Nuspręsti, ar laikas leisti vaiką į mokyklą, neretai būna sunku tėvams, nes jie vaiką mato vienoje aplinkoje, o pedagogų požiūris gali skirtis. „Sociume, grupėje, tarp vaikų jis gali elgtis kiek kitaip, čia labiau atsiskleidžia vaiko bendradarbiavimo, savireguliacijos, gebėjimo susikaupti ir dirbti įgūdžiai. Galime sakyti, kad tėvai savo vaiką labai puikiai pažįsta vienoje aplinkoje, o pedagogas - visai kitoje. Abiejų šių pastebėjimų visuma padeda priimti geriausią sprendimą vaikui. Todėl taip svarbu yra bendradarbiauti ir keistis informacija“, - pataria ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui skirto tinklo „Pažinimo medis“ pavaduotoja Ana Račiuvienė. Su šiais pastebėjimais sutinka ir organizacijos „Ugdymo meistrai“ partneris, darželio ir mokyklos „Patirčių slėnis“ bendraįkūrėjas Lukas Benevičius. Jo pastebėjimu, sprendimas turėtų priklausyti ne tik nuo vaiko raidos, bet ir nuo tėvų pasiruošimo bei pedagogų. Abu pašnekovai akcentavo, kad ypač svarbu, kad šeima būtų rami dėl savo sprendimo, nuo kelerių metų paleisti vaiką į mokyklą. Tyrimai rodo, kad tik tada, kai vaiko neblaško neišspręsti santykiai, įtampos, vidinės dilemos, jis mokymuisi ir pasaulio pažinimui gali skirti visą dėmesį ir jėgas.
Nors anksčiau į mokyklas pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą vaikai pradėdavo eiti nuo 7 metų, dabar kalbos apie ugdymo ankstinimą virto realiais veiksmais. Buvo pritarta priešmokyklinio ugdymo programos įteisinimui nuo 5 metų. Visgi, metai anksčiau pradedamas priešmokyklinis ugdymas, o po to ir pirmos klasės lankymas jau nuo 6 metų nėra griežtai privalomas. Drauge numatoma galimybė pradėti priešmokyklinį ugdymą vėliau, jei to reikalauja tėvai/globėjai. Pagal priimtas naujas Švietimo įstatymo pataisas taip pat numatytas visuotinis ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Nuo 2023 metų rugsėjo mėn. toks ugdymas taps visuotiniu nuo 4 metų amžiaus, o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. - nuo 3 metų amžiaus.
Nepasiruošusiems geriau likti darželyje
A. Račiuvienė neneigia, kad amžius yra svarbu, tačiau pabrėžia, kad kiekvieno vaiko kelias yra savitas, todėl vertinti kiekvieną vaiką svarbu individualiai. Specialistė džiaugiasi, kad dabar priešmokyklinio pasiruošimo grupę bus galima tęsti dvejus metus - jei ir tėvai, ir pedagogai matys, kad vaikas per metus nepasiruošė mokyklai ir jo branda dar nėra tinkama aukštesnei ugdymo pakopai. „Anksčiau tokios galimybės nebuvo, tad apsisprendimas dėl paankstinto priešmokyklinio ugdymo buvo labai atsakingas, kartais rizikingas. Įstatymuose atsiradęs pokytis labiau aktualus vaikams, kurie gimė sausio-balandžio mėnesiais. Anksčiau vaikas, gimęs gruodžio mėnesį, jau keliaudavo į pirmą klasę, o gimęs sausio mėnesį - dar ne. Dabar labiau atsižvelgiama į mokslo metus. Gerai, kai turime laisvę rinktis, atsižvelgti į vaiko galimybes, - sakė ji. - Mūsų mokyklos pedagogai palaiko tą nuomonę, kad nėra nieko blogo penkiamečiui, būsimam šešiamečiui, dar vienus metus tęsti priešmokyklinį kursą, jei ir tėvai, ir pedagogai mato, kad vaikas per metus nepasiruošė mokyklai ir jo branda tiesiog dar nėra tinkama aukštesnei ugdymo pakopai. Visgi, galutinį sprendimą priima tėvai.“
