Prasidėjus žiemos sezonui, padaugėjo įvairiausių susirgimų, tarp jų ir gripo ligos atvejų. Gripas - virusinė, užkrečiamoji liga, savo piką pasiekianti žiemos mėnesiais, kuomet žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Nors atrodo, kad gripą žino kiekvienas, dažnai jis vis dar maišomas su peršalimu - infekciniu viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. Iš pirmo žvilgsnio šie susirgimai gali atrodyti panašiai, tačiau jų priežastys ir simptomai iš esmės skiriasi.
Kas yra gripas ir kaip jis plinta?
Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo virusai. Dažniausiai aptinkami trys pagrindiniai gripo virusų tipai - A, B ir C, tačiau A ir B tipo virusai turi didžiausią poveikį žmonių sveikatai - jie sukelia pandemijas. Be to, gripo virusai nuolat mutuoja, todėl kiekvienais metais atsiranda naujų potipių. Tai reiškia, kad imunitetas susidaro tik tam viruso tipui, kuriuo žmogus persirgo. Gripas plinta čiaudint ar kosint kartu su seilių dalelėmis.
Pagrindiniai gripo simptomai:
- Staiga atsiradęs karščiavimas
- Raumenų ir sąnarių skausmas
- Silpnumas ir nuovargis
- Sausas kosulys
- Gerklės skausmas
- Galvos skausmas
Kaip užsikrečiama gripu?
Gripas yra labai užkrečiamas ir lengvai plinta tarp žmonių. Pagrindiniai perdavimo būdai:
- Oro lašeliniu būdu. Kai sergantis žmogus čiaudi, kosėja ar net kalba, į aplinką patenka mažyčiai užkrėsti seilių lašeliai. Šie lašeliai gali būti įkvėpti aplinkinių.
- Liečiant įvairius paviršius. Virusas gali išlikti ant įvairių paviršių (stalų, durų rankenų, mobiliųjų telefonų) iki 48 valandų. Palietus užkrėstus paviršius ir po to rankomis liečiant burną, nosį ar akis, virusas gali patekti į organizmą.
- Artimas kontaktas su sergančiuoju. Ilgesnis buvimas šalia sergančio žmogaus, pavyzdžiui, dalijantis maistu ar naudojant bendrus daiktus, taip pat padidina užsikrėtimo riziką.
Kiek laiko užkrečiamas gripas?
Gripas tampa užkrečiamas net anksčiau, nei pasireiškia pirmieji simptomai. O tai ypač pavojinga, nes žmogus, nesuprasdamas, kad yra užsikrėtęs, gali platinti virusą tarp artimųjų ar bendradarbių. Gripas plinta maždaug 1 dieną prieš pasireiškiant simptomams. Šioje ankstyvoje fazėje žmogus gali jaustis visiškai sveikas, tačiau jau platinti virusą aplinkiniams.
Kai tik atsiranda simptomai, užkrečiamumas ženkliai padidėja. Per pirmąsias 3 dienas nuo simptomų pradžios sergantysis išskiria daugiausia viruso dalelių, todėl tai yra pats pavojingiausias laikotarpis aplinkiniams. Simptomai palaipsniui silpnėja po 3-5 dienų, tačiau užkrečiamumas gali išlikti iki 7 dienų nuo simptomų atsiradimo. O vaikams ar žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema šis laikotarpis gali trukti dar ilgiau - iki 10 dienų ar daugiau. O kiek trunka gripas priklauso nuo viruso tipo, gydymo bei žmogaus imuniteto, tačiau dažniausiai ūmus periodas trunka 3-7 dienas, o pilnai pasveikstama per 7-10 dienų.
Gripas - kaip gydyti?
Gripo gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų intensyvumo ir individualios paciento sveikatos būklės. Lengvais atvejais gripas dažniausiai gydomas simptominiu būdu, siekiant sumažinti nemalonius pojūčius ir pagerinti savijautą. Tam gali būti naudojami nereceptiniai vaistai nuo peršalimo, kurie mažina karščiavimą ir malšina skausmus. Tačiau esant sunkesniems atvejams, ypač rizikos grupių pacientams, gydytojai gali skirti antivirusinius vaistus, kurie veikia tiesiogiai gripo virusą ir mažina komplikacijų riziką. Šie vaistai yra efektyviausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios.
Itin sunkiais atvejais, kai gripas sukelia plaučių uždegimą ar kitas komplikacijas, gali prireikti hospitalizacijos ir papildomo gydymo. Svarbu nepamiršti, kad antibiotikai neveikia virusų, todėl jų vartoti be gydytojo nurodymo nereikia. Be to, savarankiškai gydytis nerekomenduojama, jei simptomai stiprėja arba trunka ilgiau nei savaitę. O jei gripo simptomai pasireiškia mažiems vaikams, nėščiosioms, pagyvenusiems žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems - būtina kreiptis į gydytoją vos pajutus pirmuosius požymius. Ankstyva diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas gali ne tik sutrumpinti ligos trukmę, bet ir padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Kaip palengvinti nemalonius simptomus sergant gripu?
