks laukti daugiau kaip 50 metų. Paryžiuje A. J. Bačkis baigė katalikų gimnaziją ir įstojo į Paryžiaus kunigų seminariją. 1957 m. persikėlė į Šv. Kazimiero lietuvių kolegiją Romoje. Studijas baigė Grigaliaus universitete (Gregorianum), įgydamas teologijos licenciatą. Kunigu įšventintas 1961 m. kovo 18 d. ir inkardinuotas Kauno arkivyskupijoje.
Diplomatinė karjera ir dvasinis kelias
Romoje gyveno iki 1964 m.; Laterano universitete apgynė Bažnyčios teisės doktoratą, o kartu studijavo Šventojo Sosto diplomatinėje akademijoje. 1964 m. pašauktas į Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą, dirbo nunciatūrose: Filipinuose (1964-1965 m.), Kosta Rikoje (1966-1968 m.), Turkijoje (1969-1970 m.), Nigerijoje (1971-1973 m.). Kurį laiką dirbo lietuvių sielovadoje Jungtinėse Valstijose.
Grįžęs į Romą, įstojo į Popiežiškąją bažnytinę akademiją, kur buvo rengiami kunigai Šventojo Sosto diplomatinei tarnybai. 1974-1988 m. dirbo Vatikano valstybės sekretoriate Bažnyčios Viešųjų užsienio reikalų taryboje, kur rūpinosi tarptautinių organizacijų, taikos ir nusiginklavimo klausimais. Nuo 1979 m. buvo šios Tarybos pasekretorius. Dėstė Diplomatinę teisę Laterano universitete. Kaip Vatikano delegacijos narys, 1975 m. dalyvavo Jungtinių Tautų konferencijoje Vienoje tarptautinių organizacijų santykiams svarstyti.
Grįžimas į Lietuvą ir arkivyskupo tarnystė
1988 m. spalio 4 d. popiežius Jonas Paulius II konsekravo A. J. Bačkį vyskupu. Tais pačiais metais paskirtas tituliniu Metos arkivyskupu ir nuncijumi Olandijoje. 1991 m. gruodžio 24 d. popiežius Jonas Paulius II įkūrė Vilniaus bažnytinę provinciją, paskirdamas A. J. Bačkį Vilniaus arkivyskupu metropolitu. Arkivyskupo ingresas įvyko 1992 m. kovo 3 d. 1992-1993 m. buvo popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės Lietuvoje pasirengimo komiteto pirmininkas. 1992-2012 m. ėjo Vilniaus arkivyskupijos arkivyskupo metropolito pareigas, įgaliotas atnaujinti diplomatinius santykius su Lietuvos Respublika.
Veikla ir iniciatyvos
Kardinolas A. J. Bačkis daug dėmesio skiria kunigų ugdymui, pastoracinei veiklai, katechetikai. Jo iniciatyva 1993 m. atkurtos Vilniaus kunigų seminarija, įkurta Tikybos katedra Vilniaus pedagoginiame universitete. Nuo pat atvykimo į Vilnių globoja Tikėjimo ir Šviesos bendruomenę, kuri vienija šeimas, auginančias vaikus su negalia. Padėjo statyti Vilniaus integruoto mokymo katalikiškos pakraipos „Versmės“ mokyklą. 1992 m. gruodžio mėn. įkūrė vargšų valgyklą „Betanija“, kuri kasdien nemokamai maitina 500 vargingųjų. 1996 m. įkurti Motinos ir vaiko globos namai. 1999 m. įkurti Gailestingumo Motinos globos namai. Plečia Caritas veiklą parapijose, renka aukas stokojantiems ir nuolat ragina žmones dalytis su vargstančiaisiais duona ir meile. Dažnai lanko ligonines, kalėjimus, pensionatus. 1994 m. įkūrė Šeimos centrą. 1997 m. įkūrė Trinapolio rekolekcijų namus. 1999 m. įkūrė Vilniaus arkivyskupijos Sielovados centrą. 2001 m. įkūrė Amatų centrą.
Dalyvavimas Bažnyčios valdyme
1993-1999 m. ir 2002-2005 m. - Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas. 1999-2002 m. ir 2005-2013 m. - pirmininko pavaduotojas. Nuo 1993 m. Popiežiaus visuomeninių bendravimo priemonių tarybos narys. 1999 m. Europos vyskupų sinodo rengimo komisijos narys. 1998-2001 m. - Lietuvos Vyskupų Konferencijos Šv. jubiliejinių metų komiteto pirmininkas.
Apdovanojimai ir pripažinimas
1997 m. balandžio 30 d. Vilniaus pedagoginis universitetas suteikė Garbės daktaro vardą. 2000 m. vasario 16 d. apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino 2-jo laipsnio ordinu. 2003 m. vasario 16 d. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi. 2003 m. gegužės 13 d. Krokuvos Popiežiškoji teologijos akademija suteikė Garbės daktaro vardą.
2001 m. – Audrio Juozo Bačkio paskyrimas kardinolu
Asmeninis požiūris į kunigystę ir meilę
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis visada pabrėžė kunigystės šventimų svarbą savo gyvenime, vadindamas tai galutiniu ir neatšaukiamu antspaudu, suteikusiu aiškią kryptį. Jis teigia, kad kunigystės dovana yra kartu ir šventas įsipareigojimas ištikimai tarnauti Dievui ir Bažnyčiai. Kardinolas pabrėžia, kad svarbiausia krikščionio gyvenime yra kasdienis gyvenimas su Jėzumi, ir jam mielesni paprasti žmonės, ypač tie, kurie turi negalią. Meilė, jo nuomone, yra tai, be ko žmogus negali gyventi, ir ji nėra tik gražus jausmas, bet ir veiksmas.
Požiūris į migrantus ir šeimą
Kardinolas A. J. Bačkis aktyviai kalba apie rūpinimąsi migrantais, pabrėždamas, kad „Lietuvoje atsiradę žmonės yra mūsų broliai ir seserys, kurie ne iš gero gyvenimo paliko savo kraštą.“ Jis pastebi, kad, nors ir kilo sunkumų, bendromis pastangomis galima pasirūpinti žmonėmis, ieškančiais prieglobsčio. Kalbėdamas apie šeimą, kardinolas teigia, kad ji yra „nuostabi vieta, kurioje įsikūnija Dievo meilė ir kur mokomasi mylėti.“ Jis pabrėžia, kad norint išsaugoti sveiką šeimą ir visuomenę, visų pirma reikia kreipti dėmesį į savo šeimas.
Vėlesni metai ir sveikata
Nuo 2013 m. jis yra Vilniaus arkivyskupas emeritas. Neseniai, 2021 m. vasario 1 dieną, minėdamas 89-ąjį gimtadienį, kardinolas Audrys Juozas Bačkis jautėsi geriau po patirtų kraujotakos sistemos sutrikimų ir operacijos. Jo sveikata sparčiai taisosi. Sesuo Aldona Dalgėdaitė pastebi, kad kardinolas gimtadienių niekada nesureikšmindavo, jam daug svarbesnė Kunigystės šventimų diena. Paprastai per gimtadienį jį pasveikinti ateina brolio vaikai, parapijos nariai, kunigai ir artimesni draugai.
