Sprendimas apgyvendinti vyresnio amžiaus giminaitį globos namuose daugeliui šeimų yra reikšmingas žingsnis, lydimas daugybės klausimų. Tarp jų svarbiausi: į kokias institucijas visų pirma kreiptis? Kokius dokumentus reikia sutvarkyti? Tinkamai paruošti dokumentai ne tik palengvina globos namų paiešką, bet ir suteikia galimybę pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama.
Socialinė globa yra viena iš socialinių paslaugų rūšių. Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam gebėjimų ar galimybių rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Paprastai socialinė globa yra skiriama suaugusiems asmenims su negalia arba senyvo amžiaus asmenims. Dėl socialinės globos asmeniui skyrimo gali kreiptis pats asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas. Kreiptis reikia raštišku prašymu į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.
Kas gali kreiptis dėl globos?
Dėl socialinių paslaugų teikimo gali kreiptis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) arba jo globėjas, rūpintojas. Be to, bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, taip pat turi teisę inicijuoti globos procesą.
Kam skiriama globa?
Globa skiriama asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. Tai apima:
- Senyvo amžiaus asmenis, kuriems dėl senatvės ar sveikatos problemų sunku savarankiškai pasirūpinti savimi.
- Suaugusius darbingo amžiaus asmenis su fizine ir (ar) proto negalia, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba kasdieninėje veikloje.
Kur kreiptis dėl socialinių paslaugų?
Klaipėdos rajono gyventojai, norėdami gauti socialines paslaugas, finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, turėtų kreiptis raštišku prašymu į Priekulės socialinių paslaugų centrą, adresu Naujoji g. 5A, LT-96340 Priekulė.
Seniūnijos, į kurias reikia kreiptis:
- Dauparų - Kvietinių seniūnija
- Dovilų seniūnija
- Endriejavo seniūnija
- Gargždų seniūnija
- Judrėnų seniūnija
- Kretingalės seniūnija
- Priekulės seniūnija
- Sendvario seniūnija
- Veiviržėnų seniūnija
- Vėžaičių seniūnija
Reikalingi dokumentai kreipiantis dėl globos
Kreipiantis dėl globos, būtina pateikti šiuos dokumentus:
- Užpildytą prašymo-paraiškos socialinėms paslaugoms gauti formą SP-8 (patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministro).
- Įgaliojimą atstovauti asmeniui (jei asmuo atstovauja paslaugų gavėją).
- Asmens (globėjo, rūpintojo) sutikimą mokėti vieną procentą, skaičiuojant nuo turimos turto vertės, viršijančios gyvenamosios vietos turto vertės normatyvą (kai teikiama ilgalaikė socialinė globa).
Svarbu pažymėti, kad prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugų pateikiamas 1 kartą per 24 mėnesių laikotarpį. Atskirais atvejais, kai asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui vertinti reikalingos kitų sričių specialistų išvados, Klaipėdos rajono savivaldybės meras gali sudaryti socialinių paslaugų poreikio vertinimo komisiją, kuri priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo.
Kaip nustatomas socialinių paslaugų poreikis?
Socialinių paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 64 straipsnis. Įvertinamas žmogaus amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas. Socialiniai darbuotojai, vadovaudamiesi Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašu, nustato, kokių socialinių paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, reikia asmeniui.
Atvykimo tvarka į globos namus
Globos namuose atsiradus laisvai vietai, globos namai informuoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sveikatos ir socialinės apsaugos skyrių (toliau - paslaugų skyrius). Prieš asmeniui atvykstant į globos namus, paslaugų skyrius išrašo siuntimą. Paslaugų skyriaus specialistas siuntimą per 3 darbo dienas nuo išrašo dienos pateikia (išsiunčia) asmeniui (rūpintojui, globėjui), siuntimo kopiją pateikia globos namams, į kuriuos asmuo vyksta. Jeigu asmuo neapsigyvena globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios, asmuo išbraukiamas iš eilės trumpalaikei ar ilgalaikei socialinei globai gauti. Asmuo (globėjas, rūpintojas, vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į globos namus. Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Nuo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki asmens apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.
Reikalingi dokumentai atvykstant į globos namus
Atvykstant į globos namus, būtina turėti šiuos dokumentus:
- Siunčiančios institucijos (savivaldybės) nustatyta tvarka išduotas siuntimas.
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas ar asmens tapatybės kortelė, ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams).
- Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.
- Pensijos gavėjo pažymėjimas arba neįgaliojo pažymėjimas.
- Specialiojo nuolatinio priežiūros poreikio nustatymo pažyma arba specialiojo nuolatinio slaugos poreikio nustatymo pažyma arba neįgalumo lygio arba darbingumo lygio pažyma.
- Teismo nutartis dėl suaugusio asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo ar teismo nutartis dėl suaugusio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo.
- Sprendimas dėl socialinės globos skyrimo (SP-9_forma).
- Asmenį siunčiančios savivaldybės ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis.
- Savivaldybės pažyma apie asmens mokėjimo už socialinės globos paslaugas dydį.
- Asmens socialinės globos poreikio vertinimas (su priedais).
