Nėštumas - tai ypatingas ir labai jautrus moters gyvenimo periodas, kupinas pasikeitimų, džiaugsmo ir kartu rūpesčio. Kūdikio laukimas yra stebuklingas, tačiau nepažįstamas ir kartais bauginantis metas. Moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, bet kokia nėštumo būsena yra nauja, nepatirta ir kelianti klausimų „ar taip turi būti”. Dažnais atvejais moterys konsultuojasi su draugėmis, diskutuoja apie savo simptomus forumuose, socialiniuose tinkluose ir, be abejo, sulaukia daug patarimų. Deja, ne visada teisingų. Svarbu suprasti, kad nėštumas - tai ne tik džiaugsmingas laukimas, bet ir laikotarpis, kai moters kūnas patiria daugybę fiziologinių pokyčių. Šie pokyčiai gali turėti įtakos ne tik bendrai sveikatai, bet ir regėjimui.
Labai svarbu kritiškai įvertinti savo kūno galimybes ir suprasti, kad šiame gyvenimo etape reikėtų pasisaugoti, elgtis atsargiau, neskubėti. Judėti nėštumo metu yra būtina, tačiau reikėtų atsisakyti nukritimo riziką turinčios, geros kūno koordinacijos reikalaujančios sportinės veiklos. Pavyzdžiui, net jei fizinė būklė tai leidžia, verčiau nevažinėti dviračiu ar riedučiais, neslidinėti, nečiuožti pačiūžomis, nejodinėti ir pan.
Fiziniai pokyčiai ir diskomfortas nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali sukelti įvairų diskomfortą. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius:
- Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas: Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Tai gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.
- Krūtų jautrumas: Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.
- Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas: Šie pojūčiai gali būti susiję su padidėjusiu progesterono lygiu. Nuovargis dažnai pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
- Nuotaikų kaita: Tai besikeičiančių hormonų įtaka, stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.
- Dažnas šlapinimasis: Nėščioms moterims pakinta šlapimo takų anatomija, o didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas: Dėl hormonų poveikio ir didėjančio spaudimo gali atsirasti šie sutrikimai. Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą.
- Pasikeitęs svorio centras ir didesnis svoris: Nėštumo metu svorio centras pasislenka į priekį, pasikeičia laikysena, todėl sunkiau išlaikyti pusiausvyrą.
- Laisvesni raiščiai: Nėštumo hormonai lemia didesnį raiščių elastingumą, kas reikalinga vaisiaus augimui ir gimdymui, tačiau dėl to atsipalaiduoja ir stuburą bei kūno sąnarius laikantys raiščiai.
- Nugaros skausmas: Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų, ypač antrajame ir trečiajame trimestre. Tai lemia pakitusi kūno masė, svorio centras, neteisinga laikysena ir raiščių atpalaidavimas.
- Ištinusios kojos: Nėštumo metu organizmas kaupia skysčius, todėl gali tinti pėdos, kulkšnys, blauzdos, o kartais ir veidas bei rankos.
- Strijos (nėščiųjų drūžės): Tai odos patempimai, atsirandantys dėl hormoninės veiklos ir svorio pokyčių.
- Pokyčiai odoje: Gali atsirasti spuogelių, pigmentacijos pokyčiai (pvz., "nėštumo kaukė", tamsėjančios odos sritys), padidėjęs odos jautrumas.
- Dantenų kraujavimas: Dėl hormonų pokyčių dantenos tampa jautresnės ir dažniau kraujuoja.
- Krūtinės pokyčiai: Krūtinė didėja ir tampa jautresnė.
- Padidėjęs kūno plaukuotumas: Gali pastebimai augti plaukai ir nagai.
Nėštumo metu daugelis moterų patiria akių sausumo simptomus, kurie gali pabloginti regėjimą ir sukelti diskomfortą. Dėl hormonų svyravimų, skysčių apykaitos pokyčių ir imuninės sistemos veiklos, nėščios moterys gali patirti įvairių akių sutrikimų. Maždaug 15-50 % nėščiųjų patiria tam tikrus regėjimo sutrikimus. Hormonų svyravimai, ypač estrogeno lygio padidėjimas, gali sukelti akių sausumą, paraudimą ir sudirginimą. Be to, skysčių susilaikymas organizme gali sukelti akių vokų paburkimus ir net keisti ragenos formą, todėl regėjimas gali svyruoti.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Yra keletas situacijų nėštumo metu, kurios gali reikalauti skubios medicinos pagalbos. Svarbu žinoti šiuos požymius ir nedelsti kreiptis į gydytojus:
- Judesių sumažėjimas ar dingimas: Jeigu pastebėsi, kad kurį laiką nejaučiate judesių ar jų skaičius itin sumažėjęs, ramiai atsigulkite, atsipalaiduok, pakutenkite pilvuką, švelniai pabaksnokite, suvalgykite kažką saldaus. Jeigu vis tiek nejaučiate judesių, kreipkitės į skubios pagalbos skyrių.
- Stiprus, nuolatinis skausmas pilvo srityje: Nėštumo metu augant gimdai, moterys dažnai jaučia aštrų, kartais buką skausmą pilvo srities šonuose, tačiau šis skausmas trumpalaikis. Suskaudo ir praėjo. Jeigu jaučiate intensyvų, varginantį skausmą pilvo apačioje, stipresnį nei menstruacijų metu, nedelskite ir vykite į gydymo įstaigą pasitikrinti.
