Geriausias būdas palengvinti ir pašalinti simptomus, tokius kaip pykinimas ir viduriavimas, yra valgyti lengvą maistą bei maistą be prieskonių - bent jau tol, kol jūsų žarnynas grįš į normalias vėžes. Tad kokie gi maisto produktai virškinami lengviausiai? Paprastai tai neriebus, mažai ląstelienos turintis maistas - taip užtikrinsite, kad virškinamasis traktas nebus apkrautas papildomais maisto skaidymo darbais - juk jis jau negaluoja. Jūsų gaubtinė žarna yra tas organas, kuris dirba viršvalandžius, apdorodamas sunkų ir ląstelienos kupiną maistą, ir galų gale pašalina viską, kas nebereikalinga, išmatų pavidalu. Jei turite gaubtinės žarnos uždegimą, nenorite sukelti dar daugiau pažeidimų, perkraudami ją sunkiai virškinamu maistu, pavyzdžiui, riebiu ir daug ląstelienos turinčiu maistu. Tad portalas womenshealthmag.com pateikia lengvai virškinamų maisto produktų sąrašą.

Lengvai virškinami maisto produktai

Palyginti su jų giminaičiais - pilno grūdo ar juoda duona bei rudaisiais ryžiais - maisto produktai, pagaminti iš baltų miltų, yra lengviau virškinami. Baltieji miltai yra rafinuoti ir apdoroti, o tai reiškia, kad juose nebėra ląstelienos. Įprastą, „sveiką“ dieną, tikrai geriau rinktis ląstelienos kupinus pilno grūdo angliavandenius, kadangi kūnas juos skaido ilgiau, o dėl to ilgiau išliekate sotūs. Tačiau kai skrandis jūsų nekenčia, daug lengviau valgyti baltų miltų kepinius. Į šią kategoriją patenka ir sūrūs krekeriai. Druska gali veikti kaip elektrolitas ir padėti, jei kūnas patiria dehidrataciją. Sūrūs riestainiukai taip pat gali tikti jūsų skrandžiui, jei tik jų sudėtyje nėra sviesto ar nesmulkintų grūdų.

Sultingasis vaisius, kartu su savo giminaičiais melionais ir raukšlėtaisiais melionais, yra sudarytas beveik vien iš vandens. Dėl to, virškinimo atžvilgiu, šie vaisiai laikomi nesunkiu maistu ir puikiai aprūpina kūną skysčiais, ypač, kai nuolat viduriuojate. Kadangi šiuose vaisiuose beveik nėra ląstelienos, jie beveik visiškai absorbuojami, todėl tiesiajai žarnai beveik nelieka ko apdoroti.

Jei esate daržovių mėgėjas ir svarstote, kurios daržovės yra lengvai virškinamos, turime liūdnų žinių - daugumoje jų yra nemažai ląstelienos, dėl to jos virškinamos sunkiau. Tačiau tie, kas neįsivaizduoja dienos be daržovių, gali valgyti agurkus - tik pasirūpinkite, kad jie būtų be odelės. Kaip ir melionuose, agurkuose yra daug vandens. Taip pat venkite šių vaisių sėklų - jos nevirškinamos.

Kalbant apie baltymų pasirinkimą, turite rinktis liesus, mažai riebalų turinčius baltymų šaltinius, tokius kaip vištiena, kalakutiena ir/arba žuvis. Jūsų pasirinktas baltymų šaltinis turėtų būti gaminamas be riebalų. O tai reiškia, kad teks pamiršti kepimą keptuvėje ir pasirinktus baltymus arba virti, arba garinti, arba kepti orkaitėje. Kalbant apie žuvį, yra kelios papildomos taisyklės. Venkite sušių, kadangi padidėja rizika pabloginti skrandžio būseną dėl bakterijų; taip pat ne pro šalį vengti riebios žuvies, pavyzdžiui, skumbrės ar sardinių, kadangi jos gali būti per sunkiai virškinamos turint skrandžio problemų.