Anot L. Benevičiaus, kategoriškas sprendimas, kada vaikui pradėti mokyklą, priimtas sausai atsižvelgus vien į vaiko amžių, tik sukuria įtampą. Yra vaikų, kurie į mokyklą galėtų eiti ir penkerių - jie jau skaito, yra labai smalsūs, bet yra ir tokių, kurie būdami net ir septynerių ar aštuonerių, dar tikrai galėtų likti darželyje, sakė ugdymo specialistas. Apmaudžiausia, anot pašnekovo, tai, kad neturime lanksčios sistemos - jei jau atėjai į mokyklą, vadinasi, pradėjai mokymosi kelią ir į darželį nebegrįši, net jei tai ir būtų geriau. „Privačiose mokyklose, kiek žinau, į tai žiūrima lanksčiau. Pavyzdžiui, mūsų mokykloje irgi buvo keli tokie atvejai, kai mes pasiūlėme šeimoms savo vaikus, atėjusius į pirmą klasę, dar sugrąžinti į priešmokyklinę klasę, nes pamatėme, kad jiems dar reikia išsižaisti, į mokyklą per anksti. Tačiau nė viena šeima sugrąžinti vaiko atgal nesiryžo. Negi čia grįš į darželį, kai visi žino, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą, kaip žiūrės giminaičiai ir t.t.? Būtų neregėtas dalykas! - kalbėjo L. Benevičius. - Bet kuriuo atveju, vaikui atėjus į pirmą klasę, ko gero, kiekvienas bent kiek patirties turintis mokytojas tikrai gali pasakyti, ar jam jau buvo laikas ateiti į pirmą klasę, ar ne.“
Ikimokyklinio ugdymo pedagogai, anot L. Benevičiaus, jei ir nenori prisiimti atsakomybės, turėtų tėvams bent jau rekomenduoti, ar vaikui jau laikas į mokyklą, ar dar vertėtų likti ikimokyklinėje grupėje. Tokios pačios nuomonės ir A. Račiuvienė. Anot jos, prieš priimant sprendimą dėl mokyklos tėvams reikėtų ne tik stebėti savo vaiką, bet ir turėti labai glaudų ryšį su priešmokyklinės grupės mokytoju, juk tiek valstybiniai, tiek privatūs darželiai Lietuvoje vadovaujasi konkrečiam vaiko amžiui būdingais pageidaujamais gebėjimais.
„Manome, kad labai svarbu atlikti visus namų darbus iki to laiko: neskubėti, stebėti vaiką, glaudžiai komunikuoti, bendradarbiauti su priešmokyklinio ugdymo pedagogais. Specialistas yra tas asmuo, kuris vaiką mato betarpiškai, fiksuoja jo pasiekimus ir pataria, ar jau gali 6 m. amžiaus vaikas keliauti į mokyklą. Jis mato vaiką sociume, mato, kaip jam sekasi, su kokiais sunkumais susiduria ir kaip jam pavyksta juos įveikti, - dalijosi A. Račiuvienė. - Sprendžiant klausimą, ar vaikas yra pasiruošęs mokyklai, vertinama kompleksiškai: svarbu ne tik vaiko žinios, kalbos ir motorikos išsivystymas, bet ir dėmesio sutelkimas, gebėjimas užduotį atlikti iki galo, noras mokytis, emocinė savireguliacija, socialiniai įgūdžiai, savarankiškumo įgūdžiai.“
Žinios ir mokėjimas skaityti - dar ne viskas
Mokyklai pasiruošęs vaikas yra tas, kuris turi tinkamą santykį su savimi, su kitais vaikais, aplinka ir užduotimi, reziumuoja A. Račiuvienė. Pasiruošimas mokyklai, anot jos, - tai ne tik mokėjimas skaičiuoti ir pažinti raides, dar labai svarbu socialiniai įgūdžiai, savireguliacija, pasitikėjimas savimi, noras pažinti pasaulį, pagal amžių - savarankiškumo įgūdžiai ir atsakomybės jausmas. „Skaičiuoti, skaityti vaikas gali išmokti per kelis mėnesius, bet socialinėms-emocinėms, savarankiškumo ir atsakomybės kompetencijoms suformuoti reikia kelerių metų. O jos itin svarbios mokykloje, todėl joms darželiuose turėtų būti skiriama daug dėmesio“, - įsitikinusi pašnekovė.
