Artėjant rugsėjui daugelis tėvų susiduria su svarbiu klausimu: ar jų vaikas yra pakankamai pasiruošęs žengti į pirmą klasę? Šis sprendimas reikalauja atidaus svarstymo, atsižvelgiant ne tik į vaiko amžių, bet ir į jo brandą, socialinius įgūdžius bei bendrąjį pasiruošimą mokyklai.
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas - raktas į sėkmingą sprendimą
„Sociume, grupėje, tarp vaikų jis gali elgtis kiek kitaip, čia labiau atsiskleidžia vaiko bendradarbiavimo, savireguliacijos, gebėjimo susikaupti ir dirbti įgūdžiai. Galime sakyti, kad tėvai savo vaiką labai puikiai pažįsta vienoje aplinkoje, o pedagogas - visai kitoje. Abiejų šių pastebėjimų visuma padeda priimti geriausią sprendimą vaikui. Todėl taip svarbu yra bendradarbiauti ir keistis informacija“, - pataria mokyklų ir darželių tinklo „Pažinimo medis“ pavaduotoja ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui Ana Račiuvienė.
Su šiais pastebėjimais sutinka ir organizacijos „Ugdymo meistrai“ partneris, darželio ir mokyklos „Patirčių slėnis“ bendraįkūrėjas Lukas Benevičius. Jo pastebėjimu, sprendimas turėtų priklausyti ne tik nuo vaiko raidos, bet ir nuo tėvų pasiruošimo bei pedagogų. Abu pašnekovai akcentavo, kad ypač svarbu, kad šeima būtų rami dėl savo sprendimo, nuo kelerių metų paleisti vaiką į mokyklą. Tyrimai rodo, kad tik tada, kai vaiko neblaško neišspręsti santykiai, įtampos, vidinės dilemos, jis mokymuisi ir pasaulio pažinimui gali skirti visą dėmesį ir jėgas.
Nepasiruošusiems geriau likti darželyje
A. Račiuvienė pabrėžia, kad kiekvieno vaiko kelias yra savitas, todėl vertinti kiekvieną vaiką svarbu individualiai. Specialistė džiaugiasi, kad dabar priešmokyklinio pasiruošimo grupę bus galima tęsti dvejus metus - jei ir tėvai, ir pedagogai matys, kad vaikas per metus nepasiruošė mokyklai ir jo branda dar nėra tinkama aukštesnei ugdymo pakopai. „Anksčiau tokios galimybės nebuvo, tad apsisprendimas dėl paankstinto priešmokyklinio ugdymo buvo labai atsakingas, kartais rizikingas. Įstatymuose atsiradęs pokytis labiau aktualus vaikams, kurie gimė sausio-balandžio mėnesiais. Anksčiau vaikas, gimęs gruodžio mėnesį, jau keliaudavo į pirmą klasę, o gimęs sausio mėnesį - dar ne. Dabar labiau atsižvelgiama į mokslo metus. Gerai, kai turime laisvę rinktis, atsižvelgti į vaiko galimybes“, - sakė ji.
Anot L. Benevičiaus, kategoriškas sprendimas, kada vaikui pradėti mokyklą, priimtas sausai atsižvelgus vien į vaiko amžių, tik sukuria įtampą. Yra vaikų, kurie į mokyklą galėtų eiti ir penkerių - jie jau skaito, yra labai smalsūs, bet yra ir tokių, kurie būdami net ir septynerių ar aštuonerių, dar tikrai galėtų likti darželyje, sakė ugdymo specialistas. Apmaudžiausia, anot pašnekovo, tai, kad neturime lanksčios sistemos - jei jau atėjai į mokyklą, vadinasi, pradėjai mokymosi kelią ir į darželį nebegrįši, net jei tai ir būtų geriau.