Kuo rudesni, tuo geriau. Taip, perskaitėte teisingai. Neprinokusiuose, žalesniuose bananuose yra atspariųjų krakmolų, kurie primena prebiotikus - juos sunku suvirškinti ir jie maitina žarnyne gyvenančias bakterijas. O kai skrandis negaluoja, tikrai nenorite, kad tos bakterijos pradėtų klestėti. Tačiau kai bananai pradeda ruduoti, atsparieji krakmolai pavirsta cukrumi, kuris žarnynui nekelia jokių rūpesčių. Papildomas bonusas? Kartais bananai „kietina vidurius“, o tai gali praversti, jei viduriuojate.

Geriausia avižiniai dribsniai. Manų košė arba malti kviečiai ar kukurūzų košė taip pat tinka - jei tik jos virtos ant vandens. Virdami šias košes, padedate suskaidyti jų komponentus, o tai reiškia, kad virškinimo procesą pradedate net neįdėję jų į burną. Avižinė košė su sveikais priedais Dar vienas patarimas: kai kurie žmonės košes gardina riešutų sviestu ar uogiene. Tačiau kai jūsų skrandis nerimsta, geriau vengti visų priedų. Kai kurie žmonės riešutų sviestą virškina pakankamai lengvai, kiti - nelabai. Be to, riešutų sviestas siejamas su paūmėjusiais refliukso simptomais. Kol jūsų virškinamasis traktas nerimsta, venkite riešutų sviesto.

O tiksliau, konservuotos morkos, kadangi jose (ne taip kaip daugumoje daržovių), nėra daug ląstelienos, jų odelėje taip pat beveik nėra ląstelienos, ir jose nėra sėklų. Tik venkite konservų, kuriuose daug konservantų. Skaitykite etiketes - kuo ingredientų sąrašas trumpesnis (vanduo ir daržovės), tuo geriau.

Jau žinote - venkite odelių. Tačiau jei ieškote lengvai virškinamo, šiek tiek skanesnio ir maistingesnio maisto (batatuose gausu kalio), išsivirkite vieną iš šių oranžinių gardėsių, iškrapštykite minkštimą ir išmeskite odelę.

Kiaušiniai: nauda ir pavojai

Geriausia - kietai virti kiaušiniai. Taip yra todėl, kad gaminimui tereikia vandens, ir jie yra visiškai pagaminti, ko negalima pasakyti apie kitokiais būdais gaminamus kiaušinius. Nemėgstate kietai virtų kiaušinių, tačiau dievinate omletą? Į sveikatą, tik naudokite mažai sviesto bei pieno.

Prisiminkite vaikystę ir pasimėgaukite obuolių tyre. Kaip ir virta košė, obuolių tyrė laikoma „dalinai suvirškinta“, kadangi skrandžiui nebereikia smulkinti viso obuolio. Be to, obuolių tyrė yra skani, saldi, joje yra šiek tiek maistinių medžiagų, o turint virškinamojo trakto problemų, gauti reikiamą vitaminų kiekį ir taip yra sunku.

Lėkštė šiltos vištienos sriubos ne tik ramina, tačiau tai taip pat yra saugus būdas gauti daugiau maistinių medžiagų lengvai virškinamu pavidalu. Kelias valandas kartu verdant daržoves, vištieną ir sultinį, dauguma komponentų yra suskaidomi, todėl kūnui beveik nelieka jokio darbo. Jei situacija su skrandžiu tokia bloga, kad vien nuo minties apie vištieną ir daržoves, norisi vemti, pasiurbčiokite sultinio: vandens ir druskos kombinacija gali padėti sudrėkinti kūną.

Nors žolelių arbatos yra ne visai maistas, jos gali labai padėti, jei negalite net pagalvoti apie maisto kramtymą, tačiau norite kažko raminančio. Ramunėlių arbata yra gerai žinoma švelni ir skrandį raminanti arbata, o kmynų arbata gali palengvinti spazmus ir vidurių užkietėjimą. Imbiero arbata tinka pažaboti pykinimą, o pipirmėtės arbata gali padėti numalšinti skrandžio skausmą ir viduriavimą.

