Statistika rodo, kad vidutinis moterų amžius, susilaukiančių pirmojo vaikelio, nuolat auga. Šiuo metu Lietuvoje pirmojo vaikelio susilaukiama vidutiniškai 28-erių metų, o vis daugiau moterų apsisprendžia gimdyti 35-erių ar vėliau. Nors medicina pažengusi ir leidžia moterims lanksčiau planuoti savo gyvenimus, vėlyva motinystė vis dar kelia diskusijų ir susirūpinimo dėl galimų rizikų.
Kodėl moterys gimdo vėliau?
Vėlyvos motinystės priežastys yra įvairios. Viena jų - siekis įgyti išsilavinimą, kopti karjeros laiptais ir užsitikrinti finansinę ateitį prieš planuojant šeimą. Taip pat pastebimas didėjantis skyrybų skaičius ir ilgiau trunkantis jaunimo brendimo laikotarpis, kuris, pasak psichologų, dabar baigiasi vėliau nei anksčiau. Dėl šių priežasčių moterys dažniau vaikus planuoja ir susilaukia vėlesniame amžiuje.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Australijoje, pastebimas gimstamumo augimas, kurį lemia būtent 30-39 metų amžiaus moterys, sudarančios didžiausią gimdyvių dalį. Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis pastebi, kad šiuolaikinis jaunimas, nors ir gyvena aktyvų socialinį bei lytinį gyvenimą, dar nepasiruošęs įsipareigojimams ir tėvystei.
35 metų riba: ką ji reiškia?
Visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, nėštumas, kai moteriai gimdymo metu yra 35-eri ir daugiau metų, o vyrui apvaisinimo metu - 42-eji ir daugiau, yra priskiriamas „aukštos rizikos“ grupei. Ši riba nėra atsitiktinė ir yra pagrįsta medicininiais faktais.
Kuo vyresnė moteris, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus persirgusi daugiau ligų, laikėsi dietų ar patyrė streso, o tai gali neigiamai atsiliepti nėštumui ir gimdymui. Taip pat, nors vyresnės moterys gali pastoti natūraliu būdu, tai dažnai reikalauja daugiau laiko ir bandymų.
Gydytojai akušeriai-ginekologai išskiria kelias pagrindines rizikas, susijusias su nėštumu po 35-erių metų:
- Padidėjusi chromosominių anomalijų rizika: Tikimybė pagimdyti kūdikį su Dauno sindromu 35-erių moteriai yra 1 iš 220, o 45-erių - 1 iš 30.
- Genetinių ligų rizika: Dažniau pasitaiko Edvardso, Patau sindromai.
- Nėštumo diabetas (gestacinis diabetas): Vyresnio amžiaus moterys dažniau serga šia liga, kuri gali sukelti rimtų komplikacijų.
- Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija): Didėja preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir placentos atsiskyrimo rizika.
- Preeklampsija: Pavojinga būklė, kuomet pakyla kraujospūdis ir sutrinka kraujotaka, gali pažeisti gyvybiškai svarbius organus.
- Daugiavaisis nėštumas: Dėl hormoninių pokyčių ar vaisingumą skatinančių procedūrų vyresnės moterys dažniau laukiasi dvynių ar trynukų, o tai didina komplikacijų riziką.
- Priešlaikinis gimdymas: Tikimybė, kad dvyniai gims neišnešioti, yra šešis kartus didesnė nei auginant vieną vaisių. Apie 40-50% dvynių gimsta anksčiau nei 37 savaitės.
- Dažnesnės cezario pjūvio operacijos: Statistikos duomenimis, jų prireikia net pusei vyresnio amžiaus moterų.
- Padidėjusi persileidimo tikimybė: 35-39 metų moterims ji siekia 20%, o sulaukus 42 metų - net 50%.
- Neišnešiotų ar per mažų vaisių gimimas.
Daugiavaisis nėštumas ir jo specifika
Daugiavaisio nėštumo atvejų pagausėjimą skatina dvi pagrindinės priežastys: nevaisingumo gydymas (ovuliacijos stimuliacija, pagalbinis apvaisinimas) ir vis didėjantis vidutinis gimdyvių amžius. Anksčiau dvynių susilaukdavo viena pora iš 80, dabar - viena iš 60.
Daugiavaisis nėštumas yra susijęs su didesne rizika motinai ir vaisiams. Viena dažniausių problemų - nevienodas vaisių augimas įsčiose. Tai gali lemti dvynių transfuzijos sindromą, kuris yra labai sunki komplikacija ir be laiku suteikto gydymo gali baigtis abiejų vaisių žūtimi. Laimei, šiuolaikinė medicina, kaip Kauno klinikose 2020 m. sėkmingai išgydytas dvynių transfuzijos sindromas, suteikia vilties.
