Atmintis - tai psichikos ypatybė priimti, išsaugoti ir atkurti tam tikrą informaciją, kuri gali turėti skirtingą formą ar turinį. Jutimo organų dėka galime prisiminti pojūčius ir pavidalus, vaizdinius kuriuos gauname per regėjimą, klausą, lytėjimą, skonį, uoslę. Įsimename eiles ir prozą, žmonių veidus, datas, pavardes, telefonų numerius, kelią. Atmintis yra vaiko galimybių pagrindas, jo gebėjimo mokytis, įgyti žinių ir gebėjimų, sąlyga. Lavinti atmintį ne tik galima, bet ir būtina. O geriausia tai daryti kryptingai ir nuo ankstyvo amžiaus. Vaikui atmintis - pagrindinis pažinties su pasauliu ir jo priėmimo būdas.
Priešmokyklinukai turi nuostabią atmintį. Dauguma tėvų su nuostaba tvirtina, kad jų vaikai geba be ypatingų pastangų atsiminti ir cituoti reklaminius klipus arba visiškai tiksliai atkurti matytų muilo operų ar filmukų dialogus. Kita vertus, tėvai ir mokytojai itin dažnai skundžiasi prasta mokinių atmintimi, ypač pirmoje klasėje. Pirmaklasis dažnai neatsimena, kas užduota namų darbams, ką privalu rytoj atsinešti į mokyklą ir pan. Esmė ta, kad kai kalbame apie vaikų atmintį, yra du skirtingi dalymai: valinga atmintis ir nevalinga atmintis, kuri remiasi emocijomis ir susidomėjimu.
Vaikų atmintis labiausiai lavinama žaidžiant, tačiau, ne kompiuterinius žaidimus. Geriausiai atmintis lavėja užsiimant su vaiku aktyvia veikla: bėgiojant, laipiojant, šokant, dainuojant ir pan. Tokiu būdu lavinamas gebėjimas susikaupti, girdimoji ir regimoji atmintis. Taip pat patartina dėlioti dėliones, mažylio klausinėti „Kas čia?“, dėlioti daiktus pagal formas, spalvas, funkcijas, kategorijas. Ugdant vaikų atmintį svarbu naudoti įvairius paveikslėlius, iliustracijas, informaciją pateikti vizualiai, kadangi vaikų geriau susiformavusi atmintis, paremta emocijomis ir vaizdiniais, nei žodžiais ir simboliais.
Atminties rūšys ir jų lavinimas
Atmintis gali būti regimoji, girdimoji, emocinė ir judesio. Treniruodami vaiko atmintį, sudarote jam didesnių galimybių mokytis kalbų.
Regimoji atmintis
Šis žaidimas skirtas regimosios atminties lavinimui ir erdviniam mąstymui. Iš anksto pasiruoškite nedidelį ryškų ir detalų paveikslą ir popieriaus lapų, apytiksliai 4 kartus savo apimtimi didesnių nei pats paveikslas. Lapo viduryje iškirpkite durų plyšio dydžio skylę. Paveikslo iki žaidimo pradžios neturi matyti nė vienas žaidėjas. Šį žaidimą bus įdomiau žaisti grupėje iš 4-5 vaikų. Vedantysis uždengia paveikslėlį lapu iš „durų plyšio“ ir padeda priešais žaidėjus. Apžiūrinėti paveikslą galima tik per „durų plyšį“, palaipsniui perstumiant viršutinį lapą, bet jo nepakeliant. Visi į paveikslėlį žiūri vienu metu, bet kiekvienas turi vieną minutę laiko ir gali stuminėti popieriaus lapą. Tuo metu vedėjas pasiūlo, kad kuris nors iš žaidėjų papasakotų, kas pavaizduota paveikslėlyje, likusieji pataiso ar papildo jo pastebėjimus. Žaidimo pabaigoje paveikslėlis atverčiamas ir vedantysis paskelbia nugalėtoją, kuris papasakojo daugiausia teisingų dalykų apie šį paveikslėlį.
