Apie pieno produktus galima išgirsti įvairių nuomonių. Pasak Danguolės Gasparavičienės, jei vaikas yra alergiškas ar netoleruoja pieno produktų, be abejonės, jų vartoti nereikėtų, tačiau pasiduoti „mados vėjams“ be neaiškių priežasčių - nereikėtų.
Pieno svarba vaikų mityboje
„Kūdikiams iki vienerių metų pats sveikiausias yra mamos pienas. Griežtų rekomendacijų, kada galima pradėti vartoti karvės pieno produktus, nėra. Visgi, bendrai sutariama, kad artėjant pirmajam gimtadieniui į vaiko dienos racioną verta pradėti įtraukinėti ir įvairius pieno gaminius, nes jie padeda aprūpinti augantį mažylio organizmą reikalingomis medžiagomis“, - teigia V. Urbonas.
Anot gydytojo, vaiko organizmą pratinant prie karvės pieno produktų, geriausia pradėti nuo sviesto, kurį galima dėti į košes, kai kūdikiui sukanka 8-9 mėnesiai. Tuomet - eilė fermentuotiems pieno produktams: kefyrui, jogurtui ir rūgpieniui.
V. Urbonas atkreipia dėmesį, kad perkant pieno produktus vaikams, reikia atsižvelgti į gaminio riebumą. „Svarbu nepamiršti, kad mažiems vaikams reikėtų vengti liesų pieno produktų. Juose trūksta riebalų, kurie yra būtini tinkamai medžiagų apykaitai, kai kurių vitaminų įsisavinimui bei nervų sistemos vystymuisi“, - įspėja medikas.
Vaikui augant, siūloma didinti suvartojamo pieno kiekį. Pavyzdžiui, 4-8 metų vaikams rekomenduojama suvartoti nuo 1,5 iki 2 pieno produktų porcijų, 9-11 metų - nuo 2 iki 3 (viena pieno produktų porcija prilyginama 250 mililitrų pieno arba 200 gramų jogurto).

Išrūgų baltymai - itin vertingi
Nors piene aptinkama įvairių naudingų medžiagų, vaikams šis maisto produktas visų pirma reikalingas, nes yra puikus baltymų šaltinis. „Baltymai - pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Sparčiai augančiam vaikui būtina suvartoti pakankamai baltymų, užtikrinančių greitą ląstelių augimą ir vystymąsi. Baltymų sudėtinės dalys aminorūgštys yra svarbios smegenų veiklai, tad jų trūkstant darosi sunkiau išlaikyti dėmesį. Vienas pagrindinių aminorūgščių šaltinių - išrūgų baltymai, todėl vaikams geriausia pirkti kokybišką, lietuvišką pieną, kuriame gausu šių medžiagų“, - komentuoja V. Urbonas.
Išrūgų baltymai - vienas iš karvių pieno baltymų komponentų. Jie yra ypač naudingi, tačiau jautrūs aukštai temperatūrai. Kai pienas kaitinamas aukštesnėje nei 74 laipsnių temperatūroje, prasideda denatūracijos procesas, kurio metu išrūgų baltymai ima keisti savo struktūrą ir praranda biologinę vertę. Todėl, anot V. Urbono, tėvai turėtų pasirūpinti, kad jų vaikai vartotų žemoje temperatūroje pasterizuotą, neperkaitintą pieną.
Siūlo atkreipti dėmesį į kilmės šalį
Kaip teigia gydytojas, rekomenduojama atsižvelgti ir į tai, kur pieno produktai pagaminti. „Tam, koks kiekis piene aptinkamų naudingųjų maisto medžiagų pasiekia mus ir mūsų vaikus, įtaką daro daugybė veiksnių - nuo to, kokiomis sąlygomis auginamos melžiamos karvės, iki to, kokios technologijos naudojamos perdirbant pieną. Ypač svarbu, kuo gyvuliai maitinami - juk tai, ką suėda karvės, galiausiai pieno produktų forma pasiekia ir mus. Todėl geriausia rinktis ir vartoti vietinį, lietuviškose pievose besiganančių karvių pieną ir iš jo pagamintus produktus“, - sako V. Urbonas.
Anot jo, mūsų šalis gali didžiuotis ne tik giliomis pieno produktų gaminimo tradicijomis, tačiau ir itin aukštais standartais, užtikrinančiais saugumą, bei gamyboje naudojamomis inovacijomis, kurios padeda išsaugoti vertingą pieno sudėtį.