- Tepimas ar kraujavimas: Nėštumo metu negalima nekreipti dėmesio į kraujavimą. Pastebėjote gausesnį šviesų kraują? Nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
- Makšties išskyros: Normalu, kad nėštumo metu pas moterį yra išskyrų, tačiau jeigu matote žymų jų pagausėjimą, spalvos pasikeitimą, atsiranda nemalonus kvapas, makšties ar vulvos niežulys, skausmas - praneškite gydytojui.
- Priešlaikinio gimdymo požymiai: Jeigu nėštumo trukmė mažesnė nei 37 savaitės ir jaučiate gimdos susitraukimus (nugaros skausmą, pilvo skausmus), daugiau nei 4 kartus per valandą, jeigu jaučiate sunkumą dubens srityje, būtinai pasitarkite su gydytoju.
- Staigus veido, rankų ar kojų patinimas: Veido, rankų patinimas nėštumo metu yra normalu, tačiau jeigu pastebėjote, kad jums stipriai tinsta kojos ir kulkšnys, rodos, staiga priaugote daugiau svorio, nedelsiant pasitarkite su gydytoju.
- Depresija ar stiprus nerimas: Jeigu apima didelis nerimas, nusivylimas, liūdesys, užeina panikos priepuoliai, nebegalite susitvarkyti su savo kasdieniais rūpesčiais, kyla mintys apie savęs žalojimą - būtinai kreipkitės pagalbos.
- Sunkus pykinimas ir vėmimas: Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Nėštumo metu gali paveikti įvairių akių ligų eigą. Pavyzdžiui, diabetinė retinopatija, kuri gali pasireikšti nėščioms moterims, sergančioms cukriniu diabetu, kelia didelį pavojų regėjimui. Ši liga gali pažeisti tinklainės kraujagysles, todėl būtina griežta cukrinio diabeto kontrolė. Taip pat glaukoma, kurios eiga gali keistis dėl nėštumo, reikalauja reguliaraus akių patikrinimo. Uveitas ir autoimuninės ligos, tokios kaip Greivso liga, taip pat gali paveikti regėjimą nėštumo metu.
Rūpinimasis savimi ir kūdikiu
Nėštumas - tai moters organizmo testas: besilaukiant kūdikio gali išryškėti silpniausios jo vietos. Tad, idealiu atveju, kūną nėštumui reikia paruošti iš anksto. Prieš ruošiantis nėštumui, siūloma apsilankyti ne tik pas ginekologą, bet ir pas fizinės medicinos gydytoją ar kineziterapeutą, kad šis įvertintų, ar kaulų-raumenų sistema yra pasiruošusi išlaikyti augantį moters svorį, besikeičiantį kūno masės centrą, dėl hormonų kintančią sąnarių ir raiščių būklę.
Patarimai, kaip palengvinti nėštumo laikotarpį:
- Mityba: Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą.
- Poilsis: Stenkitės eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
- Fizinis aktyvumas: Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją.
- Svorio kontrolė: Svarbu stebėti savo svorio prieaugį. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
- Akių priežiūra: Rekomenduojama naudoti dirbtinius ašarų lašus, vengti akių trynimo ir reguliariai konsultuotis su akių gydytoju.
- Emocinė sveikata: Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Gilaus kvėpavimo pratimai, pozityvūs jausmai ir juokas gali padėti sumažinti stresą.
Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, kurie gali turėti įtakos vaisiaus akių vystymuisi. Pavyzdžiui, rubella IgG antikūnų tyrimas padeda išvengti įgimtos raudonukės, kuri gali sukelti rimtus akių pažeidimus. Toksoplazmozės ir cytomegaloviruso (CMV) antikūnų tyrimai taip pat yra svarbūs, nes šie virusai gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus akių sveikatai. Ultragarsas nėštumo metu yra pagrindinis vaisiaus vystymosi stebėjimo metodas. Nors pagrindinis dėmesys skiriamas bendriems vaisiaus rodikliams, ultragarso metu taip pat galima vertinti veido bruožus ir akių sritį. Tai leidžia anksti pastebėti galimas anomalijas, kurios gali turėti įtakos vaisiaus akių sveikatai.
Regėjimo pokyčiai nėštumo metu | Akių gydytojas paaiškina
Nėštumo pabaiga ir kūdikio atėjimas į pasaulį yra džiaugsmingas laikotarpis, tačiau tai taip pat gali būti metas, kai moterys susiduria su naujais iššūkiais, įskaitant akių sveikatą. Po gimdymo kai kurios moterys gali pastebėti, kad regėjimas keičiasi, o tai gali būti susiję su hormoniniais pokyčiais, streso lygio padidėjimu ir miego trūkumu. Jei po gimdymo pastebite, kad regėjimas pablogėjo, būtina nedelsiant kreiptis į specialistą. Reguliarūs akių tyrimai padės nustatyti, ar yra kokių nors rimtų problemų, tokias kaip glaukoma ar diabetinė retinopatija, kurios gali pasireikšti po nėštumo.
Nėštumo metu akių tyrimai yra būtini, siekiant užtikrinti ne tik moters regėjimą, bet ir besivystančio vaiko akių sveikatą. Svarbu atminti, kad jūsų akys yra ne tik langas į pasaulį, bet ir svarbi jūsų sveikatos dalis.
