Dėl iš vakarų plintančių modernių, demokratinių idėjų įtakos Lietuvoje vis dažniau pasisakoma už neįgalių asmenų integraciją į visuomenę.
Šiandien šalyje propaguojama humanizmo ir besąlygiškos pagarbos kitam žmogui idėja.
Nepaisant išties gerų iniciatyvų neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, yra tam tikrų psichosocialinių kliūčių, dėl kurių neįgaliųjų įsiliejimas į visuomenę vis dar yra problema.
Terminas autizmas reiškia “būti užsidariusiam savyje”.
Autizmas yra sudėtingas raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinės sąveikos, verbalinio ir neverbalinio bendravimo, vaizduotės, interesų ir pan. nenormalumais.
Palyginti su Dauno sindromu autizmas pasireiškia rečiau.
Autistai, pagal savo bendravimą su žmonėmis labai skiriasi nuo žmonių, sergančių Dauno liga.
Autizmas - mąstymas, visiškai priklausantis nuo aktualių individo poreikių, psichinių būsenų, praradimas realaus santykio su tikrove; pataloginis uždarumas, noro bendrauti nykimas; ryšių su artimaisiais ir aplinka silpnėjimas.
Autizmas - tai įvairiapusis raidos sutrikimas, apimantis percepcinę, kalbinę, intelektinę, elgesio ir kitas sferas, dėl kurio keičiasi žmogaus santykis su pasauliu ir gebėjimas jį pažinti.
Autizmo priežastys
Nusakyti autizmo priežastis yra gana sudėtinga.
Dabartinių laikų mokslininkai išskiria tokias autizmo aiškinimo teorijas: 1) psichologinė; 2) biologinė; 3)organinė - neurologinė; 4) genetinė.
Psichologinės autizmo aiškinimo teorijos šalininkai teigia, kad dėl vaiko raidos ir elgesio sutrikimų kalti tėvai.
Netinkama šeimos aplinka laikoma autizmą sukeliančiu pagrindiniu veiksniu.
Biologinės autizmo priežastys - tai įvairūs biocheminiai nenormalumai.
Jie aiškinami taip: smegenys susideda iš daugybės ląstelių - neuronų, kurie priima ir perduoda informaciją cheminiais elementais, vadinamais neuroperdavėjais.
Tų cheminių elementų pusiausvyros sutrikimas ir esanti pagrindinė autizmo priežastis.
Kitas aiškinimas - tai padidėjęs opioido kiekis.
Organinės - neurologinės priežastys - įvairūs smegenų susirgimai (uždegimai), fizinės traumos, išsigimimai.
Dėl šių priežasčių atsiranda disfunkcija, sukelianti autizmą.
Kartais manoma, kad autizmo priežastis yra smegenų lateralizacijos disfunkcija.
Autizmo atveju ryšys tarp abiejų pusrutulių yra sutrikęs.
Organinių pažeidimų priežastys gali būti infekcinės ligos.
Dažnesnė iš jų raudonukė - virusas, įgytas pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Jis paveikia smegenis, dėl to gali rastis protinis atsilikimas, kurtumas, aklumas, taip pat ir autizmas.
Viena iš žinomiausių autizmo priežasčių yra genetiniai pakitimai, kurie gali būti paveldėti iš tėvų ar tolimesnių giminaičių.
Neretai įvairios autizmą nulemiančios priežastys susipina.
Pvz., organinės-neurologinės priežastys gali būti susijusios su psichosocialinėmis ir pan. priežasčių žinojimas yra reikšmingas įvairių sričių specialistams ir iš dalies sutrikimo prognozei.
Autizmo atpažinimo kriterijai
Dėl socialinio elgesio kokybinių nukrypimų nuo normos iškyla įvairių socialinių problemų.
Socialinis vengimas - tai žmonių vengimas ir nenoras su jais bendrauti.
Bendras socialinio vengimo požymis yra pyktis arba “bėgimas šalin”.
