Švietimas apie tinkamą atliekų tvarkymą mūsų šalyje itin svarbus ir dėl dar tik besivystančių rūšiavimo tradicijų. Kalbėdami apie tai, kaip visuomenę supažindinti su atsakingo atliekų tvarkymo svarba ir ugdyti atliekų kultūros įgūdžius, atliekų tvarkymo specialistai pažymi, kad edukuoti apie šias temas reikėtų pradėti nuo jauno amžiaus. Anksčiau pradėjus mokyti apie taisyklingą atliekų rūšiavimą ir nuolat rodant gerą pavyzdį, tai jaunajai kartai taps įpročiu. Atliekų kultūra turėtų tapti savaime suprantamu dalyku. Įvairius įpročius vaikams ugdome nuo mažų dienų, todėl ir žinias apie atliekų kultūrą reikėtų pradėti diegti kuo anksčiau. Tuomet vaikams taps natūralu rūšiuoti ir kitaip prisidėti prie aplinkos tausojimo.
Jei Vakarų Europoje apie atsakingą atliekų tvarkymą supažindinama jau antra ar trečia gyventojų karta, tai mūsų šalyje ši veikla dar tik įsibėgėja. Rūšiavimo įpročius iliustruoja ir statistika: Lietuvoje išrūšiuojama tik apie 20 proc. antrinių žaliavų, o Skandinavijos šalyje - apie 80-90 proc., o Vokietijoje - apie 60 proc. atliekų.
Edukacinės programos ir iniciatyvos
Bendradarbiaudami su įvairių Lietuvos miestų savivaldybėmis, pradėtos įgyvendinti gyvos edukacijos, skirtos priešmokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių moksleiviams. Šių edukacijų metu vaikai mokosi atliekų rūšiavimo svarbos, susipažįsta su atliekų perdirbimo procesu - nuo jų surinkimo iki galutinio perdirbimo. Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė pabrėžia šių edukacijų svarbą: „Mūsų tikslas yra ne tik supažindinti jauniausiąją kartą su atliekų rūšiavimo procesu, bet ir skatinti juos mąstyti apie tvarų gyvenimo būdą.“ Visose savivaldybėse, pasirinkusiose šią edukacinę programą, vaikų ugdymo įstaigoms pristatomas specialiai „Gamtos ateities“ užsakymu sukurtas edukacinis trijų dalių mini serialas „Elfai mokosi rūšiuoti“. Šiame seriale vaidina vaikams pažįstami personažai - Kalėdų senelio Elfai ir „Gamtos ateities“ Rūšiavimo ambasadoriai - Stiklinis, Popierinė ir Plastikinis.
Edukacija yra labai svarbus žingsnis ugdant vaikų supratimą apie atliekų rūšiavimą, atsakingą vartojimą ir gamtos saugojimą. Iki metų pabaigos „Gamtos ateitis“ su gyvų edukacijų programa planuoja aplankyti 25 Lietuvos savivaldybes, pratęsiant priemonės įgyvendinimą ir kitais metais.
Vilniaus iniciatyvos
Vilnius įgyvendina įvairias iniciatyvas, skirtas šviesti visuomenę apie atliekų prevenciją ir rūšiavimą. Kiekvienais metais vykstantis egzaminas „Atliekų kultūra“ gyventojams suteikia galimybę patikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą ir tvarkymą. Dalyviai gali sužinoti, kur išmesti vienkartinius puodelius, kokie yra pusiau požeminių konteinerių privalumai ir kt.
Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA), organizuodamas interaktyvias pamokas pradinukams „Atliekų krepšinis“, taip pat prisideda prie edukacijos apie atliekų rūšiavimą. Šios pamokos skirtos ugdyti vaikų sąmoningumą ir atsakomybę, pasitelkiant aktyvią ir žaismingą formą. Projektu siekiama modernizuoti švietimo sistemą ir perkelti bent 10 proc. pamokų iš tradicinės mokyklos aplinkos į miesto erdves. „Vilnius yra mokykla“ moksleiviams suteikia galimybę dalyvauti įvairiose edukacinėse veiklose, susijusiose ir su aplinkosauga. Tarp galimų rinktis pamokų yra ir atliekų rūšiavimo mokymai, biologinės įvairovės pažinimas Vilniaus parkuose, aplinkotyros žygiai ir daugybė kitų. Iniciatyva „Mano mokykla rūšiuoja“ padeda formuoti atsakingą Vilniaus miesto mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose besimokančių vaikų ir jaunimo požiūrį į atliekų tvarkymą.