Sergant gripu, svarbu ne tik ilsėtis, bet ir tinkamai pasirūpinti savimi, kad būtų sumažinti nemalonūs simptomai. Pirmiausia, siekiant sumažinti karščiavimą ir numalšinti galvos, raumenų ar sąnarių skausmus, gali padėti nereceptiniai vaistai, peršalimo simptomams lengvinti. Jie taip pat veiksmingai malšina uždegimą ir padeda jaustis geriau. Jei vargina nosies užgulimas, galima naudoti nosies gleivinės paburkimą mažinančius purškalus ar lašus. Norint sumažinti gerklės skausmą, naudinga rinktis antiseptinių savybių turinčias pastiles arba purškalus. Jei kosulys apsunkina kvėpavimą ar trukdo miegui, gali padėti atsikosėjimą lengvinantys sirupai. Be to, itin svarbu gerti daug skysčių - vandens, vaistažolių arbatos ar sultinio - kad organizmas būtų pakankamai hidratuotas. Visgi, jei simptomai neišnyksta ar blogėja, būtina pasitarti su gydytoju.
Gripo diagnostika
Daugeliu atvejų gripas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais, tokiais kaip staigus karščiavimas, sausas kosulys, gerklės skausmas, raumenų skausmai, nuovargis ir bendras silpnumas. Tačiau šie simptomai gali būti panašūs į kitų virusinių infekcijų, pavyzdžiui, peršalimo ar COVID-19, todėl tikslus diagnozavimas kartais reikalauja papildomų tyrimų. Vienas iš greičiausių ir dažniausiai naudojamų būdų nustatyti gripą yra greitieji gripo antigeno testai, kurių metu per kelias minutes galima aptikti viruso antigenus iš nosiaryklės tepinėlio. O tikslesnei diagnozei gali būti atliekamas kraujo tyrimas. Tačiau šis tyrimas atliekamas laboratorijose, todėl rezultatai gali užtrukti kelias valandas ar dienas.
Galimos gripo komplikacijos
Gripas, nors dažnai laikomas įprasta virusine infekcija, gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Viena dažniausių gripo komplikacijų yra plaučių uždegimas, kurį gali sukelti pats virusas arba antrinė bakterinė infekcija. Ši būklė ypač pavojinga pagyvenusiems žmonėms, mažiems vaikams ir asmenims su nusilpusia imunine sistema. Kitos komplikacijos gali būti ausų uždegimas, sinusitas bei sepsis (kraujo užkrėtimas). Komplikacijų tikimybę galima sumažinti laikantis gripo prevencijos priemonių - kasmet skiepijantis ir tinkamai gydant ligą.
Visgi, jei gripo simptomai staiga pablogėja arba atsiranda tokių požymių kaip dusulys, stiprus krūtinės skausmas, sumišimas ar aukšta, ilgai nekrentanti temperatūra, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Kaip sumažinti gripo plitimą?
Vienas svarbiausių žingsnių - sergantysis turėtų likti namuose kol simptomai matomai sumažėja (dažniausiai po 5-7 dienų nuo simptomų pradžios). Taip pat labai svarbu dažnai plauti rankas. Plovimui naudoti muilą ir šiltą vandenį, o taip pat ir rankų dezinfekavimo priemones su alkoholiu. Kosėti ar čiaudėti reikėtų į servetėlę ar alkūnės linkį, o ne į rankas. Be to, svarbu reguliariai valyti dažnai liečiamus paviršius, tokius kaip durų rankenos, telefonai, stalai.
Žinoma, stabdyti viruso plitimą gali padėti ir kaukės, ypač viešose vietose ar esant artimam kontaktui su kitais žmonėmis. Na, o skiepai nuo gripo yra viena efektyviausių priemonių mažinti tiek sergamumą, tiek viruso plitimą. Tačiau skiepytis reikėtų kasmet, kadangi kiekvienais metais gripo virusai mutuoja, tad atsižvelgiant į besikeičiantį gripo virusą, keičiamos ir vakcinos.
Ar saugu leisti vaiką į darželį gripo epidemijos metu?
Įstaigos yra informuotos, kokių taisyklių laikytis epidemijos metu. Svarbiausia tokiu metu stengtis vaikų ugdymo įstaigose apriboti masinius renginius, taip pat sugriežtinti patalpų vėdinimą, valymą. Atkreipti dėmesį ir vaikams priminti apie asmens higienos taisyklių laikymąsi. Įstaigos turi ypatingai reaguoti, jei mato, kad apie 20 proc. vaikų serga, patartina, kad tokiu atveju ugdymo procesas būtų sustabdytas.