Girdimoji atmintis
Didaktinis žaidimas, skirtas atminties ugdymui, dėmesingumui ir kalbai. Galima žaisti ir su vaikų grupe, ir su vienu vaiku. Užduoties esmė: vaikas turi iš atminties apibūdinti kažkokį kambaryje esantį daiktą taip, kad žaidimo partneris atspėtų, kas tai. Svarbu žaidimo metu į tą daiktą nedirsčioti ir jo neįvardinti. Iš pradžių vaikui paaiškinate taisykles, tada leidžiate išsirinkti daiktą. Jei žaidžiama su keletu vaikų, vedantysis turi kamuoliuką ir duoda jį į rankas vienam iš vaikų. Tada šis pasakoja apie savo išsirinktą daiktą. Kai atspėjama, kamuoliukas perduodamas kitam. Suaugusysis seka, kaip apibūdinama, kiekvienas dalyvis turi teisę užduoti klausimą, bet visų pirma reikia kalbėtojui suteikti galimybę išsamiai apibūdinti daiktą.
Motorinė atmintis
Šiam žaidimui prireiks 10-30 pagaliukų (galima nuo degtukų, galima iš kokio žaidimo). Geriausia žaisti dviems. Vedantysis iš pagaliukų sudėlioja figūrą (namuką, eglutę, žvaigždę), leidžia apžiūrėti ir po 2-4 sekundžių uždengia figūrą popieriaus lapu. Kitas žaidėjas turi per šį trumpą laiką įsiminti figūrą ir tada iš atminties ją sudėlioti iš pagaliukų lygiai taip pat, kaip buvo. Kai jis tai padaro, popieriaus lapas atidengiamas ir palyginama; jei yra neatitikimų, leidžiama ištaisyti. Jei praleistas pagaliukas ar padėtas ne taip - tai jau klaida. Užduotį galima pasunkinti, pasiūlant išdėlioti iškart keletą figūrų ar sutrumpinus įsiminimo laiką iki 1-2 sekundžių.
Taip pat tinkamas žaidimas atminčiai lavinti yra toks: pirmasis žaidėjas pradeda žaidimą tokiu sakiniu, pvz. „Aš ėjau į parduotuvę ir pirkau… ledų“, kitas žaidėjas turi pakartoti prieš tai buvusį sakinį ir pridėti naują žodį, pvz. „Aš ėjau į parduotuvę, pirkau ledų ir sulčių“. Žaidimas tęsiamas tol, kol kuris nors žaidėjas nebepamena kurio nors žodžio.
Emocinė atmintis
Vaikams atmintis, kuri paremta emocijomis ir vaizdiniais, yra geriau susiformavusi nei žodžiais ir simboliais. Todėl gerai, jei ugdydami atmintį naudositės paveiksliukais, iliustracijomis, gal net paties vaiko piešiniais.
Žaidimai atminties lavinimui
Yra įvairiausių žaidimų atminčiai lavinti. Vienas iš jų yra Memo žaidimas, kuris žaidžiamas tokiu principu: ant stalo išdėliojamos užverstos porų kortelės. Žaidėjai verčia po dvi korteles ir ieško tokios pačios poros.
Kitas žaidimas atminčiai lavinti: prieš vaiką išdėliokite 5-6 daiktus ar žaislus (pradžioje gali būti ir mažiau, atsižvelgiant į vaiko amžių), duokite jam 10-20 sekundžių, kad įsimintų eilės tvarką, po to vaikui nusisuktus, sumaišykite daiktų eiliškumą. Atsisukęs vaikas turi viską sudėti eilės tvarka kaip buvo. Pasunkinimui galite visai nuimti kelis daiktus ir vietoje jų įdėti kelis naujus.
Ant stalo bet kokia tvarka sudedama 10 žaisliukų ar šiaip kokių daiktų. Paprašykite, kad vaikas įdėmiai į juos pažiūrėtų 10-20 sekundžių, o po to nusisuktų. Jūs tuo metu perdėliokite žaisliukus (ar daiktus) kitaip, galima net 1-2 žaisliukus nuimti išvis. Tada pasiūlykite vaikui atsisukti ir sudėlioti viską taip, kaip buvo prieš tai. Jei vaikas prisiminė 6 ir mažiau daiktų/ žaisliukų, vadinasi, jums dar reikia treniruotis, o jei 7 ir daugiau - nuostabu!
