Kiekvienas vaikas gimsta su unikaliu potencialu. Tėvų užduotis - sukurti saugią, palaikančią erdvę, kurioje vaikas ne tik auga, bet ir atranda save, išmoksta pasitikėti savo jėgomis. Vaiko pasitikėjimas prasideda ne nuo rezultatų, o nuo ryšio. Kai vaikas jaučiasi matomas, girdimas ir priimamas - jam lengviau tyrinėti, klysti ir augti.
Dažnai minima sąvoka „savivertė“, bet retai kuris tikrai supranta, kas yra ta asmeninė vertė, kuo ji matuojama ir kaip ją ugdyti. Literatūroje ir kasdienėje kalboje savivertė ir pasitikėjimas savimi vartojami kaip sinonimai ir yra glaudžiais susiję. Savivertė yra gana stabilus psichikos komponentas, kuriuo apibrėžiamas prigimtinis žmogaus vertingumo jausmas, kai žmogus jaučiasi vertingas nepaisant aplinkybių. Tuo tarpu pasitikėjimas savimi yra apie tikėjimą savo galėjimu įveikti sunkumus. Savivertė - tai mūsų apibendrinta nuomonė apie save ir tai, kokią vertę sau suteikiame einamoje situacijoje. Jei situacija gerai žinoma, kasdienė, jei joje plaukiojame kaip žuvis vandeny, savivertės klausimas net neiškyla. Ši apibendrinta nuomonė gali būti teigiama: „esu geras“,“esu vertingas“, arba neigiama „esu blogas“, „esu niekam tikęs“. Žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi - tai ne faktas, o tik neigiama žmogaus nuomonė apie save. Pasitikėjimas savimi yra neatsiejama vidinės harmonijos, sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu dalis. Pasitikėjimo savimi stoka yra viena dažniausių problemų, su kuria susiduria šiuolaikinis žmogus. Tai, kaip matome ir vertiname save, lemia mūsų elgseną įvairiose gyvenimo srityse, tarpasmeninius santykius, pasirinkimus ir sėkmę tiek studijų, profesinėje, tiek ir asmeninio gyvenimo srityse.
„Nuo savivertės labai priklauso mūsų laimės indeksas šeimoje."- sako Jūratė Arštikaitienė, socialinio-emocinio intelekto ugdymo ekspertė. Savivertė ir pasitikėjimas savimi nėra tas pats. Pasitikėjimas savimi daugiau "ateina" iš mūsų kasdienos, - kaip mums pavyksta padaryti vienus ar kitus veiksmus, darbus. Savivertė yra gilesnis dalykas. Kai mes ateiname į šį pasaulį, mes esame verti tiek, kiek pasaulis į mus atsiliepia; tiek, kiek dėmesio mes gauname iš aplinkinių. Jei mamytė šypsosi atsakydama į kūdikio šypseną, vaikelis jaučia, kad pasaulis yra draugiškas ir atvirkščiai. Paskaitoje rasite ir daugiau gyvenimiškų pavyzdžių apie tai, kaip formuojasi savivertė.
Kelionių organizavimas kaip savivertės ugdymo įrankis
Sprendimų laisvė, kad ir smulkių, kuria stiprų „aš galiu“ jausmą. Sprendimai kuria atsakomybės jausmą. Kiekvieną dieną tegu vaikas išbando ką nors naujo - pasisveikina su nepažįstamu, savarankiškai paprašo pagalbos, išbando naują veiklą. Kartu su vaiku sugalvokite keistus klausimus („Kas, jei pelytė turėtų dviratį?“), kurkite istorijas, pieškite. Duokite vaikui užduotį garsiai pasakyti tris dalykus, kuriais didžiuojasi: „Aš gerai piešiu“, „Man patinka padėti kitiems“. Kiekvieną vakarą pasikalbėkite - ne apie pažymius, bet apie patirtis. Paprašykite, kad vaikas nupieštų ar parašytų 3 dalykus, kurie jam patinka savyje (pvz. Kartu su vaiku sukurkite dėžutę pasitikėjimui. Viduje sudėkite lapelius su pasiekimais, komplimentais ar padrąsinimais. Sugalvokite situaciją („parduotuvėje reikia kažko paklausti“) ir suvaidinkite ją namuose.
Pasitikėjimas savimi kyla iš gebėjimo susidoroti su iššūkiais. Skatinkite atkaklumą ir bandymą - tai augimo mąstysenos pagrindas. Klaidos turi būti natūrali mokymosi dalis. Problemoms spręsti nėra vieno kelio. Pabrėžkite ne tik pergalę, bet ir bandymą. Bandykite įsivaizduoti, ką vaikas jaučia. Jeigu sakote „tu protingas“, bet baudžiate už klaidą - žinutė nusiunčiama prieštaringa.
