Apgamai - tai odos pigmentiniai dariniai, kurie daugiau ar mažiau yra būdingi kiekvienam žmogui. Vieni apgamai yra įgimti, o kiti atsiranda bėgant metams dėl įvairių priežasčių. Svarbu žinoti, kad apgamai vaikams gali turėti savitų ypatybių ir reikalauti ypatingo dėmesio. Šiame straipsnyje aptarsime apgamų atsiradimo priežastis, jų klasifikaciją, priežiūrą ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą.

Kas yra apgamas?

Apgamas yra gerybinis odos darinys, susiformavęs iš pigmentinių odos ląstelių - melanocitų. Šios ląstelės gamina pigmentą melaniną, kuris odai ir plaukams suteikia spalvą. Nors visi žmonės turi panašų melanocitų skaičių, odos spalvos skirtumus nulemia skirtingas šių ląstelių funkcinis aktyvumas. Apgamai - tai įvairaus dydžio ir spalvos odos dariniai, susidarę dėl melanocitų (pigmentinių ląstelių) susitelkimo odoje. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą apgamų skaičių: vieni jų gali turėti vos kelis, kiti - šimtus. Apgamai gali būti plokšti arba kiek iškilę virš odos paviršiaus, jų skersmuo svyruoja nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų.

Apgamų atsiradimo priežastys

Moksline ir medicinine prasme apgamų atsiradimo priežastis yra aiški. Mūsų organizmo ląstelės nuolat gamina pigmentą (melaniną), kuris suteikia odai tą atspalvį, kuris jums atrodo natūralus. Tą pigmentą gamina ląstelės, vadinamos melanocitais. Apgamų atsiradimą lemia įvairūs veiksniai:

• Genetika: Genetikos sąryšis su apgamų atsiradimu taip pat yra ganėtinai ryškus. Jei šeimoje yra asmenų, turinčių daug apgamų, tikėtina, kad vaikas taip pat turės daugiau apgamų.
• Odos tipas: Šviesesnės kompleksijos (šviesių arba raudonų plaukų bei žydrų ir žalių akių) žmonės dažniau turi strazdanų ir apgamų.
• Saulės poveikis: Ilgas laiko leidimas saulėje skatina melanocitų veiklą ir gali lemti naujų apgamų atsiradimą arba esamų patamsėjimą. Dažniausia pigmentinių apgamų pokyčių priežastis - tiek stiprus trumpalaikis, tiek mažesnio intensyvumo ilgalaikis saulės ultravioletinių spindulių poveikis. Dauguma pigmentinių apgamų vasaros pabaigoje dėl saulės patamsėja - tai yra įprastas ir nepavojingas požymis. Tačiau dėl kenksmingų saulės spindulių gali atsirasti okyčių, rodančių apgamo asimetriją - netolygią spalvą ir netaisyklingus kraštus bei dydį, viršijantį 5 mm.
• Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu dėl vykstančių hormoninių persitvarkymų būdingas įvairių odos darinių atsiradimas ir didėjimas. Dažniausiai tai gerybinės kilmės dariniai, tačiau tikslesnę diagnozę gali pasakyti gydytojas, apžiūrėjęs naujai atsiradusius darinius.

Mūsų oda atsimena ir kaupia saulės pažaidą, patirtą per visą gyvenimą. Kuo daugiau saulės ekspozicijos gauname nuo gimimo, tuo daugiau apgamų ir kitų pigmentinių darinių galime turėti. Padidintos rizikos grupėje yra asmenys, turėję saulės nudegimų vaikystėje, šviesios odos savininkai, soliariumų lankytojai. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių apgamų skaičiaus, spalvos ar formos pokyčius per gyvenimą, yra saulė. Ultravioletiniai spinduliai tiesiogiai veikia pigmentines odos ląsteles ir skatina naujų darinių atsiradimą.

Apgamų klasifikacija

Apgamai klasifikuojami pagal atsiradimo laiką ir melanocitų išsidėstymą odoje.

