Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moters organizmas patiria daugybę pokyčių, o net ir nedideli sveikatos sutrikimai įgauna naują reikšmę.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
„Netinkamai parinkti preparatai gali didinti vaisiaus apsigimimų riziką, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar kitas sunkias komplikacijas. Karščiuojant ar jaučiant skausmą nėštumo metu saugu vartoti paracetamolį, tačiau dėl ilgesnio jo vartojimo būtina pasitarti su gydytoju. Be specialisto rekomendacijos nereikėtų vartoti ibuprofeno, aspirino ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.
Jei nėštumo metu nusprendžiama vartoti polivitaminus, svarbu pasirinkti būtent nėščiosioms skirtus preparatus ir dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju“, - sako G. Vaistininkė primena, jog nėštumo metu dėl organizme vykstančių hormoninių pokyčių oda gali tapti jautresnė, todėl tiek veido, tiek kūno priežiūrai reikėtų skirti daugiau dėmesio. „Reikėtų rinktis priemones, kuriose būtų kuo mažiau neaiškių priedų, dažiklių, konservantų, stiprių kvapų ar eterinių aliejų.
Vaisto informaciniame lapelyje visada rasite skyrių, kuriame pateikiama su nėštumu ir žindymu susijusi informacija. Jei pametėte vaisto informacinį lapelį, oficialią informaciją apie Lietuvoje ir Europos sąjungoje registruotus vaistinius preparatus galite rasti čia.
Vaistažolių ir maisto papildų vartojimas
Nėščiosioms svarbu atkreipti dėmesį į vartojamų vaistažolių arbatų ir mišinių sudėtį. Tarp nerekomenduojamų žolelių - čiobrelis, šalavijas, raudonėlis, pelynas, šaltekšnis, sena, rabarbaras, šalpusnis, kraujažolė, sukatžolė bei aviečių lapai.
Vaistažolės ir įvairūs vaistažolių pagrindu sukurti papildai yra labai populiarūs nėštumo metu. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad kai kurios vaistažolės negali būti vartojamos nėštumo metu. Apskritai, nėra pakankamai tyrimų, kad būtų galima teigti, jog vaistažolės ir jų preparatai, nors ir būdami natūralūs produktai, yra saugūs nėštumo metu. Taip pat trūksta tyrimų, kurie įvertintų vaistažolių ir kitų vartojamų maisto papildų ar vaistų galimą tarpusavio sąveiką.
Nėštumo metu yra plačiai naudojamas imbieras nėštumo sukeltam pykinimui mažinti. Atlikti tyrimai rodo, kad jis yra saugus ir efektyvus. Deja, daugiau vaistažolių gali pakenkti nėštumo metu negu padėti. Tokios vaistažolės kaip alijošius (Aloe vera), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba), dvimetė nakviša (Oenothera biennis arba Primrose), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) ar sena (Senna) laikomos potencialiai nesaugiomis ir jų vartojimą reikėtų riboti.
Lietuvoje sutinkamos vaistažolės, tokios kaip paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum), žalioji rūta (Ruta graveolens), kvapusis rozmarinas (Rosmarinus officinalis), kadagys (Juniperus), paprastoji bitkrėslė (Tanacetum vulgare), paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium), paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum), pelynas (Artemisia absinthium) ir egzotiškos vaistažolės kaip kilnioji blezdingūnė (Chamaemelum nobile arba Roman chamomile, panaši į vaistinę ramunėlę), gulsčioji seronija (Serenoa repens arba Saw palmetto), Kanadinė auksašaknė (Hydrastis arba Goldenseal), Efedra, Jokimbinas ir kt.
Dažni nėštumo negalavimai ir jų sprendimai
Pasak vaistininkės, mėšlungis, kojų tinimas ir rėmuo yra įprasti ir dažnai pasitaikantys nėštumo palydovai, su kuriais susiduria daugelis būsimų mamų.
Mėšlungis
„Prasidėjus mėšlungiui, reikia ištiesinti kojas, pėdas ir pirštus traukti savęs link bei kartoti pratimą, kol raumuo atsipalaiduoja. Mėšlungio prevencijai svarbu gerti daug skysčių, daugiau ilsėtis, rinktis patogią avalynę, subalansuotai maitintis ir vartoti magnio preparatus.