Spręsti turėtų ne tik tėvai
L. Benevičiaus nuomone, negerai, jei sprendimą dėl pirmos klasės paliekama priimti tik tėvams - yra rizikos, kad jie pasirinks neteisingai. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai, anot jo, jei ir nenori prisiimti atsakomybės, turėtų tėvams bent jau rekomenduoti, ar vaikui jau laikas į mokyklą, ar dar vertėtų likti ikimokyklinėje grupėje. Tokios pačios nuomonės ir A. Račiuvienė. Anot jos, prieš priimant sprendimą dėl mokyklos tėvams reikėtų ne tik stebėti savo vaiką, bet ir turėti labai glaudų ryšį su priešmokyklinės grupės mokytoju, juk tiek valstybiniai, tiek privatūs darželiai Lietuvoje vadovaujasi konkrečiam vaiko amžiui būdingais pageidaujamais gebėjimais.
„Manome, kad labai svarbu atlikti visus namų darbus iki to laiko: neskubėti, stebėti vaiką, glaudžiai komunikuoti, bendradarbiauti su priešmokyklinio ugdymo pedagogais. Specialistas yra tas asmuo, kuris vaiką mato betarpiškai, fiksuoja jo pasiekimus ir pataria, ar jau gali 6 m. amžiaus vaikas keliauti į mokyklą. Jis mato vaiką sociume, mato, kaip jam sekasi, su kokiais sunkumais susiduria ir kaip jam pavyksta juos įveikti“, - dalijosi A. Račiuvienė. Sprendžiant klausimą, ar vaikas yra pasiruošęs mokyklai, vertinama kompleksiškai: svarbu ne tik vaiko žinios, kalbos ir motorikos išsivystymas, bet ir dėmesio sutelkimas, gebėjimas užduotį atlikti iki galo, noras mokytis, emocinė savireguliacija, socialiniai įgūdžiai, savarankiškumo įgūdžiai.
Žinios ir mokėjimas skaityti - dar ne viskas
Mokyklai pasiruošęs vaikas yra tas, kuris turi tinkamą santykį su savimi, su kitais vaikais, aplinka ir užduotimi, reziumuoja A. Račiuvienė. Pasiruošimas mokyklai, anot jos, - tai ne tik mokėjimas skaičiuoti ir pažinti raides, dar labai svarbu socialiniai įgūdžiai, savireguliacija, pasitikėjimas savimi, noras pažinti pasaulį, pagal amžių - savarankiškumo įgūdžiai ir atsakomybės jausmas. „Skaičiuoti, skaityti vaikas gali išmokti per kelis mėnesius, bet socialinėms-emocinėms, savarankiškumo ir atsakomybės kompetencijoms suformuoti reikia kelerių metų. O jos itin svarbios mokykloje, todėl joms darželiuose turėtų būti skiriama daug dėmesio“, - įsitikinusi pašnekovė.
Tuo metu paklaustas, kokie įgūdžiai, jo nuomone, reikalingi būsimam pirmokui, L. Benevičius akcentavo bazinius dalykus. „Manau, kad pažinti raides ir bent domėtis skaitymu jau reikėtų. Bandyti spausdintinėmis raidėmis parašyti savo vardą irgi būtų gerai, nes rašant ranka mūsų abu mūsų smegenų pusrutuliai veikia aktyviau. Svarbūs ir matematiniai gebėjimai - mokėti sudėti ir atimti nedidelius skaičius pirmokui irgi praverstų“, - vardijo ugdymo specialistas.
