Naujai iškepti tėveliai daug laiko praleidžia bandydami iškoduoti sauskelnėse paliktas žinutes - kitaip tariant, spėlioja, ką apie jų vaiko sveikatą sako išmatų kiekis, spalva ir konsistencija. Tad ką sauskelnių turinys byloja apie mažylio sveikatą? Kada vertėtų susirūpinti? Pažiūrėkime, ką apie tai kalba specialistai.
“Kūdikio išmatos suteikia daug informacijos”, - sako Misūrio universiteto pediatrijos profesorius ir Kanzaso vaikų ligoninės bei klinikų pediatrijos skyriaus direktorius Kennethas Wible. “Iš dalies tai priklauso nuo mitybos, - sako jis. - Krūtimi maitinamų kūdikių išmatos paprastai būna gausesnės ir skystesnės nei maitinamų mišinėliais. Ir 5-6 tuštinimaisi per dieną yra normalu.”
“Nusiteikite, kad reikės labai dažnai keisti naujagimio sauskelnes, tačiau apskritai vaikų tuštinimosi dažnumas yra labai individualus dalykas”, - teigia Kalifornijos vaikų ligoninėje dirbantis pediatras gastroenterologas Barry Steinmetzas. “Kai kurie vaikai tuštinasi 7-8 kartus per dieną, - sako jis. - Kiti - tik kas antrą dieną.”
Daugelis tėvų sunerimsta, jei kūdikis staiga ima tuštintis rečiau nei įprastai. Taip dažnai nutinka krūtimi maitinamiems vaikams, kai keičiasi motinos pieno sudėtis. “Mamos pienas yra puikiai subalansuotas, o kūdikio virškinimo procesai - labai geri, todėl išmatų nebūna daug”, - aiškina K. Wible. B. Steinmetzas sako, kad jei vaiko išmatos yra minkštos, jis gerai valgo ir priauginėja svorio, nerimauti nėra jokio reikalo.
Išmatų spalva: ką ji pasako apie kūdikio sveikatą?
Kūdikio išmatų spalva nuolat keičiasi, o tėveliai jas stebi ir nerimauja. Tačiau dažniausiai nerimauti nėra ko. “Išmatų spalva paprastai priklauso nuo maisto apdorojimo kūdikio organizme laiko ir virškinamuoju traktu slenkančios tulžies”, - sako B. Steinmetzas. Geltonos išmatos reiškia, kad pienas greitai slenka kūdikio virškinamuoju traktu. Kai šis procesas sulėtėja, išmatos tampa žalios. Daugelis tėvų, pamatę žalsvus kakučius, sunerimsta, tačiau be reikalo. Kai maistas juda dar lėčiau, išmatos nusidažo ruda spalva. “Pienas naujagimių organizmais slenka labai greitai, todėl jų išmatos dažnai būna geltonos”, - sako B. Steinmetzas.
Natūrali tulžies spalva yra žalia. Kai išmatos greitai slenka žarnynu, jos gali įgauti atitinkamą žalsvoką atspalvį. Žali intarpai yra tulžis, kuri slenkant žarnynu įgauna įvairaus atspalvio rudą spalvą. Jos intensyvumas priklauso nuo to, koks buvo valgomas maistas ir kiek jis pareikalavo tulžies išsiskyrimo.
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Mekonijus - beveik bekvapis. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą.
Naujagimis tuštinasi tamsiomis žalsvai rudos spalvos bekvapėmis išmatomis. Po 2-4 dienų naujagimio išmatos pašviesėja, tampa rusvai žalsvos spalvos. Motinos pieno išmatos pasirodo nuo 4-6 gyvenimo dienos. Jos yra garstyčių spalvos (šviesiai gelsvos arba gelsvai žalsvos), tirštos košelės konsistencijos. Išmatose gali būti gleivių, baltų nesuvirškinto motinos pieno gabalėlių.
Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus (nors tikrai bus tėvų, kurie su tokiu vertinimu nesutiks). Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu.
Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą.
Tamsiai žalios išmatos yra dažnai reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais. Vartojant geležies preparatus išmatos būna ne juodos, o labai tamsiai žalios, kurių spalva kartais traktuojama kaip juoda. Geležies papildai ar mišinėliai su didesniu geležies kiekiu taip pat gali nudažyti išmatas žaliai - tai nekelia grėsmės.
