Auginti vaikus - tai vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria poros. Šiame procese natūraliai kyla nuovargis, nesutarimai dėl auklėjimo metodų ir laiko trūkumas vienas kitam. Tačiau kartu auginti vaikus ir išlaikyti tvirtus santykius tikrai įmanoma. Svarbiausia - atvirumas, pagarba ir sąmoningas dėmesys vienas kitam.
Kaip sukurti tvirtą ryšį su vaiku?
Vaikų auginimo patarimai tėvams pirmais gyvenimo metais gali padėti suprasti, kas yra normalu, o kas jau signalas sustoti, įsiklausyti ir padėti. Pirmieji metai - tai ne „maži dalykai“, o visas pasaulis, kuriame formuojasi vaiko kūnas, smegenys, savisauga, emocinis ryšys ir patys pirmieji gebėjimai. Ką daryti, kad vaikas jaustųsi saugus ir mylimas? Kaip sukurti artimą ryšį, kuris padės įveikti sunkumus ir džiaugtis tėvyste?
Nustatykite dienotvarkę ir aiškias ribas
Nustačius dienotvarkę savo namuose, išvengti chaoso ir konfliktų bus paprasčiau. Nubrėžkite aiškias ribas. Ribų nustatymas - svarbi auklėjimo proceso dalis. Jūsų nubrėžtos ribos turi atitikti jūsų šeimos vertybes bei būti realios ir racionalios, tokios, kurių vaikas iš tiesų galėtų laikytis. Taisyklės yra būtinos. Nustačius taisykles, laikytis jų reikia nuosekliai. Jeigu įvesite taisyklę, o kitą dieną ją atšauksite, vaikas jausis nesaugiai, pasimetęs.
Atidžiai klausykitės ir domėkitės vaiko jausmais
Pokalbiai apie tai, kaip sekėsi darželyje ar mokykloje, žinoma, yra gerai, tačiau vien to nepakanka. Daugelis tėvų domisi vaiko veikla ir jos rezultatais, pavyzdžiui, nori išgirsti išmoktą eilėraštį ar pamatyti į vartus įspiriamą kamuolį, tačiau tarpusavio ryšį sutvirtinsite ir pasitikėjimą auginsite kalbėdami apie jausmus. Atminkite, kad vaikai gali priimti bet kurią tiesą, jei ją normaliai priima suaugusysis.
Nebijokite pasakyti „atsiprašau“ ir pripažinti klydę
Jei pasielgėte netinkamai ir sąžinė dėl to neduoda jums ramybės, pripažinkite savo klaidas, pasakykite, kad gailitės. Nemeluokite vaikams. Mes galime juos apgauti, tačiau už tai teks brangiai sumokėti prarastu pasitikėjimu arba bauginančio pasaulio paveikslo sukūrimu. Nepamirškite pažadų. Užmaršumas - tai apgaulės atmaina. Vaikas prisimins ir įsižeis. Jei žadate - laikykitės savo žodžio. Jei nežinote, ką atsakyti, geriau patylėkite ir pamąstykite. Nieko baisaus, jei atsakymą vaikui duosite ne tą pačią, o kitą dieną. Jei nenorite atsakyti, pagalvokite, kodėl: ar jūs bijote dėl vaiko, ar baiminatės, kad tiesa sugriaus jūsų pačių gyvenimą?
Pažvelkite į pasaulį vaiko akimis
Tai - raktas, leisiantis geriau pažinti savo sūnelį ar dukrytę bei suprasti vaiko elgesį. Prisiminkite, kaip jautėtės, kai buvote maži. Vaikų auginimas matomas kaip papildoma našta prie kitų rūpesčių. Būna situacijų, kai tėčiai laiką su savo vaikais mato kaip dar vieną dalyką, kurį jie turi daryti. Jie jaučiasi pavargę bei perpildyti kitų įsipareigojimų ir rūpesčių. Galbūt jie jaučiasi negalintys persiplėšti tarp darbinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų šeimai. Galbūt turi santykių su partnere problemų, ar finansinių rūpesčių. Arba tiesiog jaučiasi neadekvatūs, „nerangūs“ tėčiai ir dėl to vengia leisti laiką su savo vaiku (-ais).