A. Račiuvienės nuomonė kiek kitokia. Remdamasi praktine patirtimi ji paaiškino, kodėl tai gali suklaidinti: „Kartais vaikas gali rodyti labai didelį entuziazmą mokytis, būti vaikščiojanti enciklopedija, skaičiuoti ir skaityti, bet atidžiau stebint vaiką gali pamatyti, kad akademinius gebėjimus jis išvystęs kaip kompensaciją, nes išgyvena labai daug nerimo ir ypač kontakte, nepasitiki savimi, jam sunku rasti kalbą su bendraamžiais, įsitraukti į bendrą žaidimą. Ir tokiu atveju, sakyčiau, su mokykla ir akademiniu ugdymu nereikėtų skubėti, o padėti vaikui vystyti jo socialines-emocines kompetencijas. Juk kai kalbame apie pradinio ugdymo amžiaus tarpsnį, tuo laikotarpiu vaikas sėkmingas jaučiasi tiek, kiek jam sekasi bendrauti su bendraamžiais bei kiek sekasi mokytis. Todėl ir svarbu sudėti pagrindus tam, kad vaikas šiose abejose srityse būtų sėkmingas, kas formuos jo teigiamą savivoką tolesniame gyvenime.“
Verčiau palaukti, nei paskubėti
Paprašyta duoti svarbiausią patarimą būsimų mokyklinukų tėvams, A. Račiuvienė dar kartą pabrėžė, kad itin svarbu kartu su pedagogu stebėti vaiką ir matyti ne tik jo akademinį pasiruošimą, bet vertinti ir asmenybės, charakterio išsivystymą, darbines bei socialines-emocines kompetencijas. „Jeigu darželio priešmokyklinio ugdymo pedagogai motyvuotai sako, kad vaikas dar nepasiruošęs mokyklai, tėvams nevertėtų nereaguoti į tokias pastabas. Gal iš tikrųjų geriau pratęsti priešmokyklinį ugdymą, negu išleisti nepasiruošusį vaiką į mokyklą. Dar metus paaugęs jis ateis emociškai ir fiziškai pasirengęs pirmai klasei ir įsilies į ją be streso. Kaip aš kartais sakau - kam skubėti? Juk skubėdami mes iš esmės atimame vienus metus iš vaikystės ir pridedame prie darbinio stažo metų“, - kalbėjo A. Račiuvienė.
Pašnekovė priminė, kad jeigu tėvų ir pedagogų nuomonės nesutampa, yra galimybė kreiptis į Pedagoginę psichologinę (PPT) tarnybą, kur kvalifikuoti specialistai ištirs vaiko pasiruošimo lygį ir pateiks aiškias rekomendacijas. „Įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus, ir mes manome, kad svarbiausia tėvams rasti šį atsakymą prieš žygiuojant į pirmą klasę“, - sakė ji.
Pasiruošimas mokyklai: praktiniai patarimai tėvams
Pradėti lankyti mokyklą - svarbus ir jaudinantis žingsnis kiekvieno vaiko gyvenime. Pirma klasė žymi naują etapą, kuriame atsiranda daugiau atsakomybės, kasdienės rutinos ir naujų iššūkių. Geras pasiruošimas padeda vaikui jaustis saugiai, pasitikėti savimi ir noriai pradėti pažintį su mokymusi. Pirmiausia reikėtų įvertinti vaiko savarankiškumą: ar jis geba pats apsirengti, susidėti daiktus į kuprinę, užsirišti batus, naudotis tualetu, išsipūsti nosį? Taip pat svarbu, ar vaikas moka prireikus paprašyti pagalbos.
Rekomenduojama dar vasarą apsilankyti su vaiku būsimoje mokykloje, kartu apžiūrėti erdves, nueiti į tualetą, pasitreniruoti, kaip juo naudotis, kaip užsirakinti ir atsirakinti. Pravartu namuose kartu pasipraktikuoti, kaip ruoštis mokyklos dienai: kaip susikrauti kuprinę, pasidėti daiktus, pasiruošti drabužius. Kitas svarbus įgūdis - gebėjimas laikytis susitarimų. Mokykloje galios daugybė taisyklių: „sėdėk ramiai“, „išklausyk kitą“, „kelk ranką“, „bendrauk pagarbiai“. Vaikams, kurie yra impulsyvūs ir neturi įpročio laikytis susitarimų, tai gali tapti iššūkiu - gali kilti netinkamo elgesio situacijų, mažėti motyvacija mokytis. Todėl rekomenduojama dar vasarą namuose įvesti aiškią taisyklių ir pasekmių sistemą bei jos nuosekliai laikytis.
Taip pat svarbu išmokyti vaiką atpažinti ir išreikšti savo poreikius bei jausmus. Vaikas turėtų gebėti pasakyti, kas jam nutiko, kaip jis jaučiasi. Mokykite jį įvardyti pagrindines emocijas - pyktį, baimę, nerimą, liūdesį, džiaugsmą - bei fizinius pojūčius, tokius kaip galvos ar pilvo skausmas, pykinimas. Svarbu, kad vaikas pažintų savo kūną, žinotų kūno dalių pavadinimus, taip pat - intymių vietų ribas. Nepamirškite ir saugumo žinių: vaikas turėtų žinoti savo vardą, pavardę, tėvų vardus, gyvenamosios vietos adresą, bent vieną telefono numerį.