- Medicinos dokumentų išrašas (F 027/a).
SVARBU: Šio skirsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 11 punktuose nurodytus dokumentus atvykstantis asmuo privalo turėti su savimi.
Medicininė pažyma (F 027/a): esminiai aspektai
Medicinos dokumentų išrašas (forma F 027/a) yra vienas iš svarbiausių dokumentų, reikalingų tiek kreipiantis dėl globos, tiek atvykstant į globos namus. Ši pažyma turi atspindėti:
- Informaciją apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą. Tai leidžia globos įstaigos personalui tinkamai organizuoti vaistų vartojimą ir užtikrinti tęstinumą.
- Patvirtinimą, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Tai yra būtina sąlyga siekiant apsaugoti kitus globos įstaigos gyventojus ir personalą nuo galimo užkrato.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo medicininės pažymos išdavimo iki asmens apgyvendinimo globos įstaigoje negali praeiti daugiau nei 3 mėnesiai. Tai užtikrina, kad informacija apie asmens sveikatos būklę yra aktuali ir tiksli.
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, tvirtinamas socialinės apsaugos ir darbo ministro. Asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui teikiamų socialinių paslaugų kainą. Asmens, institucijos (Savivaldybės) skiriančios kompensaciją už socialines paslaugas ir Globos namų tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), ar jo globėjo (rūpintojo), institucijos (Savivaldybės) skiriančios kompensaciją ir Globos namų sutartimi.
Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti. Jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
Mokėjimas už trumpalaikės socialinės globos paslaugas
Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
Mokėjimas už laikino atokvėpio paslaugas
Mokėjimo dydis už laikino atokvėpio paslaugą:
- neturi viršyti 40 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio.
- neturi viršyti 60 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio.
Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. Mokėjimų, už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamas socialinės globos paslaugas, dydis nustatomas proporcingai teikiamos socialinės globos paslaugos trukmei. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už socialinės globos paslaugas. Tais atvejais, kai prieš vykstant į globos namus pasikeičia asmens pajamos, jos perskaičiuojamos pagal to mėnesio gaunamas pajamas.
Ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos kaina
Vadovaujantis 2024 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-558, nuo 2025 m. sausio 01 d. nustatyta:
- Vienam senyvo amžiaus asmeniui ir suaugusiam asmeniui su negalia - 1437,00 Eur per vieną mėnesį.
Vaikų globa (rūpyba)
Vaiko globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko. Vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas. Vyresniems negu 14 metų vaikams, steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas.
Globos rūšys:
- Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu.
- Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.
Globos formos:
- Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (rūpyba) (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) fizinio asmens šeimoje ir globėju (rūpintoju) paskiriamas fizinis asmuo arba sutuoktiniai.
- Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja (rūpina) keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) globos centre - tai globos forma, kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (globos centras), o vaiko gyvenamoji vieta yra budinčių globotojų ar nuolatinių globotojų šeimoje.
- Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ir vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo - socialinės globos įstaiga.
Globėjas (rūpintojas) - asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo.
Budintis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Vaiko priežiūros trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą, ar jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6 vaikų. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir yra sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą, su globos centru sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė. 21-65 m. asmenys turintys sąlygas vaikui augti (būstas nebūtinai turi būti nuosavas).
Žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint tapti globėju (rūpintoju):
- 1 žingsnis. Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos.
- 2 žingsnis. Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046...
Ar įgaliojimas suteikia teisę balsuoti?
Įgaliojimas tvarkyti kito asmens reikalus jokiu būdu nesuteikia teisės balsuoti už jį rinkimuose, primena Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narė Živilė Verbylaitė. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai. Todėl balsuoti turint kokį nors įgaliojimą tikrai negalima. Taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nenumato ir balsavimo užsienyje.
Balsavimas specialiuose balsavimo punktuose
Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose.
Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose galima tik balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Už balsavimo specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako apylinkės, kurios teritorijoje tas specialus balsavimo punktas yra, rinkimų komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose balsavimo punktuose.
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime iš anksto (balsuojant savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne rinkimų dieną, išankstinio balsavimo lakštas yra būtinas. Šį lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis - užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis - informacinis rinkėjo lapelis, kartu su balsavimo dokumentais atiduodamas rinkėjui, kuris balsuodamas jį įdeda į išorinį balsavimo voką.
Šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo vokai.
Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais informaciniu rinkėjo lapeliu, vidiniu balsavimo voku ir rinkimų biuleteniais) rinkėjas įteikia apylinkės rinkimų komisijos nariui, išdavusiam jam rinkimų dokumentus. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių šių veiksmų negali atlikti pats, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus išorinius balsavimo vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių piliečių sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąraše turi būti nurodyta piliečio vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės referendumo komisija (pavadinimas ir numeris). Piliečiai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 56 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Rinkėjai, kurie dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims.
Socialinės globos negalima tapatinti su LR Civilinio kodekso (CK) 3.238 straipsnyje nustatyta globa. Pagal CK 3.242 straipsnio 1 dalį, teismas pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu, privalo paskirti asmens globėją ir rūpintoją tolikoje srityje. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, jeigu yra jo rašytinis sutikimas. Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje.
