Vaiko atėjimas į šeimą atneša ne tik džiaugsmą, bet ir naujus administracinius iššūkius. Supratimas, kaip teisingai apskaičiuojamos išmokos, kokios yra jų sąlygos bei kaip efektyviai panaudoti motinystės ir tėvystės „atostogas“, padeda nepasimesti naujame gyvenimo etape. Lietuva, būdama šeimai draugiška valstybė, numato įvairias socialines garantijas ir finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus. Šis straipsnis išsamiai aptaria motinystės ir tėvystės atostogų sistemą Lietuvoje, numatomus pakeitimus, išmokas, teises ir pareigas, susijusias su tėvyste ir motinyste.
Pagrindinės Tikslinių Atostogų Rūšys
Darbo kodeksas (DK) numato įvairias atostogas ir lengvatas, skirtas šeimoms su mažais vaikais. Dauguma kalba apie motinystės atostogas ar vaiko priežiūros atostogas, galvodami, jog tai vienas ir tas pats. Iš tikrųjų, yra išskiriamos trys pagrindinės tikslinių atostogų rūšys, susijusios su motinyste ir tėvyste:
- Nėštumo ir gimdymo atostogos: suteikiamos mamai nuo 30 nėštumo savaitės.
- Tėvystės atostogos: suteikiamos kūdikio tėvui.
- Vaiko priežiūros atostogos: suteikiamos nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sukanka 3 metai.
Nėštumo ir Gimdymo Atostogos
Nėštumo ir gimdymo atostogos - tai laikotarpis, kuomet moteris, laukdamasi ir po gimdymo, turi teisę į apmokamas atostogas ir motinystės išmoką. Darbo kodeksas numato, kad darbuotojoms turi būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Mama turi teisę išeiti į nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 30 nėštumo savaitės. Jei mama nepasinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis ir lieka darbe iki pat gimdymo- išmoka priklauso 56 kalendorines dienas po gimdymo. Jei vaikutis gimsta nuo 22 iki 30 savaitės, motinystės išmoka bus mokama už 28 kalendorines dienas. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse 66 punkte numatyta, kad elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo) išduodami moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių. Darbuotoja nėštumo ir gimdymo atostogomis naudojasi elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo numatytais terminais. Nėštumo ir gimdymo atostogų atveju, Įstatymo leidėjas nereglamentuoja įspėjimo termino, per kurį turėtų būti darbdavys įspėtas apie būsimas tikslines atostogas, todėl VDI specialistų nuomone, darbuotoja turėtų darbdavį įspėti per protingą laikotarpį.
Motinystės Išmoka
Motinystės išmoka yra 77,58 proc. nuo atlyginimo “ant popieriaus”. Uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal mamos pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį. Pvz. jei mama išeina motinystės atostogų 2020 lapkričio mėnesį, uždarbio dydis bus skaičiuojamas iki 2020 spalio galo. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 Eur. Jei nėštumo ir gimdymo atostogų metu yra gaunamos papildomos pajamos (Lietuvoje ar užsienyje), motinystės išmoka yra atitinkamai sumažinama. Išimtis taikoma darbdavio mokamoms vienkartinėms išmokoms (kompensacijoms, premijoms) ir ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams. Jei nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos gaunant ankstesnio vaiko priežiūros išmoką, bendra motinystės išmoka ir ankstesnio vaiko priežiūros išmoka negali būti didesnė kaip 77,58 proc.
Tėvystės Atostogos
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Šių atostogų ilgis artimiausioje ateityje keisis į 2 mėnesius, palei naujausią Europos Sąjungos direktyvą. Tėvystės atostogų suteikimas nepriklauso nuo santuokos fakto, pakanka įrodyti biologinį ryšį. Norint gauti tėvystės atostogas, darbuotojas darbdaviui turėtų pateikti vaiko gimimą patvirtinantį dokumentą.
Tėvystės Išmoka
Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc. Kaip ir motinystės išmoka, tėvystės išmokos dydis yra 77,58 proc. nuo atlyginimo “ant popieriaus”. Uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal tėvo pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį. Tėvystės išmoka negali būti mažesnė nei 228 Eur ir ne didesnė nei 2026,86 (pagal 2020, I ketv.).
Vaiko Priežiūros Atostogos Iki 3 Metų
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Pabrėžtina tai, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda. Visų pirma, svarbiausia paminėti, kad Darbo kodeksas (DK) numato, jog į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką, - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, netgi senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Svarbu atkreipti dėmesį į keletą papildomų nuostatų: Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja vaiko priežiūros atostogų skyrimo tvarka siekia įtraukti ir tėčius į vaiko auginimo procesą. Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Šie neperleidžiami mėnesiai gali būti imami visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų, tačiau abu tėvai negali jų imti tuo pačiu metu. Nors šiais mėnesiais nebūtina naudotis nepertraukiamai, norint tai padaryti lanksčiau, atsiranda daug popierizmo. Išimtys, kuomet mama gali pasinaudoti tėčio neperleidžiamais mėnesiais, yra tik tuo atveju, kai laikoma, kad vaiką augina vienas iš tėvų. Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.