Tuo metu paklaustas, kokie įgūdžiai, jo nuomone, reikalingi būsimam pirmokui, L. Benevičius akcentavo bazinius dalykus. „Manau, kad pažinti raides ir bent domėtis skaitymu jau reikėtų. Bandyti spausdintinėmis raidėmis parašyti savo vardą irgi būtų gerai, nes rašant ranka mūsų abu mūsų smegenų pusrutuliai veikia aktyviau. Svarbūs ir matematiniai gebėjimai - mokėti sudėti ir atimti nedidelius skaičius pirmokui irgi praverstų“, - vardijo ugdymo specialistas. Jo nuomone, tai, kad vaikas jau pasiruošęs į mokyklą, bene labiausiai parodo jo smalsumas, nuolatinis klausimų uždavimas sau ir kitiems.
A. Račiuvienės nuomonė kiek kitokia. Remdamasi praktine patirtimi ji paaiškino, kodėl tai gali suklaidinti: „Kartais vaikas gali rodyti labai didelį entuziazmą mokytis, būti vaikščiojanti enciklopedija, skaičiuoti ir skaityti, bet atidžiau stebint vaiką gali pamatyti, kad akademinius gebėjimus jis išvystęs kaip kompensaciją, nes išgyvena labai daug nerimo ir ypač kontakte, nepasitiki savimi, jam sunku rasti kalbą su bendraamžiais, įsitraukti į bendrą žaidimą. Ir tokiu atveju, sakyčiau, su mokykla ir akademiniu ugdymu nereikėtų skubėti, o padėti vaikui vystyti jo socialines-emocines kompetencijas. Juk kai kalbame apie pradinio ugdymo amžiaus tarpsnį, tuo laikotarpiu vaikas sėkmingas jaučiasi tiek, kiek jam sekasi bendrauti su bendraamžiais bei kiek sekasi mokytis. Todėl ir svarbu sudėti pagrindus tam, kad vaikas šiose abejose srityse būtų sėkmingas, kas formuos jo teigiamą savivoką tolesniame gyvenime.“
Verčiau palaukti, nei paskubėti
A. Račiuvienė dar kartą pabrėžė, kad itin svarbu kartu su pedagogu stebėti vaiką ir matyti ne tik jo akademinį pasiruošimą, bet vertinti ir asmenybės, charakterio išsivystymą, darbines bei socialines-emocines kompetencijas. „Jeigu darželio priešmokyklinio ugdymo pedagogai motyvuotai sako, kad vaikas dar nepasiruošęs mokyklai, tėvams nevertėtų nereaguoti į tokias pastabas. Gal iš tikrųjų geriau pratęsti priešmokyklinį ugdymą, negu išleisti nepasiruošusį vaiką į mokyklą. Dar metus paaugęs jis ateis emociškai ir fiziškai pasirengęs pirmai klasei ir įsilies į ją be streso. Kaip aš kartais sakau - kam skubėti? Juk skubėdami mes iš esmės atimame vienus metus iš vaikystės ir pridedame prie darbinio stažo metų“, - kalbėjo A. Račiuvienė.
Pašnekovė priminė, kad jeigu tėvų ir pedagogų nuomonės nesutampa, yra galimybė kreiptis į Pedagoginę psichologinę (PPT) tarnybą, kur kvalifikuoti specialistai ištirs vaiko pasiruošimo lygį ir pateiks aiškias rekomendacijas. „Įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus, ir mes manome, kad svarbiausia tėvams rasti šį atsakymą prieš žygiuojant į pirmą klasę“, - sakė ji.