Pagal atsiradimo laiką

• Įgimti apgamai: Tai apgamai, su kuriais žmogus gimsta, arba kurie atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais. Jų dydis svyruoja nuo kelių milimetrų iki centimetrų. Dažniausiai būna pavieniai, nuo rudos iki juodos spalvos. Kai kuriais atvejais apgamo paviršiuje auga tamsūs plaukai. Tik vienas procentas naujagimių gimsta su įgimtais apgamais. Įgimti apgamai nuo senų laikų buvo apgaubti prietarais. Kai kuriose kultūrose tikėta, kad jie atsiranda dėl motinos emocijų nėštumo metu - pavyzdžiui, jei moteris išsigąsta ir paliečia kūno vietą, kūdikis ten gims su apgamu. Gydytoja pabrėžia, kad šie įsitikinimai neturi jokio mokslinio pagrindo. Įgimti apgamai susidaro, kai odos ląstelės, gaminančios pigmentą, kūdikio vystymosi metu susikaupia vienoje vietoje. Tai gali lemti paveldėjimas ir kiti biologiniai veiksniai. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad apie 1 proc. naujagimių gimsta su įgimtais apgamais. Jie gali būti maži, vidutiniai ar dideli. Maži ir vidutiniai apgamai dažniausiai yra gerybiniai, o dideli - siekiantys 20 cm ir daugiau - padidina melanomos riziką iki 2 - 6 proc. „Įgimti apgamai paprastai neišnyksta, laikui bėgant gali tapti iškilūs ar plaukuoti. Pacientams, turintiems didelius ar milžiniškus įgimtus apgamus, būtina nuolatinė stebėsena, o kai kuriais atvejais - ir chirurginis gydymas“,- pabrėžia J. Jokubaitė.
• Įgyti apgamai: Tai gyvenimo eigoje atsiradę apgamai. Daugiausiai apgamų atsiranda iki 30-40 metų amžiaus. Tokie apgamai būna nedideli, iki 1 cm skersmens, aiškių ribų, tolygios spalvos, ovalios ar apvalios formos. Dažnu atveju jie būna išsidėstę atvirose saulei vietose, galūnėse.

Pagal melanocitų išsidėstymą odoje

• Jungties apgamai: Tamsios spalvos, aiškių ribų dėmelės odoje.
• Mišraus tipo apgamai: Virš odos paviršiaus iškilę dariniai, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos papulės, kurių reljefas taip pat įvairus: lygus, kupolo pavidalo, šiurkštus.
• Dermaliniai apgamai: Rausvos ar odos spalvos papulės, kupolo pavidalo ar ant „kojytės“, minkštos konsistencijos. Kartais iš jų gali augti plaukeliai. Melanocitai būna išsidėstę žemiau pamatinės membranos.

Kitos apgamų formos

• Atipiniai apgamai: Nors tai gerybiniai odos dariniai, jiems būdinga asimetrija, netaisyklingi kontūrai, spalvos netolygumas, didesnis skersmuo, t. y., jie turi požymių, kurie būdingi ir melanomai. Taigi atipiniai apgamai yra priešvėžinė odos būklė. Tai nereiškia, kad visi tokio pobūdžio apgamai supiktybėja, tiesiog tam yra didesnė rizika (palyginus su įprastiniais apgamais). Šie apgamai yra susiję su apskritai didesniu kūno apgamų skaičiumi. Net 2- 10% populiacijos turi tokių apgamų. Jie išryškėja gyvenimo eigoje.
• Halo apgamas: Tai melanocitinės kilmės apgamas, kurį supa siaura, simetriška depigmentacijos zona, atsirandanti dėl spontaninės apgamo regresijos. Procese dalyvauja imuninės sistemos ląstelės. Dažniausiai tokie apgamai atsiranda vaikams nugaros srityje, neretai jų būna keli.
• Mėlynasis apgamas: Gerybinė dermoje esančių melanocitų, gaminančių melaniną, proliferacija. Tokie apgamai dažniausiai atsiranda paauglystėje galvos ir kaklo srityje, galūnių nugariniame paviršiuje, kryžkaulio srityje. Būdinga tolygios melsvai juodos spalvos, kupolo formos papulė, <1 cm skersmens.
• Oto apgamas: Veido srityje pasireiškianti tamsiai ruda ar mėlynai pilka pigmentinė dėmė. Tai mėlynojo apgamo atmaina. Gali būti bet kurioje veido srityje - ant skruostų, skruostikaulių, viršutinio žandikaulio srityje.
• Spitz apgamas: Šie apgamai atsiranda vaikystėje, dažniausiai veido arba galūnių srityje. Būdinga greito augimo fazė. Iš pradžių tai būna tolygios rausvos ar rusvos spalvos, kupolo pavidalo papulė ar mazgelis, aiškių ribų, <1 cm skersmens. Kartais pasitaiko ir tamsios spalvos variantų, kuriam būdingas savitas dermatoskopinis vaizdas. Spitz apgamui būdinga involiucija (t. y., savaiminis nykimas).

