Šeimos teisė yra viena jautriausių ir sudėtingiausių teisinės sistemos sričių, nes čia susiduria ne tik sausi įstatymų paragrafai, bet ir gilios emocijos, tarpusavio nuoskaudos bei, svarbiausia, mažamečių interesai.
Sąvoka „tėvų pareigos“ reiškia visas tėvų teises ir prievoles vaiko atžvilgiu. Svarbi tėvų pareigų dalis yra globos teisės. Tėvų pareigos taip pat apima bendravimą su vaiku ir prievolę išlaikyti vaiką.
Vaikų teisės - tai žmogaus teisės, išskiriamos kaip atskira šių teisių grupė dėl nepilnamečiams asmenims reikalingos ypatingos apsaugos, siekiant užtikrinti tinkamą jų augimo ir vystymosi poreikį. Dėl vaiko teisių užtikrinimo visų pirma atsakomybė tenka šeimai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Civiliniame kodekse taip pat numatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.
Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, išlaikyti kol bus pilnamečiai, o suaugę vaikai, ar turi pareigą išlaikyti savo tėvus ir teisę bendrauti su jais? Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir už tai jie atsakingi. Jie privalo rūpintis vaikų sveikata, ugdymu ir tokios teisės bei pareigos tėvams išlieka net tuomet, kai tėvas ar motina negyvena kartu su vaiku.
Vaikų teisės - prioritetas? Konstitucija skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Vadovaujantis tarptautinius susitarimus įgalinančiais teisės aktais ir pagrindinio šalies įstatymo - Konstitucijos - saugomomis (skelbiamomis) vertybėmis, priimtas pagrindinis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio paskirtis yra užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą.
Visų šeimos teisinių ginčų ašis yra vaiko interesų pirmumo principas. Tai nėra tik skambi frazė - tai pamatinė taisyklė, įtvirtinta tiek tarptautinėje Vaiko teisių konvencijoje, tiek nacionalinėje teisėje. Teisme, sprendžiant klausimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ar išlaikymo, teisėjas visada vertins situaciją per vaiko prizmę.
Tėvai, naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, dažnu atveju manipuliuoja vaiko teisėmis savo asmeniniams tikslams pasiekti, net ir nepaisydami realių vaiko poreikių ir teisėtų jo interesų.
Tėvų Pareigos ir Vaiko Globos Teisės
Sąvoka „tėvų pareigos“ reiškia visas tėvų teises ir prievoles vaiko atžvilgiu. Svarbi tėvų pareigų dalis yra globos teisės. Globos teisės apima rūpinimąsi vaiku ir jo turtu ir atstovavimą vaikui, todėl teisė priimti sprendimus už vaiką yra iš esmės susijusi su tėvų globos teisėmis.
Jeigu šeimos bylų teismas (vok. Pareiškimai dėl globos teisių turi būti oficialiai patvirtinti. Tai gali padaryti Vaiko teisių apsaugos tarnyba (vok. Jugendamt) arba notaras, o tam tikromis aplinkybėmis tai galima padaryti diplomatinėse atstovybėse užsienyje. Jeigu tėvai nepaskelbia pareiškimų dėl globos teisių ir nėra susituokę, globos teisės priklauso tik motinai. Tačiau šeimos bylų teismas vieno iš tėvų prašymu gali suteikti globos teises abiem tėvams, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
Vokietijos teisėje daroma prielaida, kad paprastai vaiko interesus atitinka galimybė bendrauti su abiem tėvais, todėl vaikui garantuojama teisė bendrauti su tėvais. Teisė bendrauti su vaiku visų pirma reiškia tėvų teisę reguliariai matytis ir kalbėtis su vaiku.
Jeigu abu tėvai turi globos teises, o tada pradeda gyventi skyrium, jie ir toliau abu turi globos teises, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra susituokę. Tačiau vieno iš tėvų prašymu šeimos bylų teismas gali suteikti globos teises vienam iš tėvų. Toks prašymas patenkinamas, jeigu kitas iš tėvų sutinka, nebent vaikui jau būtų suėję 14 metų ir jis prieštarauja, arba jeigu laikoma, kad bendros globos teisių atšaukimas ir globos teisių suteikimas vienam iš tėvų atitinka vaiko interesus.