Gydytojo nuomonę patvirtina ir „Pieno tyrimai“, nustatę, kad lietuviškame piene aptinkama daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių nei importuotame iš užsienio. Tam įtaką daro pašaras, kuriuo minta karvės - jis ne tik nulemia gyvulio sveikatą, bet ir keičia piene aptinkamų riebalų ir baltymų santykį.

Pienas - naudingų mineralų ir vitaminų šaltinis
„Pieno produktus reikia vartoti dar ir todėl, nes juose gausu įvairių mineralų, visų pirma - kalcio. Jis yra itin reikalingas vaikui greitai augant, nes padeda formuotis tvirtiems kaulams ir dantims. Kalcio koncentracija pieno produktuose yra išties didelė ir lengvai patenka į organizmą. Stiklinėje pieno yra 300 miligramų kalcio, o 9-18 m. vaikams per parą reikia suvartoti 1300 miligramų. Augaliniuose produktuose kalcio taip pat yra, tačiau kur kas mažiau ir jis sunkiau patenka į organizmą. Pavyzdžiui, špinatuose šios medžiagos yra 20 procentų mažiau, o ir pasisavinimas prastesnis“, - sako V. Urbonas.
Pieno sudėtyje yra ir kitų mineralų, tokių kaip kalis ar fosforas. Kalis yra svarbus daugeliui gyvybinių organizmo funkcijų, tuo tarpu fosforas palaiko kaulų ir dantų struktūrą bei formuoja raumeninį audinį.
Kaip teigia vaikų gydytojas, pieno produktuose taip pat yra daugybė žmogaus organizmui reikalingų vitaminų. „Pienas ir jo gaminiai turtingi vitaminais, ypač A, B2, B5, B12, kurie labai gerai patenka į organizmą. Šie vitaminai svarbūs sklandžiam vaiko organizmo sistemų ir organų darbui. Visgi, tai yra tik maža dalis piene aptinkamų naudingų medžiagų - iš viso jų priskaičiuojama apie 200“, - pasakoja V. Urbonas.

Ar pienas visada sveikas? Prieštaringos nuomonės
Vis dėlto, yra duomenų, kad karvės pienas ir jo produktai žmonėms gali labiau kenkti, nei padėti. Apie tai, kas nutylima apie karvės pieną, pasakoja gydytoja ginekologė genetikė Ingrida Kravčenkienė.
Tyrimas: pienas ne stiprina, o silpnina kaulus
„Nuo seno žinome, kad karvės pieną gerti sveika, nes jis stiprina kaulus. Todėl duodame jo savo vaikams, patys vartojame pieno produktus: rūgpienį, jogurtus, varškę, sūrius. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad pienas kaulus ne stiprina, priešingai - juos susilpnina, - teigia gyd. I.Kravčenkienė. - Iš tiesų karvės piene yra keturis kartus daugiau kalcio negu, tarkime, mamos piene, vis dėlto jo yra per daug, todėl mūsų organizmas ne visada jį įsisavina. Apskritai tikrasis kalcio šaltinis yra ne mėsa ir ne pienas, o dirva, nes kalcis yra žemėje randamas mineralas, kurį pasisavina augalai ir, aišku, žolę rupšnojanti karvė. Tad ir mes, valgydami augalinį maistą, gauname pakankamai kalcio.“
Moksliniai tyrimai rodo, kad tiems žmonėms, kurie valgo pakankamai daržovių - lapinių ir ankštinių, niekada neišsivysto kalcio deficitas. Pasaulyje yra milijonai žmonių, kurie nevartoja kalcio papildų, negeria pieno, nevartoja pieno produktų ir neturi bėdų dėl trapių kaulų, pavyzdžiui, Afrikos ar Azijos gyventojai nekenčia dėl osteoporozės. Labai įdomus ir milžiniškas tyrimas buvo atliktas Švedijoje, kuriame dalyvavo menopauzės periodo moterys. Viena jų grupė gėrė po tris stiklines karvės pieno kasdien, kita grupė visai nevartojo pieno ir jo produktų. Paaiškėjo, kad kur kas dažniau ir daugiau kaulų lūžių patyrė pieną gėrusios moterys. Taigi šis tyrimas įrodė, kad karvės pienas anaiptol nėra kalcio šaltinis ir nestiprina kaulų, vis dėlto iki šiol jis rekomenduojamas vaikams, besilaukiančioms moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Įdomūs yra JAV duomenys - vidutiniškai per dieną amerikietis, gerdamas pieną ar jo produktus suvartoja apie 500-600 mg kalcio. Tačiau žmogui (nesvarbu, tai vaikas, suaugęs ar kūdikį žindanti moteris) kalcio poreikis per dieną svyruoja tarp 200-250 mg. PSO rekomenduoja per dieną suvartoti nuo 400 iki 500 mg kalcio. Lietuvoje ilgą laiką buvo rekomenduojama (nors neaišku, kuo grindžiamos tokios normos) nėščiosioms suvartoti 1000-1200 mg kalcio.“
Kodėl nestiprėja kaulai?