Senovės išminčiai sakydavo lotyniškai „Ab ovo” - viskas prasideda nuo kiaušinio. Kiaušinis laikomas visų pradžių pradžia. Nepaisant savo paprastumo, kiaušinis - unikalus produktas. Kiaušiniuose yra daug reikalingų žmogaus organizmui baltymų, naudingųjų riebalų, vitaminų A, D, E, PP, B grupės vitaminų, folinės bei nikotino rūgšties. Kiaušiniuose taip pat yra apie 70 mg (paros norma 150-300 g) cholesterolio. Pasak JAV dietologų, dėl kiaušinių valgymo kraujyje nepadaugėja cholesterolio, ir jie nėra širdies ligų priežastis. JAV dietologų bandymuose dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių. Bandymo dalyvių, per dieną suvalgančių ne mažiau kaip 1 kiaušinį, cholesterolio kiekis kraujyje nebuvo aukštesnis, kaip ir dalyvių, suvalgančių tik 1 kiaušinį per savaitę.

Kiaušinių lukštai - puikus kalcio šaltinis, jo kiaušinio lukštuose yra net 90 proc. jį lengvai pasisavina žmogaus organizmas. Kiaušinių lukštų cheminė sudėtis beveik sutampa su žmogaus chemine kaulų bei dantų sudėtimi. Kiaušinių lukštuose yra visų žmogaus organizmui reikalingų mikroelementų: cinko, fluoro, fosforo, geležies, mangano, molibdeno, titnago, vario. Gana dažna alergijos, anemijos ir nemigos priežastis būna kalcio trūkumas organizme. Papildyti kalcio atsargas organizme patariama kiaušinių lukštais. Suaugusiems žmonėms patariama stiprinti organizmą 2-3 savaičių trukmės kiaušinių lukštų gydymo kursais 2 kartus per metus. Priklausomai nuo amžiaus, patariama per dieną suvartoti po 2-3 g kiaušinių lukštų miltelių. Naudinga gerti ir kiaušinių lukštų vandenį, jo galima kasdien išgerti po 2-3 stiklines, jį galima naudoti ruošiant kavą, arbatą, sriubas, kompotus, kitus patiekalus. Kiaušinių lukštų vandenį pasigaminkite taip: į 3 litrų talpos stiklainį su vandeniu įberkite susmulkintus 3 kietai virtų kiaušinių lukštus. Būtinai nuimkite plėvelę, nes ji sukelia puvimą. Lukštai vandenyje gali išbūti savaitę, vėliau įberkite naujų lukštų. Šis vanduo sustiprins visą organizmą, kraują, padės sergantiems nemiga, astma, šienlige, odos ligomis, susilpnėjus plaukams. Liaudies medicinos žinovai kiaušinių lukštais pataria gydyti alergiją: kietai išvirkite kiaušinius, nulupkite lukštus (be plėvelės), padžiovinkite 2-3 valandas, sumalkite kavamale. Vaikams nuo pusės metų iki metų šių miltelių galima duoti labai nedaug - mažą žiupsnelį (ant peilio galo), vaikams iki 5 metų - dvigubai daugiau, o vyresni nei 14 metų gali per dieną suvalgyti miltelius iš viso kiaušinio lukšto. Prieš duodami vaikams išgerti sausų kiaušinio lukštų miltelių, ant jų užpilkite kelis lašus citrinos sulčių, kad organizmas geriau pasisavintų lukštuose esančias medžiagas.

