Vanduo yra gyvybiškai svarbus organizmui. Suaugusiam žmogui kasdien rekomenduojama išgerti apie 1,5-2,5 litrų skysčių, iš kurių apie 700 mililitrų gaunama su maistu. Tačiau kūdikių ir vaikų organizmo poreikiai skiriasi ir priklauso nuo daugelio veiksnių.
Vandens poreikis kūdikiams
Pirmaisiais gyvenimo metais mažylis turi gauti 150-200 ml vandens vienam kilogramui svorio per parą. Jei kūdikis sveria 5 kg, jis turėtų gauti apie 750-1000 ml vandens per parą. Antraisiais gyvenimo metais vaiko vandens poreikis sumažėja iki 100-150 ml vienam kilogramui kūno svorio.
Nerimauti, kad kūdikiui trūksta skysčių, nėra pagrindo, ypač jei jis maitinamas krūtimi. Įrodyta, kad mamos pienas yra geriausiai pasisavinamas skystis ir visiškai patenkina kūdikio vandens poreikį. Dėl to žindomam kūdikiui, net ir karštą dieną, neverta primygtinai siūlyti papildomo vandens.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir daugelis vaikų sveikatos specialistų rekomenduoja kūdikius maitinti tik motinos pienu arba pritaikytu mišinėliu iki 6 mėnesių amžiaus. Motinos pienas ir mišinėlis ne tik suteikia visas reikalingas maistines medžiagas, bet ir visiškai patenkina kūdikio skysčių poreikį. Motinos pienas sudaro apie 88% vandens, todėl net ir karštomis dienomis arba kai kūdikis karščiuoja, papildomų skysčių dažniausiai nereikia.
Jei kūdikis maitinamas mišinėliu, taip pat svarbu laikytis rekomenduojamų proporcijų, kad skysčių ir maistinių medžiagų balansas būtų tinkamas. Tačiau, anot Amerikos pediatrų akademijos, "papildai (vanduo, gliukozės vanduo, mišinukai ir kiti skysčiai) neturi būti duodami mamos pienu maitinamiems naujagimiams, nebent yra kitoks gydytojų nurodymas, kuomet reikalingas medicininis įsikišimas."
Vandens davimas naujagimystės laikotarpyje gali padidinti naujagimių geltą, trukdyti priaugti svorio ir dėl šių priežasčių gali tekti ilgiau užtrukti ligoninėje. Vaikai, gaunantys vandens, mažiau nori žindyti. Per didelis kiekis vandens gali trukdyti žindymui, nes vanduo užpildo kūdikio skrandį ir kūdikis nebenori žįsti arba nori žįsti mažiau.
Kada pradėti duoti vandens?
Vandens kūdikiui galima pradėti duoti nuo 6 mėnesių amžiaus, kai pradedamas papildomas maitinimas. Šiame amžiuje kūdikis pradeda valgyti kietą maistą, kuris turi mažiau skysčių nei motinos pienas ar mišinėlis, todėl papildomas vanduo padeda palaikyti skysčių balansą organizme. Vis dėlto vanduo neturėtų pakeisti pagrindinio maitinimo - jis turėtų būti tik papildomas skysčių šaltinis.
Pradžioje užtenka pasiūlyti kelis gurkšnius vandens valgant arba po valgio. Geriausia naudoti vandenį iš puodelio su snapeliu arba mažo tūrio gertuvės, kad kūdikis priprastų prie naujo gėrimo būdo. Vanduo turėtų būti virintas ir atvėsintas, ypač jei naudojamas vandentiekio vanduo, kad būtų sumažinta bakterijų ir teršalų rizika. Jei naudojamas buteliuose parduodamas vanduo, svarbu pasirinkti kūdikio maistui tinkamą vandenį, kuris turi mažai mineralų, ypač natrio ir nitratų.
Nuo 6 mėn., kai kūdikį jau pradėsite primaitinti kietu maistu, kasdien po valgio jam galima duoti atsigerti iki 50-100 ml vandens. Motinos pienas arba pieno mišinys ir toliau išliks pagrindinis gėrimas iki pat pirmojo gimtadienio. Kai kuriems kūdikiams visiškai pakanka vandens iš mamos pieno, o kai kuriems gali reikėti vandens papildomai. Valgymo metu kūdikiui vanduo tiesiog pasiūlomas, o jis pats sprendžia, ar nori gerti.
Vyresniems kaip vienerių metų vaikams vasarą rekomenduojama duoti daug skysčių (taip pat ir vandens) - tiek namie, tiek lauke. Nuo 1 m. vaikui rekomenduojamas vienas 240 ml talpos vandens puodelis, 2 m. vaikui - 2 puodeliai, ir t. t., iki kol pasiekiamas maksimalus kiekis - 8 puodeliai po 240 ml per dieną (8 m. ir vyresniems vaikams, paaugliams).
Kada vandens duoti nerekomenduojama?