Vaiko priežiūros atostogos, suteikiamos nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sukanka 3 metai. Teisę naudotis vaiko priežiūros atostogomis gali visi, faktiškai auginantys vaiką: motina, įmotė, tėvas, įtėvis, senelis, senelė ar darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Šios atostogos gali būti suteikiamos dalimis, pratęsiamos, į darbą galima grįžti ir joms nesibaigus. Visų vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojui išsaugoma darbo vieta, tačiau kasmetinės atostogos nesikaupia. Darbuotojas vaiko priežiūros atostogų metu negali būti atleistas iš darbo, išskyrus atvejį, kai likviduojamas darbdavys. Grįžusiam po vaiko priežiūros atostogų darbuotojui turi būti suteikta darbo vieta.
Vaiko Priežiūros Išmokos
Vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sueina vieneri arba dveji metai. Tėvai gali pasirinkti, kiek ilgai norės gauti išmoką, nuo ko ir priklausys išmokos dydis: vienerius metus (77,58% nuo atlyginimo) arba dvejus metus (54,31% pirmus metus ir 31,03% antraisiais metais). Bet kuriuo atveju, išmokos suma per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 Eur. Pasirinkus išmokėjimą per vienerius metus, vaiko priežiūros išmoka negali būti didesnė nei 2026,86 eur. Pasirinkus išmokėjimą per du metus, ji negali būti didesnė nei 1418,9 eur pirmais metais ir 810,69 eur antrais metais (palyginti su 2020 m. I ketvirčio rodikliais). Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, t.y. Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc. Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos (t. y. Norint gauti išmokas už vaiko priežiūros atostogas, privalote susitvarkyti reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą „Sodrai“, t. y. Jeigu VPA metu turėsite darbinių ir jų esmę atitinkančių pajamų (pavyzdžiui, jeigu dirbsite pagal darbo sutartį ir gausite atlyginimą arba gausite ligos išmoką) išmoka nebus mažimama, bet ir tuo atveju, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama. Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, mokamas išmokos ir pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis arba lygus išmokai, išmoka nemokama. Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T.y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės.
Grįžimas Į Darbą Po Vaiko Priežiūros Atostogų
Apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas. Privalo išsaugoti darbo vietą ir darbo sąlygas Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise. Darbdavys privalo saugoti darbuotojo vietą. O štai keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.
Darbo Garantijos Nėščioms Moterims
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (LR DK) numato papildomas garantijas ir lengvatas nėščioms moterims. LR DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Ši apsauga pradedama taikyti tik nuo tada, kai darbdavys gauna medicinos pažymą, patvirtinančią nėštumą. Todėl, jei darbdavys atleistų moterį, kurios nėštumas akivaizdus, bet ji dar nėra pateikusi pažymos, formaliai jis nepažeistų įstatymo, tačiau tokie veiksmai gali būti vertinami kaip diskriminacija dėl lyties. Nors LR DK 132 straipsnio 1 dalis įtvirtina draudimą atleisti nėščią moterį, yra kelios išimtys: šalių susitarimas, darbuotojos iniciatyva, arba kai baigiasi terminuota darbo sutartis. Terminuotos darbo sutarties atveju, sutartis negali būti nutraukta suėjus terminui visą nėštumo laikotarpį ir vieną mėnesį po jo. Vos sužinojęs apie darbuotojos nėštumą, darbdavys privalo imtis tam tikrko veiksmų: atlikti profesinės rizikos vertinimą, gerinti darbo sąlygas, perkelti darbuotoją į kitą darbą, jei tai būtina, arba suteikti atostogas iki nėštumo ir gimdymo atostogų, mokant įprastą mėnesinį darbo užmokestį. Darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms, draudžiama jas skirti dirbti viršvalandžius, švenčių ir poilsio dienomis, naktį bei siųsti į komandiruotes be jų sutikimo. Lietuvos įstatymai nenustato konkretaus termino, kada darbuotoja turi pranešti darbdaviui apie nėštumo faktą. Nėščioji pati nusprendžia, kada tai padaryti. Tačiau teisė į Darbo kodekse numatytas garantijas atsiranda tik informavus darbdavį apie nėštumą ir pateikus tai įrodančius dokumentus. Nuo tada, kai darbdavys sužino apie darbuotojos nėštumą, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais pagrindais, išskyrus aukščiau nurodytus atvejus.
Socialinės Išmokos Šeimoms
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuolat peržiūri ir tobulina socialinės paramos sistemą, siekdama užtikrinti tinkamą paramą šeimoms. Nuo 2026 m. numatoma pakeisti kai kurių socialinių išmokų dydžius, pavyzdžiui, vaiko pinigai, bazinis socialinis išmokos dydis, papildoma išmoka vaikui ir kt. Asmenys, dirbantys Lietuvoje pagal darbo sutartį ir apdrausti socialiniu draudimu, gali pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas. Dirbantiems savarankiškai draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Užsieniečiams su laikinu leidimu gyventi Lietuvoje gali būti taikomi apribojimai dėl išmokų gavimo.
Motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, kai buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos arba kai asmuo gavo išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo arba nelaimingo atsitikimo darbe. Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai. 18 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai atitinka 77,34 proc. 24 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc. Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2026 m.
tags: #atsakingos #motinystes #ir #tevystes #vizija
