Neseniai į pasaulį atėjusio vaikelio kraujo grupės sužinojimas yra įprastas procesas. Daugeliui tėvelių atrodo, kad pagal žinomą kraujo grupę galima parinkti vaikui tinkamiausią mitybą, padėti įvertinti galimas ligas, kadangi spėjama, kad kartu su vieno iš tėvelių kraujo grupe taip pat galima paveldėti ir tam tikras ligas. Tiesa, kai sužinoma, kad vaikas nepaveldėjo nei vienos iš tėvelių grupės - nuotaika subjursta ir kyla nepasitikėjimas tėvyste.
Visgi, norime nuraminti. Pati dažniausiai kraujo grupė, kuriai tuo pačiu perpylimui tinka visos kitos - pirmoji. Trečią - 20 procentų ir pati rečiausia - ketvirta kraujo grupė, kuria gali pasigirti turintys vos 5 procentai žmonių. Pirmoji grupė yra pati paklausiausia, ji tinka visoms kitoms kraujo grupėms. Tuo tarpu ketvirtoji - pati rečiausia ir būtent jos dažniausiai pritrūksta medicinos įstaigose. Sakyti, kad viena grupė yra stipresnė nei kita - neįmanoma, kadangi skiriasi ne tik kraujo grupė, tačiau ir visas žmogaus organizmas.
Tačiau ilgalaikiai tyrimai leido padaryti išvadas, kad tam tikrą kraujo grupę turintys asmenys dažniausiai serga tam tikromis ligomis. Pavyzdžiui, II kraujo grupę turintys asmenys kur kas dažniau serga skrandžio vėžiu. Tai - ne sutapimas. Internete galima rasti daugiau info apie konkrečias ligas.
Naudinga įsiminti ne tik savo kraujo grupę, tačiau taip pat ir Rh faktorių, kurį yra naudinga žinoti, pavyzdžiui, kraujo perpylimo metu. Jeigu žmogaus faktorius yra Rh +, tai rodo, kad jo kraujyje yra antigenas. O jeigu žmogaus kraujas yra Rh - - tai rodo, kad jo eritrocitai neturi antigeno. Jeigu žmogaus kraujas pasižymi Rh - - tokiu atveju į jo organizmą negalima pilti net ir tos pačios grupės kraujo, kuri yra Rh +, kadangi tuomet žmogus gali susidurti su sveikatos problemomis. Rh faktorius dažniausiai nustatomas tuomet, kai moterys yra nėščia.
Kraujo grupės žinojimas šiais laikais yra būtinas.
Kraujo grupių sistema ir paveldėjimas
Kraujo grupės nustatomos pagal eritrocitų paviršiuje esančius antigenus - specifines molekules, kurios veikia kaip imuninės sistemos atpažinimo žymekliai. Jei į organizmą patenka kraujas su neatitinkančiais antigenais, imuninė sistema jį suvokia kaip svetimą ir pradeda kovoti. Pagrindinė ir visame pasaulyje labiausiai naudojama sistema yra ABO sistema, papildyta Rh faktoriaus nustatymu. Pagal šią klasifikaciją yra keturios pagrindinės kraujo grupės: A, B, AB ir 0. Prie ABO sistemos pridedamas ir Rh faktorius: jei eritrocitai turi D antigeną, grupė žymima „+“, jei neturi - „-“. Kraujo grupių žymėjimas yra būtinas tiek medicinoje, tiek oficialiuose dokumentuose. Jis naudojamas donorystėje, nėštumo priežiūroje, ligoninėse ir net kariuomenėje.
Kraujo grupės yra nulemtos genetiškai ir nesikeičia visą gyvenimą kaip ir pirštų atspaudai.
Kiekvienas žmogus paveldi po vieną alelį iš kiekvieno iš tėvų, kurie nustato ABO kraujo grupę. Kraujo grupės ABO paveldėjimą lemia trys genų variantai (alelės) - A, B ir 0. Aleliai (aleliniai genai) - genų struktūrinės atmainos. Paprastai būna: AA, Aa, aa. Fenotipas - kaip organizme pasireiškia genai; fenotipą lemia bendras genotipas ir aplinkos sąveika.