- Iki 6 mėnesių amžiaus: Vanduo gali užpildyti mažą kūdikio skrandį, sumažinti jo apetitą ir lemti nepakankamą maistinių medžiagų suvartojimą. Taip pat gali kilti vandens intoksikacijos rizika, kai praskiedžiamas natrio kiekis kraujyje, sukeliant pavojingus simptomus, tokius kaip irzlumas, mieguistumas, net traukuliai.
- Kai kūdikis blogai valgo: Jei kūdikis atsisako maisto arba sumažėja jo apetitas, geriau vengti duoti vandens, kol nepasikonsultuosite su gydytoju.
- Esant virškinimo sutrikimams: Jei kūdikis dažnai atpila, viduriuoja ar vemia, prieš duodant vandenį reikia pasitarti su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali prireikti specialių rehidratacijos tirpalų vietoj paprasto vandens.
Kaip atpažinti, ar kūdikiui trūksta skysčių?
Dehidratacija kūdikiams gali būti pavojinga, todėl svarbu stebėti šiuos požymius:
- Sausos lūpos ir burnos gleivinė.
- Retesnis šlapinimasis: Jei kūdikis šlapinasi mažiau nei 6 kartus per dieną arba šlapimas yra tamsios spalvos.
- Verkimas be ašarų.
- Įdubęs momenėlis: Viršutinėje galvos dalyje esantis minkštasis taškas gali tapti įdubęs.
- Silpnumas, mieguistumas ar dirglumas.
Jei pastebite dehidratacijos požymius, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, ypač jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti.
Svarbu žinoti apie vandenį
Netinka natūralus mineralinis vanduo, kuriame daug fluoridų. Šiaurės vakarų Lietuvos kai kurių vietovių arteziniame vandenyje (pvz., Palangoje, Kretingoje, Salantuose ir kt.) dėl gamtinių sąlygų fluoridų koncentracija neretai viršija 1,5 mg/l (vietomis - net iki 5 mg/l), ir kyla pavojus susirgti fluoro pertekliaus organizme sukelta liga - fluoroze.
Vandens skonis ir išvaizda dažnai yra apgaulinga. Duodant vaikui gerti turi būti teisingai parinkta vandens temperatūra. Karštą dieną atsigėręs šalto vandens vaikas gali susirgti ūminiu tonzilitu. Be to, šaltas vanduo didina motorinį ir sekrecinį skrandžio aktyvumą, stiprina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius.
Vanduo iš čiaupo, kuris Lietuvoje yra tikrai kokybiškas, yra bene plačiausiai prieinamas ir saugus vartoti. Šeimos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ir nėščiosios gali nemokamai išsitirti šulinių vandenį.
Vanduo padeda reguliuoti ir kūno temperatūrą. Kūnui perkaitus (pavyzdžiui, karštą vasaros dieną ar po intensyvesnės treniruotės) smegenys siunčia signalus liaukoms gaminti prakaitą. Vaikai turi polinkį greitai dehidratuoti, tad būtina jiems užtikrinti pakankamą skysčių kiekį.
Vasarą mes taip pat linkę daugiau keliauti, o automobilyje lengva sukaisti ir išdžiūti, net tokiu atveju, kai veikia oro kondicionierius. Oro kondicionierius džiovina orą, o kartu ir mūsų kūną, nors mes ir jaučiamės vėsūs. Į pasivaikščiojimą, kelionę dera pasiimti žinomo gamintojo ir Jums priimtino skonio vandens, nes ne visur galėsite nusipirkti norimo. Nederėtų pasikliauti pakelės šachtinių šulinių vandeniu, nes tyrimai rodo, kad per 50 proc. tirtų šulinių nustatyta padidėjusi mikrobinė tarša.
Kasdienio vandens poreikį lemiantys veiksniai
Kasdienis vandens poreikis nėra vienodas ir gali kisti priklausomai nuo šių veiksnių:
- Karštis: Kuo aplinkoje karščiau, tuo organizmas daugiau išgarina vandens. Kai karšta, sumažėja apetitas, nes organizmui pirmiausia būtinas vanduo.
- Mityba: Vandens poreikis priklauso ir nuo vaiko valgomo maisto. Valgant sūriai, rūgščiai, saldžiai, vandens reikia daugiau. Ypač kenkia sūrus maistas, nes druskoje esantis natris organizme sulaiko skysčius. Valgant daug angliavandenių ir riebalų turintį maistą, vandens reikia mažiau, kadangi jų skilimo metu atsipalaiduoja daugiau vandens. Valgant baltymingą maistą, vandens reikia daugiau, nes kuo daugiau baltymų apykaitos produktų, tuo daugiau vandens reikia jiems pašalinti.
- Sveikatos būklė: Kai pakyla temperatūra, kai vemiama ar viduriuojama, skysčių poreikis didėja. Vasarą suvalgius sugedusio nuo aukštesnės aplinkos temperatūros maisto, irgi padidėja vandens ir mineralinių medžiagų poreikis.
Kūdikio mityba yra svarbi jo sveikatai ir vystymuisi, todėl tėvams dažnai kyla klausimas, ar reikia ir ar galima duoti kūdikiui vandens. Kaip ir suaugusieji, vaikai turi gerti pakankamai vandens: tik taip organizmas gebės tinkamai funkcionuoti.
