Ankstyvasis ugdymas - tai procesas, apimantis pirmuosius gyvenimo metus ir dažnai būna pagrindinis faktorius, formuojantis vaiko intelektinę, emocinę ir socialinę raidą.
Daugybė mokslinių tyrimų ir ekspertų nuomonių rodo, kad pirmieji gyvenimo metai yra itin svarbūs tam, kad vaikas augtų sveikas, laimingas ir pasiektų aukštą sėkmę gyvenime.
Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl ankstyvasis ugdymas yra toks svarbus vaiko raidai, remiantis ekspertų nuomone ir statistika.
Smegenų vystymasis per pirmuosius metus
Pirmieji gyvenimo metai - tai laikotarpis, kai vaiko smegenys auga ir vystosi itin greitai.
Pirmieji treji metai laikomi kritiniu laikotarpiu, per kurį susiformuoja pagrindiniai neuronų tinklai, kurie vėliau padės vaikui mokytis, prisiminti informaciją, susikalbėti ir mąstyti.
Pasak Harvardo universiteto Tūkstančio dienų projekto (The Center on the Developing Child), smegenų vystymasis pirmuosius metus yra itin dinamiškas.
Iš tiesų, iki trejų metų vaiko smegenys užbaigia maždaug 80% savo galimybės formuoti neuronų jungtis, kurios vėliau prisideda prie mokymosi, emocijų valdymo ir socialinių įgūdžių.
Taigi, kuo daugiau stimulo vaikas gauna šiuo laikotarpiu, tuo stipresni bus jo intelektiniai gebėjimai ir emocinė sveikata.
Įvairūs tyrimai rodo, kad vaikai, kurie anksti patiria kokybišką ugdymą, turi didesnę tikimybę pasiekti aukštesnių rezultatų tiek akademinėje srityje, tiek socialiniame gyvenime.
Socialiniai ir emociniai įgūdžiai
Ankstyvasis ugdymas taip pat labai svarbus formuojant vaiko socialinius ir emocinius įgūdžius.
Psichologai pabrėžia, kad nuo pirmųjų gyvenimo metų vaikai pradeda formuoti savo gebėjimą bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir valdyti emocijas.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie dalyvauja socialinėje veikloje nuo pat ankstyvo amžiaus, yra geriau pasirengę mokytis, bendrauti ir dirbti komandoje vėlesnėse gyvenimo stadijose.
Pavyzdžiui, 1996 m. atliktas tyrimas („Early Childhood Education and Later Academic Success“) parodė, kad vaikai, kurie dalyvavo kokybiškose ikimokyklinėse programose, vėliau pasižymėjo stipresniais socialiniais įgūdžiais, mažesniu elgesio sutrikimų dažniu ir didesniais akademiniais pasiekimais.
Ankstyvasis ugdymas taip pat stiprina emocinę vaikų sveikatą, nes jiems suteikiama galimybė išreikšti savo jausmus, išmokti pasitikėti savimi ir atpažinti kitų emocijas.
Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) ataskaita teigia, kad kokybiška ankstyvoji priežiūra ir ugdymas gali sumažinti vaikų patiriamą stresą ir padėti sukurti tvirtus emocinius pamatus.
Kognityviniai gebėjimai ir mokymosi gebėjimai
Ankstyvasis ugdymas labai stipriai įtakoja vaiko kognityvinį vystymąsi, t.y. jo gebėjimą mąstyti, spręsti problemas ir suprasti pasaulį aplinkui.
Tyrimai rodo, kad kokybiška ankstyvoji edukacija padeda vaikams ugdyti skaitymo, rašymo, skaičiavimo ir problemų sprendimo įgūdžius, kurie yra būtini sėkmingam mokymuisi vėlesniuose etapuose.
Didžiosios Britanijos mokslininkai, atlikę ilgalaikį tyrimą, išsiaiškino, kad vaikai, kurie nuo mažens buvo įtraukti į struktūrizuotą edukacinę veiklą, turėjo žymiai geresnes galimybes įgyti pagrindinius skaitymo ir rašymo įgūdžius.
