Lietuvos sveikatos įstatymai apibrėžia, kad 1-6 mėnesių vaikai šalies sveikatos įstaigose turi lankytis vieną kartą per mėnesį, o 7-12 mėnesių - 2-3 kartus per pusmetį. Nepaisant to, naujagimių sveikatą nuolat sekti būtina ir namie, tačiau daugelis vis dar naudojasi tik liaudies išminties metodais ir apie vaiko sveikatą spėja tikrindami temperatūrą ranka ar lūpomis, stebėdami vaiko išvaizdą ir elgseną. Įprasta vaiko stebėsena yra būtina, nes bet kokie elgesio ar išvaizdos pakitimai gali pranešti apie sveikatos sutrikimus.

„Kūdikiais yra vadinami vaikai nuo 29 gyvenimo dienos iki 1 metų. Tokio amžiaus vaikų imuninė sistema tik formuojasi, jie yra itin jautrūs išorės dirgikliams, būtent šiuo laiku gali pasireikšti ir įgimti sveikatos sutrikimai, tad itin svarbu akylai sekti naujagimio sveikatą. Vienas rodiklių, kuris atskleidžia net menkiausius neįprastus procesus vaiko organizme - kūno temperatūra. Svarbu suprasti, kad liga kūdikiui ir liga suaugusiajam - du skirtingi dalykai. Slogos dažnai nevadiname liga ir tikrai dėl jos nesimatuojame temperatūros, kol nepajaučiame kitų simptomų.

Kad ir kokie technologiškai pažangūs yra šiandieniniai elektroniniai termometrai, matuojant temperatūrą kūdikiui vertėtų laikytis tam tikrų taisyklių. Prieš matuojant temperatūrą mažylis turi pabūti ramioje būsenoje, neturėtų būti nei sušalęs, nei sušilęs ar valgęs, gėręs karštesnį ar šaltesnį maistą, gėrimą.

Dar vienas kūno rodiklis, kuris kaip suaugusiesiems, taip ir vaikams gali padėti atpažinti sunkias ligas, yra kraujospūdis. Paprastai jei vaikas neturi rimtų sveikatos sutrikimų ir nepriklauso rizikos grupei, pavyzdžiui, nėra neišnešiotas, neidentifikuotas sulėtėjęs psichomotorinis vystymasis, jam kraujospūdis turėtų būti pamatuotas bent vieną kartą iki trejų metų. Pasak medikės, normalus kraujo spaudimas labai priklauso nuo kūdikio amžiaus.

Vis dėlto svarbu žinoti, kad net ir 10 mmHg kraujospūdžio pakitimas kūdikiui, kitaip nei suaugusiam žmogui, gali reikšti labai rimtą ligą. Pakitęs kraujospūdis gali būti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų ženklu, kurias laiku atpažinus galima kuo anksčiau imtis gydymo ir užauginti sveiką ir laimingą vaiką.

Lietuvoje atliekamas visuotinis naujagimių tikrinimas dėl įgimtų ligų. Iš viso į patikrą įeina 12 nemokamų tyrimų. Naujagimis tiriamas 3-5 gyvenimo dieną, bet ne anksčiau nei praėjus 48 val. Tėvams pageidaujant už papildomą mokestį gali būti atliekami išsamesni tyrimai, padedantys diagnozuoti daugiau įgimtų genetinių ligų. Atliekant išplėstinę patikrą, naujagimis tiriamas dėl 30 paveldimų ligų.

3-5 parą po gimimo iš naujagimio kulniuko yra paimamas kraujo mėginys. Jeigu norite, kad būtų atlikta išplėstinė naujagimių patikra, jums tiesiog reikia už ją susimokėti. Šio tyrimo kaina - 72,20 Eur. Prisijungę prie internetinės paciento kortelės ieškokite VNT30 tyrimo ir peržiūrėkite jo atsakymus. Jeigu yra nustatomi pokyčiai, leidžiantys įtarti genetinę ligą, turėtumėte būti pakviesti gydytojo genetiko konsultacijai.

Lietuvoje naujagimiai dėl įgimtų ligų tikrinami nuo 1975 metų. Pirmoji liga, įtraukta į patikrinimą, buvo fenilketonurija. Ilgainiui tyrimo apimtis plėtėsi ir šiuo metu visi Lietuvos naujagimiai, tėvams sutikus, yra nemokamai tikrinami dėl 12 įgimtų ligų.