Natūraliai kyla klausimas - ar gamta galėjo mums sukurti tokį maisto šaltinį, kuris kompensuotų kalcio trūkumą organizme, bet kartu skatintų ir vystytis vėžį? „Pienas ir apskritai gyvūninės kilmės produktai yra rūgštinis maistas, daržovės ir vaisiai - šarminis. Mūsų organizmo balansas, arba pH, yra lengvai šarminis, tad jeigu vartojame rūgštinį maistą, organizmas bando išlaikyti pusiausvyrą ir pH pašarminti. Tam procesui prireikia paimti mineralus iš kaulų, kur ir yra didžiausia kalcio saugykla. Tad, kai geriame pieną, organizmas bando išlaikyti šarminį pH ir tam panaudoja savo paties kalcio atsargas, susikaupusias kauluose. Tiksliau, kalcis atlieka svarbią funkciją pašalinant papildomą rūgštį iš organizmo ir todėl kaulai užuot stiprėję - tampa trapesni. Šią teoriją patvirtino ir kiti tyrimai - buvo skaičiuojama, kiek gauname kalcio su pienu, o paskui, kiek jo pašalinama su šlapimu ir išmatomis iš organizmo. Paaiškėjo, kad iš pieno ir jo produktų organizmas kalcio pasisavina mažiau, negu jo pašalina. Vadinasi, šalina savo paties kalcio atsargas. Tad galima teigti, jog pagrindinė kaulų retėjimo priežastis yra pieno ir jo produktų perteklius“, - sako gydytoja.

Kaip karvės pienas kenkia sveikatai
„Karvės piene yra į insuliną panašaus augimo hormono, vadinamo IGF1, kuris skatina ląstelių augimą - dėl jo mažytis veršiukas per gana greitą laiką užauga į didelį veršį. Šio augimo hormono, kuris nežūsta net pasterizuojant pieną, kiekis nėra ribojamas, ir mes nežinome, kiek jo išgeriame kartu su pienu. Tad neturime supratimo, kiek suvartojame mūsų organizmo ląsteles daugintis stimuliuojančio hormono. Vis dėlto baisiausia tai, kad IGF1, skatinantis daugintis ląsteles ir slopindamas jų žūtį, yra tiesiogiai susijęs su krūties, prostatos, plaučių ir žarnyno vėžiu. Tad natūraliai kyla klausimas - ar gamta galėjo mums sukurti tokį maisto šaltinį, kuris kompensuotų kalcio trūkumą organizme, bet kartu skatintų ir vystytis vėžį? Tikrai ne, nes gamtoje viskas yra subalansuota. Štai todėl ir peršasi išvada, kad karvės pieno nereiktų gerti niekam - nei vaikams, nei suaugusiems žmonėms“, - įsitikinusi gydytoja.
Riebus ar liesas?
„Kadangi natūraliam karvės piene yra daug cukraus, laktozės ir riebalų, jis siejamas ir su nutukimu. Todėl ilgą laiką JAV mitybos asociacija patardavo gerti liesą arba pusriebį pieną, beje, dar ir šiandien daug gydytojų dietologų tai rekomenduoja - ne tik JAV, bet ir Lietuvoje. Liesame arba nugriebtame piene riebalų yra 2 proc., baltymų - 41 proc., o angliavandenių - net 57 proc. Vis dėlto pastebėta, kad nugriebus grietinėlę (kitaip tariant, riebalus), keičiasi ir paties pieno struktūra, o tiksliau - baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis piene. Nenugriebtame (arba riebiame) piene (100 kcal) 49 proc. sudaro riebalai, baltymai - 21, o angliavandeniai - 30 proc. Sumažinto riebumo piene yra 31 proc. riebalų, baltymų - 28, o angliavandenių - 41 proc. Liesame arba nugriebtame piene riebalų yra 2 proc., baltymų - 41 proc., o angliavandenių - net 57 proc. Vadinasi, nugriebtas pienas yra ne kas kita, o angliavandenių šaltinis“, - skaičius pateikia genetikė.

