Skyrybos - tai vienas sunkiausių išbandymų, su kuriuo susiduria šeimos. Šiuo sudėtingu laikotarpiu svarbiausia išsaugoti vaikų emocinę pusiausvyrą ir užtikrinti jų gerovę. Deja, ne visos poros sugeba išsiskirti taikiai ir pagarbiai, ypač kai kalba eina apie vaikų auklėjimą ir jų gerovę. Dažnai po skyrybų vienas iš tėvų, paprastai motina, tampa pagrindiniu vaiko globėju, o kitas tėvas - atstumtuoju. Ši situacija gali turėti itin neigiamų pasekmių vaiko psichologinei raidai.
Vakarų Europos šalių tyrimai rodo, kad po skyrybų 90-95% vaikų žalojimo ir pasisavinimo atvejų įvyksta dėl motinų veiksmų, ir tik 5-10% - dėl tėvų.
Tėvai, suprasdami, kad jų santykiai kaip partnerių iširo, bet santykiai kaip tėvų nesibaigs niekada, turėtų stengtis elgtis bent jau pakančiai vienas su kitu. Svarbu tariasi dėl vaikų auklėjimo, informuoti vienas kitą apie reikalaus, liečiančius bendrus vaikus, ir sugebėti kultūringai bei pagarbiai elgtis vaikų akivaizdoje. Toks požiūris padeda užtikrinti vientisą vaiko auklėjimą ir formuoti jo asmenybę aiškių moralinių principų pagrindu. Tai sunkus, bet įmanomas uždavinys tėvams, negyvenantiems kartu.
Tėvystė - tai ne tik žodis, bet ir veiksmažodis, reiškiantis visą gyvenimą trunkančią atsakomybę už vaikus ir jų ateitį. Ši atsakomybė verčia tėvus ieškoti kompromisų ir išlikti padoriems, kad vaikai jaustųsi mylimi ir nebūtų dvasiškai žlugdomi.
Motinų elgesys ir jo poveikis vaikams
Motinų elgesys ir veiksmai, nukreipti prieš tėvą, prasideda sąmoningai ar nesąmoningai skyrybų laikotarpiu ar iš karto po jų. Šie veiksmai gali būti atsitiktiniai arba nuolatiniai, subtilūs arba grubūs, nuo neigiamų pastabų iki melavimo ir šmeižimo. Tokie veiksmai sukelia vaikams stresą, kuris gali peraugti į rimtus psichinius sutrikimus, tokius kaip PAS (tėvų atstūmimo sindromas).
Motinos turėtų susimąstyti, ar jos nesąmoningai neskatina vaikų atstumti tėvą ir jo meilę, taip traumuodamos juos psichologiškai.
Klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti motinos:
- Ar jūsų vaikų elgesys ir įpročiai yra įtakojami aplinkinių žmonių (tėvų, mokytojų, kaimynų, kitų vaikų)?
- Ar esate tolerantiška ar priešiškai nusiteikusi vaiko tėvo atžvilgiu? Ar paniekinančiai ir žeminančiai apie jį atsiliepiate? Ar neteisingai jį kaltinate nebūtais dalykais?
- Ar įteigiate vaikui, kad pas tėvą namuose nieko gero nevyksta? Ar suvokiate, kad tokiu elgesiu perduodate vaikui savo baimes ir neigiamus jausmus?
- Ar suprantate, kad jūsų įteigintos baimės ir nepasitikėjimas gąsdina vaiką ir sukelia jam fobijas?
- Ar, girdint vaikui, pagarbiai kalbate apie vaiko tėvą su savo giminaičiais ar draugais?
- Ar pamirštate paminėti vaikų tėvo teigiamas savybes specialistams, susijusiems su jūsų reikalais (advokatui, vaikų teisių apsaugos darbuotojams, psichologui)?
- Ar esate pasiruošusi kartu su tėvu išsiaiškinti iškilusius nuomonių skirtumus ar nesklandumus, gal net su tarpininko pagalba?
- Su kokia nuotaika pranešate vaikui, kad jo tėvas nori su juo kalbėti?