Vasarą labai svarbu išlaikyti nuoseklią dienotvarkę. Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, skirti bent 15 minučių skaitymui ir rašymui. Sudarykite galimybes vaikui bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti laisvuose žaidimuose - jie ypač svarbūs socialinių įgūdžių formavimuisi. Kiekvieną vakarą kartu skaitykite knygas, aptarkite dienos įvykius.
Vaiko motyvaciją labiausiai stiprina sėkmės jausmas. Jei norite, kad jūsų vaikas aktyviai įsitrauktų į mokymosi procesą, labai svarbu pastebėti ir įvertinti net menkiausią jo pažangą. Nelyginkite vaiko su kitais - lyginkite tik su pačiu vaiku, jo asmeniniu augimu. Girkite ne tik už rezultatą, bet visų pirma - už pastangas ir įdėtą darbą. Mokymasis turėtų būti natūraliai įtraukiantis, žaismingas ir malonus. Žaiskite mokomuosius žaidimus kartu su vaiku - bendras laikas ne tik stiprina ryšį, bet ir padeda vaikui suvokti, kad mokytis galima smagiai.
Padėkite jam skaityti: skiemenuokite, garsiai tarti žodžius, keiskitės sakiniais - vieną skaito vaikas, kitą jūs. Naudokitės kasdienėmis situacijomis: važiuojant automobiliu skaitykite kitų automobilių numerius, eidami gatve - parduotuvių pavadinimus. Labai svarbu kantriai reaguoti į nesėkmes. Kai vaikui nesiseka, palaikykite jį. Pasidalykite savo patirtimi: papasakokite, kaip patys mokėtės skaityti, kokia buvo jūsų pirma perskaityta knyga ir kaip tada jautėtės. Net vykstant atostogauti prie jūros ar ežero, verta į kuprinę įsidėti knygą. Motyvuoti galima ir kūrybiškai - fotografuokite vaiką su kiekviena perskaityta knygele, nuotraukas siųskite seneliams ar pakabinkite kambaryje.
Svarbiausia, ką tėvai gali padaryti - parodyti vaikui pasitikėjimą. Leiskite jam suprasti, kad tikite jo gebėjimu savarankiškai susidoroti su nauja situacija. Pirmosiomis savaitėmis labai svarbu išlaikyti pastovų ritmą - laiku kelkitės, ramiai palydėkite vaiką iki mokyklos durų ir stenkitės nevėluoti jo pasiimti. Stabilus dienos režimas ir jūsų punktualumas stiprina vaiko saugumo jausmą.
Jei vaikas pamiršo sportinį krepšį ar užkandžius, nepulkite jų vežti į mokyklą. Tokie momentai - puiki proga mokytis atsakomybės. Vakare aptarkite situaciją: „Kaip jauteisi, kai neturėjai to, ko reikėjo?“, „Ką galime daryti, kad kitą kartą taip nenutiktų?“ Nuolat priminkite vaikui, kad tikite jo sėkme, net jei pradžioje būna sunku. Pasidalykite ir savo patirtimi: kaip jautėtės, kai pradėjote naują darbą ar susidūrėte su nežinomybe. Pasakykite, kas jums padėjo įveikti nerimą, baimę.
Svarbu suprasti, kad mokytojas ir visa mokyklos bendruomenė siekia to paties tikslo - jūsų vaiko sėkmės. Skirkite laiko susipažinti su vaiko mokytoju - tai padės užmegzti tvirtą, abipusiu pasitikėjimu grįstą ryšį. Papasakokite apie savo vaiką: jo stiprybes, pomėgius, baimes ar specifinius poreikius. Pasikalbėkite apie klasėje taikomas taisykles ir susitarimus - tai leis tas pačias nuostatas taikyti ir namuose, užtikrinant nuoseklumą. Jei kyla klausimų ar abejonių, nebijokite kreiptis į mokytoją tiesiogiai. Dar prieš prasidedant mokslo metams pasidomėkite mokyklos vertybėmis, misija, vizija ir vidaus tvarka. Venkite rašyti žinutes vėlai vakare ar skambinti savaitgaliais, nebent tai tikrai būtina.
