Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.
Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis, tačiau tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę. Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą.
Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas - nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
Visgi nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt.
Europos Žmogaus Teismas (EŽTT) yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus.
Sprendžiant apie vaiko interesą žinoti savo kilmę, paminėtina, kad EŽTT sprendimu ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant.
EŽTT yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Konvencijos saugomą gyvybei svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus - asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi. Šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti.
Pagal EŽTT jurisprudenciją, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi; procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą.
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.
LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.159 str. nustato, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Vadinasi, kiekvienas tėvas, motina, kuris nebenori, nebegali auginti savo vaiko, turi prisiimti už tai atsakomybę. Dažniausiai tai pasireiškia tėvų valdžios apribojimu dėl vaiko nepriežiūros. Vis dėlto, tėvai dažnai gali likti nežinomi, tuo tarpu motinos - ne, nes moteris, atvykstanti gimdyti, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Jei jų nepateikia, gimdymo įstaiga kreipiasi į policiją. Taigi Lietuvoje nėra įteisintas anonimiškas gimdymas ir motinos tapatybė turėtų būti nustatoma kaskart, kai vaikas gimsta gimdymo įstaigoje. Tais atvejais, kai vaikas gimdomas kitoje vietoje, viskas priklauso nuo tolesnio moters elgesio, t. y. ar ji kreipsis į gydymo įstaigą, kad gautų pažymą apie vaiko gimimą, ar su kūdikiu pasielgs kitaip. Taigi Lietuvoje yra pakankamai ribota moters teisė pasirinkti būti motina ar ne.
Anonimiškas gimdymas nėra įprasta praktika daugelyje Europos šalių, vis dėlto, kai kuriose jis yra leidžiama. Pavyzdžiui, nuo 1990 m. anonimiškas gimdymas, nors ir nebuvo įteisintas įstatymu, bet buvo leidžiamas kai kuriose Vokietijos ligoninėse. Nuo 2000 m. šioje šalyje pradėjo veikti ir gyvybės langeliai, o nuo 2014 m. įteisintas konfidencialus gimdymas, t. y. gimdyvės palydėjimas ir jai bei kūdikiui pagalbos suteikimas, išsaugant jos konfidencialumą, tačiau suteikiant teisę 16 m. sulaukusiam vaikui sužinoti duomenis apie savo kilmę. Italijoje ir Belgijoje įstatymai taip pat leidžia anonimišką gimdymą, tačiau diskusijų kelia tinkamos interesų pusiausvyros paieška tarp vaiko teisės žinoti savo kilmę ir motinos teisės išsaugoti teisę į anonimiškumą. Prancūzija yra bene didžiausia anonimiško gimdymo šalininkė, įteisinusi jį dar 20 a. pradžioje, kai buvo panaikinti gyvybės langeliai. Prancūzijoje anonimiškas gimdymas vadinamas gimdymu po X, kuriuo siekiama užtikrinti moters ir kūdikio sveikatą bei užkirsti kelią nėštumo nutraukimams, ypač neteisėtiems, bei vaikų palikimams be priežiūros. Šiais atvejais moteris gali atvykusi į gimdymo įstaigą paprašyti gimdyti po X ir net jei jos tapatybė gimdymo įstaigai yra žinoma, pavyzdžiui, gimdo ne pirmą kartą, gydymo įstaiga turi gerbti jos apsisprendimą ir laikyti šiuos duomenis konfidencialiai. Austrijoje nuo 2001 m. Vis dėlto, moters teisė išlaikyti save paslaptyje neabejotinai pažeidžia vaiko teisę žinoti savo kilmę. Būtent šių dviejų interesų pusiausvyros paieška yra bene sunkiausia valstybių užduotis, siekiant išsaugoti kūdikių gyvybes ir užtikrinti jų tinkamą priežiūrą. Pavyzdžiui, Ispanijoje nuo 1999 m. buvo uždrausti anonimiški gimdymai, motyvuojant tuo, kad tai pažeidžia vaiko teisę žinoti savo kilmę. O daugelyje valstybių, vienu ar kitu būdu įteisinusių tokią galimybę, vis labiau įsigali teisinė praktika dėl duomenų apie biologinę šeimą gavimo.
