Arūnas Storpirštis, žinomas Lietuvos aktorius, paliko ryškų pėdsaką šalies kultūroje. Jo gyvenimas, kupinas įsimintinų vaidmenų, audringų meilės istorijų, netirčių ir atradimų, neatsiejamas nuo jo vaikų - dukros Evelinos ir sūnų Vitalijaus bei Simono.
Evelinos ir jos tėvo susitikimo istorija - tarsi iš kino filmo ar romano. Jie vienas kitą surado tik kai jai buvo penkiolika metų. Evelina seniai žinojo, kas jos tėvas, žiūrėdavo visas televizijos laidas, kuriose jis dalyvavo, ir filmus, kuriuose jis vaidino: „Tai buvo mano laikas prie televizoriaus su tėčiu.“ Paauglė eidavo į renginius, kuriuos vedė A.Storpirštis, stebėdavo jį, bet neišdrįsdavo prieiti.
„Dievas davė mums galimybę susitikti. Graži mūsų susitikimo istorija. Kartą su klasės draugais nuėjau į renginį Rotušėje, kurį jis vedė. Draugai įdavė man lapą popieriaus ir liepė jam rašyti. Iš pradžių atsisakiau, paskui parašiau kelis žodžius: „Tėti, čia aš, Evelina, mama daug pasakojo apie tave, man viskas gerai.“ Na, kažką panašaus. Vienas draugas pačiupo lapą ir nunešė jam. O aš iškart parbėgau namo. Niekada nesutrikdavau panašiose situacijose, bet tąkart jaudulio buvo, jaučiausi išmušta iš vėžių“, - dabar jau ramiai šypsodamasi pasakojo E.Lozdovskaja.
Kitą dieną ji sulaukė tėvo skambučio. Abu suprato, kad tuo pat metu ėmė vienas kito ieškoti. A.Storpirštis neseniai buvo bendravęs su Evelinos žolės riedulio treneriu, auklėtinių sąrašuose pamatė jos pavardę ir sužinojo telefono numerį. „Mes susitikome. Net neabejojau, kad viskas klostysis tik į gera. Jis sakė, kad aš pasielgiau drąsiai. Susipažinau su dabartine tėčio žmona, broliu. Brolis dar sakė: „Jei nebūtum mano sesė, draugaučiau.“ Pirmąkart visi susiėjome per Auksinių svogūnų šventę. Po to viskas klojosi savaime. Džiaugiuosi, jog taip įvyko, kad paauglystėje neužvaldė pykčio jausmas dėl to, jog manęs neaugino. Labai norėjau turėti tėtį“, - atvirai kalbėjo Evelina.
Ji neklausinėja, kodėl jos tėvai išsiskyrė. „Mama visada sakydavo, kad aš gimiau iš didelės meilės. Tas laikas - jų gyvenimo istorija, jų džiaugsmai ir problemos - tegul taip ir lieka. Taip geriau, negu knaisiotis praeityje“, - mano Evelina.
Pats A.Storpirštis prisipažino, kad jį visą laiką slėgė kaltė dėl dukters. „Kaip aš jos nejausiu, tos kaltės? Aš visada su ja vaikštau. Atsikeliu su kalte. Einu miegoti su kalte“, - yra sakęs jis.
Arūnas Storpirštis susilaukė nesantuokinės dukros Evelinos 1987 m. gruodžio 17 d. Aktorius net neįsivaizdavo, kad šis apsilankymas ligoninėje ir vos kelių minučių pasimatymas su jo naujagime bus pirmas ir paskutinis. Dukrą jam dovanojusi moteris su judviejų vaiku netrukus dingo kaip į vandenį. Jis sako jų ieškojęs, bet veltui. A.Storpirštis sako dingusios moters ieškojęs: „Niekur jos nesutikęs aš supratau, kad jie išvažiavę. Aišku galima būtų pradėti rimčiau ieškoti, bet galvoju, turbūt ir teatre buvo karšta, ir gyvenime buvo karšta tuo metu, turėjau kitų problemų, tai truputėlį ramiau jaustis, kad viskas gerai, gal kada nors susitiksim.“ Bėgant metams mintys apie dukrą jo neapleido, bet sėkmė, naujos galimybės ir gyvenime atsirandantys nauji žmonės prisiminimus stūmė gilyn.