Kai vaikas yra įtraukiamas į kelionių planavimą, tai suteikia jam galimybę priimti sprendimus ir jausti atsakomybę už savo pasirinkimus. Nuo smulkių sprendimų, tokių kaip pasirinkti viešbučio kambarį ar suplanuoti vieną pramogą, iki didesnių, pavyzdžiui, pasirinkti kelionės kryptį ar biudžetą, vaikas mokosi įvertinti galimybes ir pasekmes. Šis procesas stiprina jo savęs suvokimą ir didina pasitikėjimą savo gebėjimais.
Ką daryti, jei vaikas bijo klysti kelionių metu?
„Kodėl?“ ir „Kas, jei?“ - vaikiško žingeidumo variklis. Klaidos turi būti natūrali mokymosi dalis. Problemoms spręsti nėra vieno kelio. Pabrėžkite ne tik pergalę, bet ir bandymą. Jeigu sakote „tu protingas“, bet baudžiate už klaidą - žinutė nusiunčiama prieštaringa. Tik ramūs, emociškai stabilūs tėvai gali tinkamai lydėti vaiką augimo kelyje. Nėra tobų tėvų - yra tėvai, kurie stengiasi. Kiekvienas palaikymo žodis, kiekviena pastanga būti šalia, kiekviena klaida, iš kurios mokomės kartu - kuria vaiko tikėjimą savimi.
Jei Jūsų pokyčiai kitą erzina, žinokite, kad kitų jausmai yra jų atsakomybė. Ką daryti, jei pasakysiu nesąmonę? Ką daryti, jei apsikvailinsiu? Ką daryti, jei nesu pakankamai geras? Galbūt šie „kas jei“ sustabdė tave daugiau nei kartą. Skamba pažįstamai? Tuomet žema savivertė gali būti tai, su kuo kovoji. Tas pernelyg kritinis balsas tavo galvoje? Tu gali jį nutildyti.
Žemos savivertės pasekmės yra rimtesnės nei galvoji. Kartais tai atrodo nepavojinga. Pavyzdžiui, kai įtikini save negrąžinti neteisingai pateikto užsakymo restorane - tai juk nieko baisaus, tiesa? Bet kitą dieną tas pats balsas tau sako, kad nesu pakankamai geras naujai darbo vietai arba kad nesu vertas sveikų santykių. Tai vargina ir gali sukelti rimtų psichikos sveikatos problemų. Tyrimai rodo, kad žmonės su žema saviverte turi dvigubai didesnę tikimybę patirti nerimą ir šešis kartus didesnę tikimybę susirgti depresija! Nepasitikėjimas savimi taip pat padidina mūsų pažeidžiamumą manipuliacijoms.
Praktiniai žingsniai, kaip skatinti vaikų pasitikėjimą kelionių metu:
- Pabrėžkite procesą, o ne tik rezultatą: Kai vaikas padeda planuoti kelionę, svarbu pagirti jo pastangas ir idėjas, net jei jos nebuvo galutinai įgyvendintos. Pavyzdžiui, jei vaikas pasiūlė aplankyti muziejų, bet galiausiai pasirinkote kitą pramogą, pasidžiaukite jo iniciatyvumu ir tuo, kad jis aktyviai dalyvavo planavime. Pabrėžkite ne tik pergalę, bet ir bandymą.
- Skatinkite savarankiškumą ir atsakomybę: Leiskite vaikui pačiam pasirūpinti tam tikrais kelionės aspektais. Tai gali būti atsakomybė už savo bagažą, savarankiškas užsakymas maisto restorane, ar netgi nedidelio biudžeto valdymas tam tikrai veiklai. Sprendimai kuria atsakomybės jausmą.
- Ignoruokite smulkias klaidas: Kelionės metu neišvengiamai nutiks ir klaidų - pamirštas daiktas, netinkamas maršrutas. Svarbu parodyti vaikui, kad klaidos yra natūrali mokymosi dalis. Vietoj kritikos, kartu ieškokite sprendimų. Problemoms spręsti nėra vieno kelio.
- Skatinkite savęs pažinimą per patirtis: Po kiekvienos kelionės ar jos dienos, skirkite laiko aptarti, ką naujo vaikas sužinojo, ką jautė, kas jam patiko ir kas ne. Kiekvieną vakarą pasikalbėkite - ne apie pažymius, bet apie patirtis. Paprašykite, kad vaikas nupieštų ar parašytų 3 dalykus, kurie jam patinka savyje (pvz.