Tėvystė: iššūkiai ir sprendimai
Vaikų auginimas yra sudėtingas darbas. Beveik visi tėvai sako, kad vaikus auginti sunkiau, nei jie tikėjosi. Tikėtina kad prieš vaikui gimstant įsivaizdavote, kaip su juo žaidžiate ar stebite su pasididžiavimu. Situacijos, kurias įsivaizdavote, teikė malonumą ir džiaugsmą. Tačiau realybėje tėvystė gali būti tiek pat džiuginanti, kiek ir kelianti stresą. Tėvystės įgūdžiai neatsiranda natūraliai ir lengvai, todėl būkite kantrūs (-ios) ir atviri (-os) naujoms patirtimis.
Neatidėliokite tėvystės ir įsitraukite nuo pat pirmų dienų
Lietuvoje teisės aktai leidžia turėti labai ilgą vaiko priežiūros laikotarpį (iki vaikui sukaks 3 metai). Atrodo, ko gali daugiau benorėti vaiko susilaukę mamos ir tėčiai. Ir vis dėlto, ryžtis vaiko priežiūros atostoms, ypač vyrams, yra labai sunku. Vyrauja požiūris, kad vyrai rečiau ima vaiko priežiūros atostogas dėl finansinių aspektų - jie uždirba daugiau už savo partneres, todėl išeidami vaiko priežiūros atostogų, tikėtina, dalies finansų netektų dėl vadinamųjų vaiko priežiūros išmokų lubų. Tačiau kalbant su tėčiais išryškėja ir socialinės bei psichologinės priežastys, dėl kurių nesiryžtama. Tai visuomenės lūkesčiai, kad vaikų auginimas yra moterų darbas, baimė dėl to, kad tai gali neigiamai atsiliepti jų karjerai, ar tiesiog baimės, kad jie nesugebės taip gerai, kaip mamos. Dalis vyrų į kūdikystę žiūri kaip į laiką, kurį vaikui geriausia praleisti su mama. Dėl šio įsitikinimo tėčiai gali nenorėti į tai „kištis“. Kai kurie vyrai taip pat jaučiasi nejaukiai arba nedrąsiai įsitraukti į kūdikio priežiūros darbus, tokius kaip sauskelnių keitimas, maudymas, rengimas, maitinimas. Gali atrodyti, kad tai yra darbai, su kuriais tėčiai negali susitvarkyti, ar negali susitvarkyti taip pat gerai, kaip jų partnerės. Ankstyvo kontakto su savo vaiku nebuvimas gali turėti neigiamų pasekmių vėliau. Kuo ilgiau jį atidėsite ir delsite užmegzti ryšį su savo vaiku bei jį puoselėti, tuo nejaukiau jūs ir jūsų vaikas jausitės būdami kartu. Ir kuo labiau nejauku bus būti dviese, tuo mažiau abu vėl norėsite leisti laiką kartu. Kai tėtis retai būna su savo vaiku, vaiko nepasitenkinimas tokiu tėčio jausmų nepritekliumi kenkia susitikimo kokybei. Vaikas gali jausti pyktį ir nepakantumą, o tai gali išprovokuoti jūsų pačių nepakantumą ir atitolimo jausmą - ir taip papuolama į uždarą ratą. Kita vertus, kuo daugiau laiko praleisite kartu, tuo džiaugsmingesnis jis jums abiem bus - kartu kursite artumo jausmą.
Kultūrinės normos ir finansinis spaudimas
Dalis vyrų palaiko stereotipinį darbų pasidalijimą šeimoje manydami, kad moters pareiga rūpintis namais ir vaikais, vyro - uždirbti pinigus. Nors laikai keičiasi ir vis daugiau tėčių aktyviai įsitraukia į vaikų auginimą, kultūrinės normos taip paprastai nenunyksta ir išlieka gajos. Įsitikinimai ir nuostatos keičiasi lėtai, tačiau kiekvienas galime nuspręsti, ko norime savo gyvenime. Net jei kultūrinės normos sufleruoja, kad į vaikų auginimą įsitraukti neturėtumėte, jūsų vaikams jūsų įsitraukimas yra būtinas! Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėčiai į jų auginimą įsitraukia nuo pat pradžių, yra geresnės sveikatos, geriau mokosi mokykloje. Gimus vaikui, užplūsta begalinės atsakomybės už savo vaiką jausmas. Kaip tėvas jaučiate atsakomybę suteikti jam viską, ką galite geriausia. Galbūt jūsų suotuoktinė / partnerė gimus vaikui nustojo dirbti arba iš esmės sumažino savo darbo krūvį. Sumažėjus šeimos finansams jaučiate didesnę atsakomybę užtikrinti, kad šeimai nieko netrūktų. Ironiška, nes užuot skyrus daugiau laiko savo naujagimiui, jaučiate spaudimą dirbti viršvalandius, kad galėtumėte patenkinti šeimos poreikius. Vaikams augant bei pasiekus amžių, kai jūsų dalyvavimo ypač reikia, gali būti, kad nebegalėsite taip lengvai atsitraukti nuo darbų. Kuo daugiau vaikų turite, tuo labiau pateisinate savo padidėjusius įsipareigojimus darbe. Jaučiate spaudimą uždirbti pinigus. Padidėjęs darbo krūvis tarsi leidžia pateisinti, kodėl esate pernelyg pavargęs po darbo ar savaitgaliais leisti laiką su vaiku (-ais). Kartais nebeįmanoma atskirti, ar iš tikrųjų tiek daug dirbate dėl šeimos finansinio gerovės, ar tiesiog jūsų karjera jums atrodo svarbesnė.