Šis garsaus aktoriaus pasakojimas - ne istorija su daug nežinomųjų. Evelina visada žinojo, kas jos tėtis - merginos mama, buvusi garsi Lietuvos bėgikė Teresa Ana Lozdovskaja niekada to neslėpė nuo savo dukters. Evelina prisimena motiną visuomet šnekėjus tik gražius dalykus. „Ji visą laiką sakydavo kad aš gimiau iš meilės. O šiaip, buvo žmonių, kurie netikėjo, kad jis yra mano tėtis, nes aš vaikystėj kurdavau visokių istorijų, prisigalvodavau ir daug kas manim netikėdavo, kai sakydavau tiesą. Bet man užteko žinoti, kad jis yra“, - pasakoja mergina.
Evelina augo, o apsilankymai įvairiuose televizijos filmavimuose ir renginiuose, kuriuose lankydavosi tėtis, tapo jos kasdienybe. Mergina puikiai prisimena ne kartą klaidžiuose televizijos koridoriuose prasilenkdavusi su juo, tačiau drąsos garsiai ištarti: „aš tavo dukra“, visada pritrūkdavo. Tačiau vieną dieną, būdama jau penkiolikos, mergina sulaukė netikėto skambučio: „Mokykloj per kažkokią pamoką dainuoju ir skambina nežinomas numeris - tėtis paskambino. Verkiau, tada bėgiojau po mokyklą, visus apkabinti norėjau.“ Nors keliai linko, o širdis krito į kulnus, pirmasis judviejų susitikimas abiem tarsi ryškiausias gyvenimo paveikslas įstrigo amžiams. Paklaustas, ar prisimena pirmąjį susitikimą su dukra, A. Storpirštis sako: „Ėjom į Užupį, labai graži mergaitė buvo, močiutė turbūt aprengė padabino su mama. Užsisakėm blynelių, kaip dabar atsimenu, su varške. Žiūriu, vaikas moka ir peilį, ir šakutę laikyti.“ Evelina niekada neklausė tėčio, kodėl jis ją paliko. Jai užteko to, kad juodu atsidūrė greta.
Paslaptį apie dukrą A.Storpirštis buvo patikėjęs tik žmonai Vilijai - jai atvirai prisipažino apie jaunystės paklydimus. Tačiau, sako A.Storpirštis, viena yra išsipasakoti mylimai moteriai, visai kas kita - aštuoniolikmečiam sūnui pasakyti, kad nevienturtis šeimoje.
Aktoriaus sūnus Simonas prisimena, kad tėvas seserį pristatė kaip per muilo operą. „Mes stovim „Forum palace“, kažkaip praleidom tą vakarą, kažkiek kalbėjom. Iš karto labai lengva nebuvo, nes ne kasdien tau pasako, kad turi sesę, nors tu gyvenai aštuoniolika metų ir nieko nežinojai. Suprantu, tėčiui irgi buvo geras smūgis per galvą. Mūsų susipažinimas buvo kažkoks tragikomiškas“, - pasakoja vaikinas.
Abiem aktoriaus vaikams neteko dalintis bendru kambariu, kartu pusryčiauti ar muštis dėl žaislų. „Bet aš manau, kad kuo toliau, tuo ryšys stiprėja, mes abu bręstame. Įstojome į tą pačią specialybę turim daugiau bendrų pažįstamų, draugų. Mūsų ratas yra gan bendras. Anksčiau buvo visko. Man atrodo, Simui buvo sunkiau, kad aš atsiradau, nes jam reikėjo dalintis dėmesiu“, - sako Evelina. Abu vaikai niekada nepriekaištavo tėvui ir juo labiau neuždavinėjo nepatogių klausimų.
