Stasys Liupkevičius - tai vardas, gerai pažįstamas daugybei lietuvių, mylinčių muzikos ir dainos skambesį. Jis yra ne tik muzikas, instrumentalistas, vokalistas, kompozitorius, bet ir ilgametis ansamblio „Armonika“ vadovas, kurio kūryba praturtino ne vieną kartą Lietuvos sceną ir klausytojų širdis.
Ankstyvasis gyvenimas ir muzikinės įtakos
S. Liupkevičius gimė Šėtoje, Kėdainių rajone, pačiame Lietuvos viduryje. Jo tėvas buvo kalvis, o mama ir seserys gražiai dainavo. Muzika jį lydėjo nuo vaikystės, o armoniką jis paėmė į rankas būdamas vos ketverių metų. Paklaustas apie gimtinės įtaką, S. Liupkevičius prisimena: „Tikrai esu gimęs griovyje (bombarduojant miestelį) ne tik prie laukinės obels, bet ir prie upės, vardu Obelis, kuri teka per mano gimtąją Šėtą.“ Jis priduria, kad gerai prisimena jausmą, kai su tėvu pasodino obelų sodą. Pirmoji S. Liupkevičiaus birbynė, pagaminta 1957 m., taip pat buvo iš obels. Todėl nenuostabu, kad obelų žydėjimas kiekvieną pavasarį jį įkvepia kūrybai ir dainoms.
Muzikinė karjera ir legendinis ansamblis „Armonika“
Studijuodamas Juozo Gruodžio konservatorijoje, S. Liupkevičius dainavo Kauno muzikiniame teatre, grojo ir dainavo dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas“ bei Medicinos darbuotojų dainų ir šokių ansamblyje. Jis yra baigęs Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje solinio dainavimo specialybę ir studijų metais pradėjo įrašinėti dainas su Radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestru. Vis tik labiausiai S. Liupkevičių išgarsino darbas ansamblyje „Armonika“. Nors 1969-aisiais ansamblį įkūrė Vytautas Juozapaitis, 1979 m. iš jo vadovo vairą perėmęs S. Liupkevičius daugeliui iki šiol yra kolektyvo siela ir širdis. Su ansambliu jis yra išmaišęs visą Lietuvą, aplankęs daugybę pasaulio kraštų: nuo JAV, įvairių Europos šalių iki Australijos.
Anot S. Liupkevičiaus, „Armonikos“ ansamblis buvo reikalingas Balio Dačiulio laidai „Subatvakaris“. Anot jo, vyresnio amžiaus žmonės šią laidą dar prisimena. Tad ir „Armonikoje” buvo visko: pokštų, humoro, dainų, kupletų, pasakorių, koncertų, nuostabių vedėjų. B. Dačiulis turėjo labai lengvą ranką rašyti, sueiliuodavo - kaip yra sakęs vienas pirmų „Armonikos“ vokalistų Balys Urbonas - labai arti liaudies.
Žinomiausios „Armonikos“ dainos, kurias atlieka S. Liupkevičius ir ansamblis, yra „Kur tas kelelis“, „Berniukai“, „Gromatėlę parašiau“, „Ridigdo“, „Ir atskrido sakalėlis“, „Elektrėnų žiburiai“, „Vėjas man pasakė“, „Mėlynakė rasa“ ir daugelis kitų.
S. Liupkevičius pasakoja: „Keliavome po Lietuvą, apvažiavome daugybę šalių. Įdomu tai, kad tos dainos, kurias pamilo Lietuva, patikdavo ir užsieniečiams.“
Kūrybinis bendradarbiavimas ir asmeninis gyvenimas
Pastaruoju metu S. Liupkevičius dalija interviu retai - vasarą 81-ąjį gimtadienį paminėjęs kūrėjas mėgaujasi ramiu gyvenimu Kupiškyje, ten jį atviliojo eiles kurianti Irena Gildutytė-Navikienė, tapusi ne tik kūrybos, bet ir širdies drauge. Taigi kurti S. Liupkevičius nenustoja, tik dabar portalui LRT.lt sako savo dainas keliantis į jutubą.