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu stebėti apgamus - ar nesikeičia jų dydis, spalva, forma, būklė, nes tokie pokyčiai gali būti onkologinės odos ligos - melanomos požymis. Yra įspėjamųjų požymių, kada galima įtarti, jog apgamas galėjo supiktybėti. Atsiradus vienam ar keliems tokiems pakitimams, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją onkologą:

• Apgamas padidėja
• Pasikeičia apgamo spalva
• Atsiranda liežuvėlius primenančių apgamo išaugų
• Apie apgamą atsiranda raudonas kraštelis
• Niežti patį apgamą arba audinius apie jį, šlapiuoja ar skauda
• Iš apgamo išsiskiria skysčio, kraujo
• Suaugusiam atsiranda naujų, tamsių apgamų

Įprastais atvejais, reguliarus vaikų ir paauglių apgamų tikrinimas nėra būtinas. Vaikai, kurių šeimoje buvęs melanomos atvejis ir/ar kurie turi daug (>100) apgamų - patikra turi būti pradedama nuo 12-14 m. Vengti odos nudegimų iki pūslių vaikystėje, nes tai 2 k. didina riziką susirgti melanoma.

Gydytoja pasakoja, kad neretai į kliniką kreipiasi sunerimę tėvai, pastebėję, jog vaiko apgamas didėja. Tačiau gydytoja ramina - vaikui augant plečiasi ir odos paviršius, todėl apgamai gali atrodyti didesni. Vis dėlto, atsarga gėdos nedaro - jei apgamas greitai keičiasi, verta jį parodyti gydytojui. Vaikų apgamus tikrinti svarbu, tačiau esant nedideliam jų kiekiui ir nesant rizikos veiksnių, gali pakakti retesnių patikrų nei suaugusiems. Specialistė pabrėžia, kad svarbiausia vaikystės odos priežiūros taisyklė - saugus elgesys saulėje. Tyrimai rodo, jog net vienas stiprus nudegimas vaikystėje gali daugiau nei dvigubai padidinti melanomos riziką suaugus. Ypač pavojingi nudegimai, sukeliantys pūsles, nes jie daro didžiausią žalą ląstelių DNR. „Geriausia dovana, kurią tėvai ar globėjai gali padovanoti savo vaikų odai - apsaugoti ją nuo nudegimų“, - sako gydytoja.

Suaugus, apgamų skaičius dažniausiai stabilizuojasi, tačiau jų dydis, spalva ar skaičius vis dar gali keistis. Nėštumas - vienas labiausiai išskirtinių gyvenimo periodų, per kurį stebimi apgamų pokyčiai. Tuomet apgamai dažnai patamsėja ar šiek tiek padidėja, tačiau daugeliu atvejų tai - gerybiniai, fiziologiniai procesai, susiję su hormonų pokyčiais ir odos tempimu. Tačiau labai retais atvejais melanoma diagnozuojama ir nėštumo metu, todėl pastebėjus staigius apgamų pokyčius pasitikrinti - būtina. „Deja, statistika rodo, kad nėštumo metu diagnozė dažnai būna uždelsta ir liga - pažengusi“, - pastebi gydytoja.