Bijoma, kad aktyvus įsitraukimas į vaikų auginimą neigiamai paveiks karjerą
Dažnai dėl vyraujančių kultūrinių normų, asmeninių ambicijų ir finansinių įsipareigojimų papuolama susiduriama su dilema, kaip suderinti vaikų auginimą su darbu. Bijomasi, kad aktyviai įsitraukus į vaikų auginimą nukentės darbų kokybė ir karjeros galimybės. Darbo ir šeimos suderinimas yra rimtas iššūkis, kuriam turite skirti laiko ir nuoseklaus darbo. Tam pasiekti bus reikalingas aiškių ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo nustatymas bei jūsų asmeninės pastangos. Pirmas žingsnis galėtų būti susėsti su sutuoktine / partnere bei ieškoti sprendimų kartu.
Lyginant vaikų auginimo patirtis: praeitis ir dabartis
Rodosi, 30 metų yra tiek nedaug, tačiau gydytojų rekomendacijų skirtumai migdymo ar mitybos klausimais, lyginant su nūdiena, tiesiog stebina. Ir prieš trisdešimtmetį, augindama vaikučius, vadovavausi plona knygele „Jauniems tėvams“, kurioje buvo surašyta viskas: kokį kraitelį susiruošti į gimdymo namus; kaip išvirti košeles, jei pieno nepakanka; kiek vaikas turi miegoti. Taigi, neteko pasiklysti platybėse interneto, nes jo nebuvo. Labai artimos patarėjos buvo močiutės, kurios liepdavo vaiką suvystyti tvirtai į kokoną, kad kojos būtų tiesios; maudant vaikui nešlapinti ausų, nes kamuos ausų uždegimai; tinkamiausias čiužinukas - maišas, prikimštas šieno; o maitinančiai mamai nevalia ir karščiausią dieną kyštelti kojos į šaltą vandenį, nes „užsidegs gimda“. Bet visuomet šalia buvo geranoriška močiutė, galinti bet kada pasūpuoti vaiką, pagaminti valgyti ir patarti: „nepamiršk ir savęs, valgyk ramiai, juk nereikia, metus šaukštą, šokti prie kūdikio, kuris muistosi ir knirkčioja, bet dar neverkia. Vaikai niekada negrąžins tiek, kiek jiems paaukojai savęs - kada nors tą skolą kaupo atiduos savo vaikams.“
Kas mėnesį gydytoja primindavo, koks maistas užtikrins normalų vaiko vystymąsi: nuo 6 savaičių - natūralios morkų sultys, nuo 3 mėnesių - virtas kiaušinis ir varškė, nuo 4 mėnesių - virtos daržovės, o nuo 6 - mėsa; jei mamos pieno neužtenka, verdam grikių, ryžių, manų kruopų nuovirus (kas mėnesį vis tirštesnius) su karvės pienu; tarp maitinimų duodam pagraužti duonos žiauberę, o nuo vienerių metų vaikas sėdi prie bendro stalo (ir valgo!). Viskas buvo sustyguota griežtai pagal valandas ir taisykles. Kūdikis dažnai netraukdavo mamos pieno, nes ką tik gimusio niekas nepaguldydavo mamai ant krūtinės, suvyniodavo ir išnešdavo į Kūdikių skyrių. O ten jau gydytojai dvi, kartais ir tris dienas „spręsdavo“, ar vaikas gali žįsti mamos krūtį. Į trečią dieną jis jau būdavo pripratęs traukti iš buteliuko ir minutes, skirtas pavalgyti ir bendrauti su mama, praleisdavo ramiai snausdamas. Gimdymo namuose lankymas buvo negalimas, o mamą su naujagimiu namo išleisdavo po savaitės (normalaus, sėkmingo gimdymo atveju). Aplankyti atėję tėveliai su paaugusiais vaikais nustatytomis valandomis stypsodavo lauke, kruopščiai paskaičiavę, kuriame didelio ligoninės pastato lange galės pamatyti savo stebuklą.
