Mirus artimajam, be netekties skausmo, tenka susidurti ir su mirusiojo palikto turto paveldėjimo bei tvarkymo klausimais. Dėl gedulo ir teisinių niuansų neišmanymo, dažnas paveldėtojas sutrinka ir nežino, kokias teises turi į velionio turtą ir kokius veiksmus privalo atlikti, siekiant priimti palikimą.
Pagal Civilinio kodekso 5.1 str. paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Taigi, paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos. Gavę pranešimą apie skolininko mirtį, antstoliai sustabdo vykdomąsias bylas iki to momento, kol paaiškėja paveldėtojai.
Jeigu skolų turintis žmogus neturi jokio turto (nei būsto, nei žemės sklypo, nei santaupų ar kt.), kurį galėtų paveldėti kiti asmenys arba valstybė perimtų savo nuosavybėn, tai skolų išieškojimas po jo mirties nutraukiamas. Vis dėlto, sprendžiant, ar žmogus turėjo turto, reikėtų būti atidiems. Kartais artimųjų požiūriu bevertis statinys ar kitas asmeniui priklausantis daiktas teisiškai laikomas materialaus turto vienetu. Jei po skolininko mirties kas nors pradeda tokiu turtu naudotis, tai toks asmuo gali būti pripažįstamas priėmusiu palikimą, o kartu - ir atsakingu už mirusiojo skolas.
Taip pat būtina žinoti, kad mirusiojo asmens turtą, kitaip nei gali manyti dauguma, dažnai sudaro ne tik materialūs dalykai (tokie kaip automobilis, namas, butas, kilnojamieji daiktai), bet ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), kai kurios palikėjo buvusios teisės (turtinės reikalavimo teisės, autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius), palikėjo turtinės prievolės (skolos, kiti įsipareigojimai). Taigi, po palikėjo mirties įpėdiniams pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, todėl palikimas gali būti priimamas tiktai visas - palikimas negali būti priimamas tik iš dalies, pavyzdžiui, priimamos tik reikalavimo teisės ir materialūs daiktai, o skolos nepriimamos.
Kaip apsisaugoti nuo per didelės palikėjo skolų naštos?
Žmogaus negrąžintos skolos gali viršyti jo turėto turto vertę. Tokiu atveju priimti palikimą būtų nuostolinga, nes paveldėtojas įgytų prievolę dengti palikėjo skolas ne tik iš mirusiojo turto, bet ir iš savo asmeninio turto. Išeitis - antstolio sudaromas paveldimo turto apyrašas.
Civilinio kodekso 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.
Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo. Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui.
Apsisprendus sudaryti apyrašą, pirmiausia reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Jis išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, kuris vėliau pateikiamas antstoliui. Paveldimo turto apraše antstolis surašo visus palikimą sudarančius daiktus ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.
Jeigu abejojama ir nežinoma, kiek palikėjas turėjo turto, ar jis turėjo skolų, tai patogiausia ir saugiausia priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą. Su apyrašu įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu, o ne savo turtu. Tai yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris apsaugo įpėdinį nuo rizikos mokėti skolas iš savo kišenės.
Sudarydami apyrašą antstoliai patikrina visus oficialius registrus, kuriose gali būti informacijos apie palikėjo turtą ir skolas. Jeigu paveldimas būstas, tai teiraujamasi ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių, ar nėra įsiskolinimų. Taip pat patikrinami duomenys Antstolių informacinėje sistemoje. Iš jų matyti, ar palikėjas buvo skolininkas arba išieškotojas.
Šiuo metu notarai netgi primygtinai rekomenduoja sudaryti paveldimo turto apyrašą visada, kai įpėdiniais tampa nepilnamečiai ar neįgalūs asmenys. Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo per tris mėnesius nuo palikėjo mirties datos reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Paveldėjimo aspektai
Pagal Civilinio kodekso 5.1 str. paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Taigi, paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos.
Paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą
Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu. Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba jų tiesiog nėra.
Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims. Tačiau testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius.
Palikimo priėmimo būdai ir pasekmės
Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant, tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas, pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.
Notaras patikrina Testamentų registre, ar buvo sudarytas testamentas. Į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu. Gali atrodyti, kad vienintelis būdas išvengti tokios situacijos yra atsisakyti palikimo arba jo nepriimti. Tačiau prieš priimant palikimą įpėdinis ne visada žino tikslios skolų sumos ir kreditorių skaičiaus.
Antstolių veikla vykdant išieškojimą
Gavę pranešimą apie skolininko mirtį, antstoliai sustabdo vykdomąsias bylas iki to momento, kol paaiškėja paveldėtojai. Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.
Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų. Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai. Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis. Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus.
Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis.
Ar visos skolos yra paveldimos?
Iš visų skolų nepaveldimos tik baudos (administracinės ar baudžiamosios bylos), kadangi tai - asmeninė bausmė. Tačiau, jei velionio skolos viršija palikimą, turto įpėdinis skolas turi mokėti iš savo paties turto. Neigiamų pasekmių įmanoma išvengti, jei palikimas priimamas sudarant paveldimo turto apyrašą, kuriame įrašomas ne tik paveldėtas turtas, bet ir skolos. Tokiu atveju skolos gali būti grąžinamos ir išieškomos tik iš velionio turto (nepaisant to, ar turto skoloms išmokėti užteks).
Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio teisės ir prievolės. Kaip paaiškino advokatas R. Naruševičius, tarp asmeninio pobūdžio teisių yra teisė į pašalpas, kurios buvo mokamos palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją (išskyrus įstatymo numatytas išimtis) ar iš palikėjo darbo santykių kylančios teisės ir pareigos. Tačiau, jeigu palikėjui priklausę išlaikymo išmokos, pašalpa, pensija ar darbo užmokestis nebuvo išmokėti iki jo mirties, tai įpėdiniai įgyja teisę reikalauti šių lėšų.
Pasak antstolės S. Kastanauskienės, teisinio proceso pusiaukelėje nuspręsti nebepriimti palikimo jau neįmanoma: pagal Civilinį kodeksą laikoma, sprendimas priimti palikimą priimamas jau tada, kai kreipiamasi į notarą.
Šeimos nariams skolą tektų grąžinti tik paveldėjimo atveju, jeigu palikimas būtų priimtas be turto apyrašo. Tačiau, jeigu įpėdinis priima palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, tuomet už palikėjo skolas atsakytų tik paveldėtu turtu, t. y. tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto.
| Paveldėjimo būdas | Atsakomybė už skolas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Priėmimas pagal įstatymą (be apyrašo) | Visu savo asmeniniu turtu | Galima greičiau pradėti naudotis turtu | Rizika pavėluotai sužinoti apie skolas ir atsakyti visu savo turtu |
| Priėmimas pagal testamentą (be apyrašo) | Visu savo asmeniniu turtu | Galima greičiau pradėti naudotis turtu | Rizika pavėluotai sužinoti apie skolas ir atsakyti visu savo turtu |
| Priėmimas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą | Tik paveldėtu turtu | Apsaugo nuo rizikos mokėti skolas iš savo kišenės | Reikia atlikti papildomas procedūras |
Kai kurie žmonės, vengdami skolų naštos, bando atsisakyti turto, tačiau svarbu žinoti, kad atsisakius turto, skolos taip pat nepereina. Tačiau, jeigu yra abejonių ar nežinoma tiksli situacija, saugiausia yra kreiptis į specialistus - notarą ar antstolį, kurie padės tinkamai įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą.
Svarbu nepamiršti, kad palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Per šį laiką įpėdiniai privalo kreiptis pas palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimą priimti arba jo atsisakyti. Teismas gali atnaujinti ieškinį dėl paveldėjimo, jeigu 3 mėn. terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai.