- Ar vaikui neutralia (ar net neigiama) intonacija sakote, kad kažkas nori su juo kalbėti? Ar su gera nuotaika pašaukiate vaiką sakydama, kad jo tėtis skambina?
- Ar jūsų reakcija į tėvo skambutį yra tokia pat, kai esate viena ir kai kas nors svečiuojasi?
- Ar dažnai sakote tėvui, kad jis skambina “netinkamu momentu”?
- Kaip elgiatės, kai pamatote jūsų bendrų vaikų tėvo elektroninį laišką jiems? Ar “per klaidą” ar “netyčia” tėvo žinutes ištrinate?
- Ar laiškus ir kitokius siuntinėlius nuo tėvo vaikams perduodate iš karto? Ar pati pirma juos atplėšiate? Ar “netyčia” juos išmetate ar sunaikinate?
- Ar esate patenkinta, kad jūsų vaikai reguliariai susitinka ir bendrauja su jų tėvu? Ar leidžiate vaikams tai matyti?
- Ar einate kartu su vaikais pirkti tėvui dovanos? Ar leidžiate vaikams nuvežti dovaną, paskambinti ar nuvykti pas tėvą švęsti jo gimtadienio?
- Ar padedate vaikams nuvykti pas tėvą? Ar pati nuvežate ir palydite, pasiimate ar pasitinkate grįžtančius? Ar suprantate, kad toks jūsų elgesys yra pritarimas, kad su tėvu bendrauti yra gerai?
- Ar esate patenkinta tėvo dovanėlėmis vaikams, ar džiaugiatės kartu su jais?
- Ar pažįstate, ar bent esate girdėję apie jūsų vaikų draugus iš tėvo aplinkos? Ar žinote jų vardus, ar kalbate su vaikais apie tuos draugus?
- Ar su vaikų tėvu esate aptarę vaikų bendravimo su tėvu ir lankymosi pas jį sąlygas? Ar laikotės tų susitarimų? Ar ginčijatės ar baratės vaikams girdint?
- Ar pasistengiate, kad vaikams svarbių įvykių metu jų tėvas galėtų dalyvauti?
- Ar pasistengiate sutrukdyti vaikų ir tėvo kartu planuojamas atostogas?
- Ar jums kyla problemų dėl to, kad jūsų bendrų vaikų tėvas turi naują draugę, gyvenimo partnerę, žmoną?
- Ar keičiasi jūsų elgesys su vaiko tėvu dėl to, kad jis ne vienas?
- Ar pritariate jūsų bendrų vaikų bendravimui su seneliais iš tėvo pusės? Jei ne, tai gal net stengiatės tą bendravimą nutraukti? Dėl kokių priežasčių?
- Ar kartu su vaikais rūpinatės dovanėlėmis seneliui ar močiutei iš tėvo pusės? Ar skatinate vaikus tai daryti? Ar einate kartu su vaikais aplankyti senelių iš jų tėvo pusės?
- Ar skatinate vaikus paskambinti seneliams iš tėvo pusės, ar parašyti atvirutę?
- Ar demonstruojate vaikams savo nepasitenkinimą dėl jų bendravimo su šiais seneliais? Ar leidžiate sau nepagarbiai replikuoti jų adresu?
Motinos, kurios kaltina buvusį vyrą ir vaikų tėvą už visas savo nesėkmes, stengiasi jį išstumti, net ir naudodamos išgalvotus kaltinimus. Tai gali būti daroma dėl baimių, netikrumo jausmo, pavydu ar frustracijų. Tokiu būdu vaikai tampa ginklu prieš tėvą, siekiant jam suduoti “mirtiną smūgį”.
Manipuliavimas vaikais, nuolatinis “nuodijimas” ir neapykantos skiepijimas vaikams prieš jų tėvą, net ir be faktų pagrindimo, gali paveikti aplinkinius ir priversti juos “tikėti” sufabrikuotais faktais. Net jei aplinkiniai žino, koks tėvas iš tiesų yra, motina gali tęsti šmeižimo kampaniją, remdamasi specialistų (VTAT, terapeutų, psichologų, juristų) pagalba, kurie dėl laiko stokos ar neprofesionalumo gali patvirtinti jos melagystes.