Skausmas ir mėšlungis nėštumo metu: kada nerimauti | Tėvai
Kojų tinimas ir rėmuo
„Kojų tinimas nėščiosioms dažniausiai pasireiškia vakare arba po ilgo stovėjimo. Tuo metu rėmuo dažniau vargina antroje nėštumo pusėje, kai augantis vaisius spaudžia skrandį. Simptomus mažinti padeda valgymas dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vengimas lankstytis po valgio ir saikingas riebių bei aštrių patiekalų vartojimas. Simptomams malšinti saugūs antacidai - magnio ir kalcio druskų deriniai“, - dalijasi G.
Mityba ir vitaminų/mineralų poreikis
Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui. Subalansuota mityba labai svarbi, nes nėštumo metu padidėja ne tik angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis, bet ir vitaminų, mineralų ir mikroelementų, kurie gaunami iš maisto.
Padidėjusį mikroelementų ir mineralų kiekį galima užtikrinti subalansuota dieta, tačiau tai ne visada įmanoma: pavyzdžiui, jei laikomasi veganiškos ar vegetariškos dietos, moteris rūko ar mityba yra nepakankama, reikėtų vitaminus ir mineralus vartoti papildomai. Dažnas pykinimas taip pat gali būti iššauktas svarbių elementų trūkumo.
Dar viena nėštumo metu sutinkama būklė, kurią nulemia mikroelemento - geležies - trūkumas yra mažakraujystė. Besilaukiančioms moterims ji dažnai išsivysto dėl nėštumo metu beveik 45% padidėjančio cirkuliuojančio kraujo tūrio organizme. Norint išvengti mažakraujystės, jos prevencijai būsimoms mamoms rekomenduojama mitybą papildyti geležies preparatais.
| Maisto papildas | Biologinė reikšmė | Kokiose maisto produktuose yra? | Norma nėštumo metu (patvirtinta SAM) | Rekomenduojamas nėštumo laikotarpis |
|---|---|---|---|---|
| Folio rūgštis (arba vitaminas B9) | Sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų, pvz., gomurio skilimo ir širdies ydų, riziką. | Žalialapės daržovės, taip pat kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas, alaus mielės. | 250 mcg (rekomenduojama vartoti 400-600mcg). | Prieš pastojant ir pirmą nėštumo trimestrą. |
| Kiti B grupės vitaminai | Svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. | Alaus mielės, lapinės ir ankštinės daržovės, liesa mėsa ir žuvis, kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas. | B1 - 1,6 mg; B2 - 1,7 mg; B6 - 1,6 mg; B12 - 4 mcg | - |
| Vit. D | Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. | Jūros gėrybės, kiaušinio trynys, pienas, jautiena ir grybai. Gaminasi odoje esant pakankamai saulės ekspozicijai. | 10 mcg arba 400 VV (IU). | - |
| Kalcis | Reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. | Pieno produktai, sūris, lapinis kopūstas, migdolai, brokoliai. | 1100 mg. | - |
| Magnis | Trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. | Grūdų produktai, žalialapiai augalai krevetės, krabai, žuvis, kitos jūros gėrybės, juodoji arbata, riešutai / migdolai, morkos šokoladas. | - | - |
Kai kurių vitaminų ir mineralų nėštumo metu reikėtų papildomai nevartoti. Pavyzdžiui, vitaminas A yra svarbus vaisiaus regos ir imuninės sistemos vystymuisi, bet per daug vitamino A gali sukelti apsigimimus.
Sausų akių sindromas nėštumo metu
Nauja informacija labai pakeitė supratimą apie ligos procesą ir gydymą. Sausa akis - tai sutrikdyta pusiausvyra tarp akies obuolio paviršiaus ir ašarų plėvelės. Kiekvieną dieną akys išskiria apie 400 ašarų lašų. Ašarų plėvelės nestabilumas gali būti suprantamas kaip nepakankama ašarų gamyba arba nepakankama ašarų plėvelės kokybė, dėl ko ašaros greičiau išgaruoja, palikdamos sausą akies paviršių. Sausų akių sindromas išsivysto tuomet, kai akys dėl ašarų plėvelės sutrikimo nepakankamai drėkinamos. Ašaros atlieka daug funkcijų - drėkina akis, saugo jas nuo dirginimo, infekcijų, išplauna iš akies smulkius svetimkūnius ir medžiagų apykaitos produktus, aprūpina rageną deguonimi ir taip ją maitina bei išlygina ragenos paviršiaus netolygumus, kas svarbu geram regėjimui.