Paprastai tėvai sprendžia, kaip naudotis bendros vaiko globos teisėmis, ir nėra teisinių reikalavimų, kokia forma tai turi būti daroma. Tačiau tam, kad globos teisių nuostatų pakeitimas būtų teisiškai privalomas, vien sutarties nepakanka - tam reikia šeimos bylų teismo sprendimo. Jeigu tėvai gyvena atskirai, Vaiko teisių apsaugos tarnyba gali padėti jiems parengti abipusiškai priimtiną globos teisių įgyvendinimo planą. Šis planas gali būti naudojamas kaip pagrindas teismo sprendimams dėl globos teisių.
Tėvai taip pat gali susitarti, kaip naudotis teisėmis bendrauti su vaiku, nes atitinkamų reikalavimų nėra. Jeigu tėvai negali patys išspręsti savo konfliktų, jie gali kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą arba į savanorišką vaiko teisių apsaugos organizaciją (vok. Freie Jugendhilfe). Jos teikia tėvams konsultacijas ir padeda jiems įveikti problemas. Taikinamasis tarpininkavimas taip pat gali padėti tėvams pasiekti taikų susitarimą.
Priklausomai nuo prašymo arba pasiūlymo, teisėjas proceso metu gali spręsti visus klausimus, susijusius su globos teisėmis (įskaitant vaiko grąžinimą), bendravimu su vaiku ir vaiko išlaikymu. Teisėjas turi siekti visais proceso etapais konfliktus spręsti abiem šalims priimtinu būdu. Be to, jeigu tėvai nesutaria vaikui svarbiu globos teisių klausimu, teismas gali vienam iš tėvų suteikti dalinę teisę vienam priimti sprendimus (vok.
Kalbant apie globos teises, iš principo taip. Globos teisių neturintis vienas iš tėvų neturi teisės dalyvauti priimant sprendimus. Tačiau jis turi teisę bendrauti su vaiku ir gali kito iš tėvų prašyti informacijos apie vaiko asmeninę padėtį, jeigu tas prašymas yra teisėtas.
Jeigu abu tėvai turi globos teises ir gyvena kartu, jie turi pasiekti abipusiškai priimtinus sprendimus visais su globos teisėmis susijusiais klausimais. Jeigu tėvai gyvena atskirai, abipusiškai priimtinus sprendimus jie turi pasiekti tik vaikui itin svarbiais klausimais.
Vaiko Išlaikymas ir Bendravimo Tvarka
Paprastai abu tėvai privalo užtikrinti išlaikymą. Tėvai gali patys pasirinkti būdą, kaip jie pageidauja užtikrinti savo vaikų išlaikymą.
Apie nepilnamečių vaikų išlaikymą visuomenėje daug diskutuojama ir nuolat pabrėžiama, kad abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai, turi skirti lėšų vaiko išlaikymui. Vaiko išlaikymas - tėvų pareiga ir išlaikymą turi teisę gauti visi nepilnamečiai vaikai. Vaiko tėvai turi teisę susitarti dėl vaiko išlaikymo taikos sutartimi, kurią tvirtina teismas. Nors paprastai prioritetas teikiamas išlaikymui periodinėmis išmokomis, t. y. Išlaikymo vaikui dydis priklauso ir nuo vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, skaičiaus.
Įstatymas numato atvejus, kuomet tėvai turi pareigą teikti išlaikymą ir pilnamečiams vaikams, t. y. kai pilnametis vaikas nedarbingas dėl turimo neįgalumo, jeigu neįgalumas vaikui nustatytas dar būnant nepilnamečiu. Antroji sąlyga - kuomet pilnamečiam vaikui, kuris yra ne vyresnis negu 24 metų, reikalinga materialinė parama dėl to, kad jis studijuoja pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Vertinama pilnamečio vaiko turtinė padėtis, ar vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis; ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis.
