Pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, vienas iš tėvų ar kitas teisę turintis asmuo gali išeiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti „Sodros“ mokamą išmoką. Suprasti galimus pasirinkimus, išmokų dydžius ir taisykles yra labai svarbu planuojant šeimos gyvenimą ir finansus. Lietuvoje tėvai gali džiaugtis viena dosniausių vaiko priežiūros sistemų Europoje, tačiau teisiniai niuansai ir biurokratiniai labirintai dažnai sukelia nemažai galvos skausmo. Dažniausiai tėvams kyla klausimų ne tik apie finansines išmokas pirmaisiais ar antraisiais metais, bet ir apie tai, kas nutinka, jei nusprendžiama su vaiku namuose likti ilgiau - iki jam sukaks treji metai. Nors finansinė parama iš valstybės šiuo laikotarpiu keičiasi, darbo santykių garantijos išlieka itin svarbios.
Vienas didžiausių nesusipratimų, kylančių tarp tėvų, yra painiava tarp teisės būti atostogose ir teisės gauti pinigines išmokas. Svarbu aiškiai atskirti šiuos du dalykus. Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą, vaiko priežiūros atostogos (VPA) gali būti suteikiamos tėvams, įtėviams ar globėjams tol, kol vaikui sukanka treji metai. Tačiau „Sodros“ mokamos vaiko priežiūros išmokos turi kitus terminus. Tėvai paprastai renkasi išmokų gavimo trukmę - 18 arba 24 mėnesius. Trečiaisiais metais jūs esate oficialiose vaiko priežiūros atostogose, tačiau negaunate kasmėnesinės „Sodros“ išmokos, kurią gavote anksčiau. Nepaisant pajamų nebuvimo, jūsų darbo santykiai nenutrūksta, o darbo sutartis išlieka galiojanti, tiesiog jos vykdymas yra sustabdytas.
Kas gali išeiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti išmoką?
Teisę į vaiko priežiūros atostogas ir išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų arba, tam tikrais atvejais, vienas iš senelių, jei atitinka pagrindines sąlygas:
- Yra draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu (dirba, vykdo savarankišką veiklą ir moka įmokas ir pan.).
- Turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos (taikomos tam tikros stažo skaičiavimo išimtys, pvz., jei prieš tai buvo kitose vaiko priežiūros atostogose).
Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas. Dirbant savarankiškai, draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Teisė gauti tam tikras išmokas gali skirtis priklausomai nuo jūsų turimo leidimo gyventi Lietuvoje; užsieniečiams su laikinu leidimu gyventi gali būti taikomi apribojimai.
SVARBU: SoDra yra Lietuvos socialinio draudimo agentūra, tvarkanti visas išmokas ir pensijas tiems, kurie moka įmokas į Lietuvos socialinio draudimo fondą.
Atostogų trukmės variantai ir išmokų dydžiai
Nuo 2023 m. keičiasi vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka. Numatoma, kad atostogų laiką mamos turės dalytis su tėčiais ir bent po du mėnesius prižiūrėti savo mažylį, o likusį laiką pasidalyti pagal šeimos poreikius. Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Šie mėnesiai gali būti imami lanksčiai, tačiau svarbu žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas privalo atšaukti vaiko priežiūros atostogas ir oficialiai grįžti į darbą. Tai reiškia, kad po 2 mėnesius yra skirti tik mamai ir tik tėčiui (jų negalima perleisti vienas kitam, nebent vaikas auginamas vieno iš tėvų).
Įsigaliojus naujai tvarkai, tėvai gali rinktis vieną iš dviejų pagrindinių variantų, kurie abu apima neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius.
1 Variantas: Atostogos iki vaikui sukaks 18 mėnesių.
- Neperleidžiami mėnesiai: Po 2 mėn. mamai ir tėčiui (viso 4 mėn.). Išmoka šiais mėnesiais - 78 % kompensuojamojo uždarbio (KU).
- Perleidžiami mėnesiai: Likę 14 mėn., kuriuos gali imti vienas iš tėvų ar dalintis. Išmoka šiais mėnesiais - 60 % KU.
2 Variantas: Atostogos iki vaikui sukaks 24 mėnesiai (2 metai).
- Neperleidžiami mėnesiai: Po 2 mėn. mamai ir tėčiui (viso 4 mėn.). Išmoka šiais mėnesiais - 78 % KU.
- Perleidžiami mėnesiai (iki 1 metų): Likę 8 mėn., kuriuos gali imti vienas iš tėvų ar dalintis. Išmoka šiais mėnesiais - 45 % KU.