Vilniaus gyventoja apie rūšiavimą: esant tinkamoms sąlygoms, to nebedaryti tiesiog neįmanoma
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras kviečia apsilankyti ekskursijose Vilniaus mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose ir Vilniaus regioniniame atliekų sąvartyne, kad gyventojai galėtų savo akimis pamatyti, kaip sostinė tvarko atliekas. Atsakingai rūšiuokite visas namų ūkyje susidariusias atliekas, meskite jas į tam skirtus konteinerius. Pradėkite rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas - į oranžinius maišelius meskite žieves, arbatos tirščius ir kt.
Pamokų pavyzdžiai ir metodai
Dalyvauta „Ekonovus“ parengtoje edukacinėje nuotolinėje pamokoje „Atliekų rūšiavimas nuo A iki Ž“. Vaikai sužinojo, kodėl taip svarbu rūšiuoti atliekas, susipažino su atliekų perdirbimo procesu - nuo jų surinkimo iki galutinio perdirbimo. Šios edukacijos tikslas yra padėti suvokti atliekų rūšiavimo reikšmę ir išmokyti, kaip rūšiuojant atliekas galima jas prikelti naujam gyvenimui. Edukatoriai pabrėžė šios edukacijos svarbą: „Mūsų tikslas yra ne tik supažindinti jauniausiąją kartą su atliekų rūšiavimo procesu, bet ir skatinti juos mąstyti apie tvarų gyvenimo būdą.“
Tvarumo akademijos nuotolinė pamoka apie teisingą atliekų rūšiavimą nuo A iki Ž taip pat yra puikus pavyzdys, kaip vaikus mokyti atsakingumo.
Regioninių atliekų tvarkymo centrų indėlis
Atsakingai į ateitį žiūrintys regioniniai atliekų tvarkytojai skiria daug laiko ir jėgų moksleivių, o taip pat ir visos visuomenės švietimui. Tačiau specialistai pažymi, kad nereikėtų pamiršti, jog atsakomybę dėl vaikų ir jaunimo ugdymo turėtų dalintis tiek šeimos, tiek pedagogai ir šios srities ekspertai.
Regioniniai atliekų tvarkymo centrai jau ne vienerius metus vykdo ekskursijas po nepavojingų atliekų sąvartynus, veda specialius edukacinius užsiėmimus įvairaus amžiaus vaikams ir moksleiviams, rengia specialius informacinius leidinius. Šių veiklų pagalba vaikai ir jaunuoliai supažindinami su tvarios gyvensenos ir aplinkos tausojimo svarba bei informuojami, kaip turėtų tinkamai rūšiuoti atliekas ir kas vyksta, kai jos patenka į sąvartyną.
Klaipėdos mieste edukacijos ekologine ir atliekų tvarkymo tema vyksta nuo 2013 m. Atliekų tvarkytojai pamokas ekologijos temomis moksleiviams veda reguliariai. Daug ko išmokti galima iš Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių, kuriose informacija apie atliekų tvarkymą, žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos principus įvairiais lygmenimis yra integruota į mokymo programas.
Nors užsiėmimai ugdymo įstaigose kol kas nėra vykdomi reguliariai, tačiau nuolat sulaukiama mokyklų ir darželių užklausų. Reaguodami į šiuos prašymus, atliekų tvarkymo specialistai vaikams veda specialias pamokėles, kuriose pasitelkia interaktyvias priemones, pavyzdžiui, vaizdo įrašus, kompiuterinius žaidimus. Taip pat edukacijos vyksta ne tik klasėse. Pradinių ir vyresnių klasių moksleiviai kviečiami apsilankyti didžiųjų atliekų rūšiavimo aikštelėse, o atliekų tvarkytojai aktyviai prisijungia prie įvairių moksleiviams organizuojamų akcijų.
