Menu Close

Naujienos

Ar mokytojas gali palikti vaiką po pamokos klasėje?

Mokytojo darbas šiuolaikiniame pasaulyje tapo dar sudėtingesnis, o pedagogai kasdien susiduria ne tik su ugdymo iššūkiais, bet ir su teisiniais aspektais. Mokytojo atsakomybė prasideda nuo momento, kai mokinys įžengia į klasę, ir tęsiasi iki tol, kol jis ją palieka.

Viena iš situacijų, kelianti klausimų, yra mokytojo teisė palikti mokinį po pamokų klasėje. Nors tai neretai traktuojama kaip bausmė, svarbu suprasti, kokiais atvejais tai yra pateisinama ir kokie yra mokinių bei mokytojų teisių aspektai.

Mokinių elgesio problemų priežastys ir sprendimo būdai

Mokytojos patirtis rodo, kad vaikų elgesio problemų šaknys dažnai glūdi giliau nei tik tiesioginis nesąmoningas elgesys. Ketvirtokų pamokoje į mokytojos pastabą rusišku keiksmažodžiu atsakęs mokinys sukėlė mokytojai ne tik nuoskaudą, bet ir susimąstymą apie savo, kaip pedagogės, gebėjimą rasti bendrą kalbą su vaiku. "Pagaliau supratau, kad tai buvo mano, kaip mokytojos, pralaimėjimas", - pripažino pradinių klasių mokytoja. Ji pastebėjo, kad mokyklos vadovybė ir tėvai dažnai linkę kaltinti mokytoją dėl vaikų elgesio, vadindami tai nesugebėjimu "susitvarkyti su auditorija".

Mokytojas, kalbantis su mokiniu, susirūpinęs veidas

Dažnai "susitvarkyti" reiškia, kad mokinys turi būti ramus pamokų metu ir netrukdyti kitiems pertraukų metu. Tačiau, pasak mokytojos, svarbiausia - ne kaip išspręsti vaiko elgesio problemą iš esmės, bet kaip užtikrinti, kad jis nekeltų problemų kitiems. Kai kurie tėvai netgi naudoja fizines bausmes, kurios, mokytojos nuomone, yra kaip bandymas gesinti gaisrą benzinu.

Kitas svarbus aspektas - klasių sujungimas, kuris gali sukelti papildomų sunkumų. 25 pradinukai vienoje klasėje - tai per daug net ir be probleminių vaikų. Kai tiek vaikų, neįmanoma skirti pakankamai dėmesio kiekvienam. Tai ypač aktualu, kai klasėje yra specialiųjų poreikių turinčių vaikų, kurie gali netikėtai pradėti garsiai rėkti, vaikščioti po klasę ar raitytis ant grindų. Tokie vaikai, nors ir taikūs, gerokai trikdo pamokas.

Visuomenėje egzistuoja mitas, kad mokyklos dėl "mokinių krepšelių" yra pasirengusios viskam. Tačiau realybė kitokia: mokykloms socialinių pedagogų etatai verkiant reikalingi, nes probleminių vaikų daugėja, o jų amžius jaunėja. Dalis jų - vaikai, kurių tėvai išvykę į užsienį, kiti - iš rizikos grupės šeimų, kur vyrauja nedarbas ir girtavimas. Būna ir formaliai gerų šeimų, kurių vaikai turi problemų.

Teisiniai aspektai ir mokytojo teisės

Mokytojo profesija niekada nebuvo lengva, o šiuolaikiniame pasaulyje ji tapo dar sudėtingesnė. Pedagogai kasdien susiduria ne tik su ugdymo iššūkiais, bet ir su teisiniais aspektais. Lietuvos švietimo sistemoje mokytojai turi aiškiai apibrėžtas teises ir pareigas, tačiau realybėje šios ribos dažnai išsitrina.

Viena vertus, pedagogas privalo užtikrinti saugią mokymosi aplinką, kita vertus - jis pats turi jaustis apsaugotas nuo nepagrįstų kaltinimų ar pretenzijų. Mokytojų teisinis sąmoningumas - tai ne tik įstatymų išmanymas, bet ir gebėjimas juos pritaikyti kasdienėse situacijose.

Teisiniai dokumentai, įstatymai, knygos

Mokytojų teisės

  • Teisė dirbti saugioje aplinkoje: tai apima ne tik fizinį saugumą, bet ir psichologinį komfortą.
  • Teisė pasirinkti pedagoginės veiklos formas ir metodus: nors mokytojai privalo laikytis bendrųjų programų, jie turi laisvę pasirinkti, kaip perteikti žinias.
  • Teisė tobulinti kvalifikaciją: mokytojai turi teisę ne tik į 5 kvalifikacijos tobulinimo dienas per metus, bet ir į finansinę paramą šiam tikslui.
  • Teisė atsisakyti vykdyti neteisėtus nurodymus: ši teisė ypač svarbi, tačiau ja naudojamasi rečiausiai.

Praktikoje šios teisės dažnai lieka tik popieriuje. Mokytojai, bijodami prarasti darbą ar sukelti konfliktą, neretai nutyli pažeidimus ar susitaiko su netinkamomis darbo sąlygomis. Pavyzdžiui, mokytoja Janina (vardas pakeistas) buvo priversta dirbti klasėje, kurioje žiemą temperatūra nesiekė 16 laipsnių.