Evelina niekada nesvajojo tapti aktore, bet, juokiasi, taip jau atsitiko, kad tapo. Tačiau garsaus tėčio pavarde niekada nesinaudojo. „Aš jo pavardės nenešioju, man ant kaktos neparašyta, kas mano tėtis. Atsimenu, buvo etapas, kai mane tėtis vedžiojosi į renginius. Buvo tradicija eiti kartu į „Sidabrinių gervių“ apdovanojimus. Buvo, reikėjo su daug kuo sveikintis, prisistatyti - visi buvo nustebę, bet praėjo tas etapas. Visai sklandžiai, sakyčiau“, - prisimena Evelina. Anot merginos, per stojamuosius egzaminus taip pat niekas nežinojo apie žymų tėtį. Evelina nė akimirką nesigailėjo pasirinkusi aktorės kelią. Juo labiau kad ir garsios pavardės šleifas jos niekada nepersekiojo. Anot jaunos moters, ne tėvų pavardėmis, o tik savo darbais privalo įrodyti, jog yra verta būti aktore.
Nenuostabu, kad ir būsimą vyrą ji sutiko ne gatvėje ar bare, o teatre. Ir nors A.Storpirštis patarimais vaikams niekada nesisvaidė, tačiau būsimą žentą, pasirodo, patikrino. „Man su šeimomis nelabai sekėsi, ta prasme, aš nesu guru, negaliu paskaitų skaityti jauniesiems kaip šeimą sukurti, tai yra individualu. Negali duoti receptų jokių. Kaip dievas duos“, - apie šeimą svarsto A. Storpirštis. Paklaustas, ar dažnai vaikams sako, kad juos myli, aktorius sako, kad vaikai ir taip tą žino, tačiau priduria: „Pasakau, aišku. Pasakau. Reikia kartoti, aišku.“ Evelina sako, kad džiaugiasi ryšiu su tėčiu. „Dažniausiausiai skambinamės sekmadieniais, nes į Klaipėdą nenuvažiuosi aplankyti arba, pavyzdžiui, kai labai norisi susitikti, negali paskambinti ir sakyti - na, susitinkam. Tai užtenka tik to skambučio vieno. Nežinau, kaip kitiems būna, aš neturiu draugių, kurios pasakotų apie ryšį su tėčiu, bet jis kažkoks išskirtinis. Aš labai džiaugiuosi, kad jis yra, man to užtenka“, - jautriai prisipažįsta A.Storpirščio dukra.
Aktorius Arūnas Storpirštis turėjo du sūnus - Vitalijų ir Simoną. Vitalijus yra vyresnysis, jis yra buvusios garsios baleto artistės Vijolės Parutytės ir jos pirmojo vyro sūnus. Arūnas Storpirštis ir V. Parutytė susituokė, kai Vitalijui buvo treji metai, ir aktorius jį augino kaip savą. Nors Arūnas Storpirštis ir Vijolė Parutytė vėliau išsiskyrė, Vitalijus visada jį laikė savo tėvu. Simonas - jaunesnysis sūnus, kurio mama yra antroji Arūno Storpirščio žmona. Simonas pasakoja, kad tėvų skyrybos jam įvyko, kai jam buvo šešeri-septyneri metai. Jis liko gyventi su mama, o su tėčiu susitikdavo savaitgaliais. „Kiekvienas savaitgalis būdavo kaip šventė. Prisimenu, kad jis visur mane veždavosi kartu. Nebuvo tokios vietos, į kurią jis manęs neimdavo. Paskutinius dešimt metų, kai mamos nebeliko, mes labai suartėjome. Tą trūkumą, kurį jaučiau iš vaikystės, kad jo nebuvo tiek, kiek man norėjosi, per tuos dešimt metų kompensavome vienas kitam su kaupu“, - pasakoja Simonas.