Pavojingas baltymas
„Pagrindinis karvės pieno baltymas yra kazeinas, kurio mūsų organizmas iki pabaigos neišskaido. Įsivaizduokime baltymus kaip perlų vėrinį, kurį paprastai organizmas sukarpo po vieną atskirą perliuką ir paverčia amino rūgštimis, reikalingomis mūsų kūno baltymų statybai. Jeigu vėrinys „pagamintas“ iš kazeino, organizmas sukarpo jį trumpomis grandinėlėmis - po kelis perliukus, kurios yra laikomos pavojingu priešu, mat tokiomis grandinėlėmis į organizmą atkeliauja pavojingi virusai ar bakterijos. Tad pasirodžius kazeino grandinėlei, organizmas siunčia signalą ją nužudyti - gamina antikūnus, kurie puola ne tik karvės pieno baltymą kazeiną, bet ir mūsų organizmo baltymus. Būtent todėl karvės pieno baltymas yra siejamas su pirmo tipo diabetu bei kitomis autoimuninėmis ligomis, tarp jų ir autizmo spektro sutrikimais, egzema, Krono liga, celiakija ir pan. Aišku, reikia dar ir kito faktoriaus - turėti minėtų ligų geną. Vis dėlto bet kokios ligos genas mūsų organizme nėra dominuojantis arba tas, kuris nulemia, kad būtinai susirgsime viena ar kita liga. Genai yra tarsi mygtukai, kuriuos galime paspausti arba ne. Gerdami karvės pieną tokį mygtuką ir spaudžiame, - sako gydytoja. - Na, o tie, kurie neturi pavojingų ligų genų, kad ir kiek gertų karvės pieną - minėtomis ligomis nesusirgs. Įdomų tyrimą atliko žymus mokslininkas Colinas Campbellas, knygos „Natūralus būdas išvengti ligų“, autorius. Jis atliko eksperimentą su žiurkėmis, kurias suskirstė į dvi grupes. Abiejų grupių žiurkėms kasdien duodavo aflotoksino - juodojo pelėsio, pačių stipriausių augalinių nuodų, kancerogeno, skatinančio kepenų, žarnyno vėžį. Abiejų žiurkių mityboje buvo ir kazeino - viena grupė gavo jo mažiau, t.y. 10 proc. kaloringumo, kita grupė kasdien gaudavo po 25 proc. bendro kaloringumo. Pirmos grupės žiurkės liko gyvos, nė viena nesusirgo vėžiu, o visos antros grupės žiurkės, gavusios daugiau kazeino, susirgo vėžiu ir pastipo. Tad peršasi išvada, jog kazeino kiekis mūsų maiste neturėtų viršyti 10 proc. bendro kaloringumo, antraip jis tampa nesaugus. Suprantu, kad žmogus ne žiurkė, tačiau visų žinduolių organizmai funkcionuoja panašiai. Įvairiame maiste esančių kancerogeninių medžiagų mes išvengti negalime, bet galime vartoti mažiau karvės pieno ir jo produktų. Bent jau mane šie tyrimai paskatino juos gerokai apriboti“, - sako gydytoja.