Šį žaidimą galima žaisti ir dviese, bet įdomiau - kompanijoje iš 3-5 žmonių. Suaugusysis pradeda žaidimą tokia fraze: „Močiutė į savo lagaminą įsideda… šukas“, kitas žaidėjas privalo pakartoti jau pasakytą, pridėdamas dar vieną daiktą: „Močiutė į savo lagaminą įsideda šukas ir… šlepetes“ ir t. t. Žaidimas tęsiasi tol, kol daiktų, kuriuos močiutė susideda į lagaminą, sąrašas tampa toks ilgas, kad jo jau neįmanoma viso išsakyti. Vaikams tai būtų 18-20 daiktų.
Vaiko atminties ugdymas per literatūrą ir judesį
Vaiko atminčiai lavinti labai naudinga skaityti eilėraščius (ir kartu su juo). Šis užsiėmimas vertingas bet kuriame vaiko amžiuje, ir be bendrojo išsilavinimo efekto, padeda vaikui ugdyti literatūrinį skonį ir padeda suartėti šeimos nariams. Pradėti vertėtų nuo ritmingų ir skambių posmų, klasikinės vaikų literatūros. Pradėkite nuo ketureilių, palaipsniui didinant eilėraščio, kurį įsidėmėsite ir mokysitės atmintinai, apimtį. Tekstą skaitykite lėtai ir išraiškingai, to mokydami ir savo vaiką. Išsikėlkite tikslą - įsiminti eilėraštį iš keturių kartų (trijų, penkių ir pan.).
Įdomus dalykas tas, kad judesiai stipriai aktyvina vaikų atmintį. Galime pastebėti, kad suaugę geriau įsimena užsiimdami viena veikla, pvz., skaitydami, rašydami, žiūrėdami. Mažyliai, norėdami atgaminti prisiminimus, pvz., deklamuodami eilėraštį, pradeda judėti, linguoti, mosikuoti rankomis. Pasirodo taip yra ne veltui, tuo metu geriau veikia atmintis, nes judesių raida, atminties ir pažintiniai procesai smegenyse yra labai arti vienas kito ir yra tarsi tarpusavyje susipynę. Dėl šios priežasties nereikėtų ikimokyklinukams liepti būti ramiems.
Skatinkite vaiko domėjimąsi knygomis: pirkite ryškias, spalvotas, turiningas ir nenuobodžias knygas.
Ankstyvųjų prisiminimų išnykimas ir atminties skirtumai
Manoma, kad įvykius įsimename nuo mažų dienų, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių mes negalime prie jų prieiti, t.y. nauji neuronai (nervinės ląstelės) blokuoja priėjimą prie senesnių prisiminimų. Maždaug iki 7-8 metų amžiaus mūsų vaikystės prisiminimai yra nepastovūs, jais per daug pasikliauti negalime. Kai kurie tyrimai atskleidžia, kad vaikai gali atsiminti nuo 1 metų, tačiau bėgant laikui šie prisiminimai išnyksta. Kanados mokslininkų komanda, kurios vadovas buvo psichologas Karlas Petersonas (2005), nustatė, kad vaikai, būdami 3 metų amžiaus, prisimena daugiausiai savo vaikystės prisiminimų, tačiau augant ankstyvieji prisiminimai slopsta. Tyrimas atskleidė, kad būdami 5-7 metų vaikai galėjo prisiminti apie 63-72 proc. savo gyvenime nutikusių įvykių, o sulaukę 8-9 metų - tik 35 proc. Žinoma, kūdikiai ir maži vaikai taip pat geba prisiminti. Jie atpažįsta tėvų veidus ir balsus, jie mokosi kalbos, prisimena, kokios elgesio pasekmės jų laukia, visi šie prisiminimai vadinami semantiniais. Visgi mes esame linkę pamiršti atsitiktinius, epizodinius prisiminimus, kitaip sakant, prisiminimus apie konkretaus įvykio detales, už kuriuos atsakinga smegenų sritis, vadinama hipokampu, išsivysto vaikui sulaukus 2-4 metų.