Kartais žalesni "bado" išmatos būna tada, jei blogai auga svoris, kai per mažai kūdikis gauna maisto. Kai mažylis nuolat gauna daugiau pieno gausesnio angliavandenių ir mažiau riebalų, tai gali lemti žalią tuštinimąsi.
Vyresnių vaikų išmatos gali tapti žalsvos dėl tam tikrų maisto produktų: tamsiai žalios daržovės (špinatai, brokoliai), maisto dažikliai (saldainiai, gėrimai, spalvoti dribsniai), geležies turintys papildai. Jei vaikas jaučiasi gerai, valgo ir elgiasi įprastai - nerimauti nereikia.
Jei vien tik mamos pieną valgančio mažylio išmatos tapo žalios, putotos, jis pradėjo dažniau, nei jam įprasta, tuštintis, galima įtarti, kad jis gauna daug pirmojo (vandeningo, neriebaus) pieno, o negauna riebesnio, galinio pieno. Taip atsitinka tuomet, kai mama žindo per trumpai. Suprantama, mažylis prie krūties irgi neturi kaboti daugiau kaip 30 min. Toliau, kadangi kūdikis gauna daugiau pieno gausesnio angliavandenių ir mažiau riebalų, tai gali lemti žalią tuštinimąsi.
Jei sauskelnių turinys labiau primena gelsvai žalsvą gleivių monstrą, tai gali būti dėl kelių priežasčių: alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos. Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių. Tokiu atveju mažyliai dažniau atpila, yra neramūs, gali būti ir bėrimų.
Kartais žalių gleivėtų išmatų gali būti kaltas virusas. Jei jūsų vaikas tuštinasi žaliomis išmatomis, viduriuoja, karščiuoja ir yra neramus, kreipkitės į pediatrą.
Po antibiotikų vartojimo pasikeičia žarnyno mikroflora - išmatos gali būti žalios, skystesnės. Tai dažniausiai laikina. Svarbu pasirūpinti probiotikais ir stebėti, ar būklė gerėja.
10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.
“Kūdikių, ypač maitinamų mišinėliais, išmatos dažnai primena garstyčių ir varškės mišinį, - sako K. Wibble. - Krūtimi maitinamų kūdikių išmatos būna daug skystesnės, o varškę primenantys gumulėliai - daug smulkesni.”
Pirmas 4-6 savaites žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti.
Kai vaikas pradeda valgyti kietą maistą, jo išmatos tampa kietesnės, pasikeičia jų spalva. Neįmanoma nuspėti, kokie bus pokyčiai, bet jų tikrai bus”, - aiškina K. Wible. Kai duodama morkų tyrės, daržovių košės su morkomis - išmatos būna morkų spalvos.
Kada vertėtų sunerimti?
Spalvos, įspėjančios apie pavojų: Į gydytoją reikia nedelsiant kreiptis tuomet, jei kūdikio išmatos yra baltos, raudonos ar juodos. Baltos išmatos gali rodyti infekciją arba problemas su tulžimi - virškinimą skatinančiu sekretu, kurį gamina kepenys. Juoda spalva praneša apie suvirškintą kraują, o raudona - apie šviežią, kuris gali tekėti iš gaubtinės ar tiesiosios žarnos.
“Pasitaiko, kad jei motinos krūtų oda yra įtrūkusi ir kraujuoja, kūdikis kartu su pienu praryja ir kraujo, kuris vėliau pastebimas jo išmatose”, - sako K. Wible. Tai nėra pavojaus signalas, o gydytojas gali atlikti tyrimą ir nustatyti, ar šis kraujas yra kūdikio, ar mamos.
Baltos, pilkos ar baltai gelsvos, „kreidiškos“ išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją. Viena dažniausių tokių išmatų priežasčių - tulžies latakų atrezija. Labai šviesiai geltonos, beveik baltos išmatos atsiranda, kai susergama kepenų uždegimu, sukeltu hepatito viruso. Tuomet pakinta ir mažylio savijauta, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.
Juodos išmatos gali būti tada, kai vaikui buvo duota keli gramai anglies tablečių arba mažakraujystei (anemijai) gydyti jam skirta geležies preparatų. Jokie maisto produktai išmatų juodai nedažo. Juodos išmatos būna, kai kraujuoja skrandžio opa, o tai vaikams būna itin retai (tuo pačiu metu yra ir kitų negalavimų). Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte.