Be to, tokie vaikai paprastai pasiekia aukštesnius akademinius rezultatus ir geriau prisitaiko prie mokyklos reikalavimų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir kitų pasaulio organizacijų atlikti tyrimai patvirtina, kad ankstyvasis ugdymas gali padėti kognityviniams įgūdžiams išsivystyti nuo pat pirmųjų metų ir užtikrinti geresnius rezultatus mokykloje ir gyvenime.
Ekonominiai ir socialiniai pranašumai
Ankstyvasis ugdymas ne tik teigiamai veikia vaiko raidą, bet ir turi ilgalaikių ekonominių ir socialinių pranašumų.
Ekonomistai pastebi, kad investicijos į vaikų ugdymą ankstyvame amžiuje turi teigiamą poveikį šalies ekonomikai, nes tokiu būdu sukuriama stipri ir sveika darbo jėga ateityje.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie gauna kokybišką ankstyvąjį ugdymą, turi didesnes galimybes išlipti iš skurdo ir tapti sėkmingais piliečiais.
Tai taip pat prisideda prie mažesnių socialinių skirtumų ir didesnės visuomenės lygybės.
Pasiekti gerų rezultatų galima tik su kokybiška ankstyvąja edukacija
Svarbu pažymėti, kad ankstyvasis ugdymas yra efektyvus tik tada, kai jis yra kokybiškas.
Šiandien vaikų ugdymui skiriame daugiau dėmesio nei bet kada anksčiau.
Stengiamės savo atžaloms sudaryti geriausias sąlygas įgyti išsilavinimą, o įvairūs būreliai, mokyklėlės, programos vaikus lydi nuo mažiausių dienų.
Vaikų raidą tyrinėjantys mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šalia geros mokymo programos svarbų vaidmenį turi ir tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą.
Apie tai, kuo jis reikšmingas jau nuo mažų dienų įžvalgomis dalijasi ankstyvojo ugdymo psichologė dr.
Tėvai yra patys pirmieji vaiko mokytojai projektuojantys jo mokymosi kelią.
Todėl ankstyvajame amžiuje tėvų vaidmuo daug lemiantis - jie yra pagrindiniai vaiko autoritetai, nuosekliai stebintys vaiko progresą, padedantys žengti pirmuosius žingsnius.
Vaiko psichika keičiasi būdama santykyje su kita - brandesne - psichika, tad ugdymas vyksta nuolat bendraujant su vaiku.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėvai aktyviai įsitraukia į mokymosi veiklas ugdymo įstaigoje pasižymi ne tik geresniais rezultatais ir aukštesniais pažymiais, bet ir geresniais socialiniais įgūdžiais, greičiau adaptuojasi naujoje aplinkoje.
Kaip savo moksliniuose darbuose pažymi mokslininkė Audronė Daraškevičienė, mūsų visuomenėje vyrauja vaiko-centrinis auklėjimas, kuomet vaiko poreikiai šeimoje iškeliami į pirmas prioritetų sąrašo eilutes.
Natūralu, kad stengiantis atliepti vaiko poreikius, įsitraukimas į ugdymo procesą taip pat auga - tėvai stengiasi suprasti, kas vyksta vaiko pasaulyje, pažinti skirtingo amžiaus tarpsnių subtilybes.
Prie aktyvesnio tėvų įsitraukimo neabejotinai prisideda ir technologijos, atvėrusios galimybę matyti mokymosi procesą iš arti, leidžiančios darželiams vaikų pasiekimais, veiklomis, nutikimais dalintis kasdien.
Tiesa, vis dar pastebiu, kad dalis tėčių darželyje jaučiasi nejaukiai, lyg „ne savo vietoje“.
Mamos paprastai būna atviresnės, iškilus sunkumams - kalbesnės, tad ir išsiaiškinti juos paprastai pavyksta greičiau.
Įtraukiant abu tėvus svarbus ir darželio bendruomenės vaidmuo - pedagogams visuomet patariu imtis iniciatyvos patiems, padėti tėčiams pasijusti ne mažiau svarbiems, pakviesti sudalyvauti užsiėmime ir pan.