Vyresniame amžiuje dalis apgamų šviesėja arba nyksta, dažniausiai iš periferijos į centrą - tai visiškai normalus procesas. Tokie pokyčiai susiję su natūraliu odos senėjimu: mažėja pigmentą gaminančių ląstelių (melanocitų) aktyvumas, todėl apgamai gali prarasti spalvą, susitraukti ar visai išnykti. Tai nereiškia, kad oda „atsinaujina“ nuo visų pigmentinių darinių - kai kurie lieka nepakitę visą gyvenimą, ypač tie, kurie susiformavo ankstyvame amžiuje. Su amžiumi gali atsirasti ir naujų darinių. Vyresniame amžiuje dažnai stebimos seborėjinės keratozės - tamsesnės, šiek tiek iškilios, šiurkščios plokštelės, kurios primena apgamus, bet yra visiškai gerybinės. Dažnai sunku patiems įvertinti darinio kilmę, todėl visi nauji pigmentiniai dariniai, atsirandantys vyresniame amžiuje, turėtų būti įvertinti gydytojo. „Senstant oda atskleidžia, kiek žalos ji patyrė per gyvenimą. išsivysto iš anksčiau buvusio apgamo. Melanoma moterims dažniau nustatoma blauzdose, vyrams - liemens srityje. „Rizika susirgti priklauso nuo daugelio veiksnių: žmonės, turintys daugiau nei 100 apgamų arba 5 ir daugiau atipinių apgamų, turi iki 10 kartų didesnę tikimybę susirgti melanoma. Riziką taip pat didina moteriška lytis, šviesi oda, genetika ir nudegimai vaikystėje”, - komentuoja J. Jokubaitė.

Profilaktiškai apgamus rekomenduojama tikrinti kartą per metus, o esant didesnei rizikai - dažniau. Šiuolaikinės technologijos leidžia dokumentuoti apgamus iš arti, todėl galima sekti net menkiausius darinių pokyčius ir priimti tinkamiausią gydymo sprendimą.

Įtartinus apgamus padeda atpažinti ABCDE kriterijai: asimetrija, kraštų nelygumas, spalvos įvairovė, didėjantis diametras ir pokyčiai, tokie kaip kraujavimas ar staigus augimas. Papildomas ženklas, kurį derėtų įsiminti - „bjaurusis ančiukas“ - apgamas, kuris itin skiriasi nuo kitų jūsų odos apgamų.

Apgamų šalinimas

Jeigu turite apgamą, kuris jums trukdo ar nepatinka - dažniausiai jį galima saugiai pašalinti. Apgamų šalinimą gali atlikti tik kompetentingi dermatologai, kurie apžiūri pacientą ir įvertina pačio apgamo būklę. Esant melanomos rizikai arba pageidaujant pacientui, galima apgamus šalinti prevenciniais arba kosmetiniais tikslais. Dažniausiai apgamus ryžtasi šalintis žmonės, kurie jų turi ant veido arba labai pastebimų kūno vietų. Taip pat, jeigu apgamas yra labai didelis, yra itin iškilus arba nelygus ir atrodo piktybiškai.

Prieš šalinant apgamą, gydytojas dermatologas privalo jį apžiūrėti ir įvertinti. Jeigu apgamas neturi pakitimų, jų šalinimas sveikatos atžvilgiu nėra būtinas, nebent to pageidauja pacientas dėl kosmetinių priežasčių. Jeigu pacientas nusprendžia, kad nori pašalinti apgamą, šalinimo metodas parenkamas individualiai.

Apgamų šalinimo būdai

• Lazerinis šalinimas: Prieš šalinant apgamą lazeriu, dažniausiai atliekamas vietinis nuskausminimas. Lazeriu apgamas išgarinamas nuo odos paviršiaus, nepažeidžiant kitų odos vietų. Lazerio procedūras atliekame vienu pažangiausių pasaulyje pripažinto gamintojo FOTONA lazerių „Dynamis“. Šis naujos kartos lazeris nepažeidžia odos, veikia itin tiksliai, todėl gydymas juo saugus ir efektyvus, o rezultatai džiugina iškart.
• Elektrokoaguliacija/elektroekscizija: Šalinant apgamus elektrokoaguliacija, elektroekscizija, vietinio nuskausminimo dažniausiai nereikia. Procedūros trukmė priklauso nuo apgamų skaičiaus ir dydžio, dažniausiai užtrunka iki 20 min.
• Chirurginis šalinimas: Chirurginiu būdu apgamai šalinami tuomet, kai jie turi atipijos požymių (šie požymiai nustatomi kliniškai, taip pat atliekant apžiūrą dermatoskopu, siaskopu) bei tais atvejais, kai lazerinis ar elektrochirurginis metodas negali užtikrinti visiško apgamo ląstelių sunaikinimo, dėl ko pašalintas apgamas kartais gali ir ataugti. Pašalinus apgamą chirurginiu būdu, apgamas nebeataugs. Šalindami chirurginiu būdu galime ištirti pašalintą darinį histologiškai dėl vėžio diagnozės.

