Maitinimas krūtimi - tai natūralus būdas suteikti naujagimiui būtinų maisto medžiagų ir užmegzti su juo unikalų ryšį. Vos tik gimus kūdikiui, prižiūrintis gydytojas jums gali suteikti pagalbą ir patarti, kaip taisyklingai pradėti maitinti mažylį. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja žindymą pradėti per 1 valandą po gimdymo. Vos gimusį naujagimį rekomenduojama nedelsiant nuogą guldyti ant apnuogintos mamos krūtinės. Nepriklausomai nuo paros laiko, pirmas dvi paras žindyti reiktų taip dažnai, kaip reikalauja kūdikis, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus daugiau nei valandai po kūdikio gimimo ir žindo dažnai, nenustatydama griežtų pertraukų tarp maitinimų yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą. Naujagimis moka čiulpti, o žįsti reikia mokytis, žindyti reikia išmokti ir mamai. Svarbiausia taisyklė - “kūdikis prie krūties, o ne krūtis prie kūdikio”.
Maitinimas krūtimi yra svarbiausias įgūdis, kokį įgysite pirmosiomis dienomis po gimdymo. Kad maitinimas būtų kuo sklandesnis, pasikonsultuokite su savo akušere. Ji jums suteiks daugybę naudingų patarimų ir žinių šiuo klausimu. Žindymas, taisyklingas kūdikio maitinimas krūtimi - tai yra tie dalykai, kuriuos mes turime išmokti, nes gimstame to nemokėdamos. Visko būna - ir nesiseka, ir stebina, ir kyla šimtai klausimų. Laukiantis kyla natūralus poreikis domėtis besikeičiančiu savo kūnu, vaisiaus augimu ir vystymusi, taip pat ieškoti informacijos apie gimdymą, pogimdyvinį laikotarpį. Mokymų ir literatūros tiek daug, kad neretai sunku įvertinti tikruosius poreikius, kokios temos iš tikrųjų yra reikalingos besilaukiančiai šeimai ir ar išviso reikia ruoštis šiam virsmui, o gal pasitikėti savo kūnu? Kūnas žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti. Tačiau mūsų protas neretai viską sujaukia, o informacijos - naujos ir jau pasenusios - gausa gali supainioti ir paklaidinti ne vieną mamą ar net tėtį. Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti pieno būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdis iš gamtos. Žindymas turi būti pradėtas kuo ankščiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats pradeda spenelio paiešką.
Kaip gaminasi motinos pienas?
Motinos pienas yra išties nuostabus maistas. Motinos pienas puikiai patenkina kūdikio organizmo poreikius ir aprūpina jį reikiamu kiekiu vitaminų, mineralų, riebalų ir baltymų, kad kūdikis augtų sveikas. Motinos pienas - tai tobulas ir idealus maistas kūdikiams. Tokio identiško maisto kūdikiams dirbtinai neįmanoma sukurti, kad ir kaip stengiasi daugybė kompanijų. Taip yra todėl, kad motinos piene yra įvairių medžiagų (pvz.: vitaminų, imuniškai aktyvių ląstelių ir faktorių, antikūnių, fermentų, augimą reguliuojančių faktorių), kurių neįmanoma pakeisti sintetinėmis. Taip pat motinos pienas yra kintantis - jis kinta vieno maitinimo metu, kinta priklausomai nuo kūdikio amžiaus, sveikatos būklės ir kūdikio poreikių. Jis gaminamas realiu laiku ir kūdikis yra pagrindinis poreikių diktatorius. Motinos pienas gaminasi alveolėse - į vynuogių kekes panašiose pūslelėse liaukiniame audinyje. Kai pienas pagaminamas, raumenų pagalba alveolės suspaudžiamos ir pienas patenka į pieno latakus, kurie atitinka „greitkelius“. Kai kūdikis žinda, alveolės susitraukinėja ir pienas „greitkeliais“ atbėga kūdikiui į burną. Krūtų dydis neturi jokios įtakos žindymo efektyvumui. Tai lemia tik alveolių išsivystymas ir liaukinis audinys. Moterys, turinčios nedideles krūtis gali pagaminti tiek pat pieno kaip ir moterys, turinčios dideles krūtis.