- Perleidžiami mėnesiai (nuo 1 iki 2 metų): Likę 12 mėn., kuriuos gali imti vienas iš tėvų ar dalintis. Išmoka šiais mėnesiais - 30 % KU.
SVARBU:
- Pasirinkto varianto (18 ar 24 mėn.) vėliau keisti negalima.
- Neperleidžiamus mėnesius galima imti dalimis, bet jie turi būti panaudoti iki pasirinkto atostogų laikotarpio pabaigos.
- Vienas vaiką auginantis asmuo turi teisę į papildomus 2 neperleidiamus mėnesius (viso 4 mėn.) su 78% išmoka.
- Vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki vaikui sukaks 3 metai, tačiau trečiaisiais metais išmoka nemokama.
Kompensuojamasis uždarbis (KU): Tai dydis, kurį „Sodra“ apskaičiuoja pagal jūsų pajamas, turėtas per 12 mėnesių iki vaiko priežiūros atostogų pradžios.
Vaiko priežiūros išmokos mokamos nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai. Galite būti vaiko priežiūros atostose, kol vaikui sukaks treji metai. Vaiko priežiūros išmokos nėra mokamos trečiaisiais vaiko priežiūros metais.
Minimali ir maksimali išmoka
Vaiko priežiūros išmoka turi „grindis“ ir „lubas“.
- Minimali: Išmoka per mėnesį (bruto) negali būti mažesnė nei 8 BSI (Bazinių socialinių išmokų) dydžiai. Pagal šiuo metu (2025 m. pradžioje) galiojantį 70 Eur BSI dydį, minimali mėnesio išmoka yra 560 Eur.
- Maksimali: Išmokos dydis taip pat ribojamas ir negali viršyti tam tikro vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio (tikslų dydį reikėtų tikrinti „Sodroje“). Nuo išmokos atskaičiuojami mokesčiai (PSD ir GPM).
Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2026 m.).
Ypatumai gimus dvynukams ar daugiau vaikų
Gimus dvynukams ar daugiau vaikų vienu metu:
- Išmokos dydis procentine išraiška nedvigubinamas. Taikomos tos pačios 60%, 45%, 30% ar 78% taisyklės.
- Tačiau abu tėvai gali išeiti vaiko priežiūros atostogų vienu metu. Pavyzdžiui, abu gali pasiimti savo neperleidžiamus mėnesius arba vienas gali imti perleidžiamus, o kitas tuo pačiu metu - neperleidžiamus. Tokiu atveju kiekvienas gautų išmoką, apskaičiuotą pagal jo/jos pajamas ir pasirinktą laikotarpį.
Jeigu gimė du ir daugiau vaikų ar asmuo įvaikino, arba globoja du ir daugiau vaikų, mokama bendra vaiko priežiūros išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 %. Jei jau gaunate vaiko priežiūros išmoką ir dar įgyjate teisę gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jums bus mokamos abi šios išmokos. Tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 %.
Ar galima keisti išmokos gavėją atostogų metu?
Dėl neperleidžiamų mėnesių įvedimo galimybė keisti išmokos gavėją tapo ribota:
- Neperleidžiamų mėnesių (po 2 mėn. kiekvienam tėvui) negalima perleisti kitam asmeniui.
- Perleidžiamus mėnesius tėvai gali dalintis. Galima situacija, kai dalį perleidžiamo laikotarpio išmoką gauna vienas iš tėvų, o kitą dalį - kitas.
Norint pakeisti gavėją perleidžiamuoju laikotarpiu, reikia atlikti procedūrą „Sodroje“: vienas asmuo teikia prašymą nutraukti išmokos mokėjimą (forma gali būti GPS15), o kitas - prašymą skirti išmoką (forma gali būti GPS1/GPS2). Taip pat reikalingas atitinkamas atostogų įforminimas darbovietėje. Dėl tikslios tvarkos kreipkitės į „Sodrą“.
Seneliai gali gauti išmoką tik perleidžiamuoju laikotarpiu ir tik tuo atveju, jei abu tėvai dirba ir atitinka kitas sąlygas.
Darbas vaiko priežiūros atostogų metu
Dirbti ir gauti pajamų galima, tačiau tai skirtingai veikia išmoką priklausomai nuo laikotarpio:
- Perleidžiamų mėnesių metu: Galima dirbti. Išmoka nemažinama, jei bendra išmokos ir gaunamų pajamų (bruto) suma neviršija 100 % kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį apskaičiuota išmoka. Jei kyla klausimų, visuomet galite kreiptis pagalbos į „Sodros“ informacijos centrą.