Gijimas po apgamo pašalinimo

Po apgamo šalinimo lazeriu ar elektrokoaguliacija, elektroekscizijadažniausiai jokių nemalonių pojūčių pacientas nejaučia. Gijimo procesas paprastai trunka 5-7 d., sudėtingesniais atvejais - 2-4 sav. Po procedūros pašalinto darinio vietoje dažniausiai užtepama gijimo procesą skatinančio odos tepalo, užklijuojamas pleistras. Gijimo procesas panašus į rando gijimą. Komplikacijų po apgamų šalinimo lazeriu pasitaiko labai retai. Priklausomai nuo šalinimo apgamo dydžio, šalinimo vietoje gali likti randelis.

Apsauga nuo apgamų

Apgamų kilmė neaiški. Apgamai (ar įgimtas polinkis jiems atsirasti) paveldimas, todėl visiškai apsisaugoti nuo jų neįmanoma. Tačiau galima sumažinti riziką, kad atsiras naujų apgamų ar esami supiktybės.

Siekiant sumažinti odos vėžio riziką, vasaros metu rekomenduojama vengti saulės spindulių poveikio - nebūti saulėje vidurdienį (tarp 11 ir 15 val.), riboti buvimo saulėje trukmę, vilkėti ultravioletinių spindulių nepraleidžiančius drabužius, o atviras saulei kūno sritis reguliariai kas 2 valandas tepti apsaugančiu nuo saulės kremu.

Apgamų tyrimai ir priežiūra

Jei apgamas pakitęs ar įtariama odos melanoma, rekomenduojamas chirurginis šalinimas - ekscizija. Nepakitusių, netraumuojamų apgamų šalinti nebūtina, nebent dėl estetinių priežasčių, kuomet jie yra ypač matomoje kūno odos vietoje, dažnai pasitaikančių apgamo traumų, pavyzdžiui, veido, pažastų srityje skutantis, taip pat jeigu apgamas yra spaudžiamas drabužių.

„Biofirst“ klinikoje pigmentiniai apgamai vertinami atliekant klinikinį ištyrimą bei dermatoskopinį tyrimą pažangiu skaitmeniniu „Visiomed Microderm F80“ videodermatoskopu, leidžiančiu itin detaliai odos darinių analizei vaizdą padidinti nuo 20 iki 80 kartų, dokumentuoti bei dar atidžiau stebėti odos darinių pokyčius.

Lazerinės dermatologijos klinikoje atliekamas detalus skaitmeninis apgamų ištyrimas (dermatoskopija, siaskopija). Siaskopija - spektrofotometrinė odos analizė. Tai naujas išsamus neinvazinis apgamų ir kitų odos pigmentinių darinių tyrimo būdas, atliekamas MoleMate įranga. Siaskopinis tyrimas yra neinvazinis - jo metu nepažeidžiami nei odos dariniai, nei odos vientisumas. Jo pagalba nustatomas dermatoskopinis darinio vaizdas (tikras odos darinio vaizdas, spalvos, išorinė struktūra), hemoglobino, melanino, dermalinio melanino ir kolageno išsidėstymas, trimatis darinio vaizdas net iki 2 mm gylio.