Kiti pieno pavojai
„Tiriant įvairių infekcinių ligų priežastis paaiškėjo, kad nuo pieno dažniausiai užsikrečiama salmonelioze, stafilokokų bakterijomis, listerijomis, ešerichija, koli bei tuberkuliozės mikobakterija. Be to, niekur neakcentuojami JAV duomenys, jog galvijai dažnai serga BIV (galvijų imunodeficito sindromu, kaip kad žmonių ŽIV) ir leukemija. Šiomis ligomis užsikrėtę apie 40-60 proc. galvijų. Argentinoje BIV virusu užsikrėtę 75 proc. galvijų. Kritusių karvių mėsa yra perdirbama į viščiukų, karvių bei kiaulių maistą, o visų šių gyvūnų mėsa patenka ant mūsų stalų. Na o žmonių leukemija yra labiausiai paplitusi tose grupėse, kurios suvartoja daug pieno. Nors nei galvijų BIV, nei leukemija žmonės tiesiogiai neužsikrečia, vis dėlto veikia vadinamieji autoimuniniai leukemijos mechanizmai. Taigi pastebėta, kad dažniau leukemija serga karves auginantys fermeriai. Yra dar ir retrovirusai, sukeliantys žmonių ir daugelio gyvūnų ligas, kurie nedingsta net ir pasterizavus pieną. Pasterizuojant pieną šie virusai yra suskaidomi į mažus gabalėlius, ir virusų dalelės gali būti dar labiau pavojingos, nes paskatina žmogaus organizmo autoimuninius mechanizmus. Tad reiktų turėti omeny ir tai, jog pienas gali būti ir tokių virusų šaltinis, - sako gydytoja. - Yra ir daugiau duomenų, pavyzdžiui, kad karvės pienas vaikams sukelia naktinį šlapinimąsi, medicinos literatūroje aprašytas ne vienas atvejis, kad vaiką nustojus girdyti karvės pienu išgydomas ir naktinis šlapinimasis. Pienas taip pat siejamas su aknės atsiradimu paauglystėje, vaikų nutukimu ir viduriniosios ausies uždegimu. Labai dažnai vėžiu sergantys žmonės, norėdami atsistatyti po chemoterapijos, geria karvės pieną - neturėtų to daryti, mat jiems kaip tik tai labai pavojingas, vėžį skatinantis produktas.“
Karvės pienas ir kiti produktai
Pienas iš pakelio nėra natūralus produktas, jis toks pat tolimas nuo tikro natūralaus pieno, kaip meduolis nuo medaus. „Kalbėdama apie karvės pieną, turiu omeny ne tik pieną, bet ir visus jo produktus. Dažnai galvojama, kad sveikesni yra fermentuoti produktai: sūriai, jogurtai, vis dėlto pieno cukrus, augimo hormonas, kazeinas išlieka net ir įvairiausiais būdais perdirbant pieną. Mūsų organizmui reikalingos laktobacilos, esančios piene, bet esu įsitikinusi, kad geriau jų gauti iš kitų šaltinių, kad ir raugintų kopūstų sunkos. Fermentacija kitados, kai žmonija badavo, buvo išsigelbėjimas, mat sūris ilgai išlikdavo nesugedęs, šiandien gi laikai pasikeitę, ir puikiai galime išsiversti be fermentinio karvės pieno sūrio. Beje, dar viena bėda yra antibiotikų pėdsakai piene ir jo produktuose - mes net nevartodami antibiotikų jų gauname su pienu, sūriais, jogurtais. Ne kartą teko skaityti apie žmones, kurie visiškai negėrė antibiotikų, tačiau turėjo pavojingą gyvybei atsparumą jiems.“

Natūralus ir iš pakelių
„JAV ant pieno pakelių yra užrašytas leistinų ląstelių skaičius piene - niekas nesusimąsto, kas tos ląstelės. Tai leukocitai, arba pūliai, kurie į pieną patenka karvėms sergant mastitu. Tad raginu kiekvieną skaitytoją susimąstyti, ar tikrai toks sveikas yra karvės pienas - ypač tas iš pakelių, ant mūsų stalų atkeliavęs iš didžiųjų fermų. Pienas parduotuvių lentynose nėra natūralus produktas, mat jis praeina ilgą kelį nuo karvės iki vartotojo. Vienoks pienas yra pirktas tiesiai iš ūkininko, auginančio vieną ar kelias karves, visiškai kitoks pramoninis - tai nenatūraliu būdu išgautas produktas. Didžiosiose fermose auginamos karvės praktiškai nesigano laukuose, nejuda, o nuolatos stovi tvartuose, neretai ir šeriamos pačiais pigiausiais pašarais. Galbūt ir genetiškai modifikuotais, kuriuos ruošiant naudojamas glifosfatas. Tokios karvės gauna ir antibiotikų, kurie, be jokios abejonės, patenka