Socialiniai-emociniai įgūdžiai - svarbesni nei akademikai?
Anote specialistės, be akademinių, svarbūs ir kiti gebėjimai. Naujausi vaikų raidos tyrimai rodo, kad socialiniai emociniai ir intelektiniai įgūdžiai kur kas labiau nusako vaiko pasirengimą mokyklai. „Patikėkite, rašyti ir skaityti vaikas vis tiek išmoks, tačiau jeigu šiuo amžiaus tarpsniu nepadėsime ugdyti socialinių ir emocinių įgūdžių, pasmerksime vaikus dideliems iššūkiams paauglystėje“, - įsitikinusi V. Rekienė.
„Vaikai būtent pradinėse klasėse išmoksta bendradarbiauti, dirbti komandoje, dalytis užduotimis ir atsakomybėmis. Socialiniai emociniai įgūdžiai moko kritiškai ir kūrybiškai mąstyti. Be tinkamai išlavintų vykdomosios ir savireguliacijos funkcijų tai sunkiai pasiekiami dalykai. Socialiniai emociniai ir intelektiniai įgūdžiai skirstomi į dvi dideles kompetencijų (arba įgūdžių) grupes - vykdomosios funkcijos ir savireguliacijos funkcijos kompetencijas (arba įgūdžius). V. Rekienė. Vykdomąją funkciją sudaro pažintinis lankstumas (gebėjimas pritaikyti elgesį ir mąstymą reaguojant į aplinką ar situaciją) ir slopinančioji kontrolė (gebėjimas slopinti automatiškai kylančius impulsus). Pavyzdžiui, jei namie vaikui neteko su niekuo dalytis daiktais, atėjus į pirmą klasę reikės keisti mąstymo modelį ir išmokti dalytis bendromis mokyklos priemonėmis su kitais ugdymo proceso dalyviais - taip ugdomas pažintinis lankstumas. Savireguliacijos funkcija - tai gebėjimas stebėti save, savo mintis, reakcijas, emocijas, impulsus ir juos reguliuoti atsižvelgiant į socialinę situaciją. Pasak V. Šios funkcijos kompetencijas atskleidžia ir gebėjimas atkurti sudėtingesnio pobūdžio informaciją, pavyzdžiui, vaikas geba gana vaizdžiai ir tiksliai nupasakoti kelią nuo ugdymo įstaigos iki namų. Kas rodo, kad savireguliacijos funkcija pakankamai išlavinta? Vaikas geriau susidoroja su nerimu, nusivylimu, geba įvardyti, kaip jaučiasi, supranta savo emocinę būseną ir kad ji gali kisti. „Vaikai, kurių savireguliacijos funkcija yra stipriau išlavėjusi, paprastai patiria įvairiopą sėkmę“, - teigia V. Rekienė.
Vaiko vykdomąją funkciją galima lavinti ir namuose. Pasak psichologės, tam tinka visos veiklos, kurios lavina atmintį ir dėmesį (dėlionės, galvosūkiai, net žaidimas „Minecraft“ ir pan.), vaizduotės ir fantazijos reikalaujantys žaidimai, kurie, be kita ko, dar ir stiprina tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį, mąstymą leidžiančios praplėsti veiklos (įvairūs eksperimentai), pasiruošti mokyklai padedančios knygelės (pvz., Evelinos Daciūtės „Meškiai eina į mokyklą“, Tomo Dirgėlos „Tomas ir Domas. „Šiuos įgūdžius lavinsime, jei suteiksime galimybių lavinti planavimo ar organizavimo įgūdžius, - sako psichologė. Vykdomąją kontrolę ir ypač slopinančiosios kontrolės įgūdį lavina namų pareigos. V. Rekienė primena, kad šiuo amžiaus tarpsniu tėvai yra absoliutūs vaikų autoritetai, todėl teigiamų poslinkių gali duoti ir asmeninis pavyzdys.
Ji įspėja, kad ne visose situacijose ir ne visada vaikas demonstruos socialinį emocinį brandumą. „Vaiko gebėjimas demonstruoti tam tikrus įgūdžius priklauso nuo įvairių faktorių - nuovargio, alkio, fiziologinių ir psichologinių poreikių patenkinimo.