Kai tėvai gyvena skyrium, būtina nustatyti aiškią bendravimo tvarką. Tai daroma tam, kad vaikas jaustųsi saugus ir žinotų savo dienotvarkę, o tėvai išvengtų konfliktų. Standartinė bendravimo tvarka dažnai apima kas antrą savaitgalį, dalį atostogų (vasaros, žiemos, pavasario) bei šventines dienas. Tačiau vis dažniau taikomas ir lygiavertės tėvystės modelis (pavyzdžiui, „savaitė-savaitė” arba modelis „2-2-3”), kai vaikas praleidžia vienodai laiko su abiem tėvais.
Pasitaiko nemažai atvejų, kuomet vienas iš tėvų gyvena kitame mieste ar net kitoje valstybėje, tuomet tiesioginis vaiko bendravimas su tėvu ir motina tampa sudėtingesnis. Jeigu ginčas pasiekia teismą, tokiais atvejais bendravimo tvarka nustatoma šiek tiek specifiškesnė. Dažni atvejai, kuomet, vienam iš tėvų gyvenant užsienyje, sudaromos galimybės bendrauti su vaiku retesniais, tačiau ilgesniais periodais. Pavyzdžiui, per atostogas, dažniau bendrauja informacinių ryšių priemonėmis, pvz., telefonu, vaizdo pokalbiais.
Ar pasitaiko atvejų, kuomet vienas iš tėvų nori nustatyti tik sau patogią bendravimo tvarką su vaiku? Kai byla atsiduria teisme, pasitaiko atvejų, kuomet kuris nors iš tėvų siekia tokios bendravimo su vaikais tvarkos, kuri būtų patogesnė būtent jam, t. y. stengiamasi realizuoti savo interesus. Vis dėlto teisme prioritetas teikiamas geriausiems vaiko interesams, įvertinami vaiko norai ir kitos svarbios aplinkybės: tėvų darbo grafikai, vaiko mokymosi grafikas, netgi vaiko ir tėvų tarpusavio santykiai.
Nors tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis rūpintis savo vaikais, bet jie privalo sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su savo artimais giminaičiais, taip pat kitais giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai. Įstatymas apibrėžia, kad artimieji giminaičiai yra tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai bei broliai ir seserys. Bendravimas su artimaisiais giminaičiais svarbus vaikų tapatybės jausmui, harmoningai raidai. Jeigu tėvai arba vienas iš tėvų neleidžia vaikui susitikti, bendrauti su artimais giminaičiais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad orientacinis išlaikymo dydis vienam vaikui turėtų sudaryti apie pusę minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau tai nėra griežta taisyklė. Vaiko poreikiai: Jie turi būti pagrįsti. Į tai įeina maistas, apranga, būstas, komunaliniai mokesčiai (tenkantys vaikui), ugdymas, vaistai ir laisvalaikis. Tėvų turtinė padėtis: Vertinamos abiejų tėvų pajamos, turimas turtas, kiti išlaikytiniai ir sveikatos būklė. Svarbu žinoti, kad išlaikymas gali būti priteisiamas ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir vienkartine suma ar perduodant turtą.
Vienas didžiausių mitų ir dažniausių klaidų. Teisiškai vaiko išlaikymas ir bendravimo teisė yra du atskiri institutai. Draudimas matytis su vaiku negali būti naudojamas kaip bausmė už nemokamus alimentus. Jei tėvas nemoka išlaikymo, skolą reikia išieškoti per antstolius.
Kaip apskaičiuoti išlaikymą vaikui naudojant išlaikymo vaikui skaičiuoklę
Teisminis Procesas ir Vaiko Teisių Advokato Rūpesčiai
Dažnai (nors nereiškia, kad visais atvejais) kiekvienas iš tėvų su vaiku susijusius ginčo sprendimo būdus tempia į savo pusę. Pavyzdžiui, siūloma bendravimo tvarka, prisidengiant vaiko teisių užtikrinimu, siekiama apriboti, švelniai tariant, „netoleruotino“ buvusio gyvenimo partnerio (vaiko tėvo arba motinos) su vaiku bendravimą iki minimumo, nurodant, kad vaikui su skyrium gyvenančiu tėvu arba motina aplinka nėra saugi, nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 2 dalis numato, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena.