Tėvo vardo teršimas ir jo garbės bei orumo žeminimas vaikų akivaizdoje yra taip pat ir vaikų žeminimas bei įžeidinėjimas. Tai ilgainiui pažeidžia ir kenkia vaikams. Jų individualybė kilusi iš dviejų žmonių - tėvo ir motinos. Jei vienas iš tėvų laikomas nevertu, vaikas gali pradėti nekęsti savęs, savo kūno ir charakterio bruožų, paveldėtų iš “tokio siaubingo” tėvo.
Svarbu suprasti, kad vaikams būtina žinoti, jog abu tėvai domisi jų pasiekimais, didžiuojasi jais ir noriai dalyvauja mokyklos renginiuose.
Tėvų vaidmuo ugdant vaikus yra nepaprastai svarbus. Nuo pat pirmųjų dienų vaikas siekia palaikyti ryšį su motina, formuojasi prieraišumas ir pasitikėjimas aplinka. Saugūs ir ramūs santykiai su globėju lemia supratimą, kad pasaulis yra saugus, o vaikas yra mylimas ir vertingas.
Vaikystė - gražiausias gyvenimo laikotarpis, kupinas emocijų, ieškojimų ir atradimų. Nuo pat mažens vaikas mokosi suprasti pasaulį, save ir žmones. Jo raida priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp kurių svarbiausią vaidmenį vaidina šeimos aplinka ir tėvų elgesys.
Tėvų nuostatos ir auklėjimo stiliai turi didelę įtaką vaiko raidai. Autoritetingas stilius, kai tėvai bendrauja su vaiku ir nustato taisykles, kurios yra pritaikytos prie jo amžiaus ir gebėjimų, yra palankiausias.
Šeimos aplinka - tai vieta, kurioje mokomasi elgesio modelių ir ryšių, sudarančių tarpasmeninių santykių pagrindą vėlesniame gyvenime. Palanki patirtis šeimoje padeda kurti geresnius santykius su aplinkiniais ir geriau prisitaikyti prie gyvenimo.
Tėvai yra elgesio modeliai. Jei šeimoje trūksta vieno iš tėvų, vaikai vėlesniame gyvenime gali turėti problemų įsisavinant socialinius vaidmenis.
Santuokinių santykių tvirtumas taip pat turi įtakos atmosferai namuose. Įtampa ir konfliktai veikia visą šeimos sistemą. Svarbu valdyti stresą šeimoje ir neįtraukti vaiko į konfliktus.
Pagrindiniai vaiko poreikiai
Pagal Jeffrey Young, pagrindiniai vaiko poreikiai yra:
- Saugi aplinka: Tėvai visada pasiekiami fiziškai ir emociškai. Svarbi stabili aplinka, kurioje vaikas jaustųsi saugiai ir turėtų į ką kreiptis.
- Brandus vadovavimas: Vaikui reikia aiškių ribų ir nuoseklaus vadovavimo. Nei visiška laisvė, nei per griežtos taisyklės nėra palankios sąlygos tinkamam vystymuisi.
- Savęs išraiškos laisvė: Vaikui turi būti leista nekritikuojant priimti nedidelius sprendimus, pasirinkti ir tyrinėti pasaulį. Būtinas dialogas su vaiku, jo nuomonės išklausymas.
- Meilė ir dėmesys: Vaikui pakanka vieno žmogaus, kuris suteiktų jam tikrą meilę, švelnumą, susidomėjimą ir laiką. Empatija - supratimas ir jautrumas vaiko jausmams.
- Autonomija: Tėvai turėtų suteikti vaikui laisvę tyrinėti pasaulį, bet užtikrinti, kad jie bus šalia, kai reikės. Pernelyg saugantys tėvai skatina priklausomybę.
- Pagarba ir pripažinimas: Besąlyginė meilė vaikui, pripažinimas jo vertės nepriklausomai nuo pasiekimų. Sveikuose namuose yra erdvės parodyti silpnybes, jautrumą, būti autentiškam ir priimtam.
Nepatenkinus šių poreikių, vaiko saviraiškai ir suaugusiųjų savirealizacijai nebus vietos.
