Nėščiųjų cholestazė yra kepenų veiklos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia antroje nėštumo pusėje. Ši būklė išnyksta po gimdymo, tačiau gali būti pavojinga vaisiui, todėl ją būtina atpažinti ir stebėti.
Kas yra intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)?
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) yra būklė, kai dėl sutrikusio tulžies nutekėjimo tulžies pūslės latakais padidėja tulžies koncentracija kraujyje. Kepenyse kaupiasi tulžis, kuri yra reikalinga skaidyti riebalus virškinimo metu. Ši būklė yra išskirtinai nėštumui būdinga, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių.
Jungtinėje Karalystėje nėščiųjų intrahepatinė cholestazė pasireiškia vienai iš šimto nėščiųjų. Ji dažnesnė, esant daugiavaisiam nėštumui. Tokių moterų dukroms ir seserims yra didesnė nei vidutinė rizika intrahepatinei nėščiųjų cholestazei nėštumo metu pasireikšti. Ji taip pat dažnesnė kai kuriuose pasaulio regionuose pvz., Čilėje ir Bolivijoje ši būklė pasireiškia vienai iš dešimties nėščiųjų (tai patvirtina nuostatą, kad intrahepatinės nėščiųjų cholestazės išsivystymui svarbūs genetiniai faktoriai). Jei nėščiųjų intrahepatinė cholestazė pasireiškia vieno nėštumo metu, tai yra didelė tikimybė, kad ji pasireikš ir per kitus nėštumus.
Cholestazė yra medicininė būklė, kuriai būdingas tulžies nutekėjimo iš kepenų sutrikimas. Dėl šio sutrikimo kepenyse ir kraujyje gali kauptis tulžies rūgštys, o tai sukelia įvairių sveikatos problemų. Suprasti cholestazę yra labai svarbu, nes ji gali rodyti kepenų ligą ar kitas rimtas sveikatos problemas. Cholestazė - tai būklė, kai tulžis, kepenų gaminamas virškinimo skystis, negali tinkamai tekėti į plonąją žarną. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių, įskaitant tulžies latakų užsikimšimą, kepenų ligas ar hormoninius pokyčius. Tulžies rūgščių kaupimasis gali sukelti tokius simptomus kaip gelta (odos ir akių pageltimas), niežulys ir pilvo skausmas.
Kokie yra pagrindiniai cholestazės simptomai?
Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - niežulys. Tipiniu atveju (80 proc.) jis pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės), retesniais atvejais (20 proc.) - pirmąjį trimestrą. Svarbu paminėti, kad bėrimai odoje nėra būdingi. Ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes. Niežulio intensyvumas gali būti įvairus - nuo nežymaus iki labai intensyvaus ir net varginančio. Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų. Niežulys gali varginti nuolatos. Kai kurioms moterims niežulys sustiprėja naktį, dėl to gali sutrikti miegas, pablogėti nuotaika, suprastėti dėmesio koncentracija. Svarbu paminėti, kad niežulys gali atsirasti ankščiau nei kraujo laboratorinių tyrimų pakitimai.
Kiti retesni simptomai: nuovargis, pykinimas, apetito stoka, miego trūkumas, skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Išskirtiniais atvejais - gelta, kai pagelsta oda ar akys. Gelta pasireiškia kraujyje padidėjus kepenyse gaminamo bilirubino kiekiui, kai rodikliai viršija 34 μmol/l. Svarbu paminėti, kad gelta gali pasireikšti tik akių odenos (akių baltosios dalies) pageltimu.
Kokie yra pagrindiniai cholestazės simptomai? Cholestazės simptomai yra gelta, niežulys, tamsus šlapimas, šviesios išmatos, pilvo skausmas, nuovargis ir pykinimas.
Kodėl cholestazė pasireiškia nėščiosioms?
Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai. Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos. Viena iš tų medžiagų - tulžies druskos. Pastebėta, kad dėl didesnio hormonų fono, intrahepatinė cholestazė dažniau pasitaiko moterims besilaukiančioms dvynių ar trynių.
Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu. Moterims, kurių mamos ar seserys turėjo cholestazę, rizika atsirasti šiam sutrikimui nėštumo metu taip pat didesnė.
Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos.
Tiksli priežastis nėra aiški. Manoma, kad įtakos gali turėti hormoniniai pokyčiai bei genetinis polinkis.
Kokie šios būklės rizikos veiksniai?
Ankstesnio nėštumo metu buvusi cholestazė; Nustatyta cholestazė šeimoje; Vyresnis amžius; Daugiavaisis nėštumas (dvynukai); Kepenų ligos.
Rizika ja susirgti taip pat yra didesnė, jeigu nėščiosios mama, močiutė sirgo INC, nėščioji sirgo kepenų ligomis ar nėštumas yra daugiavaisis.
Ar tai pavojinga vaisiui?
Kartais - taip. Padidėjęs tulžies rūgščių kiekis mamos kraujyje gali pereiti per placentą ir paveikti vaisių. Sutrikus kepenų funkcijai, moters kraujyje padaugėja tulžies rūgščių, kurios praeina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus organizmą, amniono skystį. Patekusios į vaisiaus kraują, tulžies rūgštys gali nukeliauti į kitus audinius ir ten kauptis. Manoma, kad susikaupusios tulžies rūgštys gali sukelti staigią vaisiaus žūtį. Staigios vaisiaus žūties priežastis nėra visiškai aiški, tačiau literatūroje nurodoma, kad smarkiai padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija vaisiaus audiniuose gali sukelti vaisiaus širdies ritmo sutrikimą ar placentos kraujagyslių spazmą (tokiu būdu sutrikdoma vaisiaus kraujotaka). Vaisiaus žūties rizika didėja augant tulžies rūgščių kiekiui motinos kraujyje. Ši rizika žymiai padidėja, kai TR yra ≥100 µmol/l bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Taip pat pastebėta, kad padidėjęs tulžies rūgščių kiekis moters kraujyje gali sukelti padidėjusią oksitocino receptorių gamybą gimdos raumenyse. Oksitocinas tai hormonas, kuris skatina gimdą susitraukti. Oksitocinas yra labai svarbus gimdymo procesui. Būtent dėl padidėjusio šių receptorių kiekio įtariama, kad intrahepatinė cholestazė gali sukelti ir priešlaikinį gimdymą.
Nors nėščiajai intrahepatinė cholestazė nėra labai pavojinga, tačiau vaisiui rizika yra. Negydoma ar sunki ligos eiga gali įtakoti priešlaikinį gimdymą, vaisiaus žūtį dėl toksinio tulžies rūgščių poveikio organams. Būtent todėl INC serganti nėščioji yra stebima kitaip, nei normalaus nėštumo metu, vaisiaus būklė nuolat tikrinama, jeigu reikia moteris guldoma į ligoninę.
Koks tulžies rūgšties poveikis mamai ir vaisiui? Priešlaikinis gimdymas; Mekonijus vaisiaus vandenyse (vaisius pasituština į vandenis); Naujagimio kvėpavimo sutrikimas gimus; Retesniais atvejais - vaisiaus mirtis gimdoje.
Kaip diagnozuojama INC?
INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis pacientės skundas, kai skiriami kraujo tyrimai - niežulys. Nors dažniausiai niežulys vargina rankų, padų ir pilvo odos sritis, jis taip pat gali būti ir labai nežymus, pasireiškiantis kitose kūno vietose. Kiti (retesni) požymiai, kuomet galima įtarti ir diagnozuoti INC: gelta, nuovargis, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas, balkšvos išmatos. Pasireiškus skundams, iškart atliekami kraujo tyrimai (atliekami ryte - nevalgius ir negėrus skysčių): Tulžies rūgštys (pagrindinis kraujo tyrimas); Kepenų fermentai (AST, ALT, LDH). Šie tyrimai kartojami periodiškai, siekiant stebėti ir vertinti skiriamo gydymo efektyvumą, ligos eigą.