Socialinis abejingumas. Asmenys, kurie apibūdinami kaip “socialiai abejingi”, neieško socialinės sąveikos su kitais ir vengia socialinių situacijų.
Socialinis nerangumas. Asmenys, pasižymintys autizmu, bando užmegzti kontaktus su žmonėmis, tačiau negeba jų palaikyti.
Vienas iš neadekvataus elgesio požymių yra savęs stimuliavimas.
Toks elgesys pasireiškia pasikartojančiais kūno judesiais arba nuolat atliekamais kokiais nors veiksmais su daiktais.
Autistams neretai būdinga agresija ir saviagresija.
Savaime žalojimas dažniausia pasireiškia galvos daužymu, rankų kandžiojimu, draskymusi.
Dėl negebėjimo suvokti aplinkos negeba prie jos prisitaikyti, todėl būna agresyvūs su kitais arba su savimi.
Autizmo rūšių grupės ir jų elgsena
Autistai gali būti grupuojami pagal intelektą, autistiškų požymių išryškėjimo laiką, smegenų veiklos ar socialinės sąveikos sutrikimus.
Pagal socialinės sąveikos sutrikimus autistus skirsto į tris grupes: „nuošaliųjų“, „pasiviųjų“, „aktyvių, bet keistų“.
„Nuošaliųjų“ grupė
Ši grupė labiausiai atitinka autizmo įvaizdį.
Būdami tarp artimųjų, jie gali staiga susijaudinti ir keistai pasielgti.
Jie dažniausiai atmeta fizinį arba socialinį kontaktą, nors prieš tai mėgavosi fiziniu artumu.
Skirtingai negu normalios raidos asmenys, jie neseka iš paskos savo tėvų, nebėga, neieško paguodos, neprisiglaudžia, kai skauda ar yra nuliūdę.
Prisirišimo požymių stoka tėvams yra vienas iš kebliausių ir keliančių rūpestį autizmo aspektų.
Dauguma, priklausančiųjų šiai grupei, niekad nepradeda kalbėti.
Šie norėdami geriau pažinti kitą žmogų, bendrauti su juo, nesinaudoja kalba kaip komunikacijos priemone.
Kartais jie kalbą naudoja tik kaip priemonę gauti tai, ko nori, t.y. tenkina tik savo interesus.
Neverbalinės komunikacijos sutrikimai pasireiškia nenoru būti pakeltam ant rankų, mylimam.
Tokie autistai neseka žvilgsniu, veido išraiška abejinga, stokoja tokių gestų, kaip linksėjimas galva pritariant, mojavimas rankomis, prisilietimas prie kito žmogaus laukiant paguodos ar džiaugiantis.
Jie valandų valandas gali užsiimti ta pačia monotoniška veikla, nenori, kad kas į ją kištųsi, ir nekreipia jokio dėmesio į tai, kas vyksta aplink.
„Nuošaliųjų“ grupės asmenims būdinga staigi nuotaikų kaita, juokas ar verkimas be priežasties.
Ankstyvajame amžiuje jie linkę vaikščioti ant pirštų galų, taip pat gali būti neįprastos reakcijos į sensorinius stimulus: žavėjimasis šviesa, garsu, skausmu.
Kai kurie simptomai susiję su fiziologiniais sutrikimais: gausesnis skysčių gėrimas, miego ir valgymo nenormalumai, dideli kūno svorio svyravimai, neritmingas kvėpavimas ir pulsas.
Būdingas neadekvatus elgesys: agresija, nenustygimas vietoje, parduotuvėje daiktų griebimas nuo lentynų, rūbų nusivilkimas viešoje vietoje.
Jie nesupranta socialinio elgesio normų ir instrukcijų.
„Pasiviųjų“ grupė
Šios grupės autistai skiriasi nuo „nuošaliųjų“ grupės tuo, kad yra neagresyvūs ir valdomi.
Jie priima kvietimą dalyvauti kokioje nors veikloje, netgi rodo džiaugsmą, pasitenkinimą.