Peršalimo ligos. Bronchito gydymas: sumaišykite 1 žalį kiaušinį, 1 šaukštą lydyto sviesto, puse litro šilto pieno, 1 valgomąjį šaukštą medaus. Sergantiems bronchitu šį mišinį patariama išgerti ryte, prieš pusryčius ir iki pietų nieko nevalgyti. Skrandžio opa. Liaudies medicinos žinovai skrandžio opos gydymui pataria išbandyti tokį receptą: ryte ant keptuvės pakaitinkite truputį bičių vaško ir iškepkite ant jo nesūdytą kiaušinienę iš vieno kiaušinio. Kepkite ant labai silpnos ugnies, neprideginkite. Kiaušinienę suvalgykite 1 valandą prieš valgį. Po valandos lengvai papusryčiaukite. Taip gydykitės 1 mėnesį, padarykite 1 savaitės pertrauką ir, jei reikės, gydymą vėl pakartokite. Migrena. Į stiklinę įmuškite žalią kiaušinį, užpilkite verdančiu pienu, greitai sumaišykite ir išgerkite. Artritas, reumatas. Sergantiems artritu, reumatu ir osteochondroze patariama pasigaminti tokio gydomojo tepalo: 1 žalią kiaušinį įdėkite į stiklinę, užpilkite acto esencija ir palikite 2 paroms, kol kiaušinis ištirps. Po to į tirpalą įdėkite 100 g sviesto, viską gerai išmaišykite. Šiuo tepalu trinkite gydomas vietas. Tepalas tinka ir sumuštų vietų gydymui.

Jei norite sustiprinti organizmą, imunitetą, atmintį, lytinę potenciją nuolat vartokite ir putpelių kiaušinius, geriausia žalius, užgeriant šiltu vandeniu. Galima vartoti ir virtų arba keptų putpelių kiaušinių, bet jų gydomosios galios daug mažesnės. Putpelių kiaušinių patariama valgyti vaikams ir paaugliams, nes jie padeda protiniam jauno organizmo vystymuisi. Putpelių kiaušiniuose nėra cholesterolio, yra daug vitaminų A, B ir C, net 5 kartus daugiau negu vištų kiaušiniuose, daug cinko, fosforo, kalio, geležies ir vario. Valgant putpelių kiaušinius iš organizmo pasišalina sunkieji metalai, kancerogeninės medžiagos, šlakai.

Kas gali atsispirti gabalėliui sausainių tešlos ar skysto trynio ant avokado skrebučio? Kiaušiniai praturtina daugelį mūsų mėgstamų patiekalų skoniu, baltymais ir svarbiomis maistinėmis medžiagomis.

Žalių Kiaušinių Pavojai

Ne, žalių kiaušinių vartojimas nėra saugus. Kiaušiniai gali būti užkrėsti salmonelėmis - bakterijomis, sukeliančiomis apsinuodijimą maistu. Užkrėtimas gali įvykti dar prieš susiformuojant lukštui arba per išmatas, kai kiaušiniai dedami. Tas pats galioja ir kiaušinių baltymams. Salmoneliozė dažniausiai būna lengva, bet tam tikrais atvejais gali tapti rimta liga. Deja, net ir pašalinus kiaušinius, žalių sausainių tešlos valgymas nėra visiškai saugus. Miltai atrodo nepavojingi, tačiau jie nėra termiškai apdoroti, todėl gali būti užkrėsti E. coli bakterijomis. Šios bakterijos gali sukelti stiprų apsinuodijimą maistu. E. coli gali patekti į miltus dar javų auginimo metu arba gamybos procese, o bakterijos gali išlikti tiek parduotuvėje, tiek jūsų namų lentynose.

Mitybos specialistai įspėja, kad dėl rimto pavojaus sveikatai negalima vartoti šešių neapdorotų maisto produktų: pupelių, vištienos, kiaušinių, bulvių, grybų ir miltų. Žaliose inkstų pupelėse yra fitohemagliutinino, kuris sukelia sunkų apsinuodijimą maistu vos nuo kelių pupelių. Nevirtoje vištienoje yra pavojingų bakterijų, pavyzdžiui, kampilobakterijų. Žali kiaušiniai gali būti užkrėsti salmonelėmis. Bulvėse yra solanino ir chakonino toksinų. Grybuose yra hidrazinų ir nevirškinamo chitino. Miltuose gali būti E. coli ir salmonelių. Išmanydami tinkamus maisto ruošimo būdus, užtikrinsite, kad šie įprasti ingredientai bus saugūs vartoti.