Mokytojų atsakomybės

  • Taikyti fizinių bausmių negalima: tai absoliutus tabu, kuris gali užtraukti ne tik drausminę, bet ir baudžiamąją atsakomybę.
  • Žeminti mokinių orumą draudžiama: psichologinis smurtas yra lygiai toks pat žalingas kaip ir fizinis.
  • Palikti mokinius be priežiūros negalima: ypač jaunesniojo amžiaus vaikus.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Pavyzdžiui, situacija, kai mokytojas bando išskirti besimušančius mokinius ir netyčia sužeidžia vieną iš jų. Ar tai laikoma smurtu? Tai ir kitos situacijos reikalauja atidumo ir teisinių žinių.

Kada mokinys gali būti paliktas po pamokų?

Nors straipsnyje tiesiogiai nenurodoma, kad mokytojas gali palikti vaiką po pamokų kaip bausmę, tai yra viena iš galimų disciplininių priemonių, kurias mokytojas gali taikyti, siekdamas užtikrinti tinkamą elgesį ir mokymosi procesą. Tačiau svarbu atskirti bausmę nuo papildomo darbo ar konsultacijos, kurios yra skirtos padėti mokiniui.

Jei vaikas, pavyzdžiui, dėl susikaupimo trūkumo nespėja atlikti užduočių, mokytojas gali pasiūlyti jam likti po pamokų, kadangi tokiais atvejais jam gali būti sunkiau susikaupti klasėje dėl triukšmo. Tačiau tai neturėtų būti vienintelė priemonė, ir svarbu atsižvelgti į vaiko individualius poreikius.

Sprendimą dėl mokinio kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos ar papildomo darbo skyrimo svarsto mokinį ugdę mokytojai, kiti ugdymo procese dalyvavę mokyklos darbuotojai. Mokyklos vadovas įsakymu gali palikti kartoti programą mokinį nuo 1 iki III gimnazijos klasės. Tačiau ministerijos nuostata tokia, kad kartoti programos mokiniai turi būti paliekami tik išskirtiniais atvejais, mokyklos bendruomenei rimtai apsvarsčius galimus pagalbos variantus: individualaus plano sudarymą, mokymosi pagalbos suteikimą, švietimo pagalbos specialistų konsultacijas ir panašiai.

Mokinys, dirbantis po pamokų prie stalo

Užuot palikus mokinį antriems metams, prasmingiau ir naudingiau būtų skirti papildomas jėgas pedagoginiam ir socialiniam darbui su mokiniu, kuris turi mokymosi sunkumų. Moksliniuose tyrimuose pagrindžiama, kad programos kartojimas yra ypač susijęs su mažėjančia asmens saviverte, silpnina mokinio motyvaciją.

Vaiko gerovės komisija ir minimali priežiūra

Jei situacija nesitaiso, dėl vaiko kviečiama Gerovės komisija, į kurią įeina ir nepilnamečių reikalų inspektorė. Išimtiniais atvejais skiriama vadinamoji minimali priežiūra, kai vaiko elgesys stebimas nuolatos. Pernai 610 vaikų buvo taikytos minimalios priežiūros priemonės.

Pagrindinės minimalios priežiūros priemonių skyrimo priežastys - mokyklos nelankymas, elgesys, keliantis pavojų aplinkiniams. 514 vaikų buvo įpareigoti lankytis pas specialistą, jiems suteiktos psichologų, socialinių pedagogų ir kitų specialistų konsultacijos. 495 vaikai įpareigoti mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ar profesinio mokymo programas.

Vaiko gerovės komisijos posėdis

Nuo 2011 m. kiekvienoje mokykloje veikia Vaiko gerovės komisija, kurią sudaro mokyklos direktorius arba pavaduotojas, socialinis pedagogas, psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, sveikatos priežiūros specialistas, klasių vadovai, mokytojai. Į komisijos sudėtį taip pat gali būti įtraukiami ir tėvai, vietos bendruomenės, seniūnijos atstovai, kiti vaikų gerove suinteresuoti asmenys.

Psichologinė pagalba ir bendradarbiavimas

Dauguma tėvų mano, kad probleminiams vaikams jokios kalbos nepadės, reikia imtis griežtų priemonių. Tačiau psichologai pabrėžia, kad svarbiausia - įvertinti problemų kilmę, bendradarbiauti su tėvais ir specialistais. Dažnai blogas elgesys yra vaiko būdas susilaukti pagalbos, kai suaugusieji nenori pastebėti jo asmeninių problemų.

Psichologė Aurelija Paukštienė teigia, kad probleminis vaikas yra iššūkis, bet kartu ir gera pamoka kitiems. Tai proga pasikalbėti su vaiku apie kitų žmonių elgesį, moralinį pasirinkimą ir kaip išvengti pavojaus.

Psichologo konsultacija su vaiku

Mokyklose taip pat turėtų būti teikiama psichologinė pagalba mokiniams, kuriems to reikia. Mokytojai turėtų domėtis vaikų, turinčių elgesio problemų, elgesiu ir ieškoti būdų, kaip jiems padėti. Bendradarbiavimas tarp mokytojų, tėvų ir specialistų yra raktas į sėkmingą problemų sprendimą.

Švietimo įstatymai Lietuvoje numato situacijas, kada vaikas gali būti pašalintas iš mokyklos. Aptarkime, kokios taisyklės ir procedūros reglamentuoja šį procesą, kokios yra mokinių teisės ir kaip tėvai gali apsaugoti savo vaikus. Situacijos, kai vaikas gali būti pašalintas iš mokyklos: Mokyklos taisyklių pažeidimai, Grėsmės kėlimas kitiems mokiniams ar mokyklos personalui, Pareigų nevykdymas (pamokų nelankymas, namų darbų neatlikimas). Visais atvejais būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir užtikrinti jo teisę į ugdymą.

tags: #ar #legalu #mokytojuj #palikti #vaikus #po