Klausimas, ar pilnamečiam vaikui priklauso dalis tėvų buto, yra aktualus daugeliui šeimų. Atsakymas į jį priklauso nuo daugelio aplinkybių, susijusių su turto įgijimo, nuosavybės teisės ir paveldėjimo tvarka Lietuvoje.
Turto valdymo ir uzufrukto teisės
Turtas, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tėvai tvarko uzufrukto (teisė naudoti vaikui priklausantį daiktą) teisėmis. Tėvai privalo susitarti, kaip bus naudojamas vaikui priklausantis turtas ir iš turto gaunamos pajamos. Vaikui priklausantis turtas privalo būti naudojamas vaikų poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui, gydymui ir kt. Iš vaiko turto gaunamos pajamos, vaisiai, produkcija taip pat turi būti naudojami vaiko interesais.
Uzufrukto teisės tėvai neturi teisės įkeisti, parduoti ar perleisti, varžyti, iš jos išieškoti, pvz. tėvams draudžiama perleisti uzufrukto teisę įgyvendinti kitiems asmenims. Jeigu tėvai turi tam tikrų įsipareigojimų ir prievolių, pagal jas negalima išieškoti iš vaikams priklausančio turto, iš jo gaunamų pajamų. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto taip pat yra vaiko nuosavybė.
Pažymėtina, kad vaikui priklausantis turtas ar iš jo gaunamos pajamos, vaisiai, produkcija tam tikrais atvejais, nepažeidžiant vaiko interesų, gali būti naudojami ir visos šeimos poreikiams tenkinti, pvz. šeimos būsto įsigijimui, nuomai, išlaikymui.
Jei tarp tėvų kyla ginčų dėl vaikui priklausančio turto naudojimo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti turto tvarkymo tvarką.
Apribojimai tėvams tvarkant vaiko turtą
Nepilnamečio asmens turtą tvarkantys tėvai neturi teisės šio turto ar teisių į jį, pvz. įkeitimo teisės, įsigyti nuosavybės teise: pirkti, pasidovanoti. Taip pat tėvai neturi teisės perleisti nepilnamečiui asmeniui priklausančio turto trečiajam asmeniui, o po to tokį turtą iš jo įsigyti patys. Nepilnamečio asmens turtą valdantys tėvai taip pat neturi teisės iš nepilnamečio kreditorių įgyti reikalavimo teisės į vaikui priklausantį turtą.
Teismo leidimas sandoriams su vaiko turtu
Egzistuoja tam tikri sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu, kuriuos jo tėvai turi teisę sudaryti tik su teismo leidimu. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės:
- Perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turto ar kitaip suvaržyti teisių į jį.
- Savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą).
- Sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei penkerių metų terminui.
- Nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą.
- Nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį (skolinant nepilnamečio asmens lėšas arba nepilnamečiui esant paskolos gavėju), jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį.
- Investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, pvz. perkant tam tikrą turtą, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį.
Kilus konfliktui dėl sandorio sudarymo, teismas sandoriui sudaryti gali skirti globėją, kuris sudarant konkretų sandorį atstovautų nepilnamečio interesus.
Išimtys: kada tėvai neturi uzufrukto teisės
Tam tikram nepilnamečiui asmeniui priklausančiam turtui uzufruktas netaikomas. Į tokį turtą tėvai uzufrukto teisės neturi ir jį nepilnametis tvarko savarankiškai. Tėvai neturi uzufrukto teisės į:
- Nepilnamečiui vaikui priklausantį darbo užmokestį.
- Vaikui dovanotą ar vaiko paveldėtą turtą, jei dovanojimo sutartyje ar testamente nebuvo nurodyta, kad turtą tvarkys nepilnamečio tėvai.
- Turtą, kuris yra skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams (muzikos instrumentai, sporto priemonės ir kt.).
Situacijos, kai tėvai netenka teisės tvarkyti vaiko turtą
Tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai:
- Nepilnametis emancipuojamas.
- Įstatymų nustatyta tvarka nepilnametis sudaro santuoką.
- Vaikas sulaukia pilnametystės.
- Teismas nušalina tėvus nuo turto tvarkymo.
- Teismas atskiria vaikus nuo tėvų ar apriboja tėvų valdžią.
- Tėvai pripažįstami neveiksniais ar ribotais veiksniais.
To tėvo, su kuriuo vaikas negyvena, uzufrukto teisė baigiasi esant separacijai ar nutraukus santuoką. Pasibaigus uzufrukto teisei tėvas ar motina privalo vaikui turtą, iš jo gaunamas pajamas, vaisius, produkciją grąžinti.