Kodėl Virimas Svarbus Maisto Saugai

Maisto pašildymas iki tinkamos temperatūros yra maisto saugos pagrindas, nes sunaikina kenksmingus ligų sukėlėjus, kurie kitu atveju sukeltų ligas. Virimo metu denatūruojami bakterijų, virusų ir parazitų baltymai, todėl jie tampa nekenksmingi žmonių maistui. Žaliuose maisto produktuose gali būti pavojingų mikroorganizmų, pavyzdžiui, salmonelių, E. coli ir listerijų, kuriuos virimas veiksmingai pašalina. Transformavimo procesas taip pat neutralizuoja tam tikrus natūraliai kai kuriuose maisto produktuose esančius toksinus. Nors daugelį vaisių ir daržovių saugu vartoti žalius, kai kuriuos maisto produktus reikia kruopščiai paruošti, kad būtų išvengta per maistą plintančių ligų. Norint išsaugoti sveikatą ir išvengti galimų rimtų virškinimo komplikacijų, labai svarbu suprasti, kokie maisto produktai kelia pavojų, kai yra termiškai neapdoroti.

Kiti Pavojingi Žali Produktai

• Žalios inkstų pupelės: Paslėptas pavojus jūsų sandėliuke. Turi toksino, vadinamo fitohemagliutininu, kuris gali sukelti sunkų apsinuodijimą maistu, jei vartojamos nevirtos arba nepakankamai termiškai apdorotos.
• Nevirta vištiena: Kelia daugybę pavojų sveikatai, kurie neapsiriboja tik visuotinai žinoma salmonelių grėsme. Joje gali būti Campylobacter, E. coli ir Listeria bakterijų, kurios sukelia sunkius virškinimo trakto sutrikimus.
• Neparuoštos bulvės: Turi solanino ir chakonino, natūralių glikoalkaloidų, kurie yra augalų apsaugos nuo kenkėjų ir grybelių mechanizmas. Šie junginiai gali sukelti virškinamojo trakto diskomfortą, galvos skausmus, o sunkiais atvejais - neurologinius simptomus.
• Žali grybai: Turi hidrazinų ir kitų karščiui jautrių toksinų, kuriuos virimas neutralizuoja. Be to, jų ląstelių sienelės sudarytos iš chitino - nevirškinamo pluošto, kurį karštis suardo, todėl maistinės medžiagos tampa biologiškai prieinamos.
• Nevirti miltai: Gali būti tokių kenksmingų bakterijų kaip E. coli ir Salmonella, kurios paprastai žūsta kepimo ar virimo metu.

Žali Kiaušiniai: Nauda ir Bakterijų Keliamo Pavojaus Palyginimas

Nors žali kiaušiniai dažnai vartojami įvairiuose kulinariniuose gaminiuose, pavyzdžiui, naminiame majoneze ir baltyminiuose kokteiliuose, šalia maistinės naudos jie kelia nemažai rūpesčių sveikatai. Didžiausią pavojų kelia Salmonella bakterijos, kurios gali sukelti apsinuodijimo maistu simptomus - nuo lengvų iki sunkių. Nors pasterizuoti kiaušinių produktai gerokai sumažina šią riziką, įprasti prekybos centrų kiaušiniai ir toliau gali būti užkrėsti. Kiaušinius verdant, kol baltymai ir tryniai tampa standūs, kenksmingos bakterijos pašalinamos. Nėščios moterys, vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi, ypač turėtų vengti žalių kiaušinių. Kai kurie sportininkai teigia, kad žali kiaušiniai pagerina baltymų įsisavinimą, tačiau tyrimai rodo, kad virti kiaušiniai iš tikrųjų suteikia daugiau biologiškai įsisavinamų baltymų be bakterijų keliamo pavojaus.

Gydytojas dietologas E. Grišinas teigia, kad trumpiau ir žemesnėje temperatūroje išvirtas kiaušinis yra naudingesnis nei iškeptas. Mat toks gamybos būdas mažina žalingus oksidacinius procesus termiškai apdorojant kiaušinį. Pasak E. Grišino, skirtingų šaltinių duomenimis, kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje, netenkama nuo 10 iki 30 proc. jame esančių vitaminų bei antioksidantų. Ypač svarbūs antioksidantai: karotinoidai zeksantinas ir liuteinas. Ilgai šaldytuve stovėjusių arba stipriai apkeptų kiaušinių sudėtyje šių naudingų medžiagų gali sumažėti vos ne per pusę. Be to, kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje jame esantis cholesterolis oksiduojasi ir šio proceso metu susidaręs oksisterolis gali būti širdies kraujagyslių ligų pasireiškimo rizikos kaltininku. Taigi - ne kiaušinis kaltas, bet tai, kaip mes elgiamės su šiuo produktu.

