Menstruacijų ciklo reguliarumas laikomas sveikos reprodukcinės sistemos ženklu, todėl bet kokie nukrypimai nuo įprasto ciklo dažnai sukelia klausimų. Menstruacijos yra natūralus ir svarbus procesas, vykstantis moters kūne, kuris dažniausiai kartojasi maždaug kas 24-38 dienas. Tačiau daugelis moterų bent kartą gyvenime susiduria su mėnesinių vėlavimu, kuris neretai kelia nerimą. Ar tai yra rimtos sveikatos problemos požymis, ar tiesiog laikinas nukrypimas, susijęs su kasdieniais iššūkiais ar gyvenimo būdo pokyčiais? Šiame straipsnyje panagrinėsime klausimą, ar įmanomos mėnesinės nėštumo metu, remdamiesi ekspertų nuomone ir moksliniais faktais, kad išsklaidytume mitus.

Ar galima turėti mėnesines nėštumo metu?

Trumpas atsakymas - ne. Nepaisant plačiai paplitusių mitų, nėštumo metu įprastų mėnesinių nebūna. Kai pastojama, kūnas pradeda ruoštis nėštumui, todėl mėnesinių ciklas sustoja. Ir nors daugelis moterų žino, kad mėnesinių nėštumo metu neturėtų būti, vis dar pasitaiko atvejų, kai kraujavimas supainiojamas su mėnesinėmis.

Kaip vyksta mėnesinės ir kodėl jos sustoja nėštumo metu?

Įprastai mėnesinės vyksta tada, kai neįvyksta apvaisinimas. Kiaušialąstė iš kiaušidės išsiskiria kartą per mėnesį, ir jei ji nesusilieja su spermatozoidu, organizmas ją pašalina kartu su gleivinės likučiais per makštį. Nėštumo metu hormonų koncentracija organizme pakinta. Šie hormoniniai pokyčiai sustabdo ovuliaciją ir ciklišką gimdos gleivinės atsinaujinimą, storėjimą bei išsivalymą. Jei nėštumo metu įvyktų mėnesinės ir gimdos audinys imtų šalintis, kartu pasišalintų ir apvaisintas kiaušinėlis, o tai reikštų nėštumo nutraukimą.

Kodėl nėštumo metu gali pasirodyti kraujas?

Nors įprastų mėnesinių nėštumo metu nebūna, vis dėlto ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu kai kurios moterys gali pastebėti dėmių - šviesiai rausvų arba tamsiai rudų išskyrų. Maždaug 15-25 % moterų ankstyvojo nėštumo metu pastebi nežymų kraujavimą. Kraujavimas nėštumo metu gali turėti daug priežasčių, o ne visos jos reiškia pavojų.

Implantacinis kraujavimas

Implantacinis kraujavimas atsiranda tada, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Tai įvyksta maždaug 6-12 dieną po ovuliacijos. Šis procesas gali pažeisti smulkias kraujagysles, todėl pasirodo nedidelis kiekis kraujo. Paprastai jis pasireiškia likus kelioms dienoms iki įprastų mėnesinių. Jei ciklas reguliarus, kraujavimas gali pasirodyti apie 20-26 ciklo dieną. Norint atskirti implantacinį kraujavimą nuo menstruacijų, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus:

Taip, implantacinis kraujavimas gali būti vienas pirmųjų nėštumo požymių, tačiau jis pasireiškia ne visoms moterims. Kai kurios jo visiškai nepastebi, o kitos jį supainioja su menstruacijomis. Svarbu: jei įtariate nėštumą - pirmąjį nėštumo testą verta atlikti po kelių dienų, kai jau turėjo prasidėti mėnesinės.