Raudonos išmatos būna tada, kai vaikas buvo pamaitintas patiekalu, kuriame buvo burokėlių. Raudonos žele pavidalo išmatos. Kraujo siūliukai, taškučiai išmatose gali atsirasti mažyliui susirgus infekcine liga, esant maisto alergijai. Kai mažylį kankina vidurių užkietėjimas, dažniausiai baigiant tuštintis gali pasirodyti kraujo - dalis išmatų bus ryškiai raudonos spalvos. Tai reiškia, kad išangė įtrūko.
Apie vidurių užkietėjimą praneša ne tuštinimosi nebuvimas, bet išmatų išvaizda. Jei kakučiai labai kieti ar panašūs į akmenukus, vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Kartais tai rodo, kad organizmui trūksta skysčių. Kiti dehidratacijos požymiai yra sumažėjęs ašarų ir seilių kiekis, pasikeitęs žvilgsnis bei įdubęs momenėlis (vieta viršugalvyje tarp dviejų kaulų).
Daug tėvų mano, kad jei besituštindamas kūdikis raudonuoja, jam tikriausiai užkietėję viduriai, bet paprastai taip nėra. “Kūdikiai dar nemoka sutraukti pilvo raumenų ir stumti, - aiškina B. Steinmetzas. - Be to, tuštintis gulint juk yra sunkiau nei sėdint”. Vienerių metų kūdikiai paprastai jau būna išmokę stumti, todėl nuo jų veidelių dingsta tėvelius neraminusi kankinio išraiška.
Dažnai tėvams sunku suprasti, kada kūdikis viduriuoja, nes naujagimio išmatos yra natūraliai skystos. B. Steinmetzas sako, kad subtilių ženklų ieškojimas paprastai yra tik laiko švaistymas. “Viduriavimas nebūna subtilus, - sako jis. - Išmatos dažnai išsilieja per sauskelnių kraštus”.
“Jei kūdikis (ypač - naujagimis) viduriuoja, nedelsdami kvieskite gydytoją”, - įspėja K. Wible. Viduriavimas gali būti viruso ar kitos kūdikiams pavojingos ligos simptomas.
Jei kūdikis (ypač - naujagimis) viduriuoja, nedelsdami kvieskite gydytoją”, - įspėja K. Wible. Viduriavimas gali būti viruso ar kitos kūdikiams pavojingos ligos simptomas.
Gleivėtos išmatos gali atsirasti dėl dantukų dygimo. Dantukui išdygus, gleivių kiekis sumažėja, nes mažylis praryja mažiau seilių. Gleivių išmatose pagausėja dėl įvairios infekcijos žarnyne. Ji įtariama, kai pakinta mažylio savijauta, pvz., atsiranda viduriavimas, apetito pokyčių, vidurių pūtimas.
Jei mažylio svoris neauga, jei jis pablyško, ir nesuvirškinto maisto gabaliukų yra nuolat, dera kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją? Daugeliu atvejų žalios išmatos nėra pavojingos. Kreiptis į gydytoją dera, kai: pastebimas viduriavimas, nes kuo mažesnis vaikas, tuo viduriavimas jam yra pavojingesnis; maitinimą reguliuojant nepavyksta išvengti vidurių užkietėjimo ir kai viduriams užkietėjus, vaikutis netenka apetito, skauda pilvą, jį pučia; išmatose aptinkama daug gleivių, o jose - kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra; išmatose aptinkama kirmėlių; išmatos tampa baltos, o šlapimas - patamsėjęs, bei atsiranda kitų negalavimo požymių, pvz., pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sumažėja apetitas; išmatos juodos, ir vaikas pasiskundė pilvo skausmu.
Rimto pavojaus ženklai - išmatos su krauju, vėmimas krauju ir pilvo pūtimas - tikrai nepraslys pro akis. Tačiau jei nuojauta sako, kad kažkas yra negerai, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju.
Kūdikio išmatų spalva ir konsistencija yra svarbus sveikatos rodiklis. Stebėkite savo mažylį, o kilus abejonėms, nedvejodami kreipkitės į gydytoją.
Kalbos suvokimas: kaip atpažinti ir ką daryti (7 žingsniai)
Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą.