Kalbant apie šių dviejų interesų - vaiko teisės žinoti savo kilmę ir moters teisės išsaugoti savo anonimiškumą pusiausvyrą, svarbu paminėti dvi Europos Žmogaus Teisių teismo (EŽTT, Teismas) bylas. Pirmojoje Odievre prieš Prancūziją Didžioji Kolegija priėmė sprendimą 2003 m. vasario 13 d., paskelbdama, kad Prancūzijos teisės sistema nepažeidžia Europos Žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 8 str. įtvirtintos teisės į privataus gyvenimo apsaugą. Byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kad moteris gimdymo namuose pagimdė mergaitę, prašydama neatskleisti jos asmens duomenų ir nurodydama paliekanti naujagimę valstybės globai. Mergaitė buvo įvaikinta Odievre šeimoje. Būdama 25 m. amžiaus p. Odievre kreipėsi į socialines tarnybas prašydama gauti informaciją apie savo gimimą. Jai buvo pateikta neidentifikuojanti informacija apie jos gimimą ir biologinių tėvų situaciją. Nepaisant to, p. Odievre norėjo gauti tikslesnius duomenis apie savo biologinę šeimą, t. y. biologinę motiną, tėvą ir brolius bei seseris, kuriuos ji išsiaiškino turinti. Teismai atsisakė jai suteikti tokią teisę, nes motina buvo išreiškusi prašymą gimdyti po X ir išlikti nežinoma. Pirmiausia EŽTT sprendė, kad šiuo atveju yra kalbama ne apie šeimos, bet apie privataus gyvenimo apsaugą, nes p. Odievre ir jos biologinių tėvų nesieja jokie emociniai, socialiniai ryšiai, kurie patenka į šeimos gyvenimo apibrėžtį. Teismas pažymėjo, kad asmens gimimas, ypač gimimo aplinkybės, formuoja vaiko ir vėliau suaugusiojo žmogaus privatų gyvenimą, todėl duomenys susiję su asmens kilme neabejotinai turi įtakos asmens vystymuisi ir tapatybės suvokimui. Vis dėlto, Teismas sprendė, kad identifikuojančios informacijos atskleidimas be biologinės motinos sutikimo pažeistų interesų pusiausvyrą ir ne tik biologinės motinos, bet ir galimai trečiųjų asmenų, t. y. biologinio tėvo, brolių, seserų ir įtėvių interesus. Šioje byloje pateiktose trijose atskirose nuomonėse teisėjai, sutikę su Didžiosios Kolegijos sprendimu, išsakė tik papildančius ar skirtingus tokio sprendimo argumentus, didžiausią dėmesį skirdami teisės į gyvybę apsaugai, pabrėždami, kad asmenys, kurie beatodairiškai siekia atskleisti jų biologinę motiną identifikuojančią informaciją be jos pačios sutikimo, turėtų pirmiausia savęs paklausti, ar jie išvis būtų gimę, jei nebūtų buvusi sudaryta galimybė motinoms gimdyti anonimiškai. Prieštaraujančioje nuomonėje teisėjai labiausiai pabrėžė vaikų, taip pat ir tų kurie yra įvaikinti, poreikį žinoti savo šaknis, biologinę kilmę ir kad biologinė motina, atsisakanti atskleisti tokią informaciją, iš esmės pažeidžia ne tik vaiko, bet ir trečiųjų asmenų, t. y. Šis EŽTT sprendimas buvo sutiktas kontraversiškai, nes neišsprendė klausimo dėl vaiko teisės žinoti savo kilmę ir galimybės gimdyti saugiai, bet anonimiškai.