Anot S. Liupkevičiaus, „Taigi, neturiu kuo skųstis, Kupiškyje turiu, kas mane palaiko, kas gražių tekstų parašo.“
S. Liupkevičius ir I. Gildutytė-Navikienė - puikus kūrybinis duetas. I. Gildutytė-Navikienė rašo eiles, o S. Liupkevičiaus dėka jos tapo dainomis. Irena atskleidžia, jog be to, kad mėgsta laiką leisti gamtoje, S. Liupkevičius mielai žiūri sporto varžybas, skaito, neužmiršta ir armonikos - kone kasdien ima ją į rankas ir ką nors pagroja.
Daug dainų S. Liupkevičiaus repertuare sukurta pagal Janinos Liupkevičienės tekstus. Anot jos, ilgą laiką gimnazijoje skambėjo pagal jos tekstą sukurtas gimnazijos himnas. S. Liupkevičius padrąsina ją ištraukti jau sukurtas eiles iš stalčiaus ir rašyti naujas, o pats sukuria muziką. S. Liupkevičius taip pat yra sukūręs dainas pagal žinomų poetų, tokių kaip Mikalojus Novikas, eiles.
Prieš porą dešimtmečių eteryje jis pasirodydavo ir su dukromis Audra ir Ugne. Abi jos mokėsi muzikos mokykloje, dainavo legendinėje „Dainų dainelėje“, o vėliau - ir su tėčiu.
Įvertinimas ir atminimas
Šiandien ant scenos S. Liupkevičių galima pamatyti rečiau, tačiau jo dainas gerbėjai niūniuoja iki šiol, o LRT archyvai saugo koncertų ir interviu įrašus. Jo kūryba gyva ir perduodama iš kartos į kartą.
Paklaustas, ar muzika ir yra jo ilgaamžiškumo paslaptis, garsus muzikas susimąsto: „Turbūt!“ Svarbiausia, kad namuose netrūksta juoko, optimizmo ir geros nuotaikos.
Žinomiausios Stasio Liupkevičiaus dainos
| Daina | Žodžių autorius | Pastabos |
|---|---|---|
| Su obelim pražilusia žydėki, mama | Stasys Liupkevičius | Skirta namų jaukumui simbolizuojančiam medžiui |
| Prie obelėlės | Stasys Liupkevičius | Skirta namų jaukumui simbolizuojančiam medžiui |
| Kai susiūbuos po mano langu | Stasys Liupkevičius | Skirta namų jaukumui simbolizuojančiam medžiui |
| Obelėlė ir upelis | M. Vaitkevičius |
Nors skaičiai ir metai nesustabdomai slenka, Stasys Liupkevičius išlieka jaunatviškas ir kupinas energijos. „Nors ne paslaptis, kelintą gimtadienį Stasiukas mini, paklaustas apie savo amžių, išsisuka atsakydamas, kad skaičiai nesvarbu. O aš vis juokais primenu, kad jam tik 38-eri, vis pasižiūriu iš kitos pusės“, - nusijuokia Irena.
„Bet aš taip ir jaučiuosi! Nors abu sutartinai teigia, kad metų skaičiuoti nereikia, gimtadienius, pasak jų, švęsti būtina. „Progų tikrai nepraleidžiame. Aš iškepu kokį nors tortuką, ateina pasveikinti brangūs žmonės. Kaimynai labai Stasiuką myli, tad tikiu, kad užsuks ir šįkart. „Atsibundame ir džiaugiamės, kad viskas gerai, kad dar esame kartu. Branginame kiekvieną dieną“, - patikina ir priduria besistengiantys, kad netrūktų džiaugsmingų akimirkų, todėl dažnai einantys pasivaikščioti prie ežero, prie Kupiškio marių, piliakalnio, kasdienybę paįvairinantys išvykomis į netoliese esančią Irenos tėviškę.
tags: #stasys #liupkevicius #gime #19