Pavyzdžiui, „Istorijų namuose“ kviečiame tėvus papasakoti apie savo pomėgius, kuriuos vėliau įtraukiame į kuriamo naratyvinio žaidimo siužetus.
Ne paslaptis, kad ugdymo įstaigose dažniausiai dirba moteriškas kolektyvas, o tėčių įtraukimas padeda išlaikyti įvairovę.
Be to, vaikams augant reikia turėti skirtingų pavyzdžių (angl.
Turbūt dar niekada tėvai nebuvo taip įsitraukę į vaikų ugdymą kaip karantino metu.
Sumažėjo ne tik socialinių kontaktų, bet ir galimybių organizuotoms kultūrinėms, sporto veikloms, tad tėvams dabar tenka sugalvoti papildomų veiklų, žaidimų, kuriais galėtų užimti mažuosius.
Pirmojo karantino metu darželiams nemenku iššūkiu tapo ir nuotolinis ugdymas - sudominti ir įtraukti į mokymosi procesą visą šeimą be gyvo bendravimo nėra paprasta.
Tačiau visuomet skiriant užduotis ir galvojant apie veiklas namuose svarbiausia jas tinkamai parinkti atsižvelgiant į vaiko amžiaus tarpsnį.
Pavyzdžiui, ūgtelėjusiems (4-6 m.) vaikams patiks ieškoti namuose paslėptų laiškų, su tėvų pagalba įminti mįsles ir atlikti užduotis, bet 2-3 metų vaikams tai bus per sudėtinga.
Tėvai turi atlikti vedlio, patarėjo, komandos nario vaidmenį, bet ne padaryti viską už vaiką.
Kaip jau minėjau, norint įtraukti tėvus ugdymo įstaigai ne mažiau svarbu nuolat kalbėtis apie vaiko progresą su tėvais, apžvelgti kiekvieno vaiko individualią pažangą.
Pedagogams ir tėvams tai padeda bendrauti, gauti grįžtamąjį ryšį.
Tuo pačiu pasiekimų pastebėjimas ir tikslus jų įvardijimas padeda auginti vaiko savivertę, pasitikėjimą savimi.
Tyrimai rodo, kad vaiko motyvacija mokytis yra aktyvi nuo pat mažens, tačiau jai didelę įtaką daro suaugusiųjų reakcijos į vaiko elgesį.
Priklausomai nuo tokių reakcijų pobūdžio, vaikas gali suformuoti dviejų tipų nuostatas apie tai, kaip jis mokysis ateityje.
Pirmoji nuostata - tai augantis mąstymas, kuomet vaikas suvokia, kad „aš galiu mokytis iš savo klaidų“, „suklydęs išmoksiu kažko naujo“.
Antroji nuostata - fiksuotas mąstymas.
Pastarasis pastebimas, kai jau mažas vaikas mano, kad klysti yra labai blogai.
Dėl tokios nuostatos mažametis gali nesiimti naujų dalykų dėl baimės pasirodyti nepakankamai gerai.
Jeigu vaikams perduodame perfekcionistinę nuotaiką, nuolat peikiame arba perdėtai giriame už smulkiausią veiksmą, vadindami šaunuoliu ar šaunuole, jis ima baimintis klaidų.
Perdėta kontrolė į vieną ar kitą pusę gali sukurti paradoksalią situaciją - užuot džiaugęsis dėl pasiekimų, vaikas pradeda bijoti mokytis.
Tačiau tai tikrai nereiškia, kad pagirti nereikia.
Vietoje nuolatinio „šaunuolis!“ svarbu įvardinti konkrečiai, ką vaikas jau geba arba įvaldė.
Pavyzdžiui, pagirti verta už taisyklingai ištartą sudėtingą žodį, kurio dar prieš kurį laiką nepavykdavo ištarti ir pan.
Ankstyvajame amžiuje svarbiausia yra bendravimas.