Turto valdymas išsiskyrus
Jei tėvai išsiskyrę, turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Jei tėvams išsiskyrus, motina (tėvas), su kuriuo gyvena vaikas, sudaro naują santuoką, naujasis tėvo ar motinos sutuoktinis neįgyja teisės valdyti vaikui priklausančio turto, nebent vaiką įsivaikintų.
Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, sudaręs naują santuoką tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, privalo vaiko vardu atidaryti banko sąskaitą ir pervesti į ją vaiko turto duodamas pajamas, kurios turi būti naudojamos vaiko interesais.
Nušalinimas nuo turto tvarkymo
Jei tėvai ar vienas tėvų netinkamai tvarko nepilnamečio vaiko turtą ir šitaip daro žalą turtiniams vaiko interesams, valstybinės vaiko teisių apsaugos inspekcijos, prokuroro, vieno iš tėvų prašymu teismo tvarka tokio tėvo teisė tvarkyti vaiko turtą gali būti panaikinta.
Jei vienas iš tėvų pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, jis taip pat netenka teisės tvarkyti nepilnamečio vaiko turtą.
Jei teisė tvarkyti vaiko turtą panaikinama abiems tėvams, teismas vaiko turtui tvarkyti skiria turto administratorių iki tol, kol vaikas taps visiškai veiksnus arba tėvams vėl bus grąžinta teisė rūpintis vaiko turtu.
Santuokos nutraukimas ir turto dalybos
Nutraukiant santuoką yra dalinamas tik tas turtas, kuris sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pažymėtina, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu.
Atkreiptinas dėmesys, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taip pat, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudojo ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigytas turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl turtas, kuris sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nutraukiant santuoką, dalinamas lygiomis dalimis. Tiesa, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas, dalindamas turtą, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Pažymėtina, kad vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Taip pat, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau ir reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus.
Turto balanso sudarymas ir vertės nustatymas
Visų pirma, prieš nutraukiant santuoką ir dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, nustatomas bendras sutuoktinių turtas, t. y. sudaromas turto balansas, kuris susideda iš turto aktyvo (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), ir pasyvo (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis, sudarius sutuoktinių bendro turto balansą, turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios nustatytos bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t. y. galutinio teismo sprendimo priėmimo dieną.
Šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės, tačiau esant ginčui dėl dalijamo turto vertės, ji gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais.
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Vaikų teisės į tėvo turtą po jo mirties
Kitas svarbus klausimas yra vaikų teisės į tėvo turtą po jo mirties. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) nuostatomis paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima tuomet, kai tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.
Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus. Civiliniame kodekse nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
Taigi Civilinis kodeksas neskirsto palikėjo vaikų iš pirmos ir paskesnės santuokos - visi palikėjo vaikai paveldi lygiomis dalimis, jei testamente nenurodyta kitaip. Tačiau, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Taip pat testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.
Taigi, jeigu tėvas yra sudaręs (ar sudarytų) testamentą, tai turtą po jo mirties paveldėtų tik tie asmenys (ar asmuo), kurį / kuriuos tėvas testamente nurodė (ar nurodytų) kaip paveldėtoją (ar paveldėtojus), t. y. tėvas galėtų visą savo turtą po savo mirties palikti tik sutuoktinei arba tik vaikams (ar vienam iš jų), arba tik savo tėvams ar kitiems asmenims.
Tačiau, palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Žinoma, svarbu ir tai, ar tėvas yra (ar buvo) vedęs, kadangi jeigu turtas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vienam iš sutuoktinių mirus, notaras išduoda nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu.
Taigi, paveldimas bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, pirma atskiriamas mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys ir tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, tol mirusiam priklausanti turto dalis nėra aiški.
Jeigu tėvas turi (ar turėjo) sutuoktinę, tai jo sutuoktinė kartu su pirmos eilės įpėdiniais (t. y. vaikais) paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinė paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
| Įpėdinių skaičius (be sutuoktinio) | Sutuoktinio dalis | Vaikų dalis |
|---|---|---|
| 1-3 | 1/4 | Lygiai padalinta likusi dalis |
| Daugiau nei 3 | Lygi dalis su kitais įpėdiniais | Lygi dalis su kitais įpėdiniais |
Palikimo priėmimas pagal testamentą
Bendraturčių teisės ir pareigos
Tėvų turtą paveldėję vaikai tampa bendraturčiais, tačiau jiems ne visada pavyksta vienodai pasidalinti pareigomis, valdant bendrą nekilnojamąjį objektą, o situacija tampa dar sudėtingesnė, jei vienas ar keli jų gyvena užsienyje ar net tampa kitos valstybės piliečiais.
