Daugelis vaikų anksčiau ar vėliau pradeda prašyti tėvų nupirkti augintinį. Tokia mintis tėvelius neretai gąsdina - juk gyvūno laikymas yra didžiulė atsakomybė, be to, augintinio priežiūrai tenka skirti gana nemažai laiko. Vis dėlto, specialistai teigia, kad naminio gyvūno laikymas vaikams yra tiesiog neįkainojama patirtis, kuri taip pat gali padėti lavinti tam tikrus įgūdžius.
Jei esate kategoriškai nusiteikę prieš gyvūnų laikymą namuose, galbūt žemiau pateikta informacija pakeis jūsų nuomonę. Taigi, kuo vaikui gali būti naudingas augintinis?
Gyvūnai suteikia naujas galimybes mokytis ir pažinti
Ar tai būtų matematika - kiek sveria jūrų kiaulytė? Biologija - iš ko susideda žiurkės maisto racionas? Geografija - iš kokio pasaulio krašto yra kilusi ši šunų veislė? Ar net gramatika - kokius būdvardžius galima pritaikyti apibūdinti vėžlį? Augintiniai klasėje bet kurį dalyką gali išmokyti smagiau. Mokiniai gali džiaugtis nauju šių dalykų mokymosi būdu. Taip gerokai lengviau sudominti vaikus mokytis, pažinti ir įsisavinti naujas žinias.
Mokytojams verta pagalvoti ir apie naują augintinį klasėje. Rūpinimasis gyvūnu moko vaikus kaip tinkamai prižiūrėti bei bendrauti su augintiniais. Moko atsakomybės, užuojautos bei suvokimo, kas yra gyvūnas ir kaip su juo elgtis.
Augintiniai moko atsakomybės
Vaikai ankstyvame amžiuje pradeda mokytis kaip rūpintis kažkieno kito poreikiais, ne tik savo. Ypač šis jausmas sustiprėja, kai jie pastebi, jog kitas yra švelnesnis ir silpnesnis už juos. Tai gali prasidėti nuo visiškai mažų dalykų, pvz., laiko praleidimas su klasės augintiniu gali pereiti prie to, kad mokinys rūpinasi savo daiktais, atsineštu maistu ir vandeniu, valosi dantis ir panašiai. Jei mokytojas atidžiai stebi gyvūno ir vaiko santykį, klasės augintinis gali būti puikus mokinių atsakomybės lavinimo pagalbininkas.
Taip pat žr Vaikai išmoksta atsakomybės. Žinoma, nereikėtų tikėtis, kad vaikas prisiims visą atsakomybę už savo augintinį, tačiau tam tikros vaikui priskirtos pareigos tikrai padės ugdyti atsakomybės jausmą. Idealu, jei šeimoje būtumėte pasidalinę tam tikromis pareigomis, ir augintiniu rūpintumėtės visi be išimties. Pavyzdžiui, jei nuspręsite auginti katę, galite tartis su vaiku, kad jam reikės kasdien papildyti katės maisto dubenėlį ir įpilti vandens, jūs rūpinsitės maisto pirkimu bei kraiko dėžutės valymu, ir t.t.
Naminio gyvūno buvimas šalia lavina požiūrį ir atsakingumą į gyvybę
Vaikams reikia laiko suvokti, kad jei rodys meilę gyvūnui, už tai gaus meilę ir ištikimybę atgal. Tokio ryšio užmezgimas yra labai svarbus tuo, kad moko vaikus elgtis pagarbiai ir atsakingai su visais: tėvais, mokytojais, suaugusiais ar klasės draugais. Tokia mokymosi patirtis gali padėti kiekvienam vaikui įgyti socialinių įgūdžių, pradedant nuo tų, kurie jau turi klasės blogiukų įvaizdį ar tėvų, kuriems sunku bendrauti su bendraamžiais.
Augintiniai padeda stiprinti pasitikėjimą savimi
Rūpinimasis naminiu gyvūnėliu suteikia vaikams pasididžiavimo jausmą, juo labiau, jei gyvūnas parodo dėkingumą ir meilę vaikui. Pamačius šį augintinio elgesio pasikartojimą, mokinio pasitikėjimas savimi auga ir ateityje jis stengsis būti dar geresnis, stengsis pasiekti maksimalių rezultatų. Jis norės prisiimti daugiau įsipareigojimų, pavyzdžiui, maitinti, girdyti ir net rūpintis augintiniu per pertraukėles ar atostogų metu. Daugybė tyrimų parodė, kad vaikai, praleidžiantys laiką su augintiniais, labiau savimi pasitiki, nei vaikai, neturintys augintinių.
Vaiko savigarbos formavimasis. Olandijoje atliktas tyrimas parodė, kas augintinis gali turėti ženklų poveikį vaiko savigarbai. Vaikai, turintys augintinį, yra linkę teigiamai vertinti save ir jį supančią aplinką, be to, tokiems vaikams yra paprasčiau priimti kritiką. Mokslininkai pabrėžia, kad augintiniai didžiausią teigiamą poveikį savigarbai turi iki 10 metų vaikams.