Vaikai klesti kai juos sieja saugus ir teigiamas ryšys su žmonėmis, ypač su tėvais.
Šiame etape vaikai mokosi iš juos supančios aplinkos ir juos supančių žmonių.
Per pirmuosius metus bendraujant su vaikais tėvai ne tik įtakoja vaiko socialinį, emocinį ir kognityvinį formavimąsi, bet ir suteikia svarbų pagrindą smegenų tinklui augti ir sudėtingėti.
Nes jeigu teigiamų patyrimų vaikas neturi, tai ir smegenų jungtys reikalingos tokiems patyrimams nesusiformuoja.
Tai dažnai vadinama „use it or lose it“ principu (Greenough et al 1987).
Kokie artimųjų veiksmai padeda?
- Visų pirma mylėti ir dažnai apkabinti
- Antra - bendrauti, kalbėtis, išklausyti, suprasti
- Trečia - smagiai leisti laiką kartu ir žaisti.
Pozityvioje aplinkoje žaizdamas vaikas išmoks daugiau ir greičiau, be to interaktyvus bendravimas skatina pasitikėjimą savimi, emocijų valdymą ir empatiją.
Ankstyvajame amžiuje vaikams įdomu viskas.
Visų pirma, visas veikloms ir žaidimams tinkamas priemones galima rasti namuose: šaukštus, puodus, kruopas, kurios lavina vaiko smulkiąją motoriką.
Svarbu, kad tyrinėjimo ir žaidimų erdvė vaikui būtų saugi.
Tai reikalinga tam, kad vaikas drąsiai tyrinėtų aplinką, padėkite nepasiekiamoje vietoje daiktus, kurie yra nesaugūs ir gali sužaloti vaiką, palikite tas priemones, kurias vaikas drąsiai gali imti ir tyrinėti.
Ryšį su vaiku galima sukurti per daineles ir eilėraščius, užmegzkite su vaiku akių kontaktą, šypsokitės, kalbinkite vaiką.
Taip pat fizinius, judėjimo žaidimus, kuriems reikia įvairių kūno padėčių, pvz., ropojimo, šokinėjimo, šliaužimo ir pan.
Ypač svarbu atsakyti į vaiko šypseną, juoką, krykštavimą.
Na manęs nestebina tokios nuotraukos.
Mano rankos suaugusios panašiai atrodė.
Kraują paima iškart.
Deja kateterius kai istato trūksta vena ir vėl iš naujo tenka.
Su vyresneliu kai gulėjau tai tik galvoje išbuvo kateteris 3 d.
Dažniausiai nesugebėdavo į statyt.
Skauda širdį kai vaikams tenka ištverti tokias procedūras, bet kartais venos tikrai būna prastos kateteriams.
Manęs net kraujo donoru neleido būti nes ten storesnės adatos ir su mano venom tiesiog atsisakė.
Na kai pačiai teko laikyt vaiką, tai jau nestebina.
Keturiese laikem.
Jie mažiukai bet jėgų priešintis daug turi.
Aišku blogai kad mama Už durų turėjo stovėti ir nematė kaip elgiamasi su vaiku.
Nebuvau ir nemačiau.
Gal tikrai sesutės buvo su priaugintais nagais.
Sveikos.
Sveikos.
Taip.
Pažiūrėjau pirmą komentarą, tai nieko tragisko nematau, lūdikiui įdėti kateterį yra lb sudetinga, jį dae reik sugebet nulaikyt, o venu dazniausiai visai nera, ten kur duri buna melyne, naturalu.
Musu vaikui db irgi state kateteri, taip,kaip uz duru neisvare,o pati buvai, vargses slaugytojos, dziaugiuos,kad dar yra kas dirba toki darba.
Vaika laikem keturiese, jis raites kaip sliekas, venu nera, o ir idurus reik dar islaikyt,kad neisjudintu, nes duria,o vaikas kuna riecia.
Bet ar nebuvo leliukui dar skaudžiau?
Bet ar nebuvo leliukui dar skaudžiau?
Na kai ner kur, svarbu isvis idet ir sutwikt gydyma.