Po dešimtmečio byloje Godelli prieš Italiją 2013 m. kovo 18 d. EŽTT nusprendė, kad Italija, nesuteikdama asmeniui jokios informacijos apie jo gimimą, iš esmės pažeidžia interesų pusiausvyrą ir EŽTK 8 str. Šiuo atveju p. Godelli taip pat gimė anonimiškai ir buvo įvaikinta, tačiau ji niekada neturėjo galimybės gauti žinių apie savo gimimą. Teismas nurodė, kad nepaisant to, kad kreipimosi metu p. Godelli jau buvo vyresnio amžiaus (virš 60 m.), asmens interesas žinoti savo kilmę nedingsta su amžiumi. Todėl tai, kad Italijos teisinė sistema neužtikrino p. Godelli galimybės gauti nei biologinės motinos neidentifikuojančios, bet gimimo aplinkybes atskleidžiančios informacijos, nei galimai tėvus identifikuojančios informacijos, pažeidžia jos teisę į privataus gyvenimo apsaugą.
Šiuo metu net ir tose valstybėse, kuriose anonimiškas gimdymas buvo leidžiamas, jis vis daugiau užleidžia vietą konfidencialiam gimdymui, t. y. kai duomenys apie gimdyvę yra surenkami, jai pasiūloma pagalba, palydėjimas, tačiau jei jos sprendimas yra išlikti nežinoma, duomenys apie ją vaiko gimimo įraše neatskleidžiami, tačiau esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, jie gali būti atskleisti gimusiam vaikui. Be to, motina turi teisę per tam tikrą laiką atšaukti savo sprendimą išlikti nežinoma ir susigrąžinti vaiką. Tuo tarpu vaiko palikimas gyvybės langelyje apskritai atima bet kokią galimybę vaikui kokiu nors būdu sužinoti kažką apie savo kilmę.
Visų pirma, kokia yra šio vaiko tapatybė? Juk dvejų metų vaikas neabejotinai turėjo būti registruotas, vadinasi, pripažįstant jį pamestinuku, rastinuku, jam bus suteikta nauja tapatybė, kuri neatitiks jo tikrosios (gimimo data nustatoma gydytojų komisijos, vardas ir pavardė suteikiami vaiko teisų apsaugos specialistų). Be to, išlieka neaiškus jo biologinės motinos statusas, t. y. ji vis dar yra to vaiko, kuris tebeegzistuoja popieriuje, biologinė motina, bet, jei niekas nepasidomės, kur ir kaip jis gyvuoja, jis ir liks tokiu „popieriniu“ vaiku visą laiką. Dar įdomiau tai, kad žiniasklaidoje skelbiama, jog šios motinos tapatybė nustatyta, tačiau jei ji neišreikš noro susigrąžinti vaiką, vaikas bus laikomas rastu. O koks likimas ištiks šios motinos „popierinį“ vaiką?
Nors, kaip pažymėta pirmiau, atsisakyti savo teisių ir pareigų vaikui tėvai negali, tačiau praktikoje pasitaiko ne vienas atvejis, kai tėvai atveda savo jau paaugusius vaikus ir tiesiog palieka vaiko teisių apsaugos skyriuje, nes nebegali, nebenori daugiau jų auginti. Žinoma, pirmiausia valstybė tokiems tėvams siekia suteikti paslaugas, kad būtų išsiaiškintos krizę tėvystėje sukėlusios priežastys ir padėta jas pašalinti, tačiau jei tėvai atsisako priimti tokią pagalbą, vaikas lieka pamestu. Nekalbėsiu apie tai, kaip jaučiasi tokie vaikai, tačiau atkreipsiu dėmesį į tai, kad tėvai, priimdami tokį sprendimą, neabejotinai, išgyvena gėdą ir baimę, bet jie priima sprendimą, kuris nors daugumai ir atrodo nežmogiškas, bet bent jau yra gyvybę vaikui išsaugantis (prisiminkime 2023 m. rudenį Neryje nuskandintas mergaites). Tokiose situacijoje tėvai gali parašyti sutikimą vaiką įvaikinti ir nors tai ir nėra prilyginama vaiko atsisakymui, tačiau suteikia galimybę vaikui greičiau ieškoti kitą šeimą ir sukelia švelnesnes teisines pasekmes biologiniams tėvams nei jų tėvų valdžios apribojimas.
Pabaigai reiktų paminėti, kad tėvais ne gimstama, o jais tampama ir tapimo tėčiu, mama momentas nebūtinai sutampa su vaiko gimimu.