Per dešimt mėnesių turėjau 12 nedarbingumo lapelių. Su darželiu atsisveikinom. Vėliau vaikai augo namuose, bet ligos neapleido. Mūsų penkiametis buvo gerokai įsisirgęs (temperatūra 37,7 jau buvo įprasta), kai su vyru nusprendėme patys išbandyti Sveikatos mokyklos metodus. Mankštos, režimas, mityba, šalta kovo mėnesio jūra - visa tai padėjo pažinti save, įvertinti savo galimybes ir siūlomų metodų efektyvumą. Per porą savaičių išmokę sveikos gyvensenos pradmenų patys, gana drąsiai eksperimentavome ir su vaikais. Jau iš pat pirmos dienos, po mankštos ir pabėgiojimo, perliejus kūną šaltu vandeniu (psichologiškai gerai parengus), pradėjo normalizuotis vaiko temperatūra. Pakeitėme ir mitybą. Atėjo suvokimas, jog iki tol gyvenome neteisingai. Metodas atrodo drastiškas, bet kai nebėr kur trauktis, jis tinkamas ir šiandien - tikrai nepaseno.
Vaikiška technika ir žaislai: funkcionalumas svarbiau nei dizainas
Visa vaikiška technika - vežimėlis ir stebuklinga medinė dviejų padėčių kėdutė: arba stalelis ir kėdutė, arba aukšta kėdutė prie suaugusiųjų stalo. Ir saugos diržų segtis nereikėjo - nei vežime, nei automobilyje. Automobilinių kėdučių pasirinkimas buvo paprastas ir vienintelis - ant mamos kelių. Tai buvo visuotinio deficito, vėliau dar ir ekonominės blokados laikas. Žmonių eilė laukdavo, kol atveš prekes į parduotuvę, o atvežus, tuoj pat išpirkdavo - viską! Svarbu buvo turėti funkcionalų daiktą, kurio dizainas nerūpėjo visai. Mūsų sūnus augo raudoname vežime - tai, manau, daug ką pasako. Eini į parduotuvę kartą, trečią, jau laikas gimdyti, o vežimų vis nėra. Ir vieną dieną pamatai, kad iš parduotuvės visi neša vežimus - vieno modelio ir tos pačios spalvos. Kas gims - berniukas ar mergaitė - nežinai. Perki bet kokį, nes liksi be vežimo. Pirmuosius batukus parsivežėme iš Gardino. O naudingiausias ir įspūdingiausias žaislas (pirkom iškart du komplektus!) buvo rusų gamybos konstruktorius, šiek tiek primenantis Lego detales. Koks laimingas buvo mūsų vaikas! Juk iki tol pagrindiniai įrankiai buvo plastikinės „leplės“ ir „tuku tuku“ (replės ir plaktukas).
Devynios vaikų auginimo gairės
Šios gairės padės susigaudyti auginant vaikus. Tai tarsi instrukcija, kurios nepridėjo prie vaiko, kai šis gimė. Į jas sudėjom svarbiausius dalykus, į ką turėtų atsižvelgti kiekviena mama ir tėtis. Šias gaires vis pasikartokite, kad kilus sunkumams žinotumėte, ko imtis. Tai nieko ypač sudėtingo, tiesiog priminimas, kas svarbiausia auginant vaikus. Kai tai prisimenam - lengva ir su vaikais sutarti.
- Skirkite laiko ir išmokite palaikyti savo vidinę ramybę net ir sunkiose situacijose. Į šią vidinę ramybę atsiremia jūsų šeimos gerovė, jūsų pačių laimė, jūsų vaiko vidinė būsena ir sveika raida. Kilus sunkumams pirmiausia siekite nusiraminti patys, tuomet raminkite vaiką. Jausmai turi daug galios - neigiami - griaunančios, teigiami - kuriančios. Atraskite, kas jums padeda - ritualai, meditacija, muzika, gamta, bendravimas. Siekite artimųjų palaikymo ir paramos.
