Dažnai manoma, kad išmintis ateina su amžiumi ir patirtimi, tačiau ar tai reiškia, kad vaikai negali būti išmintingi? Šis klausimas kelia diskusijas įvairiose srityse - nuo psichologijos iki literatūros. Nors vaikystė paprastai asocijuojasi su nekaltumu, naivumu ir patirties stoka, vaikai gali mus nustebinti savo gebėjimu matyti pasaulį naujai, užduoti gilius klausimus ir turėti netikėtų įžvalgų.
Išminties samprata ir vaikų vaidmuo
Išmintis dažnai apibrėžiama kaip gebėjimas priimti gerus sprendimus, suprasti gyvenimo prasmę ir turėti gilių įžvalgų. Tradiciškai manoma, kad išmintis ateina su amžiumi ir patirtimi. Tačiau vaikai, neturėdami suaugusiųjų susiformavusių stereotipų ir išankstinių nuostatų, gali pamatyti esmę paprastuose dalykuose. Jų intuicija ir gebėjimas būti nuoširdiems leidžia jiems suprasti dalykus, kurie suaugusiems gali būti sunkiai suvokiami. Kaip teigia prancūzų psichiatras Christophe‘as André savo knygoje „Ramybė“, kiekvienas žmogus gali skleisti išmintingus žodžius arba elgtis tarsi išminčius kai kuriomis gyvenimo akimirkomis.
Nors daugelis mano, kad išmintis yra tik suaugusiųjų privilegija, verta pažvelgti į vaikus kaip į potencialius išminties šaltinius. Jie gali mus mokyti ne tik savo nuoširdumu ir tiesumu, bet ir gebėjimu matyti pasaulį be išankstinių nuostatų. Augdami su, galbūt, neišmintingais tėvais, vaikai gali mokytis iš jų klaidų ir taip tapti išmintingesni.
Išminties apraiškos vaikų elgesyje
Vaikų išmintis gali pasireikšti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, šešerių metų mergaitė, stebėdama vyresnių seserų ginčą dėl geresnės vietos automobilyje, pasiaukojo ir sutiko sėdėti viduryje, kad tik greičiau išvažiuotų. Nors jai pačiai labiau patinka sėdėti prie lango, jos sprendimas rodo supratimą, kad kai kurie ginčai yra nesąmonė, ir kad kartais reikia atsisakyti savo norų dėl bendros harmonijos. Toks poelgis gali būti vertinamas ne tik kaip jautrumas ar supratingumas, bet ir kaip išmintis - gebėjimas matyti situaciją plačiau ir rasti sprendimą, tenkinantį visus.
Literatūroje taip pat galima rasti pavyzdžių, iliustruojančių vaikų išmintį. Jurgio Savickio kūryboje vaikai gali pasirodyti kaip personažai, kurie savo naivumu ir nuoširdumu atskleidžia suaugusiųjų pasaulio absurdiškumą ir ribotumą. Jie gali būti tarsi veidrodžiai, atspindintys suaugusiųjų problemas ir priverčiantys juos susimąstyti apie savo vertybes ir pasirinkimus. Pavyzdžiui, vaikas, užduodantis nepatogius klausimus suaugusiems, gali atskleisti jų veidmainystę, o vaikas, savo intuicija padedantis išspręsti sudėtingą situaciją, parodo neįkainojamą gebėjimą matyti esmę.
Vaiko ugdymas ir išminties formavimasis
Nors vaikai gali demonstruoti išminties užuomazgas, jų ugdymas ir branda yra nuolatinis procesas. Specialistai pabrėžia skaitymo svarbą vaikų raidai. Emili Teixidoris teigė, kad skaitantieji knygas patiria daugiau - gyvena savo gyvenimą ir tą, apie kurį skaito knygoje, todėl įgyja daugiau patirties ir jausmų. Tyrimai rodo, kad daugiausiai skaitanti amžiaus grupė yra 7-10 metų vaikai, tačiau liūdniausia padėtis yra vaikų iki dvejų metų, kurių didelė dalis neperskaitę nė vienos knygos.