Ankstesniais metais Vilniuje buvo mokyklų, kuriose nutrauktas ugdymo procesas, arba dalinai apribotas ugdymo procesas, tai yra, pamokos nevyko tik kai kuriose klasėse. Kol kas nė vienas sostinės darželis ugdymo proceso dėl gripo epidemijos nenutraukė.
Darželių administracija gali kai kuriose grupėse laikinai sustabdyti ugdymo procesą. Tėveliams primename ir prašome, kad nevestų vaikų, jei pasireiškia gripo simptomai, nes gali užkrėsti ir kitus. Tuo laikotarpiu, kai darželyje ar grupėje paskelbta gripo epidemija, mokėti už ugdymą ir maitinimą nereikia. Tai yra numatyta tvarkoje ir tėvai turi tą žinoti bei pasirūpinti, kad geriau vaikas liktų namuose. Net jei jis ir neserga, bet neina, nes grupėje paskelbta epidemija, už praleistas dienas mokėti nereikės. Tereikia pranešti įstaigai ir vadovai lankomumą pateisins.
Rekomendacijos ugdymo įstaigoms gripo epidemijos metu:
- Informuoti vaikus ir mokytojus apie rekomenduojamas gripo apsaugos priemones.
- Sudaryti sąlygas mokykloje dažnai plauti rankas (turi būti šiltas vanduo, muilas ir vienkartiniai rankšluosčiai prie kiekvienos kriauklės).
- Užtikrinti dažną patalpų vėdinimą (prieš pamokas, per pertraukas, po pamokų) ir valymą drėgnu būdu.
- Riboti su ugdymo veikla nesusijusius renginius mokykloje (rekomenduojama visus renginius atidėti iki epidemijos pabaigos).
- Informuoti tėvus, kad jie neleistų sergančių (sloguojančių, kosinčių ir neturinčių temperatūros) vaikų į ugdymo įstaigą.
- Susirgus mokykloje, t. y. vaikui pajutus į gripą panašius simptomus, nedelsiant išleisti vaiką į namus ir apie tai informuoti tėvus.
- Po ligos priimti mokinius, tik turinčius gydytojo pažymas.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas gali informuoti įstaigos bendruomenę apie gripo situaciją ir profilaktikos priemones: skaityti pranešimus apie gripo profilaktiką mokiniams pamokų ar klasės valandėlių metu, parengti informacinius pranešimus stenduose.
Rekomenduojama įstaigos bendruomenei kasmet, prieš prasidedant gripo plitimui, pasiskiepyti sezonine gripo vakcina. Taip pat rekomenduojama gripo viruso plitimą ribojančias priemones įstaigos kolektyvo nariams: vėdinti patalpas, drėgnu būdu valyti grindis ir kitus paviršius bei dažnai liečiamus daiktus, dažnai plauti rankas, visada turėti vienkartinių servetėlių ar nosinių, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, vengti artimo kontakto.
Kaip apsisaugoti nuo gripo
Medikė S.Petraitienė priduria, kad visiškai normalu vaikui yra sirgti 10-11 kartų per metus, ypač, kai pradeda lankyti vaikų kolektyvą. Svarbu, kad sloga ir kosulys nesikomplikuotų sunkiomis bakterinėmis ligomis. Patarčiau sloguojantį ar kosintį vaiką nuo pat pirmos dienos palaikyti namuose, leisti jam išsimiegoti, pailsėti emociškai ir kartais to užtenka, kad jo būklė pagerėtų.
Atkreipkite dėmesį į buto drėgmę. Reikėtų, kad ji būtų ne mažesnė nei 40 proc., jei mažesnė nei 30 proc., sumažėja kvėpavimo takų gleivinės apsauginė funkcija. Galima įsigyti prietaisą, kuris matuoja drėgmę, jei jos mažai, kabinti ant radiatorių drėgnus rankšluosčius, pastatyti dubenį su vandeniu, galima įsigyti specialų prietaisą, palaikantį tam tikrą drėgmės santykį bute.
Skiepai nuo gripo
Kūdikius nuo gripo galima skiepyti nuo 6 mėnesių amžiaus. Kita galimybė išvengti gripo, jeigu kūdikiui dar nėra 6 mėnesių ir negalime jo skiepyti, - vadinamasis kokono principas, kai visi, kurie kontaktuoja su vaiku, pasiskiepija nuo gripo. Labai svarbi rankų higiena, nes nuo jų virusas gali patekti ant gleivinių.
