Specialieji poreikiai - tai ypatingos pagalbos, atsirandančios dėl ilgalaikių sveikatos sutrikimų ar nepalankių aplinkos veiksnių, poreikis. Vaikams šie poreikiai gali apimti ugdymąsi, sveikatos priežiūrą ir socialinę integraciją.

Specialiųjų poreikių nustatymo tvarka

Pagrindinė institucija, atsakinga už specialiųjų poreikių nustatymą Lietuvoje, yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT). Svarbu žinoti, kad NDNT specialiuosius poreikius nustato tik gavusi gydytojo siuntimą, kuris galioja 60 kalendorinių dienų. Specialieji poreikiai gali būti nustatyti tiek nustačius neįgalumo lygį, tiek jo nustatymo metu.

Kreipimosi į NDNT tvarka

Norint kreiptis į NDNT dėl specialiųjų poreikių nustatymo, būtina atlikti šiuos veiksmus:

1. Gydytojo siuntimas: Pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą (polikliniką ar ligoninę) ir paprašyti gydytojo parengti siuntimą į NDNT.
2. Bazinio funkcionavimo lygio įvertinimas: Tai medicininis kriterijus, balais išreikštas pagal vaiko sveikatos būklę (ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus).
3. Galimybių būti savarankiškam kasdienėje veikloje įvertinimas: Asmens veiklos gebėjimo koeficientas nustatomas pildant klausimyną, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo gebėjimą dalyvauti fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime.

Prieš pildant klausimyną, rekomenduojama pasiruošti iš anksto. Tėvai turėtų užtikrinti, kad tarnybos darbuotojas vertintų ne tik fizinius sunkumus. Jei vaiko organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka Bazinio funkcionavimo balų lentelės kriterijų, savarankiškumas nevertinamas ir specialieji poreikiai nenustatomi.

Specialiosios pedagoginės pagalbos skyrimas ir nutraukimas

Specialioji pedagoginė pagalba gali būti skiriama Vaiko gerovės komisijos (VGK) sprendimu, tėvams sutikus. Ši pagalba skiriama, kai mokiniui (vaikui) reikalingas specialusis ugdymas.

Mokiniui padarius pažangą ir pasiekus patenkinamą pasiekimų lygį bendrosiose programose, ugdymo įstaigos VGK raštu kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT) dėl specialiojo ugdymosi nutraukimo. Pateikiamas dalyko(-ų) ugdymosi pasiekimų aprašas.

Tėvams (globėjams, rūpintojams) atsisakius specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos teikimo jų vaikui, pagalbos teikimas nutraukiamas pateikus mokyklos vadovui prašymą raštu. Tėvai turi teisę nesutikti su tarnybos išvadomis ir atsisakyti specialiojo ugdymo. Tokiu atveju vadovaujamasi atitinkamais teisės aktais.

Laikinas specialusis ugdymas skiriamas terminuotam laikotarpiui. Pasibaigus šiam laikotarpiui, būtina atlikti pakartotinį specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą. Neatlikus pakartotinio įvertinimo, specialusis ugdymas ir švietimo pagalba nutraukiama, o vaikas toliau ugdomas pagal Bendrąsias programas.

Vaiko gerovės komisijos posėdis ir sprendimai

Ugdymo įstaiga, gavusi PPT/ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį. Jame dalyvauja ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT/ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis.

Rengiant pagalbos planą, ugdymo įstaigos specialistai atsižvelgia į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą ir tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.

Vertinimo tikslas ir eiga

Pagrindinis vertinimo tikslas - nustatyti švietimo pagalbos ir paslaugų reikmes, rekomenduoti ugdymo programų pritaikymą, specialiąsias mokymo ir techninės pagalbos priemones, ugdymosi aplinkos pritaikymo būdus. Tai siekiama sudaryti optimalias ugdymosi sąlygas vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių.

Procesas, kaip nustatomi specialūs ugdymosi poreikiai:

• Kreipimasis į PPT: Tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų kreiptis į PPT dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Ugdymo įstaigos nelankantys vaikai registruojami tėvų iniciatyva.
• Vaiko vertinimas: Atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, specialistai stebi jo veiklą. Nuo 6 metų vaikas dažniausiai eina į kabinetus vienas. Psichologas vertina intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimus, socialinis pedagogas - socialinę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
• Pažymų išdavimas: PPT išduoda pažymas dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo ir dėl specialiojo ugdymosi bei (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymose pateikiama specialistų išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos.
• Pažymų perdavimas ugdymo įstaigai: Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo, tačiau gali tikėtis, kad vaikas bus ugdomas pagal rekomendacijas.