Paveldėjimo pavyzdžiai:
- Jei abu tėvai turi 0 (I) kraujo grupę, vaikas taip pat turės 0 (I) kraujo grupę.
- Jei vienas iš tėvų turi A (II) kraujo grupę, o kitas - B (III) kraujo grupę, vaikas gali turėti A (II), B (III), AB (IV) arba 0 (I) kraujo grupę.
- Jei vienas iš tėvų turi A (II) kraujo grupę, o kitas - 0 (I) kraujo grupę, vaikas gali turėti A (II) arba 0 (I) kraujo grupę.
- Jei tėvų kraujo grupės skirtingos, vieno A, o kito B, vaikas gali paveldėti iš vieno A, o iš kito B, tada jo kraujo grupė bus AB. Jei jis paveldės B genus iš abiejų tėvų, turės B kraujo grupę, o jei abu A - grupę A. O grupės kraujas neturi specifinių antigenų, tad jei iš mamos paveldėsite A grupę, o iš tėvo O, jūsiškė bus A. Tas pats ir su B grupe.
Rezus faktorius (Rh) ir jo paveldėjimas taip pat paveldimas pagal dominuojančius ir recesyvius principus. Jei abu tėvai yra Rh teigiami (Rh+), vaikas beveik visada bus Rh teigiamas (Rh+). Yra atvejų, kai motina ir tėvas turi teigiamą Rh, o vaikas - neigiamą. Svarbu žinoti, kad šis kraujo požymis perduodamas genetiniu lygmeniu. Priežastis slypi tame, kad vienas iš vaiko senelių turėjo neigiamą Rh faktorių. Baltymų trūkumas eritrocituose buvo dominuojantis ir buvo perduotas anūkams.

Situacijos, kai vaiko kraujo grupė skiriasi nuo tėvų
Vienas aktualiausių klausimų šeimoms - kokia kraujo grupė paveldima vaikui. Paveldimumo mechanizmą lemia tėvų ABO genai ir rezus faktorius (Rh). Rezus faktorius taip pat paveldimas: jei abu tėvai Rh+, vaikas beveik visada bus Rh+. Įdomu tai, kad kartais kyla klausimas: ar gali vaiko kraujo grupė skirtis nuo tėvų? Atsakymas - taip, ir tai yra visiškai normalu, nes vaikas paveldi genus iš abiejų tėvų, o jų deriniai gali duoti įvairius rezultatus.
Dėl skirtingų kraujo grupių ne tik vyrai, bet ir uošvienės kreipiasi į Vilniaus genetikos centrą, kur atliekami sudėtingi tyrimai tėvystei nustatyti. Moterys rečiau kreipiasi pagalbos į specialistus, kadangi jos paprastai žino, kas yra vaiko tėvas. Beje, darnioje šeimoje vyras neabejoja savo žmonos ištikimybe, kai vaikų kraujo grupės nesutampa su jų.
Daktarė pabrėžė, jog iš kraujo grupės daryti išvadas apie tėvystę - klaida: „Tiksliai tėvystę parodo tik DNR tyrimas. Kai kuriais atvejais vaiko kraujo grupė net negali sutapti su tėvų. Kad taip būna, daktarė nurodė ir asmeniniu pavyzdžiu. Jos kraujo grupė yra nulinė (I), jos vyro AB (IV), tad vaikai paveldės arba A antigeną, arba B. „Žodžiu, žmonių, kurių kraujo grupė pirma ir ketvirta, vaikai gims tik antros ir trečios kraujo grupės, o ne pirmos ar ketvirtos, nors kito derinio atveju kraujo grupė gali būti ir ta pati“, - aiškino R. Vaitkienė.