Augintiniai moko empatijos ir emocinio intelekto ugdymo
Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 4-5 metų vaikai. Šio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar gyvūnai gali padėti vaikams paprasčiau pastebėti kitų žmonių emocijas. Paaiškėjo, kad bendravimas su gyvūnais turi labai ženklų poveikį emociniam ugdymui: vaikai išmoksta skaityti gyvūnų kalbą bei suprasti, kada jie tampa pasyvūs arba ima vengti kontakto. Bendravimas su gyvūnais padeda vaikams paprasčiau apibūdinti ne tik augintinių, bet taip pat ir savo ir kitų žmonių emocijas.
Psichologai: augintinis gali būti ir našta ir draugas. Anot psichologės Kristinos Grigalavičienės, vaikai - mūsų atspindžiai ir labai dažnai atspindi ne vien gražiausius dalykus. „Kas vaikui bus augintinis: geriausias draugas ar našta, priklauso nuo šeimynykščių požiūrio į augintinį. Jei vaikas jaučiasi vienišas, tikėtina, jog savo meilę, švelnumą, jis nukreips į gyvūnėlio priežiūrą, rūpinimąsi juo, jei tai taps prievole, rūpinimasis sukels tik nesmagiausius jausmus, kurių jis stengsis išvengti. Atsakomybė už kitą, štai pirmas dalykas, ko vaikas mokosi, kai šeimoje yra augintis. Mes visi atsakingi vieni už kitus. Gyvenime vyksta nuolatiniai mainai, už rūpestį atlyginama meile, atsidavimu, už nepriežiūrą - pasmerkimu. Jei augintinis namuose tampa našta, vaikas gali mokytis iš suaugusių ignoruoti gyvūnėlio poreikius. Skausmas sukeliamas nebūtinai fiziškai kenkiant, kančiai sukelti kartais gana vien abejingumo, nedėmesingumo, nesiskaitymo. Bendras hobis (gyvūno auginimas) vaikams gali padėti susirasti draugų. Tai puiki tema pokalbiams, ypač nedrąsiems vaikams. Šuniuko dresavimas ugdys vaiko kantrybę, žaidimai su augintiniu neleis liūdėti. Gyvūno buvimas šalia kels saugumo pojūtį, dažnam vaikui tai puiki pagalba kovojant su baimėmis, naktiniais košmarais. Šuns vedžiojimas - puikus būdas judėti, daugiau laiko praleisti gryname ore. Gyvūnai mums suteikia neišsenkančias meilės atsargas. Namuose, kur yra gyvūnas, vyksta nuolatinis keitimasis švelnumu, meile ir rūpesčiu, o vaikas neišvengiamai tampa to liudininku ir dalimi“ - savo nuomonę dėstė psichologė K. Grigalavičienė.
Gyvūnas taps draugu greičiau nei žmogus
Nesunku susidraugauti su gyvūnais! Viskas, ką jums reikia padaryti, tai mylėti juos ir jie mylės jus iš visos širdies. Įrodyta, kad vaikai palaiko ryšius net su nereaguojančiais gyvūnais, tokiais kaip žuvys ir vėžliai. Gyvūno draugystė klasėje lėtesniems ir uždaresniems vaikams gali būti puiki pagalba lengviau įsilieti į klasės gyvenimą.
„Džiaugiamės turėję galimybę susitikti su terapiniais šunimis Bruna ir Raki. Labai vertiname gyvūnų augintinių įtraukimą į ugdymo procesą. Mūsų klasėje vykdomas projektas „Mano augintinis“, todėl gyvūnai mums yra labai svarbūs ir artimi. Vaikai nuolat mokosi būti rūpestingi, atsakingi ir empatiški, o bendravimas su gyvūnais padeda tai patirti praktiškai. Manome, kad gyvūnai mokykloje padeda geriau mokytis, jaustis saugiau ir drąsiau reikšti savo jausmus. Vasario 6-ąją vaikų psichologė, terapinių šunų, auksaspalvių retriverių savininkė Ingrida Stasytienė (Kaniterapijos asociacija) ir LKD Mokymo centro projektų vadovė Dovilė Masalskaitė dovanojo vaikams neišdildomų įspūdžių. Turiningas pokalbis, malonios užduotėlės, kurias vaikai atliko kartu su Raki ir Bruna, galimybė paklausti, pasidalinti su draugais savo išgyvenimais - per tokį trumpą laiką, kiek trunka pamoka, būta visko. Ir kai Bruna su Raki išvyko, vaikai mokytojai kalbėjo, kad jiems buvo labai gera būti kartu su šunimis.
Ūkio gyvūnai vaikams | Sužinokite viską apie šiuos smagius gyvūnus!
