Vienas iš opiausių ir jautriausių klausimų visuomenėje - valdžios kišimasis į šeimą, atimant iš tėvų vaikus. Nors teigiama, kad tokie sprendimai priimami vadovaujantis geriausiais vaiko interesais, neretai kyla abejonių, ar teismas iš tiesų tinkamai užtikrina vaiko teises šiuose procesuose.
Valstybės institucijų atstovai, argumentuodami vaikų paėmimo iš šeimos poreikiu, dažniausiai akcentuoja tam tikrus pažeidimus, pavyzdžiui, vaikų nelankymą mokyklos. Taip nutiko ir su Mindaugo Vilčinsko vaikais, kurie, anot pareigūnų, nėjo į mokyklą. Vyras, save vadinantis „gyvu, laisvu“ žmogumi, neturi galiojančių dokumentų, o jo vaikų situacija sukėlė nerimą dėl jų gerovės.
Vaiko teisių apsauga - prioritetas
Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautiniai dokumentai įtvirtina vaiko teisių apsaugą kaip prioritetą. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą, tinkamą priežiūrą, auklėjimą, sveikatą ir ugdymą. Valstybė įsipareigoja užtikrinti šias teises, o prireikus - ir imtis priemonių, siekiant apsaugoti vaiką nuo galimos žalos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tačiau šios teisės ir pareigos yra neatsiejamos nuo atsakomybės už vaiko gerovę. Civiliniame kodekse nustatytas tėvų valdžios turinys ir įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, todėl yra tėvams privaloma, ji negali būti naudojama priešingai vaiko interesams.
Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Vaikas turi nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena. Tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą.
Teismo vaidmuo sprendžiant šeimos ginčus
Kai kyla konfliktas tarp tėvų ar tarp tėvų ir valstybės institucijų dėl vaiko gerovės, teismas tampa pagrindine institucija, sprendžiančia šiuos ginčus. Teismas, priimdamas sprendimus, vadovaujasi vaiko interesais, tačiau taip pat turi atsižvelgti į tėvų teises ir pareigas.
Civilinio kodekso 3.163 straipsnis numato, kad jeigu priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas, teismas gali skirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant konkretų ginčą.
Situacijose, kai tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaiko teisių apsaugos specialistai organizuoja pokalbį su tėvais, juos konsultuoja, siūlo kreiptis konsultacijų į psichologą, organizuoja bendrus tėvų susitikimus, tiria situaciją šeimoje ir tarpininkauja sudarant laikiną bendravimo tvarką tėvų tarpusavio sutarimu.
Jei tėvai niekaip nesutaria ar piktnaudžiauja tėvų valdžia, skyrium gyvenantis tėvas ar mama turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Bendravimo su vaiku tvarkoje teismas įprastai numato pagrindines bendravimo sąlygas. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus.
Konstitucinės teisės ir jų ribojimai
Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Tačiau šios teisės nėra absoliučios ir gali būti ribojamos įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų interesus.
Viena iš esminių žmogaus teisių yra teisė į įsitikinimų laisvę. Tačiau kai šie įsitikinimai prieštarauja valstybės įstatymams ir kelia grėsmę vaiko gerovei, valstybė turi teisę įsikišti. Kaip teigia Seimo narys A. Sysas, svarbu, kad valstybė reaguotų į situacijas, kai nutikdavo tragiški dalykai, ir kad tėvai, norintys rūpintis savo vaikais, bendrautų su valstybės tarnybomis.
Vis dėlto, kaip pastebi žurnalistas S. Babilius, „mes turime atvejį, kai šeimos nariai yra atsisakę Lietuvos Respublikos pilietybės“ ir „valdžios padėjėjai, nusprendžia atimti vaikus iš tėvų dėl jų įsitikinimų! Šis atvejis yra ne apie „vatnikus, Celofanų draugus“. Atvejis yra apie Žmogaus teises, laisvę ir Konstituciją.“
Svarbu suprasti, kad žmogaus teisės baigiasi ten, kur prasideda kito asmens teisės. Teisės negali būti naudojamos savavališkai ir ignoruojant įstatymus. Valstybė neturi kištis į asmeninius santykius, tačiau privalo užtikrinti, kad vaiko teisės nebūtų pažeidžiamos.
Teisiniai aspektai ir tarptautinė patirtis
Lietuvos teisės sistema, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių, siekia užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Pagal 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2019/1111 („Briuselis IIb“), kitos Europos Sąjungos šalies teismo priimtas sprendimas dėl tėvų valdžios iš esmės automatiškai pripažįstamas Lietuvoje.
Taip pat svarbu paminėti, kad pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, minėta tvarka gali būti keičiama. Kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę kreiptis į antstolį.
Galimybė gauti teisinę pagalbą turintys asmenys, kurių pajamos laikomos nepakankamomis, gali ja pasinaudoti, kad būtų užtikrintas jų atstovavimas teisiniuose procesuose.