Vis dėlto kokie procesai vyksta mažylio smegenyse, tiksliai nėra nustatyta, tačiau yra aišku, kad vaikystės amnezija pasireiškia kiekvienam. Šį reiškinį nagrinėjo daugelis psichologų, psichoterapeutų. Vienas iš jų buvo ir Zigmundas Freudas, kuris manė, jog tam tikrų prisiminimų praradimas susijęs su trauminiais įvykiais vaikystėje, pvz., pamirštame gimimą, nes tai skausminga, ir pan. Tačiau šiuolaikiniai mokslininkai šį reiškinį aiškina kiek kitaip. Tyrėjai mano, kad vaikų iki 4 metų amžiaus smegenys dar nėra pilnai išsivysčiusios, tiksliau sakant, nėra pilnai susiformavę keliai, kurie sieja prisiminimus su žodžiais ir vaizdiniais. Būtent todėl dažniausiai mes nesugebame prisiminti to, kas vyko su mumis anksčiau. Mokslininkai nustatė, kad viena iš smegenų sričių, kurioje gimsta naujos nervinės ląstelės yra hipokampas, atsakingas už pažintinių gebėjimų formavimąsi ir atminties veiklą. Šioje srityje pirmaisiais gyvenimo metais pagaminama daugiausiai nervinių ląstelių, todėl iki 3-4 metų amžiaus smegenys vystosi labai sparčiai ir nauji prisiminimai labai greitai suardo ankstesnius prisiminimus. Panašiai, kaip su kompiuterio atmintimi, kuomet ji prisipildo, norint įrašyti naują informaciją, tenka ištrinti mažiausiai naudingą seną informaciją, tokiu būdu atlaisvinant vietos naujajai. Dėl šios priežasties ankstyvosios vaikystės prisiminimus mes atsimename mažiausiai. Vėliau, hipokampui subrendus, naujų nervinių ląstelių gimimas slopsta, todėl smegenys sugeba sudaryti ilgalaikius prisiminimus. Kita prielaida yra tokia, kad ankstyvieji prisiminimai yra netvarkingai patalpinami ilgalaikės atminties saugykloje. Smegenys pirmųjų gyvenimo metų vystymosi laikotarpiu negeba atgaminti, kur tiksliai tuos prisiminimus patalpino, jos tarsi „pamiršta“, kur padėjo prisiminimus, panašiai kaip mes pamirštame, kur padėjome kokį senai naudojamą daiktą. Vaikui ūgtelėjus, vystymosi tempas sulėtėja, todėl smegenys gali geriau susekti, kur viskas patalpinta, dėl to gėrėja ilgalaikė atmintis.
Kaip jau minėta anksčiau, vaikai iki 3-4 metų turi nepakankamai išvystytą epizodinę atmintį, atsakingą už konkrečius patirtus įvykius, jų vietą ir laiką. Manoma, kad taip yra ne be priežasties. Psichologijos mokslų daktarės Noros Newcombe (JAV) teigimu, kūdikiai ir maži vaikai dar tik mokosi pažinti pasaulį, todėl epizodinė atmintis tik apsunkintų šį procesą ir apkrautų smegenis ne tokia svarbia informacija. Šio amžiaus vaikams svarbiausia sukaupti semantines žinias, t.y., informaciją apie juos supantį pasaulį, bendras žinias ir žodžių reikšmes, nes be jų sukuriamos informacijos epizodinė atmintis negali būti tinkamai panaudojama. Taip pat vaikai iki 9 metų amžiaus įsimena žodžius, mintis ir konkrečius veiksmus, o gebėjimas mąstyti logiškai dar neišsivystęs. Dėl šios priežasties vaikams nereikėtų vartoti apibendrintų sąvokų, vietoje to naudoti aiškias, trumpas instrukcijas, pvz. „susitvarkyk, prašau, žaislus“, o ne „jei nesitvarkysi, būsi netvarkingas“.