- Neperleidžiamų mėnesių metu: Galima dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos sumažins vaiko priežiūros išmoką. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, asmeniui mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jam atitinkamą mėnesį priskaičiuotų pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis už jam paskirtos vaiko priežiūros išmokos dydį ar jam lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Tačiau visais kitais mėnesiais papildomos pajamos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 % kompensuojamojo uždarbio.
Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T. y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės.
Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Skirsis tik vaiko priežiūros išmokos mokėjimas. Papildomos pajamos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 % kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Motinystės ir tėvystės išmokos
Motinystės išmoka
Moterys turi teisę gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jei iki atostogų pradžios turėjo ne mažiau kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Motinystės išmoka siekia 77,58% gavėjos kompensuojamojo uždarbio.
Tėvystės išmoka
Gimus vaikui, tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai. Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Taip pat nuo 2025 m. sausio 1 d. padidėja papildomos socialinės išmokos, kurias tėvai gali gauti gimus vaikui (skiriamos savivaldybių): Vaiko pinigai - padidėja skiriama suma už Lietuvoje registruotus vaikus kas mėnesį nuo 96,25 eur iki 122,50 eur. Išmoka, kai gimsta dvynukai - padidėja nuo 220 eur iki 280 eur. Kai gimsta trynukai - padidėja nuo 440 eur iki 560 eur.
Papildomos išmokos ir lengvatos
Vienkartinė išmoka nėščiai nedirbusiai moteriai
Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo ir dėl to negali gauti motinystės išmokos iš Sodros, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, yra mokama vienkartinė 475,82 eurų išmoka. Norint gauti šią išmoką, moteris turi būti Lietuvos pilietė, turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, būti ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies pilietė su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyventi čia ne mažiau kaip 3 mėnesius, būti gavusi prieglobstį arba laikiną apsaugą Lietuvoje. Taip pat Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ar Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius.
SVARBU: Dėl šios išmokos kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikite www.spis.lt.
Mamadieniai ir tėvadieniai
Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams yra skiriamos papildomos laisvos dienos. Jeigu auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, jums priklauso papildoma apmokama poilsio diena kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas.
Istorinis kontekstas ir pokyčiai
Vaiko priežiūros atostogos ir išmokos Lietuvoje nuolat kito, siekiant užtikrinti geriausias sąlygas šeimoms ir vaikams. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip keitėsi vaiko priežiūros politika nuo 1995 metų iki šių dienų, kokios išmokos buvo mokamos ir kaip visuomenė reagavo į šiuos pokyčius.
Dalis mamų, kurios vaiko priežiūros atostose buvo maždaug 1995-1998 metais, pasigenda stažo, nuo kurio priklausys senatvės pensija. Pavyzdžiui, Rasa pasakoja išgirdusi, kad 1995-ieji vaikus prižiūrėjusioms mamoms į darbo stažą nėra įskaičiuojami. Iki tol maždaug pusmetį ji nedirbo, nes jau besilaukdama buvo atleista iš darbo.
Nuo 2023 m. keičiasi vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka. Numatoma, kad atostogų laiką mamos turės dalytis su tėčiais ir bent po du mėnesius prižiūrėti savo mažylį, o likusį laiką pasidalyti pagal šeimos poreikius. Dalis visuomenės palankiai vertina pokyčius, tačiau kita dalis sukruto: ar tai teigiamai paveiks gimstamumą Lietuvoje? Doc. G. Purvaneckienė paaiškino, kad neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos - tai individuali tėvų teisė į vaiko priežiūros atostogas. Skiriamos jos ne bendrai, kad šeima galėtų pasirinkti, kuris iš tėvų ims vaiko priežiūros atostogas. Kai atsirado vaiko priežiūros atostogos, jos buvo skiriamos tik motinai, vėliau suteikta galimybė rinktis. Vis dėlto faktiškai tėvai perleisdavo savo teisę motinai. Taigi tik motinos imdavo vaiko priežiūros atostogas.
