Auginti vaiką - tai nuolatinis procesas, kupinas iššūkių ir džiaugsmų. Daugelis tėvų ieško būdų, kaip kurti ryšį su vaikais, išlaikyti drausmę ir kartu auginti savarankišką, pasitikintį savimi žmogų. Tačiau kasdienybėje tai ne visada paprasta.
Knyga „Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus?“ siūlo sprendimus, kaip paskatinti vaiko fizinę, kalbos, pažinimo, socialinę ir emocinę raidą. Ji pilna kūrybinių veiklų idėjų, kurios skatina vaiko ugdymosi procesą ir suteikia visai šeimai kūrybos, buvimo kartu džiaugsmą. Šioms idėjoms įgyvendinti pakaks namie turimų priemonių.
Pozityvioji tėvystė: principai ir praktika
Pozityvioji tėvystė - tai ne taisyklių rinkinys, o gyvenimo filosofija, kurios pagrindiniai principai yra aiški struktūra, ribos, nuspėjama rutina ir loginės pasekmės. Ji akcentuoja, kad pozityviai tėvystei labai svarbūs šie principai. „Vietoje bausmių pozityvioji disciplina skatina vaiko savarankiškumą, kuris ugdo pasitikėjimą savimi ir didina atsparumą. Svarbiausias tikslas - auginti žmogų be kontrolės, bausmių ar žeminančių priemonių“, - pabrėžia specialistė G. G. Gutauskienė.
Svarbu priimti visas vaiko emocijas. „Kai priimamos visos jaučiamos emocijos, mokomasi atpažinti kylančius jausmus, tampa lengviau tvarkytis su įtampa. Psichologės teigimu, natūralu, kad tiek vaikai, tiek tėvai gali jausti įvairias, netgi intensyvias ir sunkias emocijas. Labai svarbu stebėti save, atpažinti savo jausmus ir mintis.“ Kita vertus, dažnai būna taip, kad kai vaiko elgesys netinkamas, sunku išlikti ramiems dėl jaučiamo nuovargio. Todėl itin svarbu pasirūpinti savimi.
Pozityvi tėvystė - tai procesas, o ne pasiektas tobulumas. Visi vaikai elgiasi netinkamai, visi tėvai daro klaidų, tad tobulėjame stengdamiesi. Tėvai pripažįsta vaiko emocijas, tačiau elgesys yra koreguojamas ir to svarbu nepamiršti. Ribos suteikia vaikui saugumo jausmą, nes vienas esminių principų yra tas, kad vaikas jaučiasi mylimas ne tada, kai jam viskas leidžiama, o kai tėvai moko suprasti pasekmes, kas yra priimtina, o kas ne. Ribos, brėžiamos švelniai, su meile ir šiluma, vaikui padeda suprasti, kad jis yra mylimas net tada, kai klysta.
Paauglystė: jautrus raidos periodas
Paauglystė - itin jautrus raidos periodas, susijęs su dideliais pokyčiais bei emocinėmis įtampomis. Formuojasi vaiko asmenybė, savivertė bei vertybės. „Šiame raidos etape itin jautriai reaguojama į kritiką ar atstūmimą, todėl labai svarbus abipusis pasitikėjimas - kai tiek tėvai pasitiki vaiku, tiek vaikas pasitiki tėvais“, - teigia specialistė.
Tėvai, rodydami empatiją bei mokydami atpažinti jausmus, padeda paaugliui geriau suprasti save ir kitus, taip jam tampa lengviau tvarkytis su patiriamu stresu, santykiais. Labai svarbu ne kontroliuoti paauglį, bet skatinti jį priimti savarankiškus sprendimus. Tada paauglys pats saugiau mokosi prisiimti atsakomybę, ne bijodamas, o suprasdamas.
Kaip išlaikyti ribas ir drausmę?
Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip taikant pozityvius auklėjimo metodus išlaikyti ribas ir drausmę. Specialistė pabrėžia ryšio su vaiku ir nuoseklumo svarbą. Vaikas turi žinoti, ko galima tikėtis vienoje ar kitoje situacijoje. Ribos turi būti nuoseklios. Labai svarbu empatiškai atjausti, tačiau išlaikyti jausmus („matau, kad pyksti, tačiau šiuo metu negali to daryti“).
„Savo pavyzdžiu rodome, kad emocijos gali būti išreiškiamos saugiai ir be agresijos. Kai vaikas mato, kad konfliktinėse situacijose tėvai išlieka ramūs, mokomasi, kad ribos yra tvirtos, bet ne griežtos“, - sako specialistė.
Savivertės ugdymas
Tai, kaip vertiname save, nulemia mūsų santykį su pasauliu, gebėjimą spręsti problemas ir formuoti sveikus santykius su kitais žmonėmis. Savęs vertinimas formuojasi nuo pat mažumės. „Vaikystėje ugdoma savivertė daro įtaką ateityje ypač svarbiems asmenybės bruožams: pasitikėjimui savimi, savarankiškumui, sprendimų ieškojimui sudėtingose situacijose, iššūkių bei nesėkmių priėmimui,“ - sako specialistė.
Tėvams tai pakankamai sudėtingas uždavinys, nes jie turi leisti vaikui patirti nesėkmes nenuvertindami, palaikydami, parodydami supratimą. Ugdant vaikus svarbus ir tėvų pavyzdys. „Pirmiausia pradėkime nuo to, kaip patys tėvai reaguoja į patiriamas klaidas, nes, kaip sakoma, vaikai yra tėvų atspindys. Šiuo atveju svarbu iš tėvų pusės nebijoti parodyti, jog ir jie patys klysta, priimti klaidą kaip mokymosi galimybę, nepasiduoti. Juk pradžioje vaikai daugiausiai ir mokosi iš tėvų,“ - sako specialistė.
Vaikas su žema saviverte neigiamai save vertina ir gali nuolat kartoti, kad „esu kvailys“, „nieko nesugebu“. Toks vaikas gali vengti atlikti naujas užduotis, ypatingai tokias, kur reikia rungtyniauti su kitais. Pagirtas jis pasimeta ir netiki, kad komplimentas skirtas būtent jam, jaučiasi jo nevertas. Ir priešingai - pernelyg aukštą vaiko savivertę signalizuoja sunkumai, kylantys bendraujant su kitais vaikais ar suaugusiais. Jis nepriima savo klaidų, dažnai ieško kaltų aplinkoje.
Siekiant išvengti tokio vaiko elgesio, arogancijos, tėvams svarbu tinkamai subalansuoti grįžtamąjį ryšį - ne tik girti vaiką, bet ir kalbėti apie kylančius sunkumus, kurie yra neatsiejama gyvenimo dalis. O jei tėvai pastebi, kad vaiko savivertė itin maža, svarbu nepamiršti jo pagirti, pastebėti bei įvertinti jo pastangas, pastiprinti.
Kaip ugdyti vaiką?
- Mokyti vaiką pažinti ir priimti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes.
- Skatinti vaiką bendradarbiauti, o ne konkuruoti.
- Leisti mokytis iš klaidų ir nebijoti priimti nesėkmės.
- Palaikyti sunkiomis akimirkomis, parodyti, kad būsite šalia, kad ir kas benutiktų.
- Leisti vaikui dalyvauti priimant sprendimus, patikėti jo raidos tarpsniui tinkamas užduotis.
- Rinkti tinkamus žodžius.
Tėvų vaidmuo vaiko vystymesi
Tėvų elgesys daro didelę įtaką vaiko vystymuisi. Tyrimas rodo, kad vaikams tik į naudą, jei mama dirba: dirbančių motinų dukterys ilgiau mokėsi, dažniau užėmė vadovaujamas pareigas ir daugiau uždirbo. Dirbančios motinos daro paslaugą ir būsimoms marčioms - dirbančių motinų sūnūs „daugiau laiko skiria vaikams ir namų tvarkymui“, be to, dažniau veda moteris, kurios dirba. Jei mama dirba, tai įnaudą vaikų psichinei sveikatai.