Ugdymo užsiėmimų turinys pradedamas nuo paprasto klausimo - kaip turėtume atsikratyti susidariusiomis atliekomis? Diskusija gali peraugti iki perdirbimo proceso ir daug kitų svarbių atliekų tvarkymo temų. Specialistai pažymi, kad ne tik turi išsklaidyti susiformavusius mitus ir atsakyti į daug kylančių klausimų, bet ir paaiškinti, kodėl rūšiuoti svarbu. Pirmiausia, tai daryti turėtume dėl savo ir savo artimųjų sveikatos, nes rūšiuodami prisidedame prie taršos mažinimo visame pasaulyje. Svarbu stengtis palikti kuo mažiau užterštą aplinką būsimoms kartoms.
Kartais susimąstyti, kaip rūšiuoti tam tikrą atlieką, turi ir patyrę specialistai, nes kiekviena atlieka skiriasi pagal tai, koks yra draugiškiausias atsikratymo ja būdas. Pavyzdžiui, panaudotas arbatos maišelis, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip lengvai suyrantis popierius, iš tiesų yra pagamintas iš sintetinio pluošto.
Organizuojant veiklas, skirtas ugdyti vaikų ir jaunuolių rūšiavimo įpročius, pastebima susidaranti paradoksali situacija, kai vaikai žiniomis pranoksta savo tėvus. Už rūšiavimo procesą šeimose dažniausiai atsakingi ir tam skirtomis priemonėmis turi pasirūpinti suaugusieji. Tačiau išklausę atliekų tvarkytojų vedamas edukacines programas, vaikai dažnai tampa supratingesni ir įgyja daugiau atliekų kultūros įgūdžių nei jų tėvai.
Populiariausi užsiėmimai tarp moksleivių. Suaugusieji, kurie domisi rūšiavimo, atliekų tvarkymo ar tvarios gyvensenos temomis, sudaro mažesnę auditoriją. Dėl to specialistai rengia ir visai šeimai skirtus informacinius leidinius, tokius kaip spalvinimo ar užduočių knygelės.
„Atliekų kultūros“ egzaminas
Siekdami šviesti visuomenę apie aktualias aplinkosaugos temas, suteikti galimybę prasmingai praleisti laiką ir kartu pasitikrinti savo žinias apie rūšiavimą, tvarumą, ekologiją ir atliekų tvarkymą, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) darbuotojai pastaruosius dvejus metus organizuoja „Atliekų kultūros“ egzaminą. Organizatoriai džiaugiasi, jog ši švietimo priemonė sulaukia didelio žmonių susidomėjimo.
Savo jėgas dalyvaudami egzamine gali išbandyti įvairaus amžiaus gyventojai iš visos Lietuvos. Tradicija tampa ir aktyvus ugdymo įstaigų įsitraukimas. Todėl „Atliekų kultūros“ egzaminas yra ne tik prasminga pramoga moksleiviams, bet ir papildo tradicines pamokas mokyklose bei nuo mažens ugdo atliekų kultūros įpročius.
Šis projektas puikiai atskleidžia, kad visos grupės - tiek atliekų tvarkytojai, tiek gyventojai - gali susitelkti ir parodyti, kad gyvendami atsakingai, sąmoningai tvarkydami atliekas ir rūpindamiesi savo aplinka, galime užtikrinti geresnį gyvenimą mums bei ateities kartoms. Tvaresnė aplinka yra tiesiogiai susijusi su mūsų kasdien priimamais sprendimais, kur išmetame atliekas, kiek vartojame ir kaip atsakingai gyvename.
„Atliekų krepšinis“ pamokos
3 savaites 28 Vilniaus mokyklose ir darželiuose įvyko 90 pamokų, per kurias naujų žinių apie rūšiavimą gavo ir atliekų krepšinį žaidė beveik 2000 vaikų. „Ugdyti sąmoningumą, atsakomybės jausmą aplinkai reikia pradėti nuo mažens. Rūšiavimas tiek suaugusiems, tiek vaikams gali atrodyti sudėtingas, todėl savo edukacinėms pamokoms pasirinkome aktyvią ir nesudėtingą žaidimo formą. „Atliekų krepšinio“ pamokos sulaukė teigiamų pedagogų įvertinimo.“
Vilniaus Balsių progimnazijos mokytoja Jolita Jančiauskienė džiaugiasi VASA edukacinėmis pamokomis ir pasakoja, kad vaikams labai patiko ir suteikė naujų žinių. Anot mokytojos, rūšiavimo ir ekologinės temos jau kuris laikas yra integruotos į įvairias mokymo disciplinas, tačiau daug kas priklauso nuo pačių pedagogų išmonės, kūrybiškumo ir iniciatyvumo. Mokytojams nuolatos reikia ieškoti originalių būdų, kaip sudominti ir motyvuoti vaikus, kaip paskatinti juos rūšiuoti mokyklose.