Gali pamėgdžioti kitų atliekamus veiksmus, nors supranta juos tik iš dalies.
Jiems būdinga labiau išplėtota kalba, o kai kurių žodynas gana turtingas, kalba gramatiškai taisyklinga.
Šie gali pamėgdžioti kitų žmonių veiklą, pvz., maitinimą, tačiau jų veiksmams trūksta spontaniškumo bei kūribiškumo.
Autistai labai nemėgsta, jei kas nors kišasi į jų veiklą (priešinasi).
Jų gebėjimai yra didesni, tačiau vis dėlto geriau atlieka vizualines užduotis nei verbalines.
Daugumai būdingi prasti bendrosios motorikos įgūdžiai, todėl dažniausiai jie apibūdinami kaip nevikrūs.
„Aktyvių, bet keistų“ grupė
Šiai grupei priklausantys autistai geba aktyviai bendrauti su kitais asmenimis.
Jų kalba, palyginti su „nuošaliąja“ ir „pasyviąja“ grupe, yra labiau išplėtota, o kai kurių gramatiškai taisyklinga ir leksiškai turtinga.
Dažniausiai kalbą sudaro sakiniai, kuriuos jie kada nors girdėjo.
Jiems būdingas stereotipinis pasikartojantis žaidimas.
Jie moka ir geba žaisti kompiuterinius žaidimus, mėgsta žiūrėti filmus.
Jiems būdingi labiau apibrėžti interesai, pavyzdžiui, žino traukinių tvarkaraščius, kalendorių, išmano ir domisi fizika, astronomija ir t.t.
Šios grupės ligoniams dažnai būdinga sutrikusi motorinė koordinacija.
Jie labai atsargūs lipdami laiptais, eidami yra nevikrūs, dažnai kliūva už kitų daiktų.
Yra keistos eisenos ir pozos.
Šios grupės vaikų tėvai, kaip ir „pasyviosios“ grupės, gali nežinoti savo vaiko sutrikimų iki tol, kol jis nepradeda lankyti mokyklos, t.y. nekreipia dėmesio į vaiko keistumus.
Psichologinės ir elgesio ypatybės
Atkreiptinas dėmesys, kad atskiram protiškai atsilikusiam žmogui visos aprašomos ypatybės gali būti nebūdingos.
Jų elgesys gali būti labai įvairus, todėl turime atsižvelgti į kiekvieno žmogaus unikalumą.
Dėmesys - turi lemiamą reikšmę mokymuisi.
Prieš pradedant mokytis vaikas turi gebėti susikaupti.
Dauguma autistų greitai atkreipia dėmesį į pašalinius dalykus, todėl jiems sunku paskirstyti dėmesį.
Atmintis - nuolatinių tyrimų rezultatai rodo, kad autistai sunkiai atsimena informaciją.
Savireguliacija - viena pagrindinių priežasčių, kodėl autistams kyla problemų dėl atminties, yra savireguliacijos sutrikimai.
Savireguliacija tai plati sąvoka, apibrėžianti individo gebėjimą reguliuoti savo elgesį.
Specialiosios ugdymo įstaigos ir pagalba
Įvairios metodinės priemonės ir programėlės gali padėti ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus.
Pavyzdžiui, programėlė „Raidelių namai“ padeda mokiniams, turintiems sutrikusios klausos, kalbos ir kalbos sutrikimų, pažinti raides ir sudėti žodžius.
Mobilioji programėlė „Mokau(si) kalbėti“ skirta padėti nekalbantiems ar sunkiai kalbantiems vaikams.
Metodinės priemonės „Noriu aiškiai kalbėti. I d.“ ir „Noriu aiškiai kalbėti. IId.“ skirtos vaikams, turintiems kalbos raidos ypatumų.
Taip pat yra metodinių priemonių, skirtų rašymo ir skaitymo sutrikimų turintiems vaikams, pvz., „Rašymo ir skaitymo užduotys“.