Kraujo grupių skirstymas į keturias pagrindines, daktarės žodžiais - pats grubiausias, pagal antigenus, kurie labiausiai išreikšti: „Galima drąsiai sakyti, kad yra koks milijonas kraujo grupių. Kaip žmogaus pirštų antspaudų nėra identiškų ar veido bruožų, taip ir kraujo nėra tokio pat“. „Spręsti iš vaiko grupės ar esi jo tėvas tikrai negali. Kombinacijos ir genetiniai paveldimumai gali būti labai įvairūs“, - sakė K. Kryžauskaitė.
Jei žmogus įsivaizduoja, kad iš kraujo grupės gali spręsti yra ar nėra vaiko tėvas, gydytojos hematologės žodžiais, neįsivaizduoja, kas ta kraujo grupė yra. „Susimaišymas gali būti nulemtas ne tik tėvų, bet ir senelių, todėl kraujo grupių tikrai nereikėtų sureikšminti, įsivaizduojant, kad vaikas - ne mano vien todėl, kad kraujo grupė ne ta. Ir mes tokių klausimų gauname. Vyrai kraujo donorai kartais to teiraujasi, tačiau dažniausiai iš smalsumo“, - DELFI sakė daktarė.
Rezus konfliktas nėštumo metu
Serologinio konflikto rizika yra tik tuo atveju, kai mama turi rezus neigiamą faktorių (Rh-), o tėtis - rezus teigiamą (Rh+). Tokiu atveju, yra 50% tikimybė, kad vaikas paveldės teigiamą rezus faktorių (Rh+). Motinos organizmas prieš vaiko eritrocitus kovojančius antikūnus ima gaminti tik tuomet, kai į motinos kraują patenka kūdikio kraujo ląstelių su teigiamu rezus (Rh+). Tai paprastai nutinka vykstant gimdymui arba po jo, dažniausiai, kuomet atsiskiria placenta.
Anot medikų, jei mamos kraujas yra rezus neigiamas, o tėčio - rezus teigiamas, egzistuoja net penkiasdešimties procentų tikimybė, kad būsimasis kūdikėlis paveldės rezus teigiamą kraują. Taip nutinka todėl, kad pati gamta pasirūpino, jog mamos ir vaisiaus kraujas nesusimaišytų - pirmagimiui, turinčiam rezus teigiamą faktorių, pavojus šiuo atveju negresia, tačiau gimdant, kai atsiskiria placenta, dalis naujagimio eritrocitų patenka į moters kraujo apytaką, ir jos imuninė sistema pagamina rezus faktoriaus antigenų. Per antrą nėštumą nešiojant rezus teigiamą vaisių mamos kraujyje susikaupę antigenai prasiskverbia pro placentą ir suardo mažylio eritrocitus.
Anot medikų, jei rezus neigiamą faktorių turinti moteris pastoja nuo vyro, turinčio rezus teigiamą, verta žinoti, kad gali įvykti rezus konfliktas. Tačiau net 15 proc. europiečių kraujo rezus faktorius yra neigiamas, o problemą medicina sėkmingai jau išsprendė: po gimdymo moteriai iškart suleidžiama antirezus antikūnių ir tai padeda išvengti skaudžių padarinių.
Hemolizinė liga
Hemolizinės ligos simptomai ne visada akivaizdūs, ypač jei liga nėra sunkios formos. Anemija: Nėščiosios imuninei sistemai naikinant vaisiaus eritrocitus vystosi anemija (mažakraujystė). Po gimimo, anemiją gali išduoti labai tankus kūdikio kvėpavimas, išblyškusi oda, prastas apetitas. Gelta: Yrant eritrocitams vaisiaus organizme kaupiasi šalutinis jų irimo produktas - pigmentas bilirubinas. Prasideda hemolizinė gelta, kuri ypač sustiprėja gimus naujagimiui. Vandenė: Dėl anemijos gali kilti vaisiaus hipoksija (deguonies stoka), gali būti pažeisti vaisiaus vidaus organai. Gimęs naujagimis kenčia nuo kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo, edemos (skysčių susikaupimo audiniuose), berniukams pasireiškia kapšelio vandenė. Labai sunkiais atvejais nustatomas ascitas (skysčių susikaupimas pilvaplėvės ertmėje), hidroperikardas (skysčių susikaupimas širdyje).