Registracija į „Atliekų krepšinio“ pamokas užsipildė vos paskelbus registraciją. Visų ugdymo įstaigų, pageidavusių šių pamokų, aplankyti negalėjome, bet tikrai tokias pamokas vykdysime ateityje. Labai džiaugiamės pedagogų entuziazmu ir įsitraukimu. Jaučiame atliekų rūšiavimo edukacijos poreikį, todėl ateityje tikrai organizuosime ir daugiau iniciatyvų.
VASA standartu „Mano mokykla rūšiuoja“ siekiama užtikrinti vieningą atliekų rūšiavimo supratimą ir taikymą Vilniaus miesto mokyklose bei ikimokyklinėse įstaigose. Šios pamokos yra skirtos ugdyti vaikų sąmoningumą, atsakomybės jausmą aplinkai. Rūšiavimas vaikams gali atrodyti sudėtingas, todėl šiai edukacinei pamokai pasirinkta aktyvi ir nesudėtinga žaidimo forma.
Vienos pamokos trukmė - 45 min, joje gali dalyvauti iki 25 pradinių klasių moksleivių. Edukacines pamokas „Atliekų krepšinis“ mokytojai gali užsisakyti „Vilnius yra mokykla“ platformoje.
Ekskursijos į atliekų rūšiavimo centrus
Viešoji įstaiga „Saugi pradžia“ jau ne pirmus metus rengia stovyklas įvairaus amžiaus vaikams. „Mažiesiems viskas buvo labai įdomu, jie tiek įsitraukė į veiklas, kad net nepastebėjo, kaip greitai prabėgo ekskursijai skirtos valandos. Atliekų rūšiavimo centre vaikai klausinėjo, iš kur tos atliekos atvažiuoja, ar iš visos Lietuvos, ar tik iš Kauno, ir jiems buvo atradimas, kad tos atliekos gali būti ir iš jų pačių namų.“
„Ekonovus“ atliekų rūšiavimo centre vaikai išklausė paskaitą apie rūšiavimą ir jo svarbą, kaip bet kuri išmesta atlieka teršia gamtą, pražudo gyvūnus, augmeniją. Įdomiausia vaikams buvo pasivaikščioti tarp atliekų kalnų, pamatyti, kaip jos rūšiuojamos, supresuojamos. Daug džiaugsmo jiems buvo užlipti ant transporto svarstyklių ir visiems kartu pasisverti. Labai patiko, kad viskas organizatorių buvo gerai apgalvota. Tuomet ekskursiją vedęs darbuotojas paprašė, kad būtų rastas supresuotas tokio pat svorio atliekų kubas. Vaikams tas atliekų kiekis paliko didelį įspūdį, paskui ant jo užlipę visi nusifotografavo.
Stovyklos organizatorės tiki, kad ekskursija buvo ne tik smagi pramoga, bet ir išmokė mažuosius naudingų dalykų apie atsakingą vartojimą ir aplinkos saugojimą.