Kitos kraujavimo priežastys nėštumo metu

Kraujavimas nėštumo metu gali būti įvairių priežasčių, kurias svarbu žinoti ir atskirti nuo įprastų mėnesinių:

• Negimdinis (ektopinis) nėštumas: Tai būklė, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje, o už jos ribų, dažniausiai kiaušintakyje. Negimdinis nėštumas gali sukelti kraujavimą, kuris dažnai būna intensyvesnis nei per mėnesines, ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
• Persileidimas: Gręsiant arba jau prasidėjus persileidimui, gali pasireikšti mėnesines primenantis arba gausesnis kraujavimas, kurį lydi spazmai, stiprus skausmas nugaros apačioje ir/arba pilvo srityje, bei buvusių nėštumo simptomų (pykinimo, krūtų jautrumo ir pan.) išnykimas.
• Mechaniniai gimdos kaklelio pažeidimai: Nėštumo metu gimdos kaklelis tampa jautresnis ir pažeidžiamas, todėl tepimas ar nedidelis kraujavimas gali pasireikšti po lytinių santykių, ginekologinės apžiūros ir pan.
• Subchorioninė hematoma: Tai kraujavimas, susijęs su gemalo dangalo (choriono) atsiskyrimu nuo gimdos sienelės.
• Gestacinė trofoblastinė liga: Reta liga, kai apvaisintas kiaušinėlis vystosi nenormaliai.
• Infekcija: Įvairios infekcijos, lytiškai plintančios ligos ir pan., gali būti kraujavimo ne mėnesinių metu priežastimi.
• Gimdos kaklelio polipas: Gimdos ir gimdos kaklelio polipai gali sukelti kraujavimą ne menstruacijų metu.
• Gimdos kaklelio vėžys: Kraujavimas ne menstruacijų metu (ypač po lytinių santykių) gali būti vienas iš gimdos kaklelio vėžio simptomų.
• Su placenta susijęs kraujavimas: Žemas placentos prisitvirtinimas arba placentos pirmeiga, placentos atšoka, vaisiaus kraujagyslių pirmeiga.
• Gimdos plyšimas: Dažniausiai pasitaiko, jeigu prieš tai buvo atlikta cezario pjūvio arba kitokia gimdos vientisumą pažeidusi operacija.
• Priešlaikinis gimdymas: Trečiajame trimestre kraujavimas gali būti ir priešlaikinio gimdymo požymis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu atkreipti dėmesį: jei kraujavimo pakanka, kad užpildytų higieninę priemonę (įklotą ar tamponą), tikėtina, kad nesate nėščia. Tačiau jei jūsų nėštumo testas buvo teigiamas, o kraujavimas gausus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Bet koks kraujavimas nėštumo metu, ypač jei jis pasireiškia vėlesniu nėštumo laikotarpiu, reikalauja nedelsiant kreiptis į gydytoją. Net nedidelis tepimas, kraujavimas, kraujingos išskyros ar kraujo pėdsakai šlapime turėtų būti priežastis nedelsiant pasikonsultuoti su specialistu. Jei kraujavimas yra labai intensyvus, kraujuojama stambiais krešuliais su audinių gabaliukais, kraujavimą lydi kiti simptomai (nugaros ir/arba pilvo skausmas, spazmai, galvos svaigimas, silpnumas, karščiavimas ir pan.), būtina nedelsiant vykti į ligoninę arba kviesti greitąją pagalbą.

Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:

• Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
• Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
• Nustatoma numatoma gimdymo data.
• Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.

Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.

Pagrindiniai nėštumo simptomai

Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų. Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Kitas labai dažnas simptomas - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Daugumai moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Kitas dažnas požymis - staigus nuovargis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Be to, nėščiosioms gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis, nes auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių. Daugelis moterų taip pat pastebi skonio ir kvapų pokyčius. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais. Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo. Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti. Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės. Taigi, jei jaučiate bent kelis iš šių požymių, geriausias būdas patvirtinti nėštumą - atlikti nėštumo testą ar apsilankyti pas gydytoją.

Kada reikėtų atlikti nėštumo testą?

Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.

Kokius papildus naudinga vartoti nėštumo metu?

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą. Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo. Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus. Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą. Kiti naudingi papildai - magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.

tags: #sergu #menesinen #2 #dienas #jau #nestumas

• Geriausios vietos vaikams Vilniuje
• Ankstyvieji nėštumo simptomai
• Auginant vaikus nuo pat gimimo: Philips Avent
• Muskusinių ančių kiaušiniai: viskas, ką reikia žinoti
• Informacija skolininkams