Tuo metu L. Benevičius ramina tėvus - jei priėmę sprendimą vėliau imsite gailėtis, atminkite, kad ir mes, suaugusieji, gyvename, dirbame tarp skirtingo amžiaus, skirtingų gebėjimų žmonių. Ir dažnai tai netgi į naudą. „Kas nutinka, kai į tą pačią klasę ateina skirtingų gebėjimų vaikai? Teoriškai turėtų išlošti tas, kuris kažkiek atsilieka, tačiau praktiškai būna visaip. Tai gali priklausyti nuo mokytojo, vaiko šeimos ir net atmosferos klasėje. Juk svarbūs ir psichologiniai dalykai“, - sakė jis.
Teisinis reglamentavimas ir policijos rekomendacijos
Artėjant mokslo metams, dauguma tėvų nerimauja, nuo kokio amžiaus vaikai gali savarankiškai vykti ir grįžti iš ugdymo įstaigų, būti namuose ir lauke vieni. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad nesant objektyvios būtinybės ir be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros negali būti paliktas vaikas iki 6 metų amžiaus bei vaikas su negalia. Vaiko iki 6 metų amžiaus palikimas tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje priežiūroje galimas tik tuomet, kai tai objektyviai būtina. Vadinasi, nesant priežasties, nepriklausančios nuo vaiką paliekančių tėvų valios, mažametis negali būti paliekamas 7-13 metų asmenų priežiūroje.
Galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato jokių apribojimų 6 metų ir vyresniems vaikams vieniems vykti į mokyklas, būrelius ar kitur, ir grįžti į namus bei būti juose ar lauke be priežiūros. Tačiau vaiko amžius neturėtų būti vienintelis kriterijus. Prieš priimdami tokį sprendimą tėvai turėtų įvertinti individualias vaiko savybes, psichologinį pasiruošimą pasilikti vienam, gebėjimą saugiai elgtis, susisiekti su tėvais ar išsikviesti pagalbą. Taip pat svarbu įvertinti eismo sąlygas ir atstumą.
Policijos pareigūnai rekomenduoja prieš pradedant lankyti mokyklą, tėvams kartu su vaikais pabandyti nueiti maršrutą, atkreipti dėmesį į pavojingiausias vietas. Svarbu, kad vaikas turėtų pakrautą mobilųjį telefoną ir jį laikytų saugioje, nepastebimoje vietoje. Tėvai turėtų bendrauti su vaikais, žinoti jų planus ir aplinką.
Ar ankstyvas ugdymas visada naudingas?
Daugybė tėvų ir pedagogų priešmokyklinio ir pradinio ugdymo ankstinimą sutiko su nerimu. Nors politikai siekia, kad vaikai kuo anksčiau pradėtų mokslus, manoma, kad raktas nuo švietimo sistemos problemų yra ne tik tai. Mažamečiui vaikui natūraliausias būdas mokytis - per žaidimus ir patirtis. Tačiau Švietimo įstatymo pataisos gali paskatinti vaikus sėdėti nepatogiame mokyklos suole, nepatyrę pakankamai vaikystės.
Kai kurie tyrimai rodo, kad anksčiau pradėjusiems mokytis vaikams yra dažniau nustatomas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Vienų metų skirtumas - tai didelis skirtumas, nors politikai, regis, to nesupranta. Net jei tėvai gali pasirinkti dvejus metus pratęsti priešmokyklinį ugdymą, vėliau į mokyklas įžengę ar antriems metams likę vaikai gali tapti pajuokos objektais.
Pvz., Jungtinėje Karalystėje vaikai į mokyklą pradeda eiti 4-5 metų, tačiau veikla čia organizuojama labiau per žaidimus. Skandinavijoje, kuri laikoma pirmaujančia švietimo srityje, į mokyklą vaikai eina nuo 7 metų, o jų vaikų intelektas yra labai aukštas. Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikas pradeda siekti akademinių rezultatų, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys neigiamas požiūris į mokymąsi.
Viena iš argumentų, kodėl reikalingi pakeitimai, yra tas, kad šiuo metu į ugdymo procesą įtraukiama per mažai vaikų, ypač kaimo vietovėse. Vaikus įtraukus į institucinį ugdymą metais anksčiau, siekiama pradėti mažinti regioninius skirtumus ir gerinti vaikų pasirengimą pradiniam ugdymui.