Mirus tėvams, jiems priklausiusį turtą paveldėjo sesuo ir brolis, taigi jie tapo buto bendraturčiais. Brolis jau anksčiau yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą būtent paveldėtame bute, o jo sesuo yra ne Lietuvos pilietė. Ar brolis gali be sesers sutikimo deklaruoti savo nepilnamečio dukters gyvenamąją vietą paveldėtame bute, kai jos gyvenamoji vieta anksčiau buvo deklaruota kitur?
Mirus tėvams, pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra jų vaikai. Taigi, broliai ir seserys, paveldėję po tėvų mirties atsiradusį turtą, tampa to turto bendraturčiais. Paveldėtas nekilnojamasis turtas, šiuo atveju - butas, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Bendroji dalinė nuosavybė - tai tokia nuosavybės teisės forma, kai kiekvienam turto savininkui nustatyta konkreti jam priklausanti nuosavybės teisės dalis.
Bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame būste turi teisę gyventi tiek patys bendraturčiai, tiek ir pas juos apsigyventi jų nepilnamečiai vaikai. Tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba kiti jų atstovai turi teisę deklaruoti savo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą jų pasirinktame nekilnojamojo turto objekte, įskaitant ir paveldėtame bei bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame bute.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečiai bendraturčio vaikai nėra objekto savininkai, todėl kyla klausimas, ar tokiu atveju bendraturtis, registruojantis savo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu asmeniu priklausančiame būste turi gauti jo sutikimą. Paprastai pilnamečiui asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise nepriklausančiose patalpose yra būtina gauti savininko ir jo bendraturčio, jei toks yra, sutikimą. Tačiau tuo atveju, kai asmuo deklaruoja savo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame būste, kuriame jau yra ir jo deklaruota gyvenamoji vieta, atskiro bendraturčio sutikimo nereikia.
Suprantama, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, susijusioms su nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta (pvz, vaikui apsigyvenus su kitu tėvu jo gyvenamojoje vietoje, pakeitus gyvenamąją vietą į kitą ar pan.), ir vaikui esant deklaruotam patalpose, kuriose jis faktiškai nebegyvena, atsiranda natūralus poreikis pakeisti ir vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą į tą, kurioje jis iš tiesų gyvena. Aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta anksčiau buvo deklaruota kitose patalpose, nesudaro kliūčių pakeisti vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą į naują tiek kartų, kiek tam yra poreikis. Pasikeitus tėvų ar vieno iš jų gyvenamajai vietai, su kuriuo gyvena ir nepilnametis vaikas, ar esant kitai situacijai, kai keičiasi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, deklaruoti naują gyvenamąją vietą privalu per vieną mėnesį.
Taip pat dažnu atveju yra neaišku, kaip valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausantį nekilnojamojo turto objektą, kokios teisės ir pareigos yra vienas kito ir bendro turto atžvilgiu. Pagal galiojančias teisės normas bendraturčiai jiems priklausantį nekilnojamojo turto objektą turi valdyti, naudoti ir juo disponuoti bendru sutarimu. Jei tarp bendraturčių kyla ginčas šiais klausimais, jį sprendžia teismas.
Atsižvelgiant į kiekvienam iš bendraturčių priklausančią turto dalį, jis turi teisę į iš bendro turto gaunamas pajamas, taip pat atsako prieš kitus asmenis pagal prievoles, privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas. Jei vienas iš bendraturčių netinkamai arba visiškai nevykdo savo pareigos dėl bendro turto išlaikymo, priežiūros, kitas įgyja teisę reikalauti iš pastarojo nuostolių atlyginimo. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kito bendraturčio padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad kitas neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.
Asmenys, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, turi teisę įsigyti ar paveldėti nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus tam tikrus specifinius atvejus, numatytus atitinkamuose teisės aktuose. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tokias teises ir laisves, kurios numatytos nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose bei yra lygūs pagal įstatymus, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos ir kt.
Bet kokie sandoriai, susiję su nepilnamečių vaikų turtu, reikalauja ypatingo dėmesio ir atsargumo. Svarbu suprasti, kad vaiko interesai visada turi būti pirmesni už tėvų. Jei kyla abejonių ar klausimų, visada verta kreiptis į teisininkus ar kitus specialistus, kad būtų užtikrintos visos nepilnamečio vaiko teisės.