Ultragarsinis tyrimas yra vienintelis patikimas būdas anksti nustatyti daugiavaisį nėštumą ir stebėti vaisių augimą. Ankstyva diagnostika (11-14 nėštumo savaitės) leidžia patikslinti nėštumo trukmę, vaisių skaičių, dydį, ieškoti chromosomų anomalijų požymių ir didelių raidos ydų. Jei nustatomas identiškų dvynių tipas, labai svarbu atidžiai stebėti jų augimą ir laiku pastebėti dvynių transfuzijos sindromo požymius (nuo 16-os nėštumo savaitės).
Dvynių gimdymas yra iššūkis. Jei gimdomi identiški dvyniai (turintys bendrą placentą), gimdymas dažnai sužadinamas anksčiau (36-37 savaitės), nes ilgesnis buvimas įsčiose gali būti pavojingas. Apie 50% moterų, laukiančiųsi dvynių, atliekama cezario pjūvio operacija.
Dvynių vystymasis
Pliusai ir minusai: ar verta rizikuoti?
Nors medicininė statistika nurodo rizikas, susijusias su vėlyva motinyste, egzistuoja ir teigiamų aspektų.
Pliusai:
- Socialinė padėtis ir branda: Vyresnės moterys dažnai būna labiau subrendusios, turi stabilią finansinę padėtį, įgytą išsilavinimą ir brandesnį požiūrį į vaiką bei jo auginimą.
- Pasitikėjimas savimi: Jos yra labiau pasitikinčios savimi, drąsesnės ir turi tvirtą nuomonę dėl savo ir vaiko sveikatos priežiūros.
- Karjeros realizacija: Dauguma jau yra realizavusios save profesinėje srityje, todėl gimus vaikui joms nereikia aukoti tiek, kiek jaunesnėms.
- Ilgaamžiškumas: Kai kurie tyrimai rodo, kad moterys, susilaukusios vaikų vėlesniame amžiuje, gali ilgiau gyventi. Genai, leidžiantys susilaukti vaikų vyresniame amžiuje, gali padėti ilgiau išsaugoti jaunatvišką išvaizdą ir sulėtinti senėjimo procesus.
- Vaikų gabumai: Gimdžiusiųjų vyresniame amžiuje vaikai dažniau būna kairiarankiai, kurie neretai dėl kitokios smegenų struktūros laikomi gabesniais.
- Smegenų aktyvumas: Gimdymas ir maitinimas krūtimi bet kokiame amžiuje teigiamai veikia moters smegenis, ji tampa išmintingesnė ir lengviau prisitaiko prie pokyčių.
- Ilgesnis gyvenimas: Susilaukus vaikelio po 33-ejų metų padidėja tikimybė gyventi ilgiau nei 95-erius metus.
- Sveiki ir gabūs vaikai: Vyresnės mamos itin atidžiai prižiūri save prieš nėštumą, jo metu ir po jo, daugiau dėmesio skiria vaiko auklėjimui, todėl joms gimsta labai sveiki vaikai, kurie ateityje pasižymi puikiais protiniais gabumais ir socialiniais ar elgesio įgūdžiais.
Minusai:
- Padidėjusi medicininių komplikacijų rizika (išvardinta aukščiau).
- Mažesnis energijos kiekis, ilgesni organizmo atsistatymo procesai po gimdymo.
- Galimas atitolimas nuo vaikų dėl didelio amžiaus skirtumo.
Gydytoja Kornelija Mačiulienė ramina, kad vyresniame amžiuje atliekami genetiniai ir statistiniai tyrimai padeda anksti nustatyti galimus vaisiaus vystymosi sutrikimus. Nors šie tyrimai gali parodyti dalį, bet ne visas paveldimas ligas ar chromosomų neatitikimo sąlygotus apsigimimus, jie suteikia svarbios informacijos. Svarbu nepamiršti ir emocinės moters būklės - rami moteris, poilsis ir savęs palepinimas yra būtini kiekvienai besilaukiančiai.
Pasak klinikos „Motina ir vaikas” gydytojos akušerės-ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės, kiekvieno nėštumo priežiūra turi būti individuali. Būtina atlikti visus rekomenduojamus tyrimus, nepamiršti svarbiausių - gliukozės kiekio kraujyje nustatymo, šlapimo pasėlio, tyrimų dėl lytiškai plintančių ligų, anemijos įvertinimo. Taip pat svarbu žinoti pagrindines rizikas ir pasirūpinti jų prevencija, nepriklausomai nuo amžiaus.