Tėvai gali patys spręsti
Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) direktorė Roma Vida Pivorienė ragina tėvus atsakingai priimti sprendimus dėl ankstesnio vaikų ugdymo. Kartais tai gali būti neracionalu. Ji atkreipia dėmesį, kad kol kas ugdymas nuo 6-erių metų nėra privalomas, taigi klasės bus mišrios. Tai gali sukelti sunkumų jaunesnio amžiaus vaikui, jo pažintinės funkcijos gali būti nepasiekusios reikiamo brandos lygio.
„Suaugusieji save sąmoningai motyvuoja įveikti net ir nepatrauklias, sunkias užduotis, vaikai, kai jiems nesiseka, jaučiasi nesaugiai, nori išvengti to, kas nesiseka, todėl gali nukentėti mokymosi procesas“, - sako specialistė. R.V.Pivorienės teigimu, į mokyklą susiruošusio 6-mečio pažintinių funkcijų išsivystymas turi atitikti statistinio 7-mečio lygį. Iš tų vaikų, kurie ateina į PPT brandumo įvertinimui, pasiruošę mokyklai būna apie 40 proc.
PPT direktorė ragina esant abejonių, ar vaikas pasirengęs mokyklai, konsultuotis su specialistais. Pasirengimas mokyklai - kur kas daugiau nei mokėjimas skaityti. PPT vertina vaiko pažintines funkcijas, gebėjimą sutelkti dėmesį, psichomotorikos išsivystymą ir pan. Labai svarbus vaiko emocinis, socialinis brandumas - gebėjimas adekvačiai vertinti situacijas ir jose prisitaikyti.
Auklėtoja Danutė Laučinskienė sako besigailinti, kad savo sūnų į mokyklą pradėjo leisti 6 metų. Jos manymu, būtent tai lėmė, kad vaikui sunkiai sekėsi mokslai. Ji pasakoja, kad apie tai, jog reikėjo neskubėti sūnaus leisti į mokyklą, supratusi jau pirmais mokslo metais. Pedagogė sako matanti, koks yra skirtumas tarp 6-mečių ir 7-mečių. „Kur ateina 7 metų, pasitikintis savimi vaikas, o kur 6-metis. Jie ir fiziškai daug silpnesni“, - dalijasi mintimis auklėtoja.
Jos nuomone, svarbiausia - vaiko socialinė branda. „Mokykloje vaikas turi girdėti ir suprasti tris užduotis: tarkim, aš jiems liepiu pasiimti popieriaus, dažų, įsipilti vandens piešimui, pasidengti stalą. Tikrai ne visi šešiamečiai tai geba. Jiems mokykloje bus sunku“, - pasakoja moteris.
Svarbu ne tik protinė, bet ir fizinė veikla. Įtraukios pamokos - sėkmės garantas visame vaiko ugdymo procese, nepaisant jo amžiaus. Stebėkite, kaip vaikas bendrauja su aplinka - su kitais vaikais bei suaugusiaisiais, ar geba su jais diskutuoti, užmegzti pokalbį, užklupus negatyvioms emocijoms nepratrūksta, geba susilaikyti, t. y. pasitiki savo jėgomis. Tėvai savo vaikus puikiai pažįsta ir mato, ar vaikas pasiruošęs eiti į mokyklą ar dar nelabai. Į ką atkreipti dėmesį? Vaiko elgseną kasdien. Svarbiausia - pastebėti sunkumus: vaikas nesidomi, jam neįdomu nei skaityti, nei rašyti, jis sunkiai išlaiko dėmesį, sudėtinga susikaupti - turbūt priims sprendimą dar palaukti. Tėvams kyla sunkumų nusprendžiant, ar vaikas jau gali eiti į mokyklą? Pagelbėti apsispręsti gali ir priešmokyklinės grupės pedagogas, kuris puikiai pažįsta vaikus, kasdien su jais užsiima ir aiškiai mato silpnąsias bei stipriąsias puses.