Saugios Alternatyvos

Nors daugelį maisto produktų vartojant termiškai neapdorotus kyla pavojus, yra daug saugių alternatyvų, kurios gali suteikti panašų skonį ir kulinarinę patirtį be susijusio pavojaus sveikatai. Žalių kiaušinių entuziastams pasterizuotų kiaušinių produktai suteikia tas pačias kulinarines savybes ir nekelia susirūpinimo dėl salmonelių. Žalius miltus prieš naudojant sausainių tešlai galima termiškai apdoroti namuose.

Grįžta mada valgyti žalius kiaušinius. Jie dedami į kokteilius, desertus, o kartais geriami netgi nevalgius. Laikoma, kad tai natūralus energijos ir baltymų užtaisas. Vis dėlto, vis dažniau ją renkasi ir tie, kurie ieško kuo natūralesnių, mažiau apdorotų produktų. Tačiau ar tikrai jie tokie sveiki, kaip dažnai teigiama? Ir ar vienas kiaušinis gali kartais padaryti daugiau žalos nei naudos?

Žalias kiaušinis - tai kur kas daugiau nei tik baltymas ir trynys. Tai natūralus maistinių medžiagų rinkinys, kuriame yra vitaminai A, D, E, K bei B grupės vitaminai, įskaitant B12 ir choliną - smegenų veiklą palaikantį junginį. Kiaušinio baltymas - vienas geriausiai įsisavinamų aminorūgščių šaltinių, todėl itin vertingas fiziškai aktyviems žmonėms.

Nors žali kiaušiniai turi daug vertingų medžiagų, kai kurios iš jų pasisavinamos prasčiau nei termiškai apdorotuose kiaušiniuose. Pavyzdžiui, baltymai - jų struktūra nevirtame kiaušinyje yra mažiau palanki virškinimui. Tas pats galioja ir kai kuriems vitaminams bei mineralams - žaliame kiaušinyje jie organizmui mažiau prieinami. Retas kuris žino, kad žalias kiaušinio baltymas gali sutrikdyti biotino (vitamino B7) pasisavinimą - tai svarbus elementas odai, plaukams ir nervų sistemai. Taip nutinka dėl avidino - baltymo, kuris jungiasi su biotina ir trukdo jai įsisavinti. Tai tampa problema, kai žali kiaušiniai vartojami reguliariai ir dideliais kiekiais, ypač be trynių, kurie patys turi biotinos.

Salmonelės. Rezultatas? Tai vienas didžiausių pavojų valgant žalius kiaušinius. Salmonelės bakterija gali būti tiek ant kiaušinio lukšto, tiek viduje - ypač jei kiaušinis buvo netinkamai laikomas. Nors rizika nėra itin didelė, ji vis tiek egzistuoja, ypač jei kiaušiniai perkami iš neaiškių šaltinių. Kad sumažintum riziką, rinkis tik šviežius kiaušinius iš patikimų ūkių, plauk juos prieš naudojimą ir venk žalių formų, ypač jei turi nusilpusį imunitetą.

Nors retkarčiais suvalgytas žalias kiaušinis nebūtinai sukels problemų, tam tikros žmonių grupės turėtų ypač saugotis: vaikai, nėščiosios, senjorai bei tie, kurių imuninė sistema yra nusilpusi - pavyzdžiui, po ligos, chemoterapijos ar sergant lėtinėmis ligomis. Jiems net ir nedidelis bakterijų kiekis gali sukelti stipresnius simptomus, su kuriais organizmui bus sunku susitvarkyti.