Kai kūdikis žinda, žindymo judesiai speneliuose siunčia signalus į motinos smegenis, kuriose atpalaiduojami hormonai prolaktinas ir oksitocinas. Prolaktinas skatina alveoles pradėti pieno gamybą, o oksitocinas lemia raumenų, esančių aplink alveoles, susitraukimą ir pieno patekimą į pieno latakus. Kai pienas yra atpalaiduojamas iš alveolių, tai yra vadinama pieno tekėjimo refleksu. Kartais tiesiog užtenka pasižiūrėti į savo kūdikį ar jo nuotrauką ir pagalvoti, kaip stipriai jį mylite. Kai jau kurį laiką maitinsite mažylį, pieno tekėjimo refleksas gali prasidėti dėl daugybės priežasčių, net ir tiesiog išgirdus kaip kūdikis verkia arba pradėjus galvoti apie savo kūdikį. Taip pat pienas pradės gamintis tam tikru laiku dienos eigoje, kada įprastai maitinate mažylį, net jei kūdikio ir nebus šalia.
Pieno fazės
Pirmosiomis dienomis (ir naktimis) daugiausia jėgų atims kūdikio žindymas. Priešpienis (1-2 dienos). Pirmosiomis dienomis kūdikio maistas yra priešpienis, kuris paprastai pradeda gamintis dar nėštumo metu. Priešpienio pirmą parą pasigamina labai mažai (vos 1-2 arbatiniai šaukšteliai kiekvieno maitinimo metu), tačiau tai yra pakankamas maisto kiekis naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką. Maždaug 2-4 dieną po gimdymo krūtyse pajusite pilnumo jausmą. Priešpienis - tai itin maistingas koncentruotas pienas, kuris gaminasi pirmomis dienomis po gimdymo.
Pereinamasis pienas (3-14 diena po gimdymo). Šiomis dienomis priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), kinta jo spalva iš gelsvos į vis baltesnę. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečią gyvenimo parą jau yra maždaug graikiško riešuto dydžio ir vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno vieno maitinimo metu.
Brandusis pienas (nuo 10-14 dienos po gimdymo). Praėjus 10-14 dienų nuo naujagimio gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis pienas. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas. Svarbu paminėti, kad žindant pieno sudėtis kinta: kūdikį vos priglaudus prie krūties teka skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik „atsigertų“, o gautų ir riebesnio pieno. Žindymo metu pakankamai laiko prie krūties praleidęs kūdikis galiausiai pasiekia riebųjį pieną. Jis yra daug tirštesnis, maistingesnis, kaloringesnis, todėl tokio pieno pažindęs kūdikis jaučiasi sotus ilgesnį laiką.
Kiek ir kaip dažnai maitinti?
Nemažai naujų mamyčių nerimauja, kad jų mažylis negauna pakankamai pieno. Vis dėlto kūdikį gali reikėti maitinti kas valandą. Visiškai normalu, jei pirmąją savaitę naujagimis neteks iki 10 proc. savo kūno svorio. Per daug nesirinkite dėl būtinybės vaikelį maitinti pagal tam tikrą grafiką. Nors tiksliai sunku pasakyti, kas kiek laiko jūsų kūdikis norės žįsti, tačiau greitai pastebėsite tam tikrus ženklus, rodančius, kad jis jau išalko. Leiskite kūdikiui žįsti tiek, kiek jis nori. Tegul visiškai ištuština vieną krūtį ir tik tada siūlykite antrąją.
Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį. Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka. Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl alkio.
Nilsas Bergmanas, naujagimių smegenų vystymosi, oda prie odos kontakto ir žindymo tyrinėtojas, tvirtina, kad per dideli maisto kiekiai su ilgomis pertraukomis naujagimiams gali sukelti atpylinėjimą, refliuksą ir hipoglikemiją (cukraus sumažėjimą kraujyje, dėl kurio ligoninės personalas gali norėti primaitinti mažylį mišiniais ar gliukoze). N. Bergmanas, atsižvelgdamas į skrandžio tūrį, sako, kad naujagimis turėtų būti maitinamas kas valandą ir toks maitinimo dažnumas derėtų ne tik su naujagimio skrandžio talpa, bet ir su natūraliais naujagimio miego-būdravimo ciklais.
Jeigu kūdikis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol visiškai susireguliuos pieno gamyba. Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba.
Kūdikio iki 2 mėnesių amžiaus maisto paros norma yra maždaug 1/5 jo kūno svorio. Pvz.: jei kūdikis sveria 5 kg, tai per parą turėtų suvalgyti apie 1 kg pieno. Be to, naujagimis žįsdamas labai intensyviai sportuoja, pienas yra labai greit besivirškinantis maistas. Žindančio mažylio sverti ir bandyti suskaičiuoti, kiek pieno suvalgė žįsdamas neverta, nes tai nebus tikslu.
Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno. Normalu, kad po gimimo naujagimiai iš pradžių praranda svorį. Leistina pirmosiomis dienomis netekti iki 7-10 procentų svorio. Jei šlapimas patamsėjo, jo kiekis sumažėjo, gali būti, kad jam reikia daugiau pieno. Bandykite dažniau ir ilgiau žindyti.