Tėvų pavyzdys ir kūrybiškumas
Tėvų rodomas pavyzdys vaikams yra labai svarbus, tad tuomet, jei norime vaikus ko nors išmokyti, pirmiausia tam tikra praktika turime užsiimti ir patys. Tokiose pasaulio šalyse kaip Švedija, Vokietija ar Japonija apie atliekų rūšiavimą vaikai yra mokomi jau dešimtis metų, tačiau Lietuvoje tokia praktika pradėjo populiarėti dar visai neseniai. Vis dėlto, jau galime pasidžiaugti, kad kai kuriuose vaikų darželiuose jau taip pat imamasi mokymo apie šiukšlių rūšiavimo naudą, tačiau nemažą darbą taip pat turi atlikti ir tėvai. Jei vaikams tiesiog pateiksite „sausą“ informaciją, kur ir kokias šiukšles reikėtų mesti, mokytis jam tikrai nebus įdomu, tačiau tuomet, jei tai paversime savotišku žaidimu, gautos žinios atminty išliks tikrai ilgai. Jei plastikinius butelius nuolat priduosite į taromatą, o rūšiuojamas šiukšles mesite į joms skirtus konteinerius, vaikai tai tikrai matys ir užfiksuos. Tikėtina, kad anksčiau ar vėliau jiems iškils klausimų, kodėl elgiamasi vienaip, o ne kitaip, ir tokius veiksmus jie bus linkę atkartoti. Taip pat labai svarbu rodyti tinkamą pavyzdį ne tik namuose, bet taip pat ir išvykus į gamtą: jei po stovyklavimo bus paliekami šiukšlių kalnai, tikėtina, kad vaikas ateityje elgsis lygiai taip pat.
Vaikai yra labai išradingi, ir net labai paprastuose dalykuose gali įžvelgti šiokios tokios magijos. Ar kada susimąstėte, kad iš kartoninės dėžės gali tapti kuo puikiausiais lėlių apartamentais, o popierinių rankšluosčių ritinėliai gali padėti sukurti tikrai įspūdingas kompozicijas? Kurkite kartu su vaikais: tam visai nebūtina įsigyti gana brangiai kainuojančių medžiagų, nes jų galėsite rasti tiesiog savo namuose. Nereikalingų daiktų prikėlimas naujam gyvenimui yra tikrai pagirtina praktika, todėl būkite išradingi, ir pagalvokite, kokius stebuklus galėtumėte sukurti kartu su savo atžalomis.
Žaisdami vaikai jiems pateikiamą informaciją įsisavina kur kas greičiau. Turbūt ne kartą yra tekę pasakoti vaikams, kad dantims kenkia kirminukai, jei dantukai nebus tinkamai prižiūrimi? Kurdami istorijas žadinate vaiko vaizduotę, todėl pagalvokite, kaip galėtumėte pateikiamą informaciją paversti kiek įmanoma įdomesne.
Vartojimo mažinimas ir atsakingas pasirinkimas
Svarbu ne vien tik tai, kad šiukšlės būtų tinkamai rūšiuojamos: taip pat vertėtų papasakoti, kodėl svarbu pirkti kiek įmanoma mažiau, tačiau kokybiškų ir tikrai reikalingų daiktų. Tai gali padėti vienu šūviu nušauti net du zuikius: vaikas bus mokomas ne tik taupyti, bet taip pat prisidėti prie vartotojiškumo mažinimo. Apsipirkdami kartu su vaikais papasakokite, kodėl svarbu rinktis produktus su perdirbamomis pakuotėmis (arba apskritai be jų), kodėl geriau rinktis vietinės kilmės produktus, ir t.t.
Prekybos vietose kiekvieną rugpjūtį įsisuka mokyklinių prekių vajus. Tačiau ar tikrai kasmet reikia naujo penalo, kompiuterio ar kitokių, greit nenusidėvinčių daiktų? Vartotojiškumo mažinimas reiškia, kad bus prikaupiama mažiau atliekų. Vaikai yra mūsų ateitis, todėl atsakingas požiūris į vartojimą ir daiktų ilgesnį naudojimą turi būti pradėtas formuoti kuo anksčiau. Priešmokyklinio apsipirkimo metas - itin tinkamas laikas pasikalbėti su vaikais, kokių jiems daiktų iš tikrųjų reikia, o kokie dar gali būti tinkami naudoti, papasakoti apie ekologiją, antrinį daiktų panaudojimą.
Aplinkos apsaugos specialistai ypač atkreipia dėmesį į ilgesnį elektroninių daiktų naudojimą. Kompiuteris, planšetė, skaičiuotuvas, stalinė lempa, šviečiantis gaublys ar kuprinė su USB jungtimi moksleiviui tikrai gali tarnauti ilgiau nei vienus mokslo metus. Jeigu tokie daiktai sugenda, tvariausia juos atiduoti sutaisyti ir po to naudoti toliau. Žinoma, kažkada ateis metas, kai teks vaikui nupirkti naują kompiuterį ar stalinę lempą. Tačiau prieš įsigyjant naujus daiktus, pravartu vaikams paaiškinti, kaip reikėtų atsisveikinti su senais, nebenaudojamais.