Siekdami eliminuoti iš savo ir galiausiai vaiko gyvenimo buvusį nepageidaujamu tapusį gyvenimo partnerį (tėvą arba motiną), proceso dalyviai manipuliuoja (per vaiko gyvenamosios vietos nustatymo institutą ir skyrium gyvenančio tėvo arba motinos bendravimo su vaiku tvarkos institutą) vaiko teise į saugią aplinką, ko neva negali užtikrinti oponentas, nors tokia byloje formuojama pozicija nebūtinai sutampa su faktinėmis aplinkybėmis.
Taip pat tėvai per vaiko išlaikymo institutą, galimai siekdami sau finansinės naudos, teismo prašo priteisti nepagrįstai didelę vaikui išlaikyti sumą, dirbtinai sukonstruodami neva patiriamų išlaidų lentelę (tokiu atveju kaip ir nėra pagrindo teiginiui dėl galimai pažeistų vaiko teisių), arba, turėdami tikslą finansiškai nubausti buvusį gyvenimo partnerį, su kuriuo nustatytina vaiko gyvenamoji vieta ir į kuriuo sąskaitą uzufrukto teise pervestinos piniginės lėšos vaiko poreikiams užtikrinti, įrodinėja kuo mažesnės vaiko išlaikymo sumos pagrįstumą, kuri akivaizdžiai neatliepia net ir būtinųjų vaiko poreikių, ką ir kalbėti apie papildomas realizavimo galimybes.
Tėvai, naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, dažnu atveju manipuliuoja vaiko teisėmis savo asmeniniams tikslams pasiekti, net ir nepaisydami realių vaiko poreikių ir teisėtų jo interesų. Kuris iš bylos šalių - tėvų „nugalės“ teisminio proceso metu ir „apgins“ (kaip vaiko įstatyminis atstovas) vaiko teises, priklauso ir nuo paties tėvo ar motinos interesų atstovavimo bylos nagrinėjimo metu, įskaitant tinkamą šalių rungtyniškumo principo įgyvendinimą, pasitelkus advokatą, veikiantį išskirtinai savo kliento interesais.
LR CK numato, kad vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kokios reikia jo gerovei. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Vaikas tokią teisę turi beatsižvelgiant į tai, šias pareigas jo tėvai gali atlikti ar ne. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad paminėtos jo teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai tų pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia apribota.
Kalbant apie vaiko globos (rūpybos) steigimo principus - viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos nuostatų, kad visur ir visada pirmiausia būtina atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Todėl ir steigiant globą (rūpybą) visų pirma vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu. Antras principas, kad pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai. Trečias principas - vaiko globa (rūpyba) šeimoje. Vaiko globa (rūpyba) galima ne tik šeimoje, bet ir šeimynoje, vaikų globos institucijoje. Tačiau pirmenybė teikiama būtent globai (rūpybai) šeimoje. Ketvirtas principas, kas teigiant steigiant globą (rūpybą) turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų. Globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų. Nepilnamečiai iki 14 metų yra neveiksnūs, todėl nustatyti globą yra labai svarbu įgyvendinant ir ginant nepilnamečių teises, nes globėjas turi rūpintis ir įgyvendinti asmenines ir turtines nepilnamečio teises. Vaikams nuo 14 iki 18 metų nustatoma rūpyba. Pagrindinis kriterijus steigti rūpybą yra vaiko amžius. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra ribotai veiksnūs ir gali patys įgyvendinti kai kurias turtines teises. Tačiau laikomasi nuomonės, kad tokio amžiaus nepilnamečiai nėra pakankamai psichiškai ir socialiai subrendę visiškai savarankiškai įgyvendinti savo teises.
Dažnai klaidingai manoma, kad jei tėvas ar motina moka priteistą išlaikymą (alimentus), jų pareigos tuo ir baigiasi. Tačiau įstatymas numato, kad tėvų valdžia yra lygi, o pareigos - kur kas platesnės nei tik finansinės. Abu tėvai privalo rūpintis vaiko fiziniu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tai reiškia aktyvų dalyvavimą vaiko gyvenime: domėjimąsi mokslo rezultatais, lankymąsi tėvų susirinkimuose, būrelių parinkimą ir laisvalaikio organizavimą. Tėvai privalo užtikrinti vaiko sveikatos priežiūrą. Tai apima ne tik vizitus pas gydytojus ligos atveju, bet ir profilaktinius patikrinimus, skiepus (pagal tėvų susitarimą ir rekomendacijas) bei sveiką gyvenseną. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi pareigą netrukdyti, o priešingai - skatinti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu.