Tėvams svarbu padėti vaikams ruošti namų darbus, skatinant savarankiškumą ir supratimą, kodėl užduotys yra naudingos. Taip pat svarbu tinkamai pasiruošti mokyklai, atkreipiant dėmesį į fizinę, socialinę-emocinę ir intelektinę vaiko brandą. Psichologai pataria tėvams kalbėtis su vaikais, kartu ieškoti problemų sprendimo būdų ir pajutus tėvų ar artimųjų rūpestį, vaikai gali atrasti paskatą keisti savo elgesį.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į vaikų sveikatą. Narkotikų vartojimas tarp paauglių auga, todėl tėvams svarbu kalbėtis su vaikais apie šią problemą. Taip pat reikėtų rūpintis vaikų regėjimu, reguliariai tikrinant akis ir skatinant laiko praleidimą lauke. Vitaminų svarba vaikų sveikatai yra neginčijama - net ir visaverte laikoma mityba neužtikrina reikiamo vitaminų kiekio, todėl svarbu atkreipti dėmesį į papildus.
Išmintingas auklėjimas
Išmintingi gimdytojai supranta, kad jų tikslas - paruošti vaikus savarankiškam gyvenimui. Jie turi nustatyti, kada vaikai yra pasiruošę naudotis teise rinktis, priimant sprendimus konkrečiose gyvenimo srityse. Jeigu laukiame, kol vaikai išeis iš namų, kad galėtume į jų rankas perduoti teisės rinktis vadeles, mes per ilgai delsiame. Jie staiga neišsiugdys sugebėjimo priimti išmintingus sprendimus, jeigu dar būdami namuose niekada negalėjo laisvai priimti svarbių sprendimų. Išmintingi gimdytojai paruošia savo vaikus apsieiti be jų, parūpina progų augti, kada vaikai dvasiškai subręsta tinkamai pasinaudoti savo teise rinktis.
Doktrinos ir Sandorų 121 skyriuje nurodoma, kad vadovai, įskaitant tėvus, turi veikti „tik įtikinimu, didžiu kantrumu, gerumu, romumu ir neveidmainiška meile“. Neteisus viešpatavimas, dažnai lydimas nuolatinės kritikos ir pritarimo ar meilės stygiaus, skatina pasipiktinimą, rodo nepasitikėjimą ir verčia žmones jaustis nekompetentingais. Galimybės mokytis prarandamos, kai kontroliuojantieji išdidžiai mano, kad žino visus teisingus atsakymus tiems žmonėms.
Pavyzdžiui, prezidento Tomo S. Monsono dukra Anė Dib pasakoja, kad tėvas visada ją giriąs ir sakydavęs, jog ji graži. Tai rodo, kad meilė ir palaikymas yra Viešpaties metodas. Net jeigu su jumis praeityje buvo netinkamai elgtasi, Viešpats nori, kad ateitumėte pas Jį. Visi esame mylimi ir laukiami.
Išmintis ir atsakomybė
Išmintis nėra tik žinios ar gebėjimas priimti sprendimus. Tai taip pat supratimas, kad kiekvienas sprendimas turi pasekmes. Kai vaikai mokosi naudotis savo teise rinktis, jie taip pat mokosi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai yra svarbus žingsnis link brandos ir savarankiškumo.
Pavyzdžiui, kai vaikas patiria neigiamas pasekmes dėl savo netinkamo sprendimo, jis įsisąmonina, kad tam tikri principai yra svarbūs. Merės atvejis, kai ji pasirinko žaisti rungtynėse sekmadienį, o vėliau jautėsi siaubingai, buvo pamoka, kuri padėjo jai suprasti Šabo šventimo principą. Tai parodo, kad net ir klaidos gali būti vertingos mokymosi patirtys, jei jos veda prie geresnių sprendimų ateityje.
Galutinė išvada yra ta, kad vaikai gali būti išmintingi, tačiau tai priklauso nuo daugelio veiksnių: nuo jų aplinkos, auklėjimo, patirčių ir gebėjimo mokytis iš savo klaidų. Svarbiausia - sudaryti sąlygas, kad vaikai galėtų augti, mokytis ir atrasti savo pačių išmintį.
| Vitaminas | Rekomenduojama paros norma |
|---|---|
| Vitaminas D | 400-600 TV |
| Vitaminas C | 15-75 mg |
| Vitaminas B12 | 0.5-2 mcg |
| Kalcis | 200-1300 mg |
| Geležis | 7-10 mg |