- Kurkite „pasitikėjimo dėžutę“: Kartu su vaiku sukurkite dėžutę pasitikėjimui. Viduje sudėkite lapelius su pasiekimais kelionės metu, komplimentais ar padrąsinimais, kuriuos jam skiriate.
- Sugalvokite situacijas ir suvaidinkite jas: Sugalvokite situaciją („parduotuvėje reikia kažko paklausti“) ir suvaidinkite ją namuose prieš kelionę. Tai padės vaikui jaustis drąsiau, kai susidurs su panašia situacija realiame gyvenime.
Kaip kelionių organizavimas didina pasitikėjimą savimi?
Pasitikėjimas savimi kyla iš gebėjimo susidoroti su iššūkiais. Kai vaikas aktyviai dalyvauja kelionės planavimo procese, jis susiduria su įvairiomis užduotimis, kurias turi įveikti. Nuo biudžeto planavimo iki maršrutų sudarymo, kiekviena sėkmingai įveikta užduotis stiprina jo pasitikėjimą savo jėgomis. Skatinkite atkaklumą ir bandymą - tai augimo mąstymo pagrindas.
Besąlygiška meilė, pagarba jausmams, švelnumas - tai pamatas augti savivertei. Kai vaikas žino, kad jo pastangos bus vertinamos ir palaikomos, net ir nesėkmės atveju, jis drąsiau imasi naujų iššūkių. Poelgis gali būti netinkamas, bet vaikas - visada geras.
Kelionės metu vaikas patiria daug naujų situacijų, kurios reikalauja greitos reakcijos ir problemų sprendimo įgūdžių. Nuo netikėtų oro pokyčių iki nesusipratimų su transportu, kiekviena tokia situacija yra galimybė vaikui parodyti, kad jis gali susidoroti su sunkumais. Tai stiprina jo pasitikėjimą savimi ir gebėjimą prisitaikyti.
Vaikai kopijuoja tėvus. Jei tėvai kelionės metu demonstruoja ramų ir pasitikintį elgesį, net ir netikėtose situacijose, vaikas perims šį modelį elgesio. Tik ramūs, emociškai stabilūs tėvai gali tinkamai lydėti vaiką augimo kelyje.
Nustok save kritikuoti. Adekvati vidinė kritika yra puikus indikatorius, padedantis pasimokyti iš savo klaidų, bei suprasti, kuria kryptimi norime ir renkamės tobulėti. Visgi esant nepakankamam pasitikėjimui savimi, „vidinis kritikas“ įsisiautėja, peržengdamas adekvatumo ribas ir užgoždamas pozityvius mūsų pačių ir situacijos aspektus. Atsisakyk „viskas arba nieko“ mąstymo. Dažnai kai stinga pasitikėjimo savimi, dominuoja orientacija į kraštutinumus. Pvz., „Jeigu negausiu 10, tai aš nevykėlis“, „Laimėjau 3 vietą varžybose, veltui treniravausi, aš visiškai negabus sportui“. Praktikuok atsipalaidavimo ir streso įveikimo technikas. Moksliniais tyrimais nustatytos sąsajos tarp streso ir pasitikėjimo savimi. Išeik iš savo komforto zonos.
Pasitikintis vaikas - tai dovana ateičiai. Kiekvienas palaikymo žodis, kiekviena pastanga būti šalia, kiekviena klaida, iš kurios mokomės kartu - kuria vaiko tikėjimą savimi.
Nustebtum kiek žmonių nepasitiki savimi. Kodėl taip yra? Daug žmonių su žema saviverte tai gerai slepia. Kai kurie tai kompensuoja, būdami garsiausi kambaryje. Iš išorės niekas nepastebėtų - tačiau tyrimai rodo, kad 85 % žmonių visame pasaulyje kovoja su žema saviverte. Kodėl šis rodiklis toks aukštas? Mūsų pasitikėjimą savimi formuoja tiek mūsų asmenybė, tiek aplinka - auklėjimas, visuomenė, neigiamos patirtys. Galbūt mus auklėjo, kad vertė priklauso nuo aukštų pasiekimų. Galbūt nuolat buvai lyginamas su vyresniu broliu ar sese. O gal tu lygini save su kitais socialiniuose tinkluose, kur visi atrodo tarsi nukopijuoti nuo žurnalų viršelių. Šiuolaikiniai išvaizdos reikalavimai, švelniai tariant, yra nerealūs. Nenuostabu, kad tiek daug iš mūsų kovoja su nepasitikėjimu savimi.
tags: #ar #tevu #pasitikejimas #vaikais #organizuojant #keliones