į pieną. Beje, piene yra ir didelis moteriškų lytinių hormonų kiekis, mat yra melžiamos ir veršingos karvės. Šie hormonai gali turėti įtakos vyrų testosterono gamybai bei spermos kokybei. Na, o pienas, prieš patekdamas į parduotuvių lentynas yra pasterizuojamas (kaitinamas) - taip sunaikinami potencialūs ligų sukėlėjai, tačiau kartu yra inaktyvuojami fermentai, padedantys virškinti pieną, sunaikinami piene esantys vitaminai bei pakeičiama baltymų struktūra. Pienas yra homogenizuojamas - šio proceso metu pasikeičia pieno riebalų struktūra, kitaip tariant, ir pieno baltymai, ir riebalai tampa sunkiai virškinami, gali skatinti įvairius autoimuninius procesus bei uždegimines reakcijas. Taigi pienas iš pakelio nėra natūralus produktas, jis toks pat tolimas nuo tikro natūralaus pieno kaip meduolis nuo medaus. Piene tiesiai iš karvės taip pat yra minėto kazeino bei į insuliną panašaus hormono IGF1, kitų hormonų - vis dėlto jame riebalų ir baltymų santykis yra sveikesnis, o pats produktas organizmo lengviau įsisavinamas. Tad jeigu neįsivaizduojate gyvenimo be pieno - rinkitės natūralų, ne pramoninį, ir nevartokite dideliais kiekiais“, - pataria gydytoja.
Ekspertų nuomonės ir rekomendacijos
Pieną daugelis geria kasdien. Vieniems - tiesiog skanu, antri dėl to, kad gautų maistingųjų medžiagų, tretiems - tai ritualas. Tačiau vis dažniau pasigirsta svarstymų esą pienas ir jo produktai nėra sveiki. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. dr. R. Stukas mano, kad nederėtų abejoti dėl pieno ir pieno produktų naudos vaikams. Pieno svarbą vaikams pripažįsta Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) kūdikių ir vaikų mitybos ekspertai. Neabejojama, kad tinkamiausias maistas naujagimiui ir kūdikiui - motinos pienas, o žindymas turi ypatingą biologinį bei emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai. Tinkamai maitinamas naujagimis sėkmingai prisitaiko prie aplinkos, kūdikis gerai auga, vystosi, jo sveikata stipri. Motinos piene yra visų reikalingų maisto medžiagų kūdikiui augti ir imuninei sistemai formuotis.
Paūgėjęs vaikas geria gyvulių (karvės, ožkos ir kt.) pieną. Vieni mano, kad toks pienas tinka gyvuliams, o jame esantis kalcis ir baltymai nepasisavinami, kad jis sukelia širdies ligas, alergijas, diabetą, nutukimą, didina kvėpavimo takų gleivingumą, kad pienas kenksmingas dėl jame esančių hormonų, antibiotikų, GMO.
„Pienas ir jo produktai yra gyvūninės kilmės baltymų šaltinis. Pieno baltymai labai naudingi ir geriau virškinami už mėsos ir žuvies baltymus. Baltymai būtini vaikui naujoms ląstelėms formuotis, vyresniems žmonėms - ląstelėms atsinaujinti, - teigia VU Visuomenės sveikatos instituto direktorius. - Pienas - pagrindinis kalcio šaltinis. Kituose produktuose jo gerokai mažiau. Vienintelis pieno trūkumas, kad jame yra riebalų, ypač jų gausu riebiuose pieno produktuose. „Pieno riebalai yra svarbus energijos šaltinis, bet riebūs pieno produktai, deja, gali paskatinti širdies ligas, alergijas, cukrinį diabetą ir nutukinti. Tik liesų, ypač raugintų, pieno produktų nauda, kaip kalcio, baltymų ir probiotikų šaltinio, gerokai nusveria jo neigiamas savybes,” - tęsė prof. R. Stukas.
Lietuvos rinkoje sveikatai palankesnių liesų pieno produktų nedaug. Apklausoje dalyvavo 186 žmonės, iš kurių 76 proc. teigė, kad pieną ir jo produktus valgo bei neketina sustoti. Dažniausiai šeimos atsisako pieno, jei vienas iš šeimos narių jo netoleruoja. Kiti laviruoja - negeria pieno, bet valgo pieno produktus arba šeimos nariai patys renkasi pagal norą ir pomėgį. Daugelis pareiškė, kad neketina atsisakyti pieno, kad ir kokia neigiama informacija apie pieną būtų skleidžiama. Pieno produktų įvairovė leidžia papildyti mitybą kalciu ir baltymais - tai supranta visi.