Taisyklinga žindymo technika ir pozos
Kad įgustumėte taisyklingai maitinti krūtimi, turėsite šiek tiek pasipraktikuoti. Iš pradžių šis procesas gali būti skausmingas, ypač jei vaikelis netinkamai apžioja krūtį. Paprašykite, kad akušerė jus pamokytų taisyklingo žindymo technikos, ir netrukus galėsite pati be vargo maitinti savo mažylį.
Po gimdymo prašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos ir mokykitės taisyklingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo padėtis bus pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauš prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos ir leidžiant dirbti pačiam. Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažnai teigia, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės nei gulimos. Taigi, mokykitės, kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu iš pradžių nepavyksta pačiai. Pirmą parą pusei naujagimių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrą parą keturi iš penkių jau moka taisyklingai apžioti krūtį. Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos.
Yra daug skirtingų žindymo padėčių. Verta pabandyti pasimokyti kiekvieną iš jų, kad atrastumėte sau patogiausią ir tinkamiausią padėtį. Žindymo pozas galite keisti taip dažnai kaip norisi.
- Lopšio (ang. cradle) padėtis. Mažylis paguldomas ant dešinės rankos dilbio, jo galva atsiremia į alkūnės linkį, o nosytė ties speneliu. Mamai po ranka patogu pasidėti pagalvę.
- Kryžminė lopšio (ang. cross cradle) padėtis. Tai taip pat padėtis sėdint. Jei žindoma iš kairės krūties, mažylis guldomas ant dešinio šono, galima guldyti aukščiau ant pagalvės. Jo pilvas priglaudžiamas prie žindyvės pilvo, krūtis prilaikoma kaire ranka, o mažylio galvutė paremiama dešine plaštaka ir atvirkščiai.
- Pažastinė (ang. Football hold) padėtis. Žindyvei bus patogu už nugaros pasidėjus pagalvę, o po pėdomis - nedidelę kėdutę.
- Gulima padėtis. Žindyvė guli ant šono, už nugaros galima pasidėti pagalvę atsiremti, taip pat po galva pasidėti pagalvėlę, bet petys neturi būti ant pagalvės. Galima žindyti ir pusiau gulomis ant nugaros, tuomet mažylį pasiguldykite ant jo pilvo šalia arba ant savęs, įsitikinkite, kad matote jo akis.
Kada kreiptis pagalbos?
Sugrįžus namo padėti “susidraugauti” su žindymu Jums gali vaiko gydytojas, akušerė ar sertifikuoti žindymo specialistai (IBLC). Taip pat, nepamirškite susirasti žindymo “fanių” ar mamų savitarpio pagalbos grupę, nes palaikymas svarbus kiekvienai maitinančiai mamai, tačiau neretai forumuose mamos gauna ne palaikymą, o dar didesnį pasimetimą.
Atsiminkite, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės žindymui palankesnės nei buteliukas priemonės.
Mamos mityba ir gyvenimo būdas
Žindant naujagimį svarbu, ką ir kiek valgo mama. Svarbu, kad mama pakankamai, skaniai ir sveikai pavalgytų bei gautų pakankamai skysčių - geriausia vandens. Žindančiai mamai nerekomenduojama rūkyti ir reguliariai vartoti alkoholio, naudoti svaigalų ir narkotinių medžiagų, kadangi visa tai su pienu gali patekti į naujagimio organizmą. Rūkančioms mamoms rekomenduojama žindyti, bet jos turėtų nerūkyti prie vaiko, rūkyti iškart po žindymo, kad pauzė prieš žindant būtų kuo ilgesnė, idealiu atveju persirengti po rūkymo ir, žinoma, kiek įmanoma sumažinti rūkomų cigarečių skaičių.
Riboti išgeriamos kavos kiekį. Rekomenduojama neviršyti 300 mg kofeino per parą, t.y. mažiau nei trys puodeliai kavos. Valgykite kuo įvairesnį ir skanų maistą, galite valgyti viską, kas sveika, bet su saiku. Ridikėliai, česnakai, svogūnai gali pakeisti pieno skonį. Nepamirškite, kad žindyvėms svarbus vitaminas D ir kalcis. Labai svarbus pakankamas jodo kiekis maiste. Svarbus pakankamas nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis maiste. Paros norma 200mg.
Svarbu stebėti kūdikį. Jei jį beria, pagalvoti, ką mama valgė prieš tai. Jei jis neramus, prasideda pilvelio diegliai, taip pat pagalvoti, ką mama valgė. Pilvo diegliai dažniausiai nelabai susiję su mamos valgomu maistu, bet galima atrasti produktus, kurių vengiant pilvo dieglių mažiau.