- Vaikams nuo pat gimimo svarbu, kad tėvai būtų kartu su jais. Iš pradžių - fiziškai kartu, arti - gerai yra daug glausti vaiką prie savęs, nešioti, miegoti greta, dažnai apkabinti. Vaikui paaugus tampa svarbiau būti kartu veikiant, būti šalia taip, kad vaikas matytų. Buvimas šalia suteikia saugumo, kuris nulemia normalią vaiko fizinę, emocinę, protinę raidą, įgalina augti, stiprėti, pažinti pasaulį. Kai tėvai yra šalia, pasiekiami, vaikai jaučiasi mylimi.
- Geriau pažinti ir suprasti savo vaiką paprasta, tereikia stebėti, klausyti, klausti. Palikite vaikui pakankamai erdvės užsiimti pačiam, taip paskatinsite vaiko savarankiškumą. Nėra būtina vaiko linksminti, prigalvoti veiklos, daug svarbiau netrikdyti jau esamos veiklos. Kai pastebite, kad vaikas ieško jūsų - pakalbinkite. Stebėjimas, išklausymas, atidumas, jautrumas padeda suprasti vaiko jausmus, pastebėti poreikius ir juos laiku patenkinti, žinoti norus ir į juos atsižvelgti.
- Prisiminkite, kad vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami nuo pat gimimo. Todėl nuo pat pradžios svarbu skirti laiko bendravimui su vaiku. Bendraujant labiausiai lavinamos naujagimių smegenys, formuojasi gebėjimas palaikyti pokalbį, kalbėti, nes vaikas tiesiogiai stebi jus, jūsų veidą, veido judesius. Vėliau vaikai mėgdžios visą jūsų elgesį, todėl siekdami pakeisti jų elgesį, pirmiausiai apgalvokite ir keiskite savąjį. Vaikai nebūtinai girdės, ką sakote, bet tikrai matys, kaip elgiatės, ir elgsis taip pat.
- Vaiko gimimas ir auginimas sukelia daug jausmų - pasididžiavimo, džiaugsmo, kartu ir liūdesio, pykčio, baimės. Išmokit priimti savo jausmus, jie padeda suprasti, kaip elgtis, padės vėliau priimti vaiko jausmus. Visi jausmai yra reikalingi, tačiau ne visas iš jausmų kilęs elgesys yra tinkamas. Pasižadėkite ir stenkitės auginti vaikus taikiais būdais, be prievartos. Jei suklydot - atleiskit sau ir apgalvokit, kaip kitą kartą pasielgti geriau. Vaikai mokosi atleisti iš mūsų - kaip mes atleidžiame sau ir jiems už klaidas.
- Kalbėkite su vaikais daug ir ne tik apie aplinką. Labai įdomu kalbėti apie savo ir vaiko jausmus, mintis, norus, ketinimus, patirtis. Kai daugiau kalbama, vaikai vėliau geriau mokosi mokykloje, patys noriau pasakoja apie save. Jei vaikams mažiau nurodinėsite, ką daryti, o daugiau klausysite, ką jie mąsto, jaučia - vėliau bus lengviau susitarti ir išsiaiškinti, kai nesutaps nuomonės. Jei turite nurodyti, ką vaikui daryti, sakykite pozityviai be „NE” („prisimink” vietoj „nepamiršk”), jie taip geriau supranta.
- Vaikų šypsenos (jie šypsosi iki 400 kartų per dieną) paskatina mus jais rūpintis. Mūsų šypsenos (mes šypsomės apie 20 kartų per dieną) parodo vaikams, kad jie mums patinka, rūpi, juos mylim. Šypsena, sava ar kito žmogaus, mums sukelia daugiau laimės hormonų nei laimėta loterija. Vaikai ima vengti suaugusiųjų, kurie nesišypso. Šypsena ir žaismingumas - raktas į vaiko širdį. Jei sugebėsite prajuokinti vaiką, būsite geriausias suaugęs vaiko gyvenime - ir jūsų klausys. Paprasta.
- Kai būna sunku, prisiminkite, kad ir kiti mamos ir tėčiai patiria panašių sunkumų - susisiekite su jais, tarkitės, ieškokite sprendimų kartu. Mamų ir tėčių patirtis, gebėjimai rasti kūrybiškus sprendimus įgalina, palaiko, vienija, sukuria draugystes. Tai didelė jėga. Jei nepavyksta pakeisti situacijos - keiskite požiūrį, galvokite, kaip jūsų vietoje pasielgtų kitas asmuo. Palaikykite save ir kitus - kartu mes galim daugiau. Jei neturite palaikančių artimų žmonių - kreipkitės į specialistus. Kartais reikia tiek nedaug.