Reikalavimai mokymo įstaigose - tik kalciui?
Nuo rugsėjo 1 d. mokymosi įstaigose įsigalioja aiškiai apibrėžta pieno ir jo produktų rekomendacija: vaikai kasdien, privalomai, turi gauti net 200 ml pieno ar atitinkamą jo produktų kiekį, kad patenkintų kalcio poreikius organizme. Sveikatai palankios mitybos specialistė R. Bogušienė įsitikinusi, kad toks reikalavimas - perteklinis. „Mes kalbame tik apie vieną mineralą - kalcį ir tik vieną jo šaltinį. Tarsi jo būtų tik stiklinėje pieno. Ir dar būtinai pasterizuoto ir ne riebesnio nei 2,5 proc. O kodėl pamištame vitaminą D, kurio trūksta bemaž visiems, ypač šaltuoju metų laiku? Reikia prisiminti, kad organizmui trūkstant vitamino D, kalcis net nepasisavinamas. O kur rekomendacijos dėl geležies? Jei vaikai valgys grikių košę su pienu, geležies įsisavinimas mažės. Apskritai, šiuolaikiniai vaikai retai geria pieną, o ir sveikatai palankesni yra rauginti pieno produktai. Ypač sveiki po rauginimo termiškai neapdoroti pieno produktai, išsaugoję vertingas gerąsias bakterijas. Tam pritaria visi specialistai. Todėl mūsų kurtuose valgiaraščiuose mokymosi įstaigoms įtraukta daugiau raugintų pieno produktų, o gryno pieno ypač atsigėrimui ar į košes retai“, - pasakojo mitybos specialistė.
Kefyras, pasukos - ne vaikams?
Dažna mama vengia siūlyti šių produktų savo vaikams, nes jie nėra saldūs ir vaikams iš karto nepatinka. Kefyras, pasukos - puikūs pieno produktai, kuriuose ne tik mažiau laktozės (pieno cukraus), bet taip pat gausu žarnynui reikalingų gerųjų bakterijų, kurios gerina virškinimą, reikalingos vitaminų pasisavinimui. R. Bogušienė pateikia pavyzdį. “Prisiminkite vaikystę. Ar iš pirmo karto pamėgote alyvuoges? O kada pradėjote valgyti silkę, šaltibarščius? Vaikams maistą reikia duoti ragauti, švelniai skatinti ir jokiu būdu neversti! Kaskart kai geriate kefyrą, pasiūlykite vaikams, o jei atsisako - nesureikšminkite. Po kiek laiko pamatysite - vaikas pats paprašys. Organizmas instinktyviai supranta, kas jam naudinga ir noras atsiranda”, - teigė pati dvi dukras auginanti specialistė.
„Paruoškite vaikams pasukų kokteilį su uogomis, kurių dabar netrūksta - vyšniomis, raudonaisiais ar juodaisiais serbentais, šilauogėmis. Kad būtų saldžiau, įdėkite bananą ir sutrynę trintuvu įpilkite nesaldintų raugintų pasukų. Pamatysite, kaip jiems patiks!” - neabejoja R. Bogušienė.
Hey Hey Mokykla PIENO KOKTEILIS (Kaip paprastai nupiešti linksmą pieno kokteilį Piešiniai vaikams)
Ar vaikams būtina gerti pieną?
Jei vaikas yra sveikas, neturi alergijos pieno baltymui, laktozės netoleravimo, pieną mėgsta ar jo prašo - gali gerti. Tačiau versti nereikia. Kaip jau minėta, sveikatai palankesni - rauginti pieno produktai. Tuomet rinkitės trumpesnio galiojimo šviežesnį pieną, nes jis mažiau apdorotas (pasterizuotas pienas apdorojamas ne žemesnėje kaip 72 laipsnių temperatūroje 15 sekundžių). Ilgo galiojimo pienas daug kam atrodo skanesnis, saldesnis. Tačiau jis yra sterilizuotas ne mažesnėje nei 100 laipsnių temperatūroje, dėl ko pakinta pieno struktūra, inaktyvuojami fermentai, kas galimai turi įtakos pieno cukraus netoleravimui ar alergijoms.