Anksti vaikus guldantys miegoti tėvai ne tik turi daugiau laiko žiūrėti „Netflix“, bet ir džiaugiasi sveikais, žvaliais vaikais. „Daugybė tyrimų rodo - anksti guldyti vaikus miegoti naudinga jų fiziniam, emociniam ir kognityviniam vystymuisi“, - rašo tyrėja Melinda Wenner Moyer.
Tėvų priklausomybė nuo technologijų, ypač išmaniųjų telefonų, gali turėti neigiamos įtakos vaikų elgesiui. Tėvų, kurie dažnai tikrina išmanųjį telefoną, bendravimas su vaikais yra pertraukiamas, sutrikdomas. Dėl to vaikai būna neklusnūs arba uždari, arba agresyviai elgiasi, linkę į isterijas.
Dainavimas vaikams stiprina ryšį ir turi daug kitų naudų. Monrealio universiteto tyrimo duomenimis, dainuojant verkiantys kūdikiai nurimsta dvigubai greičiau, nei juos kalbinant. Stanfordo universiteto Medicinos fakulteto psichiatrai išsiaiškino, kad girdint motinos balsą, vaikams vysto socialinės reakcijos. JK Neuropsichologinės fiziologijos instituto direktorė Sally Goddard Blythe teigia, kad dainuojančių lopšines tėvų vaikai vėliau geriau mokosi mokykloje, yra emociškai stabilesni.
Aktyvios moterys augina aktyvius vaikus, kurie neretai būna tvirtesni, geresnės sveikatos už savo bendraamžius. „Mokslas kritikuoja paplitusį įsitikinimą, kad vaikai savaime yra fiziškai aktyvūs. Iš tiesų tyrėjai pamatė tiesioginį ryšį tarp fizinio vaikų ir jų motinų aktyvumo - kuo aktyvesnės buvo mamos, tuo aktyvesni jų vaikai“.
Kaip auginti vaikus be riksmo ir bausmių?
Daugeliui tėvų kartais norisi ant savo vaikų šaukti. Paprastai šis impulsas kyla gilaus nusivylimo, staigaus įniršio ar kitos ūmios emocijos proveržio metu. Vis dėlto dauguma mūsų taip pat žino, kad riksmas ir bausmės gniuždo vaikų savigarbos ir pasitikėjimo tėvais jausmus. Augdami tokie vaikai nesugeba sveikai reaguoti į kasdienius gyvenimo įvykius ir vis prasčiau elgiasi. Šis straipsnis supažindins su įžvalgomis ir būdais, kaip auginti vaikus be riksmo ir bausmių.
1. Ugdykite įprotį rūpintis savimi ir būkite sau atlaidūs. Kuo geriau patys išmokstame rūpintis savimi, tuo tvirčiau įsitikiname, kaip svarbu, kad visi būtiniausi mūsų poreikiai ir asmeninė laisvė būtų gerbiami. Būdami pavargę ir nebeturėdami jėgų, nebepajėgsime tinkamai reaguoti į vaikų emocijas. Pripažinkite savo jausmus - net jei jie atrodo kvaili ar nelogiški. Tik tada, kai juos pripažinsite ir pamilsite, išmoksite jausmus paleisti, o ne kaupti viduje.
2. Gerbkite savo ribas. Tai, kad vaikai labai dažnai peržengia visas mūsų ribas, dažniausiai yra mūsų pačių kaltė. Tik mes patys leidžiame jiems išvesti mus iš kantrybės. Vis dėlto nustatyti sveikas ribas yra tėvų pareiga.