Sausų akių sindromas nustatomas 10-40 proc. suaugusiųjų. Kai sutrinka normali akies drėgmė rekomenduojama lašinti drėkinamuosius lašus / dirbtines ašaras. Jų nereikėtų painioti su vaistais, kurie sutraukia kraujagysles (pvz., preparatu Visine). Tai pat akių sausumo atsiradimą įtakoti gali netinkama mityba, žalingi įpročiai. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo maisto racioną. Rekomenduojama jį papildyti Omega3 riebalų rūgštimis.
Pasirūpinkite geros kokybės akiniais nuo saulės, kurie apsaugotų akis nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, kurie skatina akių senėjimo ir ligų atsiradimo procesus. Daug vairuojant naudokime poliarizuotus saulės akinius, jie ne tik užtikrina 100 proc. ultravioletinių spindulių apsaugą, taip pat pašalina atspindžius nuo horizontalių paviršių, tokių kaip vanduo, smėlis, sniegas, metaliniai paviršiai ir pan. Jei yra galimybių stenkitės mažiau laiko praleisti prie kompiuterio. Dirbant kompiuteriu apsaugokime akis naudodami akinius su BlueControl danga, kuri apsaugo nuo kenksmingos mėlynosios šviesos. Per didelis mėlynos šviesos kiekis kenkia akims, sutrinka matymas, pablogėja spalvų kontrastas, atsiranda nuovargis ir įtampa. Taip pat gali sutrikdyti ir bendrą organizmo savijautą. Tokius akinius gali nešioti visi žmonės, jei jiems ir nereikalinga akių regėjimo korekcija.
Kontaktinių lęšių nešiotojus gali varginti akių sausumo pojūtis dienos eigoje ar vakare juos išsiėmus. Tuomet rekomenduojama naudoti drėkinamuosius lašus kiekvieną dieną. Dėl sausų akių reikėtų konsultuotis su gydytoju oftalmologu ar optikos specialistu, kuris patars ir pasiūlys tinkamiausius lašus pagal Jūsų nusiskundimus. Perkant lašus savarankiškai, būtina išsiaiškinti, ar galima lašinti tiesiogiai ant kontaktinių lęšių. Nešiojant kontaktinius lęšius neišsiimant, rekomenduojama lašinti drėkinamuosius lašus, kurie tuo pačiu atlieka ir apnašų valymo funkciją. Kontaktiniams lęšiams valyti galima naudoti daugiafunkcinį kontaktinių lęšių tirpalą, kuris ne tik valo, dezinfekuoja, bet ir drėkina kontaktinius lęšius. Rekomenduojama naudoti Opti-free PureMoist tirpalą ilgai trunkančiam lęšių drėkinimui ir komfortui užtikrinti. Opti-free PureMoist užtikrina išskirtinį lęšių drėkinimą iki 16val. nešiojimo.
Sausų akių sindromo gydymas per pastarąjį dešimtmetį keitėsi: dėmesys perėjo nuo ašarų kiekio prie ašarų kokybės. Antikos laikais sudirgintos akys buvo drėkinamos kiaušinio baltymu, seilėmis. Pirmieji mokslu paremti bandymai aprašomi 1894 m. - gydyti rekomenduojama izotoniniu natrio chlorido tirpalu. Vėliau į šį tirpalą buvo dedama mucino, želatinos, celiuliozės, siekiant sutirštinti ašarų pakaitalus, kad ilgiau ir stabiliau laikytųsi ant akies paviršiaus, bei vitaminų, kad skatintų erozijų gijimą. Apie 1980 m. nustačius žalingą akių lašų konservantų poveikį akies obuolio paviršiui, buvo sukurtos dirbtinės ašaros be konservantų. Apie 1900 m., pastebėjus žalingą hipertoninės ašarų plėvelės poveikį, buvo bandoma gydyti hipotoniniais tirpalais. Dirbtinių ašarų lašinimo dažnis priklauso nuo simptomų. Gali užtekti ir vieno - dviejų kartų per dieną. Tačiau esant didelio laipsnio akių sausumui ir įtakojant žalingiems aplinkos veiksniams, gali prireikti lašinti net kas valandą. Jei tik įmanoma, būtina gydyti kiekvieną ligą, kuri gali sukelti sausų akių sindromą. Reikia siekti sumažinti neigiamą aplinkos veiksnių poveikį akims. Taip pat svarbi darbo ir poilsio higiena.