„Sveikiausia rinktis ekologišką pieną. Jis gaunamas iš karvių, kurioms užtikrinamos gerovės sąlygos: jos šeriamos ekologiškais pašarais, o šiltuoju metų laiku ganosi lauke. Neabejotina, kad tai teigiamai veikia pieno maistingumą“, - teigia maisto technologė.
Ar saldinti pieno produktai - sveika?
Dažnai tėvai vaikams pusryčiams duoda saldintą jogurtą, varškės sūrelius, galvodami, kad tai ir skanus, ir maistingas pusryčių maistas. Tačiau su šiais skanėstais vaikas gauna daug cukraus, kuris neigiamai veikia jo imuninę sistemą, skatina hiperaktyvumą, mažina susikaupimą. Saldūs pieno produktai, jogurtai ar sūreliai - desertai ir juos reiktų valgyti tikrai ne kasdien.
„Kasdien sveikatai palankiau rinktis nesaldintą jogurtą, geriausia graikišką, kuriame nėra pridėtinio cukraus, didelis baltymų kiekis. Jei jau perkate saldų sūrelį, rinkitės tokį, kuriame varškės nemažiau nei 60-70 procentų, kakavos glaiste būtų kakavos masė, o ne augaliniai riebalai. Venkite varškės sūrelių, kurių sudėtyje rasite palmių, rapsų, kokosų ar kitų rafinuotų ir dezodoruotų riebalų. O sveikesnius varškės sūrelius galite pasigaminti ir namuose: virtuvės kombainu išmaišykite varškę su grietinėle ar sviestu, pridėkite uogų, šokolado, užšaldykite ir užpilkite juodojo šokolado - štai jums naminis varškės sūrelis! O iš graikiško jogurto galite pasigaminti puikų desertą, įmaišę viso grūdo sausų pusryčių ir šviežių uogų. Pagardinimui galite apibarstyti cinamonu“, - pataria R.Bogušienė.
Kiti pieno produktai: rinktis riebius ar liesus?
Grietinė 30 proc. riebumo ar sviestas 82 proc. riebumo nėra blogai. Riebalai būtini žmogaus organizmui - jie suteikia sotumo jausmą, perneša riebaluose tirpius vitaminus, reikalingus hormonų pusiausvyrai palaikyti, nes sveiko žmogaus organizmą sudaro ne mažiau kaip 20 proc. riebalų. Svarbiausia - subalansuota mityba. Blogai yra riebalų perteklius, kuris siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis. Gyvuliniai riebalai mityboje negali sudaryti daugiau nei 10 proc. nuo gaunamų riebalų. Varškę, pieno produktus rekomenduojama valgyti pusriebius. Varškės sūrį rinktis nesūdytą. Skanaukime kietą arba puskietį sūrį, natūraliai fermentuotą, druskos iki 1,7 g/100 g. Reikėtų nepersistengti su fermentinio sūrio naudojimu, visus patiekalus iš eilės skaninant tarkuotu sūriu - jis pakankamai riebus ir turi būti vartojamas saikingai.
Kada pienas nerekomenduojamas?
Žiniasklaidoje mirgant straipsniams, kad pienas nesveika, žmonės ima abejoti, atsisako šio pieno produktų, neduoda jų savo vaikams. Tačiau madų vaikytis nereikėtų. Viena iš svarbiausių mitybos taisyklių - įvairovė ir pieno produktai neabejotinai yra naudingi mityboje. Tačiau juos reikia rinktis individualiai. Mamos puikiai žino, kad kūdikiams ir mažiems vaikams geriausia mamos pienas, o saldų karvės pieną geriau siūlyti nuo 2-3 metų ir stebėti organizmo reakcijas. Jei išgėrus pieno, vaikui ima raižyti, pūsti pilvą, pasireiškia viduriavimas, gali būti, kad jis nevirškina pieno cukraus - laktozės. Tuomet geriau rinkitės raugintus pieno produktus arba kurį laiką visai jų nevartokite.Tačiau jei reakcija yra stipresnė - pasireiškia alerginė sloga ar odos bėrimai, vaikas gali būti alergiškas pieno baltymui kazeinui. Kai organizmas nepajėgus suvirškinti pieno baltymo, jis sukelia organizmo imuninės sistemos atsaką. Alerginės reakcijos gali būti pašalintos be jokių vaistų, visiškai atsisakius pieno produktų.