Odos tyrimai klinikoje "Antėja" Siekiant išsiaiškinti ligos priežastis ir suteikti pacientui reikalingą pagalbą, gali būti atliekami įvairūs odos tyrimai:

• Dermatoskopija: Neinvazinis odos pažeidimų tyrimas, kurio metu išdidinamas odos vaizdas ir matomos jos mikrostruktūros, kurios nepastebimos plika akimi.
• Odos biopsija su histologiniu ištyrimu: Ji atliekama atsiradus pokyčiams odoje, norint patikslinti diagnozę ar pašalinus darinį.
• Odos lopo mėginiai: Tyrimo metu nedideli kiekiai alergenų specialiais pleistrais aplikuojami ant odos dviems paroms. Vėliau stebima odos reakcija aplikacijos vietoje.

Apgamų priežiūra ir patarimai tėvams

• Stebėkite apgamus: Reguliariai apžiūrėkite vaiko odą ir atkreipkite dėmesį į naujus apgamus ar esamų pokyčius.
• Apsaugokite nuo saulės: Ribokite vaiko buvimo saulėje laiką, ypač vidurdienį, ir naudokite apsauginį kremą nuo saulės su aukštu SPF faktoriumi.
• Venkite soliariumų: Vaikams ir paaugliams nerekomenduojama lankytis soliariumuose.
• Konsultuokitės su dermatologu: Jei turite kokių nors abejonių dėl apgamų, kreipkitės į gydytoją dermatologą.

Apgamai - tai odos pigmentinės struktūros, kurios daugumai žmonių atsiranda vaikystėje arba paauglystėje ir dažniausiai išlieka visą gyvenimą. Nors dažniausiai apgamai būna gerybiniai ir nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kai kuriems asmenims jie gali tapti melanomos ar kitų piktybinių odos ligų židiniu. Apgamai - tai įvairaus dydžio ir spalvos odos dariniai, susidarę dėl melanocitų (pigmentinių ląstelių) susitelkimo odoje. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą apgamų skaičių: vieni jų gali turėti vos kelis, kiti - šimtus. Apgamai gali būti plokšti arba kiek iškilę virš odos paviršiaus, jų skersmuo svyruoja nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Pagrindinė apgamų susidarymo priežastis - melanocitų dariniai odoje. Melanocitai - tai ląstelės, gaminančios odos pigmentą melanino, kuris suteikia odai, plaukams ir akims spalvą bei apsaugo nuo ultravioletinių spindulių daromos žalos. Normaliai melanocitai pasklinda po visą dermą (vidurinį odos sluoksnį), tačiau tam tikrais atvejais jie susitelkia vienoje vietoje ir suformuoja vieną darinį - apgamą. Apgamų skaičius ir jų polinkis formuotis yra iš dalies nulemtas genetinių veiksnių. Jei abu tėvai turi gausų apgamų kiekį ar displastinius (netipinius) apgamus, didėja rizika, kad palikuonys taip pat turės apgamų. Moksliniai tyrimai rodo, jog apgamų formavimąsi veikia keli genetiniai žymenys, susiję su odos pigmento gamyba ir ląstelių ciklo kontrolės genais. Vienas iš svarbiausių aplinkos veiksnių, skatinančių apgamų atsiradimą, yra ultravioletinė (UV) spinduliuotė. Patekus UVB ir UVA spinduliams, odos ląstelės patiria genomo pažeidimus, o organizmas bando apsisaugoti padidindamas melanino gamybą - tam tikrais atvejais susidaro nauji melanocitų dariniai. Tyrimai rodo, kad intensyvi saulės veikla vaikystėje ir paauglystėje yra susijusi su didesniu apgamų skaičiumi suaugusiojo amžiuje. Hormoniniai svyravimai, ypač paauglystėje, nėštumo metu arba vartojant tam tikrus hormoninius preparatus, gali skatinti apgamų atsiradimą arba esamų apgamų pakitimus. Pavyzdžiui, nėštumo metu daugelis moterų pastebi, jog atsiranda naujų apgamų arba intensyvėja esamų spalva. Tai siejama su padidėjusiais estrogenų ir progesterono kiekiais kraujyje, kurie veikia melanocitus.