Besiskiriantys sutuoktiniai (vaiko tėvai), spręsdami iš šeimos teisinių santykių kilusius ginčus, gali realizuoti savo teisę į advokatą, kreipdamis į jį dėl teisinių paslaugų arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos (iš dalies apmokamos) teisinės pagalbos suteikimo ir taip užsitikrina galimybę gauti tinkamą teisių gynimą ir atstovavimą teisme. Tačiau šeimos teisės bylose teisinių santykių dalyviai, kaip minėta, dažnu atveju būna ir nepilnamečiai asmenys - vaikai, kurių teisės ir teisėti interesai tiesiogiai susiję su spręstinais teisminio proceso metu ginčais, kylančiais dėl jų tėvų tarpusavio nesutarimų ir interesų konflikto. Tad pagrįstai kyla klausimas, kas gi užtikrina vaiko, priklausančio nuo suaugusiųjų (tėvų, globėjų) valios, teisę į tinkamą atstovavimą jo interesams šeimos teisės byloje.
Pagal šiandien galiojantį teisinį reguliavimą tokio pobūdžio bylose nėra numatytas privalomas vaiko advokato dalyvavimas, tad, jeigu vaiko tėvai ar globėjai nemato būtinybės kreiptis vaiko interesais į advokatą (pareigos šeimos teisės bylose, nagrinėjamose dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), vaikui išlaikymo priteisimo (pakeitimo) ir pan., skirti vaikui advokatą nekyla ir valstybei), tinkamas vaiko atstovavimas nėra užtikrinamas, tokiu būdu pažeidžiant žmogaus (vaiko) teisę į advokatą kaip garantą į teisingą teismą.
Vaiko tėvai, šeimos teisės bylose būdami šalimis (ieškovais, atsakovais), veikdami per savo atstovus - advokatus - neva vaiko interesais ir deklaruodami jų teises kaip prioritetines, visų pirma yra suinteresuoti, kad būtų patenkinti jų teisėti lūkesčiai, tačiau nebūtinai sutampantys su realiais vaiko poreikiais ir tinkamu jų teisių realizavimu.
Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) 10 straipsnio nuostatas, kurios numato vieną pagrindinių advokato profesinės veiklos lojalumo klientui principų, t. y. advokato pareigą teisines paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų jo interesus. Advokato lojalumo klientui principas - tai vienas pamatinių advokato profesinės veiklos principų, kurio esmė - užtikrinti kliento pasitikėjimą advokatu. Advokatas, sudarydamas su klientu dėl atstovavimo teisme teisinių paslaugų sutartį, įsipareigoja veikti išskirtinai jo interesais. Taigi advokatui, priėmus pavedimą veikti vieno iš tėvų interesais, objektyvus, nešališkas vaiko teisių atstovavimas nėra įmanomas (net ir tuo atveju, kai klientas - vaiko tėvas ar motina - kreipiasi į teismą su ieškiniu kaip ieškovas vaiko interesais (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), vaikui išlaikymo priteisimo (pakeitimo) ir pan.).
Kai tikslas nubausti buvusį sutuoktinį. Šeimos bylos pasižymi tuo, kad jose retai būna laimėtojų klasikine prasme. Ilgas bylinėjimasis sekina finansinius resursus ir, kas blogiausia, žaloja vaiko emocinę sveikatą. Todėl visada rekomenduojama pirmiausia ieškoti taikaus sprendimo būdo. Teisinė taikos sutartis visada yra geriau nei teismo sprendimas, nes ji gimsta iš abiejų šalių sutarimo ir yra lengviau vykdoma. Tačiau, kai susitarti nepavyksta, kvalifikuoto šeimos teisės advokato pagalba tampa būtina norint tinkamai suformuluoti reikalavimus, surinkti įrodymus apie pajamas ar vaiko poreikius ir apginti vaiko teisę į visavertį gyvenimą.