3. Kurkite vaikų amžiui pritaikytus lūkesčius. Būdami su vaikais viešose vietose negalime tikėtis, kad jie elgsis kaip suaugę žmonės. Retas vaikas gali ramiai išsėdėti valandą restorane ant kėdės.
4. Nekurkite baimių. Jeigu jaudinamės dėl to, kad mūsų atžalos elgsis netinkamai, arba bijome jų jausmų protrūkių, vaikai būtinai pajaus tokias mintis, energiją ir ims ją taikyti sau.
5. Atgaivinkite savo vidinį vaiką. Išspręstas savo emocijas vaikai linkę nukreipti į tėvus - tai gali mus žeisti ir versti jaustis nejaukiai. Taigi, priimkite vis dar kraujuojančias savo „žaizdas“. Pažinkite ir pripažinkite savo jausmus, susijusius ar kylančius iš praeities.
6. Kurkite psichologinius „inkarus“. Jausdamiesi ramūs ir harmoningi, pasirinkite tam tikrą fizinį stimulą, pavyzdžiui, nykščiu prilieskite vidurinįjį rankos pirštą. Tuomet vos tik pasijutę nelaimingi ar susidūrę su nevaldomomis vaikų emocijomis, paspauskite nykščiu vidurinį pirštą ir priverskite savo kūną prisiminti ramybės ir harmonijos pojūčius.
7. Atsikratykite kaltės jausmo. Kaltė ir gėda yra pačias žemiausias vibracijas keliantys žmogiški jausmai. Vaikų auklėjimas - tai procesas. Kiekvieną akimirką jūs darote tai, ką galite geriausia, ir nuolat mokotės bei tobulėjate.
8. Leiskite kuo daugiau laiko kartu. Kiekvienam vaikui labiausiai reikia dėmesio. Emociniai vaikų protrūkiai dažniausiai rodo tai, kad jie bando „apibrėžti” save, savo individualybę ir ją ugdyti. Ir, žinoma, gauti dėmesio.
9. Palikite laiko laisvam ir netrukdomam tyrinėjimui. Jeigu vaiko saugumo ir dėmesio poreikiai yra išpildomi, jie būtinai išreikš siekį asmeniškai tyrinėti supantį pasaulį. Tai leidžia vaikams pažinti savo aplinką ir kūną bei išlaikyti įgimtą smalsumą.
10. Užtikrinkite, kad vaikai jausis suprasti. Kiekvienas vaikas turi teisę patirti tokias emocijas ir troškimus, kokius jaučia, net jei mums jie atrodo kvaili ar vaikiški. Nebūtina visuomet sutikti su tuo, ko nori vaikas, tačiau šiuos troškimus vis tiek turime pripažinti.
11. Skirkite laiko priprasti prie veiklos pokyčių. Staigūs pokyčiai gali provokuoti vaikų pasipriešinimą. Suteikite jiems laiko prisitaikyti prie laukiančių pokyčių, ypač gerai tai veikia jautrius vaikus.
12. Gerbkite savo vaiką kaip individualią asmenybę. Šnekėkite su savo vaikais pagarbiai kaip su suaugusiais žmonėmis: rinkitės įprastą balso tembrą ir kalbėkite apie save įvardžiu „aš“, o ne „mamytė“.
13. Gerbkite vaiko kūną ir jo poreikius. Prieš pakeldami ant rankų ar paliesdami savo vaiką, perspėkite jį. Žaisdami su vaikais, gerbkite žodį „ne“, jeigu jie nori sustoti.
14. Prašykite pagalbos. Nesijauskite sumišę ar kalti, jei atrodo, kad jums visko jau per daug. Prašykite pagalbos. Tai pavers tėvystę lengvu ir džiaugsmingu procesu. Prisiminkite: niekada nesate vienas (-a).
Auginti vaiką yra atsakingas darbas, tačiau tai taip pat neįkainojama patirtis, kupina meilės ir džiaugsmo. Svarbiausia - nuolat mokytis, tobulėti ir būti šalia savo vaiko.