Apgamai yra pigmentinės odos struktūros, kurios daugumai žmonių atsiranda vaikystėje arba paauglystėje ir dažniausiai išlieka visą gyvenimą. Nors dauguma apgamų yra gerybiniai, naujai atsiradę apgamai, ypač suaugusiems, gali kelti susirūpinimą. Apgamų atsiradimo priežastys nėra iki galo ištirtos, tačiau manoma, kad tai lemia genetinių veiksnių ir saulės poveikio sąveika. Šviesios odos žmonės dažniau turi daugiau apgamų, o šie gali būti įvairių spalvų - nuo rožinės iki tamsiai rudos ar juodos. Nors dauguma apgamų yra nepiktybiniai, nauji apgamai, atsiradę suaugusiems, dažniau gali tapti pavojingi. 2017 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad 70,9 proc. melanomos atvejų prasidėjo nuo naujai atsiradusio apgamo. Melanoma - labai klastinga liga. Dažniausiai pirmasis pastebimas jos požymis - atsiradusi tamsi, netaisyklingos formos dėmelė arba padidėjęs pakitęs apgamas, patamsėjusi jo spalva. Melanomą galima pastebėti reguliariai apžiūrint savo odą ir tikrinantis apgamus pas gydytoją dermatologą. Venkite ilgo buvimo saulėje. Naudokite apsaugines priemonės nuo saulės. Stebėkite savo odą. Reguliariai tikrinkite apgamus pagal ABCDE taisyklę. A (angl. asymmetry - asimetrija), B (angl. border - kraštų nelygumas), C (angl. color - spalvos įvairovė), D (angl. diameter - dydis, paprastai didesnis nei 6 mm), E (angl. evolving - kintantis apgamas). Neatidėliokite vizito pas specialistą, jeigu pastebėjote naują apgamą ar minėtus jau esamų apgamų pokyčius. Reguliariai lankykitės pas dermatologą.

Apgamai - tai odos dariniai, kurių atsiradimo priežastys dažniausiai lieka neaiškios. Nors dažnais atvejais apgamai visą laiką išlieka tokio pat dydžio ir nekeičia savo formos, tačiau kartais jie ima keistis, plėstis, jų paviršius gali tapti iškilus, ir kt. Tam tikrais atvejais apgamai gali būti net labai pavojingi, todėl svarbu stebėti jų būklę, ir tuomet, jei apgamas imtų kelti nerimą, labai svarbu kuo skubiau kreiptis į specialistus. Jei apgamas bus laiku pašalinamas, tokiu atveju bus galima išvengti rimtų sveikatos sutrikimų. Taigi, kada vertėtų susirūpinti atsiradusiais apgamais?

Apgamų tipai

• Įgimti apgamai pastebimi dar tada, kai kūdikis gimsta, arba pirmaisiais jo gyvenimo metais. Tokių apgamų dydis gali būti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų, o jų spalva gali varijuoti nuo rudos iki juodos. Tokie apgamai su amžiumi yra linkę didėti, ant jų gali augti plaukai;
• Įgyti apgamai gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu, tačiau daugiausia apgamų atsiranda iki 30-40 metų. Dažniausiai tokie apgamai yra nedideli (iki 1 cm skersmens), aiškių ribų, tolygios spalvos. Šių apgamų atsiradimui gali turėti įtakos deginimasis saulėje, o su amžiumi tokie apgamai gali po truputį nykti. Jei iki 6 mm skersmens apgamai laikui bėgant nekeičia savo formos, spalvos ir dydžio, nerimauti tikrai neverta, tačiau tuomet, jei pastebimi tam tikri pokyčiai, vertėtų apgamą ištirti ir įsitikinti, kad jis nėra pavojingas.

Kada vertėtų susirūpinti?

• Jei apgamas ima didėti;
• Jei pakinta apgamo spalva: jei jis ima tamsėti, vertėtų nedelsiant kreiptis į specialistus;
• Jei apgamas šlapiuoja, kraujuoja, jei apgamo vietoje jaučiamas niežėjimas;
• Jei apgamas nėra simetriškas;
• Jei apgamo ribos nėra aiškios (kontūrai atrodo tarsi išplaukę).

Ką daryti, kad apgamai nedidėtų?