Išplėstinė naujagimių patikra dėl retųjų genetinių ligų

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis Lietuvoje nekompensuojama, todėl tėvai už ją turi mokėti papildomai. Daugumoje pasaulio šalių naujagimiai yra tikrinami ir dėl kitų retų, sveikatai labai pavojingų ligų. Šių ligų požymiai paprastai yra nepastebimi ar neatpažįstami iškart po gimimo, tačiau negydoma liga gali sukelti žalą sveikatai jau po kelių savaičių ar mėnesių ir netgi lemti staigią kūdikio mirtį.

Nesvarbu, kokiame stacionare gimė Jūsų naujagimis - jei kraujo buvo paimta ant tyrimo kortelės visuotinei naujagimių patikrai dėl 12-os ligų, papildomai kraujo šiam tyrimui imti ir informuoti medicinos personalo nebereikės. Tereikia sumokėti už išplėstinę patikrą ir mokėjimo pavedimo kopiją atsiųsti nurodytu e-paštu.

Sumokėti už VNT30 tyrimą (72,20 Eur) galima dviem būdais:

1. Grynais/kortele - VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centre (F korpusas, I aukštas, Medicininės genetikos centro slaugytojų postas) darbo dienomis nuo 8.00 iki 15:00.
2. Pavedimu: Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos sąskaita SWEDBANK LT487300010002492286, Įmonės kodas 124364561. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti: a. Tyrimo kodą: 19211 (VNT30).

Jūsų naujagimio tyrimo dėl 30 paveldimų medžiagų apykaitos ligų (VNT30) rezultatus galėsite peržiūrėti internetinėje paciento kortelėje (IPK), prisijungti gali tik gimdyvė:

1. Prisijungiama naudojant paslaugą „Elektroniniai valdžios vartai“.
2. Pasirenkate naudotoją „Gyventojas“.
3. Pasirenkate prisijungimo būdą (banką arba elektroninę atpažinties priemonę).
4. Sekite prisijungimo priemonės nurodymus.
5. Patekę į puslapį „Sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos“, spauskite „Patvirtinti“.
6. Internetinėje paciento kortelėje galite peržiūrėti VNT30 tyrimo atsakymus.

Medžiagų apykaitos pokyčiams naujagimystėje įtakos gali turėti ir įvairios su paveldimomis ligomis nesusijusios būklės, maitinimo ypatumai.

Ar yra tekę girdėti, o gal patiems patirti, kai naujagimiui dar būnant gimdymo namuose, jam imamas kraujo mėginys iš kulniuko? O ar žinote, kokiu tikslu ir kur keliauja šis kraujo ėminys? Tai visuotinai taikomas tyrimas Lietuvoje, kai vos gimusio mažylio kraujas tiriamas dėl 12 įgimtų retų ligų. Tyrimu siekiama iki klinikinių ligų požymių pasireiškimo, taikant ankstyvą diagnostiką ir gydymą, užkirsti kelią ligų progresavimui ar sumažinti anksti pasireiškiančias komplikacijas bei sergančiųjų mirštamumą.

Visuotinis naujagimių tikrinimas (VNT) iki šiol yra vykdomas VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centre, kur ir prasidėjo 1975 metais. Tuo metu Lietuvoje gimę vaikai imti tikrinti dėl vienos įgimtos medžiagų apykaitos ligos - fenilketonurijos - kuri tapo atspirties tašku, nuo kurio pradėta vykdyti visuomenės sveikatos apsaugos programa - ikisimptominė įgimtų retų ligų diagnostika. 2015 m. ši programa apėmė 4 retų įgimtų ligų tyrimus iš vieno kraujo mėginio, o nuo 2023 m. visi Lietuvos naujagimiai tikrinami jau dėl 12 įgimtų retų ligų.

Nuo 2023 m. sausio mėn. 1 d. įgimtos retos ligos dažnai yra asimptomės, požymiai pasireiškia ne iš karto po gimimo. Todėl laiku ir tinkamai negydomos, šios ligos jau po kelerių savaičių gali sukelti rimtų vaiko sveikatos problemų: sutrikdyti jo vystymąsi, sukelti psichomotorinės raidos atsilikimą, pažeisti smegenis ar net būti staigios mirties priežastimi.

Kraujo paėmimas visuotiniam naujagimių tikrinimui yra labai paprastas ir saugus, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų gimdymo skyriuose. Naujagimio kraujo imama 48-72 val. po gimimo: naujagimio kulnas praduriamas maža adatėle (skarifikatoriumi) ir keli kraujo lašai užlašinami ant specialios Tyrimo kortelės. Šios Tyrimo kortelės su išdžiovintu krauju siunčiamos į VULSK Medicininės genetikos centrą, kur atliekami tyrimai dėl 12 įgimtų retų ligų.