Diagnozę galima patvirtinti laboratoriniais kraujo tyrimais - kraujyje nustatoma padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija. Kepenų funkcijos įvertinimui atliekami ir kiti kraujo tyrimai.
Kaip diagnozuojama cholestazė? Kokios yra cholestazės gydymo galimybės?
Gydymo principai
Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pirmiausia, pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Sveika ir subalansuota mityba mažina išskiriamą tulžies rūgščių kiekį, todėl tai, iš esmės, yra vienas iš gydymo metodų. Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas. Šio vaisto dozavimą koreguoja gydytojas, atsižvelgiant į pacientės skundus, simptomų pasireiškimo laiką (pvz., vakaras, naktis), tulžies rūgščių kiekį kraujyje. Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis nuatatyta, kad laikantis mitybos rekomendacijų ir vartojant skirtą gydymą, niežulys sumažėja iki 60-85 %, o visiškai išnyksta iki 41% pacienčių. SVARBU: ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui.
Dažniausiai skiriamas saugus vaistas - ursodeoksicholinė rūgštis. Ji padeda: Sumažinti niežulį; Pagerinti kepenų rodiklius; Sumažinti riziką vaisiui. Gydymas tęsiasi iki gimdymo.
Gydymo galimybės apima vaistus, tokius kaip ursodeoksicholio rūgštis, chirurgines intervencijas obstrukcijoms gydyti, gyvenimo būdo ir mitybos pokyčius.
Ar reikės gimdyti anksčiau?
Kartais - taip. Gydytojai gali rekomenduoti gimdyti anksčiau, priklausomai nuo tyrimų, simptomų, kitų rizikos veiksnių. Tikslus laikas sprendžiamas individualiai, siekiant geriausios išeities. Nerekomenduojama tęsti ilgiau nei iki 39-40 nėštumo savaitės.
Su dvyniais padidėja tikimybė sirgti cholestaze. Išnešioti galėsite iki 38-os savaitės, jei anksčiau gimdymas neprasidės dėl kitų priežasčių ir jei nebus stipraus tulžies rūgšties padidėjimo. Svarbiausia stebėti TR rodiklius. Jei TR pakils virš 100 ir nebemažėja, gimdymą skatina. Bet TR ne visoms sergamčioms cholestaze kyla, tad pernelyg neišsigąskit.
Dažnai gimdymas yra sužadinamas sulaukus 37-38 nėštumo savaičių, norint užkirsti kelią komplikacijoms.
Esu nėščia ir sergu cholestaze. Ką daryti?
Kas nutinka po gimdymo?
Po gimdymo niežulys praeina; Kepenų tyrimai normalizuojasi per kelias dienas; Vaistai nebevartojami. Paprastai, praėjus 48 valandoms po gimdymo niežulys visiškai išnyksta ir kepenų bei tulžies pūslės veikla grįžta į normalią.
Ar cholestazė gali pasikartoti?
Taip, ji gali kartotis ir vėlesnių nėštumų metu. Taip pasikartoja. Pirmąjį gimdžiau būdama 21 metų, tai gydytojai apskritai nesiėmė jokių priemonių, sakė pagimdysi ir praeis. O kad tai gali sukelti staigią vaisiaus žūtį, nebuvo svarbu. Laimė, kad vaikas pats 38 sav. pats pasibeldė. Antrąjį gimdžiau 36 metų. Jau buvau protingesnė ir pati susiradau visą info internete, pati pasiskambinau gyd. Černiui ir skubiai 34 nėštumo savaitę paguldė į ligoninę, nuolat stebėjo, davė vaistų gerinančių kepenų veiklą, darė tyrimus ir t.t., sulaukėm 38 sav. ir gimdžiau.
Jei intrahepatinė nėščiųjų cholestazė pasireiškia vieno nėštumo metu, tai yra didelė tikimybė, kad ji pasireikš ir per kitus nėštumus.
Gera žinia: su tinkamu stebėjimu ir gydymu dauguma nėštumų baigiasi sėkmingai.
Dėmesio: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.