- Vaiko augimas yra nuolatinis kitimas. Viskas praeina - ir smagiausi, ir sunkiausi momentai, net ir pati vaikystė, palikdama tik prisiminimus. Kurkite „senus gerus laikus” vaikams per džiugias, smagias akimirkas, laisvą žaidimą kartu, pasakas, bendras patirtis - vaikai dėl jų bus dėkingi, su džiaugsmu augins savo vaikus ir užaugę mielai su jumis draugaus. Tegul vaikų auginimas būna jums teigiamas iššūkis, paskata augti, mokytis, tobulėti, daryti tai šiek tiek geriau.
Kaip išlaikyti tvirtus santykius auginant vaikus?
Vaikų auginimas yra vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria poros. Šiame procese natūraliai kyla nuovargis, nesutarimai dėl auklėjimo metodų ir laiko trūkumas vienas kitam. Tačiau kartu auginti vaikus ir išlaikyti tvirtus santykius tikrai įmanoma. Svarbiausia - atvirumas, pagarba ir sąmoningas dėmesys vienas kitam.
Būkite komanda
Vaikų auginimas neturėtų būti konkurencija ar individualus darbas - tai bendras tikslas, kuriame abu partneriai turi dalyvauti. Pasidalinkite atsakomybėmis. Kartu spręskite, kas pasirūpins tam tikrais vaikų poreikiais - nuo maitinimo iki užklasinės veiklos. Palaikykite vienas kitą. Net jei nesutinkate su partnerio sprendimu, aptarkite tai privačiai, o ne vaikų akivaizdoje.
Pagarba auklėjimo skirtumams
Kiekvienas žmogus turi skirtingas auklėjimo vertybes, dažnai susijusias su jų pačių vaikyste. Susitarkite dėl pagrindų. Aptarkite pagrindines auklėjimo taisykles, pavyzdžiui, kaip spręsite drausmės klausimus ar kokias vertybes norite diegti vaikams. Priimkite partnerio požiūrį. Jei nesutinkate su tam tikru auklėjimo aspektu, kalbėkite apie tai ramiai, be kritikos.
Raskite laiko tik vienas kitam
Santykiai gali nukentėti, jei visa energija skiriama tik vaikams. Planuokite laiką dviese. Tai gali būti savaitgalio vakaras be vaikų arba paprasta 15 minučių kasdien, skirtų tik pokalbiui ar arbatos puodeliui. Priminkite vienas kitam, kad esate partneriai, o ne tik tėvai. Mylintys ir artimi santykiai yra geriausias pavyzdys vaikams.
Sprendžiant konfliktus, svarbu atvirumas ir dėkingumas
Vaikai dažnai sukelia įtampą santykiuose, tačiau svarbu išmokti, kaip konfliktus spręsti taikiai. Nekaltinkite. Vietoj „Tu niekada nepadedi!“ sakykite „Man reikia daugiau tėvo pagalbos.“ Raskite laiko pokalbiui. Jei kyla nesutarimų, neaptarinėkite jų skubotai - skirkite laiko diskusijai, kai abu galite ramiai kalbėtis. Vaikų auginimo patirtis gali sukelti daug emocijų - nuo džiaugsmo iki streso. Pasidalykite savo jausmais. Kalbėkite apie tai, kas jus džiugina ar neramina. Tai padės partneriui geriau suprasti jūsų būseną. Klausykitės be teisimo. Kartais partneriui reikia tiesiog būti išklausytam. Vaikų auginimas neturėtų užgožti jūsų asmenybės. Skirkite laiko sau. Leiskite sau užsiimti mėgstama veikla, pailsėti ar susitikti su draugais. Palaikykite partnerį. Skatinkite vienas kitą išlaikyti pomėgius ir asmenines veiklas. Vaikų auginimas dažnai laikomas savaime suprantamu dalyku, tačiau dėkingumo išreiškimas gali stipriai sustiprinti santykius. Pastebėkite partnerio pastangas. Sakykite „ačiū“ už net mažiausius dalykus, pavyzdžiui, už tai, kad partneris nuvedė vaiką į mokyklą ar paruošė vakarienę. Būkite dėkingi už kartu kuriamą šeimą. Atminkite, kad jūs abu dirbate dėl bendro tikslo - laimingų vaikų ir darnių santykių.