Itin svarbu nuo mažens vaikams akcentuoti, kokią žalą aplinkai daro ne vietoje išmestos atliekos. Pavyzdžiui, į bendrą atliekų konteinerį išmestas nebeveikiantis skaičiuotuvas su baterijomis pateks į sąvartyną, ten jis nesuirs, o iš jo, kaip ir iš bet kokio kito elektronikos prietaiso, į aplinką išsiskirs jame esantys žmonių sveikatai ir gamtai pavojingi sunkieji metalai - litis, cinkas, švinas, kadmis.
Prie vaikų ugdymo prisideda ir aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam“, kasmet vykstantis šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse bei įmonėse. „Man rūpi rytojus“ komandos iš gyventojų surinkta nebereikalinga buitinė technika ir elektronikos prietaisai pirmiausiai bus testuojami. Jeigu senos elektronikos ir technikos suremontuoti nepavyks, tada įrenginiai bus perdirbami, kad vertingas medžiagas būtų galima panaudoti dar kartą.
Įdomybės ir pramogos
Portalo TavoVaikas.lt redakcija dalijasi netikėtais faktais, naudingomis smulkmenomis ir kasdienį gyvenimą praturtinančiomis temomis, kurios aktualios tėvams ir šeimoms. Per Lietuvos miestus keliauja interaktyvus ir nuotaikingas spektaklis vaikams „Žalioji planeta“, kuris kviečia mažuosius piliečius ne tik susipažinti su atliekų rūšiavimo taisyklėmis, bet ir suprasti, kodėl tai svarbu mūsų aplinkai. Spektaklio idėjos autorė - pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“, kuri siekia ugdyti Lietuvos gyventojų atliekų rūšiavimo įpročius nuo mažų dienų.
Kai kurie žiūrovai pasirodymą žiūrėjo ne po vieną kartą. Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ duomenimis, daugiau nei 90% gyventojų mano žinantys, kaip rūšiuojamos atliekos, tačiau net pusė suklysta paklausti, kur mestų vienokią ar kitokią pakuotę. Siekdamas mažinti šį atotrūkį, „Žaliasis taškas“ kasmet įgyvendina per 100 edukacinių iniciatyvų Lietuvos švietimo įstaigose, verslo bendrovėse bei visuomeninėse organizacijose.
Vyrauja nuomonė, kad jaunoji karta su atliekomis elgiasi atsakingai net ir be papildomų paskatų, bet apklausos rezultatai rodo ką kitą - būtent jauni žmonės rūšiuoja rečiau.
„Mes su dukra kasdienius namų ruošos darbus atliekame kartu - tvarkomės, plauname ir šiukšles nešame drauge. Dukrai papasakoju: „Matai, plastikines pakuotes metame į geltonąjį konteinerį, popierines - į mėlynąjį, o stiklinėms pakuotėms skirtas žaliasis konteineris“.
Knyga, skirta protingų tėvų vaikams ir išmintingų senelių anūkams - tiems, kurie siekia užauginti mąstančias ir atsakingas atžalas, norintiems ne tik gyventi gražiame pasaulyje, bet ir patiems jį kurti. Tai nėra knyga apie atliekas. Vaikai kartu su tėveliais taip pat galės dalyvauti kūrybinėse eko dirbtuvėse, kalėdiniame piešinių konkurse, išmėginti jėgas smagiose rūšiavimo varžybose ar turiningai praleisti laiką žaidžiant iš antrinių žaliavų pagamintais populiariausiais stalo žaidimais.