Virtas kiaušinis pelnytai laikomas vienu iš sveikiausių ir saugiausių produktų mityboje. Terminio apdorojimo metu ne tik sunaikinamos pavojingos bakterijos, bet ir pagerėja baltymų bei tam tikrų vitaminų pasisavinimas. Svarbiausia - didžioji dalis maistinių medžiagų išlieka, ypač jei kiaušinis virinamas trumpai - minkštai ar pusiau kietai. Taip galima naudotis visais kiaušinio privalumais be nereikalingos rizikos.

Mokslininkai iki šiol neturi vieningos nuomonės, kokiu būdu apdorotas kiaušinis yra sveikiausias. Vienas teigia, jog norint išvengti salmoneliozės, kiaušinį būtina gerai išvirti, kiti tvirtina, jog naudingiausia kiaušinius valgyti žalius (gerti žalių kiaušinių plakinius), nes natūraliai augintų vištų imunitetas yra pakankamai stiprus ir jų rizika sirgti salmonelioze yra žymiai mažesnė. Visgi, atlikti tyrimai įrodo, jog žaliame baltyme yra fermentų, slopinančių virškinimo fermentų veiklą, todėl vartojant žalią kiaušinio baltymą dalis jo nėra įsisavinama. Visgi, kietai virto kiaušinio proteinai taip pat sunkiai virškinami ir organizmo įsisavinimas prastas, todėl siekiant geriausio maistingųjų medžiagų įsisavinimo kiaušiniai turėtų būti valgomi trumpai virti - kai sutrauktas tik baltymas, o trynys skystas. Pasak sveikos gyvensenos konsultantės, trumpai virtų kiaušinių paruošimui pakanka 70-80 laipsnių temperatūros, vidutinio dydžio kiaušinį ant silpnos ugnies pakanka virti 4 minutes - trynys bus skystas, o baltymas minkštas.

Be to, norint, kad organizmas įsisavintų visas naudingas kiaušinių medžiagas reikėtų nepamiršti, kad kiaušinius sveikiausia valgyti su šviežiomis, nekrakmolingomis daržovėmis, taip pat neatskirkite trynio nuo baltymo - valgykite tokį, koks yra, tuomet pajusite kiaušinių naudą mūsų organizmui.

Sveiki asmenys, neturintis alergijų ar kitų mitybos apribojimų gali kasdien suvalgyti po 1-2 kiaušinus per dieną, toks kiekis užtikrins, kad iš kiaušinio gausite naudos, o ne žalos, kadangi viename vištos kiaušinyje yra maždaug trečdalis cholesterolio dienos normos, o jos viršyti nerekomenduojama. Taip pat suvalgius daugiau kiaušinių, gali sutrikti virškinimas, kaip ir nuo bet kurio kito maisto, kurio persivalgoma. Asmenims, kurie serga cukriniu diabetu ar kurių kraujyje yra daug cholesterolio, rekomenduojama neviršyti 2-3 kiaušinių per savaitę, o sergantiesiems ateroskleroze, taip pat pagyvenusiems žmonėms per dieną arba kas antrą dieną rekomenduojama suvalgyti vieną kiaušinį. Visgi, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kiaušiniai yra vienas iš galimų dažniausiai pasitaikančių alergenų maiste. Baltymas, kuris sudaro maždaug 57 proc. kiaušinio, gali sukelti alerginę reakciją tiems, kurie yra jautrūs kiaušiniams, tačiau kietai virti kiaušiniai yra daug silpnesni alergenai negu minkštai virti ar žali. Tiesa, sunku tiksliai nustatyti, kaip dažnai ir kodėl pasitaiko kiaušinių netoleravimas, taip, kaip ir kalbant apie bet kurį kitą netoleruojamą maistą, tikėtina, kad alergija dažniau pasireiškia kūdikiams iki vienerių metų, o didžioji dalis vaikų iki 2 metų amžiaus šią alergiją „išauga“.

tags: #ar #skrandziui #tinka #zalias #kiausinis

• Sužinokite, kaip kalbėjimas ugdo vaiko smegenis
• Gyventojų poreikiai socialinės globos namuose
• Darželio ateities vizija
• Kursai būsimoms mamoms
• Garsūs Lietuvos žmonės