Logopedo pagalba

Laikotarpis iki trejų-penkerių metų yra itin svarbus vaikų kalbos raidai. Logopedas gali padėti nustatyti kalbos sutrikimus, pasireiškiančius ankstyvame amžiuje. Ankstyvas sutrikimo nustatymas ir intervencija gali padėti išvengti ilgalaikės kalbos plėtotės sulėtėjimo ir pagerinti vaiko socialinių bei intelektinių įgūdžių raidą. Logopedas taip pat konsultuoja tėvus ir globėjus apie kalbos raidos etapus ir kalbos plėtojimo strategijas namuose.

Į logopedą būtina kreiptis pastebėjus kalbos ar kalbėjimo sutrikimus ankstyvoje vaikystėje. Kuo anksčiau problema bus nustatyta ir pradėta jos įveika, tuo didesnė tikimybė pasiekti geresnių rezultatų.

Tėvų teisės ir pareigos

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinę tėvų pareigą užtikrinti vaikų teises ir interesus. Tėvų valdžia apima visas įstatymų, teismo ar teisinio susitarimo suteiktas su vaiku susijusias teises ir pareigas. Jei tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu ar tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai yra pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą.

Tėvų valdžios apribojimas gali būti laikinas arba neterminuotas. Laikinas apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė, siekiant paskatinti tėvus pakeisti savo elgesį. Neterminuotai valdžia gali būti apribota, kai teismas konstatuoja ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visišką nesirūpinimą vaiku, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Sprendžiant klausimus dėl tėvų valdžios apribojimo, vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pabrėžia, kad šeimos išskyrimas yra rimtas apribojimas, turintis būti pagrįstas svariais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Vaikų pareigos tėvams

Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Civilinis kodeksas papildo, kad vaikai turi pareigą išlaikyti savo tėvus ir jais rūpintis. Jei vaikai šios pareigos nevykdo, teismas gali įpareigoti juos tai daryti. Tačiau teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams arba buvo nuo jų atskirti dėl tėvų kaltės.

Tėvų pareigos išlaikyti vaikus

Tėvų teisės ir pareigos išlaikyti vaikus yra asmeninio pobūdžio ir negali būti perleistos kitiems asmenims. Tėvai negali susitarti dėl šios teisės atsisakymo, toks atsisakymas negalioja. Išlaikymo dydis (alimentai) turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas.

Tiek Konstitucijoje, tiek Civiliniame kodekse įtvirtinta abiejų tėvų prievolė materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga išlieka net ir tėvams išsituokus, atskyru ar apribojus tėvų valdžią (išskyrus įvaikinimą).

Jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymas priteisiamas teismo tvarka. Teisę kreiptis į teismą turi vienas iš vaiko tėvų, vaiko globėjas, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.

Jei vaikas ilgiau nei mėnesį negauna teismo priteisto išlaikymo, šią pareigą gali įgyvendinti Vyriausybės įsteigtas specialus vaikų išlaikymui skirtas Fondas.

Teisinė bazė:

• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas "Dėl Specialiojo Nuolatinės Slaugos, Specialiojo Nuolatinės Priežiūros (Pagalbos), Specialiojo Lengvojo Automobilio Įsigijimo Ir Jo Techninio Pritaikymo Išlaidu Kompensacijos Poreikių Nustatymo Tvarkos Aprašo Patvirtinimo".
• Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d.
• LR Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. V-1775 „Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas”.
• LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-1228 „Specialiosios pedagoginės pagalbos asmeniui iki 21 metų teikimo ir kvalifikacinių reikalavimų nustatymo šios pagalbos teikėjams tvarkos aprašas”.

tags: #atsisakymas #vaiko #geroves #komisijos #paslaugu

• Išsami informacija apie Andriaus Jančiausko biografiją
• Vaisingumo tyrimų svarba
• Kaip naudoti medžio pelenus darže
• Daugiau apie funkcionalumą ir estetiką vaikiškų skrynių dizaine
• Daugiau apie "Paukštelių laiškas vaikams"