Lietuvoje vienas žmogus per metus išmeta maždaug 500 kg atliekų - tiek, kiek vidutiniškai sveria dramblys arba baltasis ryklys. „Labai svarbu, kad užaugintume naująją kartą su išugdyta rūšiavimo kultūra, supratimu, kam to reikia ir dėl ko tai darome. Svarbu išmokyti vaikus ne tik rūšiuoti, bet ir suvokti, kokia yra viso to svarba aplinkai, kurioje gyvename, žaidžiame, kuriame, augame.“
Kiekvienas vaikas yra smaližius, tačiau ne tik smaližiauti turime atsakingai, bet taip pat elgtis ir su popierėliais, ledų, saldainių, bulvių traškučių pakuotėmis. Tokios atliekos turi būti išmestos į pakuočių rūšiavimo konteinerius. Mažiesiems gali būti sunku suprasti, kas ta pakuotė, todėl per žaidimus ir turime paaiškinti, kad numestą popierėlį gali suvalgyti karvutė, jai skaudės pilvelį ir nebeduos pieno, nebus iš ko padaryti ledų.
Senus, sulūžusius žaislus reikėtų skatinti vaikus dalintis su kitais, mažinti vartojimą. Dauguma žaislų dabar yra su elektronikos komponentais, todėl juos reikėtų mesti į specialius elektronikos atliekų konteinerius arba nuvežti į įmones, kurios perdirba elektronikos elementus.
Svarbu mokyti ir mažesnio vartojimo, kad kai kuriuos daiktus galima naudoti ilgiau. Pavyzdžiui, išaugtus marškinėlius galima panaudoti grindų valymui. Vartotojiškumas priklauso tik nuo mūsų pačių fantazijos ir tam ribų nėra. Kalbant apie vartojimo mažinimą ir tvarumą, reikėtų akcentuoti vaikams, kad svarbu naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų.
Lietuvoje tradicija rūšiuoti atliekas tęsiasi dar tik kiek daugiau nei dešimtmetį, tad tėvams trūksta žinių, kaip rūšiavimo mokyti vaikus. Tiesa, su atliekų rūšiavimo nauda vis plačiau vaikai supažindinami jau darželyje: vyksta aplinkos tvarkymo, grąžinimo akcijos, iš atliekų gaminami darbeliai, mokoma atliekų rūšiavimo pradmenų, vykstama į ekskursijas sąvartynuose, atliekų rūšiavimo aikštelėse ir t.t.
Pirmiausia tėvai turėtų rodyti tinkamą pavyzdį. Vaikai stebi ir stengiasi atkartoti tėvų veiksmus, todėl jei po iškylos gamtoje kruopščiai susirenkate visas atliekas ir nedvejodami pakeliate gatvėje numestą šiukšlę, vaikai mato gerą pavyzdį. Jei įsigysite specialias šiukšliadėžes ir kruopščiai rūšiuosite atliekas, o po to visą turinį išnešite į rūšiavimo konteinerius kieme, analogiškai elgsis ir vaikai.
Mokymas rūšiuoti atliekas per žaidimą ir pasakojimą. Rūšiavimą galima paversti žaidimu, pavyzdžiui, surengti konkursą, kas daugiau atliekų išrūšios ar gražesnį darbelį iš jų sukurs. Galima įsigyti spalvingas šiukšliadėžes arba papuošti jas lipdukais, vaikų pieštais simboliais ir t. t. Galite vaikui papasakoti istoriją, kaip numestas plastikinis maišelis pateko į vandenyną, tuomet jį prarijo delfinas ar ryklys ir jam labai ilgai skaudėjo pilvą. Mokyklinio amžiaus vaikui turėtų padaryti įspūdį pasakojimas, kad plastiko buteliai nesuyra net kelis šimtus metų.
Vartojimo mažinimas. Labai svarbu vaikus supažindinti ne tik su atliekų rūšiavimo pagrindais, bet ir su besaikio vartojimo žala: kuo daugiau vartojame, tuo daugiau atliekų išmetame. Todėl apsipirkdami prekybos centruose neškitės daugkartinio vartojimo maišelius, papasakokite, kodėl svarbu rinktis iš perdirbamų pakuočių pagamintus produktus, kodėl geriau pirkti Lietuvoje užaugintą produkciją ir t.t. Be to, jei vaikas paprašys dar vienos naujos žaislinės mašinos ar lėlytės, nors namuose jų ir taip apstu, skatinkite jį pamąstyti, ar tikrai reikia dar vieno naujo žaislo, kuris galiausiai taps buitine atlieka.