Visuotinis naujagimių tikrinimas (VNT) apima šias ligas:

• Fenilketonurija (nuo 1975 m.)
• Įgimta hipotireozė (nuo 1993 m.)
• Galaktozemija (nuo 2015 m.)
• Įgimta antinksčių hiperplazija (nuo 2015 m.)
• Kitos 8 ligos (nuo 2023 m.)

Visuotinių naujagimių patikros metu vykdomi tyrimai yra atrankiniai. Naujagimius, kuriems įtariama fenilketonurija, konsultuoja ir gydo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro gydytojai genetikai, o naujagimius, kuriems įtariamos ar nustatytos įgimtos endokrininės ligos - įgimta hipotireozė arba įgimta antinksčių hiperplazija, konsultuoja ir gydo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojai vaikų endokrinologai. Naujagimius, kuriems įtariama spinalinė raumenų atrofija, konsultuoja ir gydo universiteto ligoninių gydytojai vaikų neurologai. Naujagimius, kuriems įtariama cistinė fibrozė, konsultuoja ir gydo universiteto ligoninių gydytojai vaikų pulmonologai.

Daugiau informacijos apie visuotinę naujagimių patikrą - tinklapyje www.patikrinkmane.lt ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus VUL Santakos klinikų Medicininės genetikos centro vadovo gydytojo genetiko Algirdo Utkaus interviu LRT televizijoje.

Mokslininkai išsiaiškino, jog žemesnį kraujospūdį turinčios moterys yra linkusios pagimdyti mergaitę, o aukštas kraujo spaudimas byloja, jog moteris galimai pagimdys berniuką. Deja, kol kas neaišku, ar tam tikra kūdikio lytis gali būti nulemiama, kai moters kraujo spaudimas yra tyčia padidinamas ar sumažinamas. Vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų, Toronto „Mount Sinai Hospital“ ligoninės endokrinologas, daktaras Ravi Retnakaran, pareiškė: „Ši nauja įžvalga gali turėti įtakos ne vien kūdikio lyties planavimui, tačiau taip pat ir mūsų supratimui apie pagrindinius mechanizmus, kurie lemia žmonių lyčių santykį.“

Mokslininkai, kurių straipsnis buvo išleistas medicinos žurnale „American Journal of Hypertension“, ištyrė vieno Kinijos miesto moterų, kurios planavo pastoti, grupę. Šių moterų kraujospūdis buvo pamatuotas prieš ir po apvaisinimo. Negana to, buvo atsižvelgiama ir į kitus faktorius, tokius kaip amžius, cholesterolio lygis, svoris ir į tai, ar moteris rūko. Mokslininkai teigia, jog 1,411 tyrime dalyvavusių apvaisintų moterų pagimdė 739 berniukus ir 672 mergaites. Moterų, pagimdžiusių mergaites, vidutinis sistolinis kraujospūdis (didžiausias spaudimas, kurį išvysto širdis susitraukimo metu) prieš apvaisinimą buvo 103.33 mm Hg, o berniukus - 106 mm Hg.

Esminė biologija reiškia, jog paprastai lyčių santykis prilygsta 50/50 pasiskirstymui, tačiau žmonėms truputėlį dažniau gimsta vyriškosios lyties kūdikiai. Šis reiškinys suprantamas, kaip gamtos būdas subalansuoti lyčių skaičių, nes vyrai yra linkę mirti anksčiau. Vis dėlto, per amžius buvo siūlomos skirtingos kūdikių lyčių teorijos.

Skatinčiau tėvus daugiau apie tai pasidomėti ir neatsisakyti tokios galimybės. Sėkmingai baigiasi istorijos, kai viskas vyksta operatyviai, kai naujagimiui laiku paimtas kraujas ir laiku nukreipta į genetikos centrą. Noriu pridėti, kad svarbu ne tik priminti, bet ir tėvus nuteikti psichologiškai, paaiškinti tvarką. Jei vaikas neserga - atsakymo tėvai negauna. Jeigu rezultatas yra su pakitimais, tai yra du būdai: prašoma pakartoti tyrimą arba naujagimis nukreipiamas gydytojo specialisto konsultacijai. Šie dalykai gali sukelti stresą tėvams, tad svarbu juos informuoti.

tags: #naujagimio #kraujo #spaudimas

• Odos tapkutes vaikams
• Gimdos kaklelio konizacijos įtaka gimdymui
• Skydliaukės įtaka vaisingumui
• Informacija apie biudžetinę įstaigą Vilniaus Žolyno
• Sužinokite, kaip pasisiūti vaikišką suknelę