Pasak docentės, šio pokyčio reikėjo dėl kelių priežasčių: „Pirma, moterų padėtis darbo rinkoje. Dėl to, kad būtent jos dažniausiai imdavo atostogas, jų padėtis darbo rinkoje buvo nepalankesnė. Visi žinojo: kai moteris išeis vaiko priežiūros atostogų, per tą laiką diskvalifikuosis, todėl investuoti į tokį darbuotoją neverta ir pan. Kita priežastis - nauda vaikui. Psichologiniai tyrimai nustatė, jog artimas kontaktas su tėvu reikalingas mažo vaiko raidai. Čia turima mintyje visiška atsakomybė už vaiką, ne tik pagalbinis vaidmuo. Trečias dalykas - paties tėvo teisė. Tėčiams užtikrinama vienoda galimybė prižiūrėti mažą vaiką, nepriklausomai nuo jų darbdavio požiūrio.“
Teisiniai niuansai ir garantijos
Darbuotojui vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu išsaugoma darbo vieta (pareigos), išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus (pvz., likvidavus įmonę). Trukmė, vaiko priežiūros atostogų apmokėjimo dydžiai ir tvarka įvairiose valstybėse skiriasi, pvz., Norvegijoje vaiko priežiūros atostogos trunka 47 (mokama 100 % kompensuojamojo uždarbio) ar 57 (mokama 80 % kompensuojamojo uždarbio dydžio) savaites (9 savaitės skiriamos motinai, 12 - tėvui, kitas tėvai pasidalija patys), Švedijoje - 16 mėnesių (iš jų 60 dienų skiriama tėvui).
2019 06 20 buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria siekiama dirbančioms moterims ir vyrams sudaryti galimybes vienodai dalytis vaikų ir giminaičių priežiūros pareigomis bei suteikti didesnes galimybes rinktis darbo ir šeiminio gyvenimo derinimo formas.
Lietuvoje Darbo kodeksas (2016, įsigaliojo 2017) nustato, kad vaiko priežiūros atostogos gali būti suteikiamos pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), seneliui, senelei ar kitam giminaičiui (jei jie paskirti globėjais), faktiškai auginančiam vaiką, t. p. vaiko globėju paskirtam asmeniui, kol vaikui sueis 3 metai. Vaiko priežiūros atostogas galima imti visas iš karto ar dalimis.
Turintieji teisę gauti vaiko priežiūros atostogas jas gali imti pakaitomis. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (2000, įsigaliojo 2001) vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu mokama vaiko priežiūros išmoka nuo nėštumo ir gimdymo atostogų ar tėvystės atostogų pabaigos iki vaikui sueis 1 metai (mokama 100 % kompensuojamojo uždarbio dydžio) arba 2 metai (pirmaisiais metais mokama 70 %, antraisiais - 40 % kompensuojamojo uždarbio dydžio) nuo vaiko priežiūros atostogų suteikimo.
Viena svarbiausių garantijų, kurią tėvams suteikia įstatymai, yra darbo vietos išsaugojimas. Draudimas atleisti: Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl to, kad esate vaiko priežiūros atostose, net ir trečiaisiais metais. Pareigų išsaugojimas: Grįžus po trejų metų, darbdavys privalo suteikti tas pačias pareigas. Dažnai į VPA išėjusio darbuotojo vietą priimamas kitas žmogus pagal terminuotą darbo sutartį. Nors trečiaisiais metais vaiko priežiūros išmoka iš „Sodros“ paprastai nebemokama, tėvams kyla klausimų dėl kitų socialinių garantijų. Ar reikia patiems mokėti Privalomąjį sveikatos draudimą (PSD)? Gera žinia ta, kad valstybė siekia apsaugoti vaikus auginančius asmenis. Vienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), auginantis vaiką iki 8 metų, yra draudžiamas valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu. Taip pat svarbu žinoti apie pensijų stažą. Laikotarpis, kai asmuo yra vaiko priežiūros atostose (net ir trečiaisiais, neapmokamais metais), yra įskaitomas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Vis daugiau tėvų trečiaisiais vaiko auginimo metais nusprendžia grįžti į darbo rinką, tačiau ne pilnu pajėgumu. Jei nusprendžiate nutraukti atostogas anksčiau arba grįžti dirbti dalį laiko, darbdavys privalo tenkinti jūsų prašymą dirbti ne visą darbo laiką. Taip pat galioja nuotolinio darbo galimybės. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo, auginančio vaiką iki 3 metų, prašymą dirbti nuotoliniu būdu bent 20 proc. viso darbo laiko, nebent įrodytų, kad tai sukeltų per dideles sąnaudas. Taip, jūs galite leisti vaiką į valstybinį ar privatų darželį, net jei patys esate oficialiose vaiko priežiūros atostose ir nedirbate. Įstatymai nedraudžia vaiko edukacijos, kol tėvai yra atostose. Taip, vaiko priežiūros atostogas tėvai gali keisti. Pavyzdžiui, mama gali būti atostose dvejus metus, o trečiaisiais metais atostogų prašymą gali pateikti tėtis. Tai dažna situacija. Jei esate VPA su pirmu vaiku ir gimsta antras, jums vėl priklauso nėštumo ir gimdymo atostogos bei vėliau - vaiko priežiūros atostogos antrajam vaikui. Įmonės bankroto ar likvidavimo atveju darbo sutartys nutraukiamos su visais darbuotojais, įskaitant ir tuos, kurie yra vaiko priežiūros atostose. Būdami vaiko priežiūros atostose vienoje darbovietėje, galite įsidarbinti kitoje darbovietėje. Tačiau turite įvertinti, ar tai nepažeidžia nekonkuravimo susitarimų su pirmuoju darbdaviu.