Simonas Storpirštis, sekdamas tėvo pėdomis, taip pat tapo aktoriumi. Nors studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje nebuvo lengva dėl garsios šeimos pavardės, jis teigia, kad tai jį skatino daugiau dirbti ir įrodyti savo vertę. „Aš pats jaučiau, kad reikia kažką įrodyti, nes sklinda gandai, kad aš viską pasiekiau tik per pavardę. Bet tokios paskalos ir žodžiai mane paskatino daugiau dirbti. Dėl to kažkaip slėpdavausi už darbo“, - tikino jis.
Arūno Storpirščio brolis Gediminas Storpirštis taip pat yra žinomas aktorius, pedagogas ir bardas. Jis yra gerai žinomas muzikantas, dainuojamosios poezijos festivalių meno vadovas, dainų autorius ir atlikėjas. Gediminas prisimena, kad tėvas sakė, jog jis jam metus kitus gyvenimo sutrumpino, nes pusę metų naktimis verkdavau. Vienintelis būdas mane nuraminti būdavo dainos. Mano tėvelis man dainuodavo.
Arūnas Storpirštis gyveno su trečiąja žmona Vilija. Pirmoji jo žmona buvo aktorė Dalia Storyk, prieš kelerius metus jis palaidojo antrąją savo žmoną, dviejų jo sūnų - Vitalijaus ir Simono - mamą, buvusią garsią baleriną Vijolę Parutytę. Vilija puikiai išmano liaudies mediciną. Pažįsta visokiausias žoleles taip pat gerai, kaip ir visas Arūno praeities muštynes, kino ir teatro vaidmenis, santuokas ir skyrybas. Atradimai ir praradimai. Moters tuo nelabai nustebinsi. Vilijai, kaip ir Arūnui, tai jau trečioji santuoka. Kiekvienai vyriškai aktoriaus mėlynei ji gali priešpriešinti savo žaizdų.
Nors Arūnas Storpirštis patyrė daug netekčių, jis sugebėjo gyventi su liga ir dirbo iki paskutinio atodūsio. „Liga ne kartą buvo jį prirėmusi, esame apie tai kalbėję. Arūnas sakė - nenoriu, kad liga valdytų mano gyvenimą, pats noriu būti savo gyvenimo šeimininkas“, - prisimena A. Valinskas. Kaip tvirtina A. Valinskas, aktorius A. Storpirštis sugebėjo gyventi su liga ir net dirbo iki paskutinio atodūsio. „Net vakar jis dar garsino filmą. Tai įrodo jo požiūrį - Arūnas gyveno pilna krūtine“, - sako pašnekovas.
GEROS ŽINIOS- I.Vegėlės užkurta telktis spartėja ir plečiasi! Santykiai su Baltarusiją šiltėja.
Aktorė Violeta Podolskaitė, nemažai dirbusi su A. Storpirščiu, sako prisimena jį kaip šviesią asmenybę: „Arūnas buvo protingas, apsiskaitęs ir aistringas gyvenimui. Jis man labai padėdavo vaidinti, net nežinau, kokiu būdu. Net mūsų amžinatilsį dėstytoja man sakė - štai tokio partnerio tau ir reikia, kuris, nieko nedarydamas, priverstų tave dirbti.“ V. Podolskaitės teigimu, A. Storpirščio netektis skaudi, tačiau reikia gyventi toliau. „Mes jį prisiminsime, bet gyvenimas diktuoja eiti toliau, priimi kitus aktorius. Arūno vaikai - puikūs aktoriai, taigi yra tąsa, jie lieka teatre“, - įsitikinusi aktorė.
Anot V. Podolskaitės, sunku išskirti svarbiausius A. Storpirščio vaidmenis - jų buvo daug ir įvairių: „Mums kartu teko vaidinti ir A. Čechovo, ir F. Dostojevskio kūrinius. Ten, kur Arūnas pasirodydavo, jis traukdavo akį, nelikdavo nepastebėtas. Net Arūno buvimas tyloje daug reikšdavo - jis buvo įdomus ir spalvingas kūrėjas.“
Daugiau kolegų pasisakymų apie Lietuvą sukrėtusią netektį skaitykite čia.
tags: #aruno #storpirscio #vaikai