Anketos ir jų vaidmuo
Anketos, naudojamos įvairiose įstaigose (pvz., Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje), padeda surinkti diagnostiškai svarbią informaciją apie vaiko raidą ir sunkumus. Nors kai kurie klausimai gali pasirodyti pernelyg asmeniški, svarbu suprasti, kad jie skirti objektyviai įvertinti situaciją ir suteikti tinkamą pagalbą.
Tėvų pareiga yra užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą, o įstatymai numato galimybę informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl galimų vaiko teisių pažeidimo.
Tarptautiniai tyrimai, tokie kaip “Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų interneto naudojimo sąsajos su jų socialine emocine raida bei santykiai su tėvais”, siekia suprasti vaiko raidą įvairiose kultūrose ir nustatyti galimus rizikos veiksnius.
Svarbu, kad tėvai suprastų anketų tikslus ir bendradarbiautų su specialistais, siekiant užtikrinti vaiko gerovę.
Tėvų vaidmuo auginant brandžią asmenybę
Vaikų auginimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis tėvų įsitraukimo ir bendradarbiavimo. Svarbu priimti vaiko jausmus, palaikyti jį visais vystymosi etapais ir suteikti jam saugią bei mylinčią aplinką.
Meilė ugdoma meile, kantrybė - kantrybe. Svarbu vengti smurto ir institucinio smurto, kuris gali pakenkti vaikui ir šeimai.
Užuot kaltinus ir baudus, svarbu padėti tėvams, šviesti juos apie tėvystės įgūdžius ir skatinti konstruktyvų dialogą šeimoje.
Tik bendradarbiavimas, supratimas ir pagarba gali padėti užauginti sveikus, laimingus ir brandžius asmenis.
Skyrybų poveikis vaikui skirtinguose jo amžiaus tarpsniuose - Neringa Martišienė
Anketos klausimai ir galimi atsakymai:
| Klausimas | Galimi atsakymai |
|---|---|
| Jūsų šeima | Mergaitė, Berniukas, Miestas, Kaimas, mama, tėtis, globėjas, globėja, sesuo, brolis, senelis, senelė, pamotė, patėvis, kitas |
| Jūsų išsilavinimas | Vidurinis, Aukštesnysis, Aukštasis, Nežinau |
| Tėvų darbas | Abu dirba, Dirba vienas iš mūsų, Abu bedarbiai, Nežinau |
| Tėvų santykiai | Labai geri, Geri, Patenkinami, Blogi, Kita |
| Ar tėvai rūko? | Taip, Ne, Abu rūko, Nėra, Nežinau |
| Ar vartojate alkoholį? | Taip, vieną kartą, Taip, 2 kartus ir daugiau, Ne, nevartoju |
| Kiek laiko per dieną vaikas praleidžia prie ekranų? | Mažiau nei 1 val., 1-2 val., 3 ar daugiau val. |
| Ar vaikas lankosi mokykloje? (Jei taip, kokioje klasėje ir kodėl?) | Taip, Ne, Netaip |
| Ar vaikas turi mokymosi sunkumų? | Taip, Ne, Nežinau |
| Kaip vaikas jaučiasi klasėje? | Labai gerai, Gerai, Normaliai, Blogai, Labai blogai |
| Ko labiausiai trūksta vaikui? | Dėmesio, Bendravimo, Supratingumo, Bendros veiklos, Daugiau laiko kartu, Atvirumo, Kad jį labiau domintų jo problemos, Nieko |
| Kaip vaikas baudžiamas? | Fiziškai, Atima telefoną, Namų areštas, Nebaudžia, Nėra |
| Ką vaikas veikia kartu su tėvais? | Vakarieniauja, Žiūri televizorių, Ruošia pamokas, Pramogauja, Keliauja, Kita |
| Ar tėvai domisi vaiko gyvenimu? | Taip, Ne, Kartais |
| Kokius prisiminimus vaikas turi apie tėvus? | Gerus, Blogus, Įvairius |
Svarbu suprasti, kad tėvų elgesys ir nuostatos daro didelę įtaką vaiko psichologinei gerovei. Atsakingas ir mylintis požiūris į tėvystę, pagarba kitam tėvui ir atviras bendravimas yra pamatiniai elementai, užtikrinantys vaiko laimingą ir sveiką vystymąsi.