Gydytojų teigimu, apgamų atsiradimą gali provokuoti piktnaudžiavimas saulės voniomis. Ypač pavojingi odos nudegimai vaikystėje - tikimybė, kad ateityje asmuo susirs odos vėžiu, yra dar didesnė. Šiltuoju metų laiku labai svarbu pasirinkti tinkamas apsaugos priemones nuo saulės, nes jos gali padėti sumažinti UV spindulių poveikį. Atsiradusių apgamų labai svarbu nedirginti: jokiu būdu jų nešveiskite, nenaudokite šviesinimo priemonių, pasistenkite, kad apgamo nedirgintų drabužiai. Mokslininkai nustatė, kad odos vėžio atsiradimui didelį poveikį turi tai, ar paciento imunitetas yra pakankamai stiprus, todėl labai svarbu sportuoti ir sveikai maitintis.

Baisioji melanoma

Melanoma - tai piktybiškiausia odos vėžio forma. Dažniausiai melanoma išsivysto sveikoje odoje, rečiau (maždaug trečdalis) - iš seniau atsiradusių apgamų. Pirmieji melanomos požymiai yra gana tipiški - ant odos atsiranda tamsi, netaisyklingos formos dėmelė. Dažniausiai melanoma atsiranda kojų, liemens arba nugaros srityje, jos forma yra netaisyklinga, paviršius netolygios spalvos. Navikas gali būti gruoblėto paviršiaus, laikui bėgant gali išopėti. Jei melanoma nėra pakankamai greitai pašalinama, gali atsirasti metastazių limfmazgiuose bei vidaus organuose. Tai, žinoma, gąsdina kiekvieną pacientą, todėl pastebėję odos pakitimus, kurie neišnyksta per kelis mėnesius, būtinai kreipkitės į gydytoją, kuris skirs reikalingus tyrimus arba patars apgamą nedelsiant šalinti.

Kada reikėtų pasvarstyti apie apgamo šalinimą?

Rekomenduojama šalinti tuos apgamus, kurie yra nuolat dirginamose srityse: ant galvos, padų, taip pat tose srityse, kurios nuolat depiliuojamos. Moterims patartina šalinti ir tuos apgamus, kuriuos dirgina liemenėlės užsegimas - nuolat dirginami apgamai anksčiau ar vėliau gali supiktybėti. Patartina šalinti apgamus, kurių skersmuo yra didesnis nei 6 mm, taip pat ir netaisyklingos formos ar iškilusius apgamus. Jei atsiradęs apgamas neduoda jums ramybės, geriausia nespėlioti, ar ilgainiui jis supiktybės, ir tiesiog kreiptis į specialistus.

Vaikams iki vienerių metų apgamai gali būti šalinami atliekant dermabraziją (apgamus šlifuojant ir poliruojant odą). Įgimti nedideli apgamai, kurių forma nėra pakitusi, gali būti šalinami lazeriu, o dideli apgamai dažniausiai yra šalinami chirurginiu būdu. Kai siekiama įvertinti apgamų būklę, įprastai yra atliekama dermaskopija. Šio tyrimo rezultatai leidžia įvertinti apgamų būklę, ir prireikus gali būti skiriami papildomi tyrimai. Jei įtariama, kad apgamas yra piktybinis, atliekami citologiniai ir histologiniai tyrimai.

Lazerinis ar chirurginis apgamų šalinimas?

Lazerinis apgamų šalinimas taikomas dažniau nei chirurginis. Ši procedūra yra atliekama taikant vietinę nejautrą, dažniausiai šalinimas trunka iki 15 minučių (tai priklauso nuo apgamo dydžio ir vietos). Atliekant šią procedūrą nėra reikalingos siūlės, todėl žaizda sugyja greičiau. Estetinis rezultatas įprastai būna geresnis nei po chirurginio apgamų šalinimo, tačiau tokia procedūra gali būti taikoma ne visais atvejais. Jei atliekant tyrimus buvo nustatyta, kad apgamas gali būti piktybinis, taikomas chirurginis apgamo šalinimas.

tags: #ar #vaiku #apgamai #supiktybeti

• Kaip prižiūrėti naujagimio odą
• Naujausia Krydas: Gimęs Kovoti legenda
• Gimę liepos 2-ąją aktoriai
• Stilius ir kokybė: vaikiškų prekių parduotuvės Telšiuose
• Saugumas vaikų aukštose lovose