Gyvūnų integravimas į ugdymo procesą
Gyvūnų mylėtojai ir teisų gynėjai: gyvūnas - didelė atsakomybė. Gyvūnų globos „5 pėdutės“ ir „Linksmosios pėdutės“ savanorė Skaistė Svidraitė su nebereikalingais augintiniais susiduria dažnai. Anot pašnekovės, meilė gyvūnui arba yra, arba jos nėra. Jausmas negali staiga pasikeisti. „Jei gyvūnas buvo mylimas prieš gimstant vaikui, jis turėtų toks ir likti vaikui atsiradus šeimoje. Dažnai girdžiu, jog gyvūnas pradeda rodyti agresiją ar nepasitenkinimą vaikui. Bet tai būna dėl to, jog nebesulaukia tiek dėmesio, kiek turėjo prieš tai. Dėl to norint išvengti gyvūno nepasitenkinimo, vos peržengus namų duris gyvūnas su vaiku privalo būti supažindinamas. Nėra nieko nuostabesnio ir gražesnio, kaip mažo vaiko ir gyvūno darnūs ir gražūs santykiai. Kai santykiai yra geri, gyvūnai dažnai pradeda rūpintis vaikais, saugoti, globoti miegant, pranešti tėvams, kai vaikas nerimauja, verkia. Tačiau jei vaikas jau paaugęs, sveikatos problemų nėra, o visos kalbos tik ir sukasi apie augintinį, o Jūs abejojate? Asociacijos „Už gyvūnų teises“ internetiniame tinklalapyje išdėstyta aiški pozicija vaiko ir augintinio klausimu: „Jeigu gyvūno nori vaikas, privalome labai išsamiai paaiškinti, kad jis - ne pūkuotas žaisliukas, o tokia pati jaučianti būtybė, kaip ir žmogus. Jokiu būdu negalima palikti visų rūpesčių, susijusių su gyvūno priežiūra, vaikui. Taip pat reikia turėti galvoje, kad ryžtas prižiūrėti augintinį laikui bėgant gali išblėsti.“ Tokiai pozicijai pritaria ir S. Svidraitė: „Pirmiausia, tėvai turėtų suvokti jog pirkdami gyvūną vaikui, jį perka ir sau. Negalima visos atsakomybės už gyvūną „užversti“ vaikui. Ne dėl to, kad vaikas gali ko nors nemokėti, bet dėl to, jog vaikas dar nėra toks subrendęs ir jis dar negali atsakyti už savo veiksmus. Todėl gyvūnas taip pat turėtų būti perkamas ne vaikui, bet visai šeimai. Jis turi teikti džiaugsmą visiems šeimos nariams. Mano galva, kiekvienas vaikas turėtų užaugti su kokiu nors gyvūnu. Todėl, kad gyvūnas namuose ne tik teikia džiaugsmą, bet ir moko vaiką atsakomybės už silpnesnį, lavina jo fantaziją, mąstymą, mažina agresiją, net gali padėti vaikui išmokti aiškiau ir raiškiau kalbėti, reikšti mintis. Šeimos, kurios po vaiko gimimo nusprendžia atsikratyti augintiniu, patys sau pasako, jog dar nėra pasiruošę tėvystei. Todėl, kad subrendę ir teisingai mąstantys tėvai, niekuomet taip nepasielgtų. Juk vaikų į prieglaudas irgi neatiduodame, jei neklauso, suserga ir panašiai. Dažniausiai iškilus menkiausiai problemai ji nebūna sprendžiama, būna pasirenkamas lengviausias kelias gyvūno eutanazija arba prieglauda“ - patirtimi dalijosi pašnekovė.
Taigi, situacijos požiūrio taškų yra įvairių. Gydytojos teigimu, bendravimas su gyvūnu yra naudingas ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. Augintinis namuose suteikia daug džiaugsmo bei gerų auklėjimo progų. Dr. S.Lesinskienė įvardija ne vieną augintinio teikiamos naudos aspektą. Bendravimas su naminiu gyvūnu gerina sveikatą. Naminis gyvūnas skatina geriau suprasti šalia esantį. Ikimokyklinio amžiaus vaikui labai svarbi galimybė matyti gyvūną, jo poreikius, charakterį. Augintinis ugdo vaikų atsakomybės jausmą, rūpestingumą, kantrybę. Augintinis suteikia draugystę bei gerų emocijų. Naminis gyvūnas gali būti puikus draugas, kuris pralinksmina, nukreipia dėmesį nuo negatyvių dalykų. Jis taip pat gali padėti vaikui įveikti tamsos baimę, palengvinti vaiko mokymąsi miegoti savo kambaryje. Namuose, kuriuose auga daugiau vaikų, gyvūnai gali būti tarytum puikūs žaibolaidžiai. Namie auginamas gyvūnas moko dalintis. Augintinis gali pakeisti šeimos gyvenimo ritmą. Įsitaisius augintinį, reikia nuolat taikytis prie svarbiausių jo poreikių. Rūpesčių gali pasirodyti daugiau nei džiaugsmo. Gyvūnas gali pasirodyti netinkamas. Ne visiems pavyksta susirasti gyvūną, kurio charakteris ir kitos savybės atitiktų namiškių charakterį, bendravimo, gyvenimo būdo ypatumus. Sunku išgyventi augintinio ligą ar mirtį. Liūdna, kai naminis gyvūnas suserga, dar liūdniau, kai jis numiršta. Augintinis ne visada patinka kitiems žmonėms. Ne visiems svečiams, ypač artimesniems, kurie dažnai lankosi jūsų namuose, jūsų numylėtasis augintis patiks.