Aplinkos ir gyvensenos įtaka vaiko atminčiai
Vaikų atminčiai vystytis labai svarbus poilsis - ikimokyklinukai turėtų miegoti 9-10 val. Taip pat svarbi subalansuota mityba, kurioje būtų gausu baltyminių produktų, pakankamas vitaminų (dažniausiai B grupės) ir mineralų (ypač magnio) kiekis. Smegenims labai naudinga žuvis, kurią reikėtų valgyti mažiausiai 3 kartus per savaitę. Taip pat informacijai prisiminti įtakos turi aplinka, nuotaika, susikaupimas, todėl namuose turėtų būti rami, nekelianti streso.
Moksliniai tyrimai rodo, kad gyvenimo būdas daro ženklią įtaką vaikų darbinei atminčiai. Ispanijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad daugiau sėdintys ir mažiau judantys vaikai turi 4.2% prastesnę atmintį (Vincente et al., 2018). Gerai būtų bent valandą per dieną vaikams judėti (Walsh et al., 2018).
JAV atlikta studija parodė, kad daugiau laiko prie ekranų praleidžiantys vaikai turi blogesnę atmintį, prasčiau atlieka kalbos ir mąstymo užduotis. Dar prieš COVID-19 pandemiją atliktas tyrimas nustatė, kad JAV 8-11 metų vaikai kasdien praleisdavo vidutiniškai 3.6 valandas prie kompiuterių, telefonų ir televizijos ekranų. Pandemijos metu labai pailgėjo ne tik mokymuisi, bet ir pramogoms skirtas vaikų ekrano laikas (Jusienė et al., 2021, Lopez-Bueno et al., 2020, Pombo et al., 2020).
Nakties miegas yra itin svarbus gerai smegenų veiklai. Nepakankamai išmiegojus blogiau veikia smegenys, prastėja atmintis ir mes apie 40% mažiau išmokstame. Taip pat lėtėja neišsimiegojusių vaikų smegenų raida, jiems atsiranda dažnesnių neigiamų emocijų, svorio, augimo problemų, dažnėja ligų.
COVID-19. Izoliacijos metu susilpnėjo žmonių atmintis. Mes mažiau ką veikėme, mažiau žmonių matėme, mažiau bendravome gyvai ir mažiau istorijų, priverčiančių mus prisiminti tam tikrus įvykius, galėjome papaskoti. Esant izoliacijoje dienos supanašėjo, tapo sunkiau atskirti vieną nuo kitos, priskirti įvykius tam tikros dienoms. Mažai išeidami iš namų, mes mažiau naudodavomės smegenų hipokampu, padedančiu su orientavimusi ir erdvine atmintimi, dėl ko greičiausiai jis ir sumažėjo (Maguire et al., 2000). Anglijoje atlikta studija parodė, kad pandemijos metu depresijos atvejų, turinčių itin neigiamą įtaką mūsų atminčiai, kiekiai daugiau nei padvigubėjo. Ne tik su koronavirusu susijusi saviizoliacija, bet ir pati liga turėjo neigiamą poveikį atminčiai.
Įvairios traumos, susijusios su vaiko nesaugumo pojūčiu, patyčiomis, fiziniu ar emociniu užgavimu, gali pabloginti darbinę atmintį. Mažakraujystė, vitaminų nepakankamumas, raidos sutrikimai, disleksija ar ADHD taip pat gali neigiamai paveikti atmintį.
Metodai mokymuisi ir atminčiai gerinti | Nancy D. Chiaravalloti | TEDxHerndon
Jūs jau esate šaunuoliai, kad skaitote šį straipsnį ir norite padėti vaikui pagerinti atmintį! Šiandien daug sužinojote apie darbinę atmintį, ją neigiamai veikiančius faktorius ir būdus ją lavinti.