Prevencija ir gydymas
Kad būtų išvengta hemolizinės ligos, moteriai pastojus nustatoma jos kraujo grupė. Jeigu nėščiosios kraujo grupė turi rezus neigiamąjį faktorių (Rh-), tiriama, ar jos kraujyje nėra antikūnų prieš rezus teigiamąjį faktorių (Rh+), t.y. Jeigu antikūnų nėra, nėščiajai 28-ąją nėštumo suleidžiama anti-D imunoglobulino. Jeigu rezus neigiamą faktorių (Rh-) turinčiai moteriai gimsta rezus teigiamą faktorių (Rh+) turintis naujagimis, jai pakartotinai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas. Jis yra skirtas tam, kad sunaikintų gimdymo metu į motinos kraujotaką patekusias kūdikio kraujo ląsteles su teigiamu rezus (Rh+).
Jeigu antikūnų koncentracija didelė arba vis didėja, atliekama amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas), siekiant nustatyti bilirubino koncentraciją ir įvertinti hemolizinės ligos sunkumą. Jei tyrimų rezultatai prastėja, gali būti keliomis savaitėmis paankstinamas gimdymas jį skatinant ar atliekant Cezario pjūvio operaciją.
Jei moters kraujyje antikūnai nenustatomi, tuomet moteris sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Gydytojai akušeriai ginekologai žino, jog 28-30 savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką - suleisti imunoglobuliną. Jeigu moters, kuri turi neigiamą kraujo grupę, kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika tampa neefektyvi, nes vaisius turi jau padidintą mažakraujystės išsivystymo riziką. Ši priežiūra moteriai nesukelia papildomo diskomforto, nes atliekami tik neinvaziniai tyrimai. Moteriai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka. Jei matome, kad mažakraujystė progresuoja ir nėštumo trukmė nėra didelė (vaisius dar neišnešiotas), tuomet perpilame kraują vaisiui dar jam esant gimdoje. Kraujo perpylimai vaisiui Lietuvoje atliekami dviejuose perinataliniuose centruose (Kaune ir Vilniuje). Džiaugiamės, kad ši procedūra Kauno klinikose atliekama sėkmingai ir pavyksta užauginti sveiką vaisių. Jei nėštumo pabaigoje atsiranda vaisiaus mažakraujystės požymiai, vaisiaus kraujo perpylimo gimdoje neatliekame.

Kraujo grupės ir ligos
Nors kraujo grupė daugiausia yra genetiškai nulemta ir neturi tiesioginės įtakos vaiko paveldėjimui iš senelių, kai kurios kraujo grupės siejamos su tam tikromis sveikatos tendencijomis.
Visgi yra duomenų, kad kai kurioms grupėms būdingos tam tikros ligos, pavyzdžiui, A grupės žmonės dažniau serga virškinamojo trakto ligomis, o A (II) kraujo grupę turintys žmonės net 20 proc. dažniau serga skrandžio vėžiu nei žmonės, kurie turi O (pirmą) kraujo grupę.
Tyrimais įrodyta, kad O grupės žmonės rečiau linkę sirgti tromboze ir kasos vėžiu. Pastebėta, kad antros kraujo grupės žmonės dažniau serga skrandžio opalige, pirma kraujo grupė siejama su skrandžio vėžiu, tačiau kol kas trūksta moksliškai pagrįstų įrodymų, kad taip iš tiesų yra. AB kraujo grupės turėtojai gali susidurti su padidėjusia kognityvinių sutrikimų (susilpnėjusia atmintimi, sunkumais įsimenant) rizika.
Kur sužinoti savo kraujo grupę?
Savo kraujo grupę galima sužinoti atlikus kraujo tyrimą laboratorijoje arba pažiūrėjus į medicininius dokumentus (pavyzdžiui, gimimo ar skiepų kortelę, ligoninės išrašus). Ši informacija labai svarbi, ypač esant nelaimingiems atsitikimams ar skubiai prireikus kraujo perpylimo.