Vaiko priežiūros atostogos: ką svarbu žinoti?
Stažo problemos ir jų sprendimas
Dalis mamų, kurios vaiko priežiūros atostose buvo maždaug 1995-1998 metais, pasigenda stažo, nuo kurio priklausys senatvės pensija. Pirmoji į „Delfi“ kreipėsi Danguolė (tikroji tapatybė redakcijai žinoma), kuriai buvo pradingęs 1996 ir 1997 metų stažas. Ji dėl to pati kreipėsi į „Sodrą“, tačiau vis gaudavo atsakymą, kad stažas jai nepriklauso, nes nemokėjo socialinio draudimo įmokų. Tačiau moteris nesutiko - ji iš darbovietės ėjo tiesiai į vaiko priežiūros atostogas, o stažą nuo 1996 metų jau garantavo valstybė. Kai moters istorija pradėjo domėtis „Delfi“ - stažas atsirado. Moteris gavo paaiškinimą, kad darbdavys tuo metu nepateikė duomenų. Moteris džiaugiasi - jos pensija bus didesnė. Tada į portalą kreipėsi jos draugė su panašia istorija - Adelė (tikroji tapatybė redakcijai žinoma) visą laiką dirbo mokytoja, ji taipogi 1996-1997 metais buvo vaiko priežiūros atostose, ir jai dingo 1,8 metai stažo. „Sodros“ reakcija analogiška - stažo nėra, nes nėra įmokų. Tačiau kai patikrino atidžiau, pripažino, kad ir čia darbdavys nepateikęs duomenų - stažas priklauso.
„Sodra“ neturi duomenų, kiek galėtų būti tokių moterų, kurioms stažas už vaiko priežiūrą pasimetė. Kiekvienu atveju reikėtų tikrintis ir kreiptis individualiai. „Sodra“ paaiškina, kam tai galėtų būti aktualu - kada stažas priklauso, o kada ne.
Susirašinėjimai „Sodros“ neįtikino. Pirmoji moteris Danguolė stažu susirūpino artėjant senatvės pensijai. Pastebėjusi, kad trūksta stažo beveik už 2 metus, ji dėl to paklausė „Sodros“. Moteris 1995 m. balandį pagimdė dukrą, ir trejus metus buvo vaiko priežiūros atostose, stažio trūksta už 1996-1997 m. laikotarpį. Pirmame atsakyme vasario 18 dieną moteriai „Sodra“ paaiškino, kad stažas priklauso nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų - už vienerius metus stažą užtikrino vaiko priežiūros atostogos, o po to nebebuvo įmokų.„Draudimas valstybės lėšomis iki vaikui sukaks 3 metai buvo pradėtas vykdyti nuo 1999 metų spalio mėnesio“, - rašė „Sodra“. Moteris nesutiko - persiuntė informaciją, kad socialiniu draudimu valstybės lėšomis moterys pradėtos drausti jau nuo 1996 metų sausio 1 dienos. Vasario 25 dieną „Sodra“ atsakė - taip, moteris teisi, nuo 1996 metų. Nuo tokio atsakymo Danguolei taip ir liko neaišku - ar ji gaus stažą ar ne, ir vėl nusiuntė užklausimą. Kovo 1 dieną „Sodra“ atsakė, kad 1997 metais įmokų nebuvo, tai ir stažas nebus įskaitytas. Dar nurodė, kad moteris įsidarbino tik 1998 metais. Tuomet Danguolės kantrybė neišlaikė ir ji kreipėsi į žiniasklaidą - moteris tikina, kad dirbo visą laiką iki išeinant vaiko priežiūros atostogų.
Kai dėl jos situacijos į „Sodrą“ kreipėsi „Delfi“, situacija išsisprendė, stažas atsirado, tačiau atsakymo negalėjome gauti dėl privačių duomenų apsaugos.