Rekomendacijos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams, dirbantiems su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, padeda suprasti specifinius mokinių pažinimo procesų sutrikimus ir pritaikyti ugdymą.
Yra metodinių priemonių, skirtų ikimokyklinio amžiaus sutrikusios raidos vaikams, pvz., „Vaikų kūno kultūra“.
Užduočių knygelė „Skaičiuok ir skiemenuok“ bei „Tark ir rašyk teisingai“ padeda lavinti kalbos ir skaičiavimo įgūdžius.
Psichologinis konsultavimas ir diagnostika, ypač II dalis, skirta psichologams, dirbantiems su vaikais ir paaugliais.
Žaidimai ir pratimai agresijos įveikimui, pvz., „Pažinkime agresiją žaisdami“, gali būti naudingi.
Leidinių serija „Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas“ (VII ir VIII dalys) apima įvairius pedagoginius klausimus, susijusius su specialiųjų poreikių vaikų ugdymu.
Taip pat svarbu paminėti straipsnių rinkinius apie specialiojo ugdymo kaitos bruožus, mokymo proceso tobulinimo pagrindus ir kt.
Kaip gyventi su autizmo spektro sutrikimu (visas epizodas)
Ankstyvoji intervencija, skiriama vaikui ir šeimai, grindžiama sisteminiu holistiniu požiūriu, t. y. pripažįstama, kad vaiko vystymąsi sąlygoja socialinė aplinka.
Mokyklos mikroklimatas turi tam tikras ribas, kurios svarbios vaiko saugumo jausmui ir dvasiniam kontaktui.
Specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas yra viena iš ugdymo formų, kuri leidžia geriau tenkinti jų poreikius.
Tačiau svarbu, kad ši forma būtų sukurta ne pedagogui, o specialiųjų poreikių vaikui, suteikiant jam pasirinkimo laisvę.
Vaikų, turinčių mokymosi negalių dėl audiolingvistinių procesų sutrikimų, verbalinio intelekto sugebėjimai buvo reikšmingai žemesni nei konstrukcinio intelekto sugebėjimai.
Didžiausias intelektinių sugebėjimų variabilumas buvo būdingas labai gerai besimokantiems vaikams, o mažiausias - nežymiai ir vidutiniškai protiškai atsilikusiems vaikams.
Labai gerai besimokančių vaikų grupėje, skirtingai nuo visų kitų, verbalinio intelekto sugebėjimai buvo aukštesni už konstrukcinio intelekto įvertinimus: tokia intelekto struktūra yra palankiausia abstrakčiam verbaliniam mokymui.
Internatinės mokyklos dažnai ne sprendžia, o gilina vaikų su sutrikusiu intelektu problemas.
Svarbus yra pedagogų, visų darbuotojų santykis su mokiniais.
Mokymąsi dažnai apsunkina neefektyvus teorijos ir praktikos ryšio santykis.
Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, kalbos, motorikos lavinimui, valios, emocijų sferos tobulinimui reikalingas kryptingumas.
Jų socialinių ryšių ratas yra ypač skurdus ir dargi kartais klaidingas.
Specifiniais bruožais pasižymi ir šių vaikų ugdymo turinys.
Dažnai ugdymo turinys yra susiaurintas, ribojamas dailės ir muzikos.
Protiškai atsilikusiems vaikams būdingas pavėluotas psichinis vystymasis ir brendimas.
Jų intelektiniai sugebėjimai ir adaptyvus vaiko elgesys gali būti sutrikę.
Jie sunkiai atlieka užduotis, reaguoja į reikalavimus ir prisitaiko prie mokymo situacijų.
Mokykloje dirbusių pedagogų apklausa parodė, kad dauguma mokytojų pastebi papildomo darbo su šiais vaikais poreikį ir jų emocinio nesaugumo jausmą.
Ypač svarbu skatinti mokyklas lanksčiau prisitaikyti prie įvairovės.
tags: #atsilikusio #intelekto #vaiku #mokykla #availniuje
